PAVERGTAI TĖVYNEI

VILNIS

Daugel vargo ir skausmo pakėlei,
Daug vergijų ir vėjų šaltų,
Kiek laukuose pilkų akmenėlių,
Tiek krūtinėje tavo žaizdų.

Kas surinks tavo kraują ir gėlą —
Ir tas ašaras, laisvės kančias ...
Nemažiau, kaip vandens Nemunėlis
Nuplukdeno į jūras plačias.

               Iš partizanų poezijos