LAIŠKAI
NUOŠIRDUS AČIŪ!
Clevelando skyriaus Fronto Bičiuliams, sudariusiems paskutiniąją Rezistencinę stipendiją, kurią paskyrė man tos stipendijos komisija, tariu nuoširdų ačiū.
Tikiuosi, kad Augščiausias leis man ateityje atsilyginti Jums savo darbu, žinau, jog dažnai mūsuose yra kalbama apie paramą jaunimui, tačiau Jūs savo parama suteikėte vienam studijuojančio jaunimo nariui galimybę baigti mokslą, palikdami kalbas kitiems. Jūsų reali pagalba, tikiuosi, bus paskatinimas ir kitiems mūsų jaunimą paremti netik žodžiais, bet ir konkrečiais darbais.
Ačiū Jums visiems, kurie sava auka prisidėjote prie stipendijos sudarymo.
Jonas Šoliūnas
ĮSPŪDŽIAI IR PALYGINIMAI
Pastaruoju metu iš Europos atvyko į Jungtines Valstybes apsigyventi keletas LF bičiulių. Iš jų laiškų bei pareiškimų matyti, kokių skirtumų jie pastebi pirmuoju įspūdžiu tarp senojo ir naujojo pasaulio žmonių.
Pilypas Narutis:
Man krito į akis tam tikros skirtybės tarp Europos ir Amerikos žmonių nusiteikimų. Europos žmonės yra neramūs ir susirūpinę ne tik savo, bet ir sovietų pavergtų valstybių likimu. Gal tai dėl to, kad Sovietų pavergtoji rytų ir vidurio Europa yra organiškai suaugusi su vakarų
Europa. Tuo tarpu Amerikos žmonių bendros nuotaikos yra už status quo išlaikymą. Amerikos žmogus nejaučia nei baimės nei ūkinių minusų dėl dabartinės padėties rytų ir vidurio Europoje. Gerai gyvendamas, Amerikos žmogus, atrodo, nori tik ramybės.
Ūkinės gerovės požiūriu Amerikoj žmogus sotus. Tokioj Vokietijoje ūkinė pažanga statyboje ir gamyboje eina dideliu tempu ir rodo kūrybinį nerimą. Vokietijoje įmonių didelis procentas yra ne tik naujose moderniose patalpose, bet ir naujausios gamybos mašinomis. O socialinis aprūpinimas jau dabar Vokietijoje keliais dešimtmečiais yra priekyje, palyginti su naujuoju pasauliu.
Kokių skirtybių tarp LF bičiulių Europoje ir Amerikoje nesu pastebėjęs. Europoje lietuviai tremtiniai, kaip ir visi tremtiniai, dėl negalėjimo įsikurti tvirčiau ir dėl bendro gyvenimo netikrumo, yra apskritai irzlesni.
Dr. Kazys Petrikus:
Sovietų pavergtųjų likimas, atrodo, Europoje labiau domina žmones kaip Amerikoje. Kai Vengrijoje prasidėjo sukilimas, tai ne tik sovietų pavergtų kraštų tremtiniai, bet ir vokiečiai, prancūzai, gyvai reiškė norą eiti savanoriais vengrams į pagalbą.
Europoje justi daugiau sistemos, tvarkos, švaros, mažiau rėkiančių reklamų ir spontaniškumo.
Europos tremtiniai mažiau brangina pinigą, gal dėl to, kad jo mažiau turi.
Europos LF bičiuliai, atrodo, daugiau domisi principine plotme, Jungtinių Valstybių — einamaisiais reikalais.
B. Prapuolenienė:
... Esame patenkinti, nes mokykla ir lietuviška ir katalikiška, o mano dūšiai daugiau nieko ir nereikia.
Dr. Z. Brinkis:
Jam sunku ir nuomonę pasakyti, ne tik laiškus rašyti, nes jau spėjo patekti į Cook County ligoninės “vergiją” ir gerą gabalą svorio prarasti. Jam todėl Amerika yra ne “overeating” kraštas, bet pirmiausia “overworking”, t. y. ne apsirijimo, bet persidirbimo kraštas.
VIENYBĖS REIKALU
Redakcija tariasi atliksianti vieną iš savo informavimo pareigų, atkreipdama dėmesį, kaip gyvena ir kuo sielojasi vienas iš mūsų šviesiųjų kultūrininkų - pedagogų, pateikdama kelis sakinius iš jo laiško.
Didžiai Gerbiamasis,
Tamstos redaguojamą žurnalą “Į Laisvę” gaunu jau senokai, bene metus su viršum. O atsiliepti, matote, nesu toks greitas, tad maloniai prašau atleisti šią mano silpnybę. Pateisinimas jai yra vienas: esu ir taip rašinėjimo kamuojamas, kaiimu plunksną į rankas, o nuo kurio laiko sėdu prie mašinėlės beveik visada su dideliu spengimu ausyse po fizinio darbo.
Politiškai nebūdamas toje pačioje srovėje, esu labai bičiuliškai nusiteikęs Jūsų skelbiamų minčių ir idėjų atžvilgiu. Jei Clevelande mūsų nuoširdūs demokratai mokėjo surasti bendrą kalbą ir ją viešai formuluoti, ar nebūtų metas tokį sąjūdį tęsti ir visur kitur? Ar L. F. nesiimtų iniciatyvos tokiam sąjūdžiui plėsti? Ar, pagaliau, L.F. nerastų kelio grįžti į bendrą politinę talką VLIKo rėmuose?
Su tokiomis mintimis drįsdamas laiške kreiptis į Tamstą, tikiuosi būsiąs suprastas, kaip žmogus, senas kolega, kuriam vienybės reikalas nėra tuščias šūkis. Remdamasis sena pažintimi, prašau priimti šiuos samprotavimus, kaip norą pagreitinti mūsų tupčiojančios pseudo-vienybės raidą į tikrąją visų lietuvių demokratų vienybę.
Su nuoširdžiais linkėjimais Jūsų
V. Čižiūnas,Paterson, N. J.
