Partizanai Partizanai: Istorija ir dabartis

  • Praleisti ir pereiti prie medžiagos
  • Pereiti prie pagrindinės navigacijos ir prisijungti

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

  • Straipsniai
  • Knygos
  • Foto
  • Video

Ieškoti

Adolfas Ramanauskas
Vanagas
1918 03 06 - 1957 11 29
Antanas Kraujelis
Siaubūnas
1928 10 28 - 1965 03 17
Jonas Žemaitis
Vytautas
1909 03 15 - 1954 11 26 
Juozas Lukša
Daumantas
1921 08 10 - 1951 09 04 
Juozas Vitkus
Kazimieraitis
1901 12 10 - 1946 07 12
Jonas Misiūnas
Žalias Velnias
1911 - 1947 03 11
Justinas Lelešius
Grafas
1917 11 23 - 1947 09 24
Lionginas Baliukevičius
Dzūkas
1925 01 01 - 1950 06 24
 

Partizanai Facebook'e

 
 

 
 

Straipsniai

  • Dabartis
  • Monsinjoro A.SvarinskoMonsinjoro A.Svarinsko
  • Bendraminčių straipsniai
  • Aktualijos
  • Aldonos Vilutienės
  • Kalendorius

Knygos

  • Juozas Daumantas "Partizanai"Juozas Daumantas "Partizanai"
  • FIGHTERS FOR FREEDOM Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. by Juozas DaumantasFIGHTERS FOR FREEDOM Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. by Juozas Daumantas
  • Juozas Brazaitis "Vienų vieni"Juozas Brazaitis "Vienų vieni"
  • K. Girnius "Partizanų kovos Lietuvoje"K. Girnius "Partizanų kovos Lietuvoje"
  • N. Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija"N. Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija"
  • J. Starkauskas "Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais"J. Starkauskas "Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais"
  • KOVOJANTI LIETUVA 1944-1953KOVOJANTI LIETUVA 1944-1953
  • K.Kasparas "Lietuvos karas"K.Kasparas "Lietuvos karas"
  • Lietuvos partizanai 1944 1953mLietuvos partizanai 1944 1953m
  • UŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘUŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘ
  • Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metaisLietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metais
  • A. Garmutė "Motinėle, auginai"A. Garmutė "Motinėle, auginai"
  • Juozas Starkauskas STRIBAIJuozas Starkauskas STRIBAI
  • POKARIO LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAI / Leonardas KerulisPOKARIO LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAI / Leonardas Kerulis
  • Partizanų kovos apygardose
  • A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"
  • B. Juodzevičius "Laisvės kaina"B. Juodzevičius "Laisvės kaina"
  • Bronislava Vinskienė Amžinieji ĄžuolaiBronislava Vinskienė Amžinieji Ąžuolai
  • DEJAVO ŽEMĖ IR ŽMONĖSDEJAVO ŽEMĖ IR ŽMONĖS
  • DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS PARTIZANAIDIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS PARTIZANAI
  • Giedraičių PARTIZANAIGiedraičių PARTIZANAI
  • KĘSTUČIO APYGARDOS PARTIZANAIKĘSTUČIO APYGARDOS PARTIZANAI
  • LAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardojeLAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardoje
  • LAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJELAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE
  • St. Abromavičius "Didžioji kova"St. Abromavičius "Didžioji kova"
  • V. Slapšinskas "Laisvės vytis"V. Slapšinskas "Laisvės vytis"
  • Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorijaKovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija
  • TIGRO RINKTINĖTIGRO RINKTINĖ
  • ATMINTINĖ SAU IR NE SAUATMINTINĖ SAU IR NE SAU
  • St. Abromavičius "Žalio velnio takais"St. Abromavičius "Žalio velnio takais"
  • DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...
  • Amžinai gyviAmžinai gyvi
  • Antanina GARMUTĖ  IŠĖJO BROLIAIAntanina GARMUTĖ IŠĖJO BROLIAI
  • Janina SEMAŠKAITĖ  VAIČĖNO BŪRIO ŽŪTISJanina SEMAŠKAITĖ VAIČĖNO BŪRIO ŽŪTIS
  • SUVALKIJOS KOVŲ AIDAISUVALKIJOS KOVŲ AIDAI
  • Dainavos partizanai: Šarūno rinktinėDainavos partizanai: Šarūno rinktinė
  • PARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKASPARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKAS
  • KAIP NEPAMIRŠTI...  KAIP NEPAMIRŠTI...
  • A.Vilutienė Trečioji vėliavos spalvaA.Vilutienė Trečioji vėliavos spalva
  • Apie partizaną
  • V. U. Ruseckienė "Laisvės rūmų architektas"V. U. Ruseckienė "Laisvės rūmų architektas"
  • J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"
  • O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"
  • A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"
  • J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"
  • Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas- VanagasPartizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas- Vanagas
  • V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"
  • Priesaika Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiaiPriesaika Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiai
  • Gen. Povilas PlechavičiusGen. Povilas Plechavičius
  • ŽUVUSIŲJŲ PREZIDENTASŽUVUSIŲJŲ PREZIDENTAS
  • Partizanų maldos
  • RŪPINTOJĖLIS LLKS PARTIZANO maldos ir apmąstymai
  • Ženkime SU MALDAŽenkime SU MALDA
  • "TIKIU DIEVĄ" MALDYNAS"TIKIU DIEVĄ" MALDYNAS
  • Adelės Dirsytės Maldų knygutėAdelės Dirsytės Maldų knygutė
  • Atsiminimai
  • A. Ramanauskas (Vanagas) "Daugel krito sūnų"A. Ramanauskas (Vanagas) "Daugel krito sūnų"
  • L. Baliukevičiaus "PARTIZANO DZŪKO dienoraštis"L. Baliukevičiaus "PARTIZANO DZŪKO dienoraštis"
  • M. Kinertaitė - Laugalienė "Jaunystė ir rezistencija"M. Kinertaitė - Laugalienė "Jaunystė ir rezistencija"
  • V. Juodsnukis "Suvalkijos partizanų takais"V. Juodsnukis "Suvalkijos partizanų takais"
  • P. Pečiulaitis "Šitą paimkite gyvą"P. Pečiulaitis "Šitą paimkite gyvą"
  • J. Lelešius-Grafas "Partizanų kapeliono DIENORAŠTIS"J. Lelešius-Grafas "Partizanų kapeliono DIENORAŠTIS"
  • E. Juciūtė "Pėdos mirties zonoje"E. Juciūtė "Pėdos mirties zonoje"
  • L. Vilutis "Likimo mozaika"L. Vilutis "Likimo mozaika"
  • Br. Antanaitis "Žodžiai iš pragaro"Br. Antanaitis "Žodžiai iš pragaro"
  • V. Ašmenskas "KGB spąstuose"V. Ašmenskas "KGB spąstuose"
  • Tada, kai žuvom dėl Tėvynės...Tada, kai žuvom dėl Tėvynės...
  • Antanas Paulavičius KRAUJO UPELIAI TEKĖJOAntanas Paulavičius KRAUJO UPELIAI TEKĖJO
  • Irena Runaitė-Belickienė LIKIMO KELIAIIrena Runaitė-Belickienė LIKIMO KELIAI
  • KAPAI BE KRYŽIŲ, KRYŽIAI BE KAPŲKAPAI BE KRYŽIŲ, KRYŽIAI BE KAPŲ
  • Žadėjom laisvę Tau parneštiŽadėjom laisvę Tau parnešti
  • Juozas Barisa Gyvenome vien tik viltimiJuozas Barisa Gyvenome vien tik viltimi
  • Jonas Žičkus Nueitas keliasJonas Žičkus Nueitas kelias
  • Algimantas Lisauskas Iš pragaro angosAlgimantas Lisauskas Iš pragaro angos
  • STUDENTŲ BYLASTUDENTŲ BYLA
  • Algirdas Jėčys Sutryptos viltysAlgirdas Jėčys Sutryptos viltys
  • Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimaiNepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai
  • Tautos atmintyje
  • DZŪKIJOS PARTIZANŲ DAINOSDZŪKIJOS PARTIZANŲ DAINOS
  • LAISVĖS KOVŲ DAINOSLAISVĖS KOVŲ DAINOS
  • PARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVEPARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVE
  • Bernardas Gailius PARTIZANAI TADA IR ŠIANDIENBernardas Gailius PARTIZANAI TADA IR ŠIANDIEN
  • TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNASTAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNAS
  • VARPO DŪŽIAIVARPO DŪŽIAI
  • Leipalingio Pūščios partizanų dainosLeipalingio Pūščios partizanų dainos
  • Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė PASKUTINIEJIBirutė Pečiokaitė-Adomėnienė PASKUTINIEJI
  • NEPARAŠYTI LAIŠKAINEPARAŠYTI LAIŠKAI
  • AUKŠTAITIJOS PARTIZANŲ EILĖS IR DAINOSAUKŠTAITIJOS PARTIZANŲ EILĖS IR DAINOS
  • R. Grigas  Benamės SvajosR. Grigas Benamės Svajos
  • R. Grigas  Dangus ir dykumaR. Grigas Dangus ir dykuma
  • Diana Glemžaitė  Mes mokėsim numirtiDiana Glemžaitė Mes mokėsim numirti
  • KOVOS KELIU ŽENGIANTKOVOS KELIU ŽENGIANT
  • Kodėl buvo partizanai (okupacija)
  • Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"
  • H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"
  • K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"
  • LIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAILIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAI
  • BOLŠEVIZMO METAI IBOLŠEVIZMO METAI I
  • BOLŠEVIZMO METAI IIBOLŠEVIZMO METAI II
  • BOLŠEVIZMO METAI IIIBOLŠEVIZMO METAI III
  • BOLŠEVIZMO METAI IVBOLŠEVIZMO METAI IV
  • K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"
  • ŽEMAIČIU KANKINIAIŽEMAIČIU KANKINIAI
  • RAINIŲ TRAGEDIJARAINIŲ TRAGEDIJA
  • J. Tumas "Kelias į Červenę"J. Tumas "Kelias į Červenę"
  • A. Damušis "Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais"A. Damušis "Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais"
  • J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"
  • V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"
  • ANTIKOMUNISTINIS  KONGRESAS ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS
  • TARPTAUTINIO  VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESASTARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS
  • T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"
  • J. Daulius "Komunizmas Lietuvoje"
  • J. Daulius "Laisvamanybė Lietuvoje"J. Daulius "Laisvamanybė Lietuvoje"
  • I. Buničius "Partijos AUKSAS"I. Buničius "Partijos AUKSAS"
  • TELŠIŲ KANKINIAITELŠIŲ KANKINIAI
  • Ignas J. Šeinius RAUDONASIS TVANASIgnas J. Šeinius RAUDONASIS TVANAS
  • TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius
  • EŠELONŲ BROLIAIEŠELONŲ BROLIAI
  • A Martinionis Lietuvos kariuomenės tragedijaA Martinionis Lietuvos kariuomenės tragedija
  • Jūratė BIČIŪNAITĖ - MASIULIENĖ Jaunystė prie Laptevų jūrosJūratė BIČIŪNAITĖ - MASIULIENĖ Jaunystė prie Laptevų jūros
  • Pamirštas SSRS karo nusikaltimas Rainiai 1941 06 24-25Pamirštas SSRS karo nusikaltimas Rainiai 1941 06 24-25
  • GYVENIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJEGYVENIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJE
  • Ignas Končius KELIONĖ Į ČERVENĘ IR ATGALIgnas Končius KELIONĖ Į ČERVENĘ IR ATGAL
  • Lietuviai SibireLietuviai Sibire
  • LIETUVIAI TAUTININKAI  KOMUNISTŲ KANKINIAILIETUVIAI TAUTININKAI KOMUNISTŲ KANKINIAI
  • MES KOVOJOME IR ŽUVOME, KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVAMES KOVOJOME IR ŽUVOME, KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVA
  • KRAŽIŲ SKERDYNĖSKRAŽIŲ SKERDYNĖS
  • Suomijos Žiemos karas - Išpirktasis kraštasSuomijos Žiemos karas - Išpirktasis kraštas
  • Igarkos tremtiniaiIgarkos tremtiniai
  • Dalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROSDalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROS
  • Juozas Starkauskas REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ IR KOMUNISTŲ PARTIJOS BENDRADARBIAVIMASJuozas Starkauskas REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ IR KOMUNISTŲ PARTIJOS BENDRADARBIAVIMAS
  • Juodoji komunizmo knygaJuodoji komunizmo knyga
  • Lietuvos dvasininkai: kovotojai ir aukos
  • M. Raišupis "Dabarties kankiniai"M. Raišupis "Dabarties kankiniai"
  • Kankinys kun. S.RimkusKankinys kun. S.Rimkus
  • LIETUVOS VYSKUPAI KANKINIAI SOVIETINIAME TEISMELIETUVOS VYSKUPAI KANKINIAI SOVIETINIAME TEISME
  • N.Sadūnaitė Gerojo Dievo GlobojeN.Sadūnaitė Gerojo Dievo Globoje
  • 15 LIETUVOJ SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ 15 LIETUVOJ SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ
  • Priedai
  • LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJALIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA
  • LAISVĖS DEKLARACIJA ir jos signataraiLAISVĖS DEKLARACIJA ir jos signatarai
  • Red. A. Šapoka "Lietuvos istorija"Red. A. Šapoka "Lietuvos istorija"
  • Kronika

RŪPINTOJĖLIS

  • Rūpintojėlis - apie, metrika
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.1
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.2
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.3
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.4
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.5
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.6
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.7
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.8
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.9
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.10
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.11
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.12
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.13
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.14
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.15
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.16
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.17
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.18
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.19
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.20
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.21
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.22
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.23
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.24
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.25
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.26

Laisvės kovų archyvas

  • I TOMAS 1991. TAURO APYGARDOS ŠTABO DOKUMENTAI
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS II TOMAS 1991 m.
  • Laisvės kovų archyvas 3-4
  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.
  • Laisvės kovų archyvas 6 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 7 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 8 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 9 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 10 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 11 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 12 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 13 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 14 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 15 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 16 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 17 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 18 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 19 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 20 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 21 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 22 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 23 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 24 T 1998
  • Laisvės kovų archyvas 25 T 1999
  • Laisvės kovų archyvas 26 T 1999
  • Laisvės kovų archyvas 27 T 2000
  • Laisvės kovų archyvas 28 T 2000
  • Laisvės kovų archyvas 29 T 2001
  • Laisvės kovų archyvas 30 T 2001
  • Laisvės kovų archyvas 31 T 2002
  • Laisvės kovų archyvas 32 T 2002
  • Laisvės kovų archyvas 33 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 34 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 35 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 36 T 2004
  • Laisvės kovų archyvas 37 T 2005
  • ANDRIUS DRUČKUS Laukit, sugrįšim laisve nešini
  • Karininkų memorialas Norilske

Į Laisvę

  • Į Laisvę - apie
  • Į Laisvę 1953 1(38)
  • Į Laisvę 1954 2 (39)
  • Į Laisvę 1954 3(40)
  • Į Laisvę 1954 4(41)
  • Į Laisvę 1955 5(42)
  • Į Laisvę 1955 6 (43)
  • Į Laisvę 1955 7(44)
  • Į Laisvę 1955 8(45)
  • Į Laisvę 1956 9(46)
  • Į Laisvę 1956 10(47)
  • Į Laisvę 1956 11(48)
  • Į Laisvę 1957 12(49)
  • Į Laisvę 1957 13(50)
  • Į Laisvę 1957 14(51)
  • Į Laisvę 1958 15(52)
  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)
  • Į Laisvę 1959 18(55)
  • Į Laisvę 1959 19(56)
  • Į Laisvę 1960 20(57)
  • Į Laisvę 1960 21(58)
  • Į Laisvę 1960 22(59)
  • Į Laisvę 1960 23(60)
  • Į Laisvę 1961 24(61)
  • Į Laisvę 1961 25(62)
  • Į Laisvę 1961 26(63)
  • Į Laisvę 1961 27(64)
  • Į Laisvę 1962 28(65)
  • Į Laisvę 1962 29(66)
  • Į Laisvę 1962 30(67)
  • Į Laisvę 1963 31(68)
  • Į Laisvę 1963 32(69)
  • Į Laisvę 1963 33(70)
  • Į Laisvę 1964 34(71)
  • Į Laisvę 1964 35(72)
  • Į Laisvę 1964 36(73)
  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)
  • Į Laisvę 1967 39(76)
  • Į Laisvę 1967 40(77)
  • Į Laisvę 1967 41(78)
  • Į Laisvę 1968 42(79)
  • Į Laisvę 1968 43(80)
  • Į Laisvę 1968 44(81)
  • Į Laisvę 1969 45(82)
  • Į Laisvę 1969 46(83)
  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)
  • Į Laisvę 1970 49 (86)
  • Į Laisvę 1970 50(87)
  • Į Laisvę 1971 51(88)
  • Į Laisvę 1971 52(89)
  • Į Laisvę 1971 53(90)
  • Į Laisvę 1972 54(91)
  • Į Laisvę 1972 55(92)
  • Į Laisvę 1972 56(93)
  • Į Laisvę 1973 57(94)
  • Į Laisvę 1973 58(95)
  • Į Laisvę 1973 59(96)
  • Į Laisvę 1974 60(97)
  • Į Laisvę 1974 61(98)
  • Į Laisvę 1974 62(99)
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)
  • Į Laisvę 1975 65(102)
  • Į Laisvę 1976 66(103)
  • Į Laisvę 1976 67(104)
  • Į Laisvę 1976 68(105)
  • Į Laisvę 1977 69(106)
  • Į Laisvę 1977 70(107)
  • Į Laisvę 1977 71(108)
  • Į Laisvę 1978 72(109)
  • Į Laisvę 1978 73(110)
  • Į Laisvę 1978 74(111)
  • Į Laisvę 1979 75(112)
  • Į Laisvę 1979 76(113)
  • Į Laisvę 1979 77(114)
  • Į Laisvę 1980 78(115)
  • Į Laisvę 1980 79(116)
  • Į Laisvę 1980 80(117)
  • Į Laisvę 1981 81(118)
  • Į Laisvę 1981 82(119)
  • Į Laisvę 1981 83(120)
  • Į Laisvę 1982 84(121)
  • Į Laisvę 1982 85(122)
  • Į Laisvę 1982 86(123)
  • Į Laisvę 1983 87(124)
  • Į Laisvę 1983 88(125)
  • Į Laisvę 1983 89(126)
  • Į Laisvę 1984 90(127)
  • Į Laisvę 1984 91(128)
  • Į Laisvę 1984 92(129)
  • Į Laisvę 1985 93(130)
  • Į Laisvę 1985 94(131)
  • Į Laisvę 1985 95(132)
  • Į Laisvę 1986 96(133)
  • Į Laisvę 1986 97(134)
  • Į Laisvę 1986 98(135)
  • Į Laisvę 1987 99(136)
  • Į Laisvę 1987 100(137)
  • Į Laisvę 1987 101(138)
  • Į Laisvę 1988 102(139)
  • Į Laisvę 1988 103(140)
  • Į Laisvę 1988 104(141)
  • Į Laisvę 1989 105(142)
  • Į Laisvę 1989 106(143)
  • Į Laisvę 1989 107(144)
  • Į Laisvę 1990 108(145)
  • Į Laisvę 1990 109(146)
  • Į Laisvę 1990 110(147)
  • Į Laisvę 1991 111(148)
  • Į Laisvę 1991 112(149)
  • Į Laisvę 1992 113(150)
  • Į Laisvę 1992 114(151)
  • Į Laisvę 1993 115(152)
  • Į Laisvę 1993 116(153)
  • Į Laisvę 1993 117(154)
  • Į Laisvę 1994 118(155)
  • Į Laisvę 1994 119(156)
  • Į Laisvę 1995 120(157)
  • Į Laisvę 1995 121(158)
  • Į Laisvę 1995 122(159)
  • Į Laisvę 1996 123(160)
  • Į Laisvę 1996 124(161)
  • Į Laisvę 1997 125(162)
  • Į Laisvę 1997 126(163)
  • Į Laisvę 1998 127(164)
  • Į Laisvę 1998 128(165)
  • Į Laisvę 1999 129(166)
  • Į Laisvę 1999 130(167)
  • Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

Karys

  • KARYS
  • Karys 1950 m.
  • Karys 1951 m.
  • Karys 1 1952m.
  • Karys 2 1952m.
  • Karys 3 1952m.
  • Karys 4 1952m.
  • Karys 5 1952m.
  • Karys 6 1952m.
  • Karys 7 1952m.
  • Karys 8 1952m.
  • Karys 9 1952m.
  • Karys 1 1953m.
  • Karys 2 1953m.
  • Karys 3 1953m.
  • Karys 4-12 1953m.
  • Karys 1954m.
  • Karys 1955m. 1
  • Karys 1955m. 2
  • Karys 1955m. 3
  • Karys 1955m. 4
  • Karys 1955m. 5
  • Karys 1955m. 6
  • Karys 1955m. 7
  • Karys 1955m. 8
  • Karys 1955m. 9
  • Karys 1955m. 10
  • Karys 1955m. 11
  • Karys 1956m. 1
  • Karys 1956m. 2-3
  • Karys 1956m. 4-5
  • Karys 1956m. 6-7
  • Karys 1956m. 8-9
  • Karys 1956m. 10-11
  • Karys 1957m. 1-2
  • Karys 1957m. 3-4
  • Karys 1957m. 5-6
  • Karys 1957m. 7-8
  • Karys 1957m. 9-10
  • Karys 1958m. 1-2
  • Karys 1958m. 3-4
  • Karys 1958m. 5-6
  • Karys 1958m. 7-8
  • Karys 1958m. 9
  • Karys 1958m. 10
  • Karys 1959m. 1-2
  • Karys 1959m. 3-4
  • Karys 1959m. 5-6-7
  • Karys 1959m. 8-9-10
  • Karys 1959m. 11-12
  • Karys 1960 m.1-2
  • Karys 1960 m.3-4
  • Karys 1960m. 5-6-7
  • Karys 1960m. 7-8
  • Karys 1960m. 9-10
  • Karys 1961m. 1-2
  • Karys 1961m. 3-4
  • Karys 1961m. 5-6
  • Karys 1961m. 7-8
  • Karys 1961m. 9-10
  • Karys 1962m. 1-2
  • Karys 1962m. 3-4
  • Karys 1962m. 5-6
  • Karys 1962m. 7-8
  • Karys 1962m. 9-10
  • Karys 1963m. 1-2
  • Karys 1963m. 3-4
  • Karys 1963m. 5-6
  • Karys 1963m. 7-8
  • Karys 1963m. 9-10
  • Karys 1964m. 1-2
  • Karys 1964m. 3-4
  • Karys 1964m. 5-6
  • Karys 1964m. 7-8
  • Karys 1964m. 9-10
  • Karys 1965m. 1-2
  • Karys 1965m. 3-4
  • Karys 1965m. 5-6
  • Karys 1965m. 7-8
  • Karys 1965m. 9-10
  • Karys 1966m. 1-2
  • Karys 1966m. 3-4
  • Karys 1966m. 5-6
  • Karys 1966m. 7-8
  • Karys 1966m. 9-10
  • Karys 1967m. 1-2-3
  • Karys 1967m. 4
  • Karys 1967m. 5-6
  • Karys 1967m. 7-8
  • Karys 1967m. 9-10
  • Karys 1968m. 1-2
  • Karys 1968m. 3-4
  • Karys 1968m. 5-6
  • Karys 1968m. 7-8
  • Karys 1968m. 9-10
  • Karys 1969m. 1-2
  • Karys 1969m. 3-4
  • Karys 1969m. 5-6
  • Karys 1969m. 7-8
  • Karys 1969m. 9-10
  • Karys 1970m. 1-2
  • Karys 1970m. 3-4
  • Karys 1970m. 5-6
  • Karys 1970m. 7-8
  • Karys 1970m. 9-10
  • Karys 1971m. 1-2
  • Karys 1971m. 3-4
  • Karys 1971m. 5-6
  • Karys 1971m. 7-8
  • Karys 1971m. 9-10
  • Karys 1972m. 1-2
  • Karys 1972m. 3-4
  • Karys 1972m. 5-6
  • Karys 1972m. 7-8

Video

  • kunigo Algimanto Keinoskunigo Algimanto Keinos
  • Monsinjoras A.SvarinskasMonsinjoras A.Svarinskas
  • Juozo StanėnoJuozo Stanėno
  • Kiti filmai

Partizanai.org

  • Kontaktai
  • Knygų sąrašas
  • Svetainės Struktūra

Kunigas Algirdas Mocius

Gimimo data: 1917-05-20

Gimimo vietovė: Dapkūnų k. (Meškuičių parapija, Šiaulių r.)

Tėvai: ? Mocius ir ? Mociuvienė (?–1955) – tremtinė, mirusi tremtyje Buriatijoje (Rusija). Augo šešių vaikų šeimoje su trim broliais ir dviem seserimis. Broliai: Juozas Mocius-Šviedrys – laisvės gynėjas, tremtinys, partizanų apygardos vadas, Stasys Mocius – laisvės gynėjas, žuvęs pokario kovose, sesuo Eugenija Mociūtė – tremtinė.

Mokėsi Meškuičių pradžios mokykloje, 1938 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1938–1943 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Studijuodamas jis priklausė Orientalistų būreliui. 

1942 m. gruodį vyskupas Vincentas Brizgys įšventino A. Mocių kunigu.

 

Kryžių basas neša kun. Algirdas Mocius

1943–1945 m. A. Mocius tarnavo Viduklės (Raseinių r.) Šv. Kryžiaus parapijoje vikaru, mokyklose dėstė tikybą. Antrojo pasaulinio karo metais Viduklėje jis gelbėjo persekiojamus žydus – slapta pervežė Viduklėje slapstytą Rivą Bernadetą Hiršovičiūtę-Rakevičienę į savo tėviškę, kur priglausta ji išsigelbėjo. 1944 m. jis inicijavo Viduklės kapinių tvarkymą, nutiesė takus, apsodino juos medžiais ir paruošė laidojimo sistemą, kurios laikomasi iki šiol, įrengė simbolinį "Motinos kapą".

Skaityti daugiau: Kunigas Algirdas Mocius

Partizanai šiandieniniame gyvenime

Ši tema gana subtili todėl aš kalbėsiu ne apie šiandieninį Laisvės kovų sąjūdį,  nes negalėčiau ir net neturiu teisės kalbėti apie tuos, kurie šiandien  dar gana aktyviai reiškiasi ir visada sugeba pastovėti už save. Šiandien švęsdami partizanų, kariuomenės ir visuomenės dieną su gilia pagarba širdyse  prisiminkime tuos  mūsų brolius ir seses, kurie Motinos – Tėvynės laisvės vardan paaukojo savo jaunystę - gražiausius gyvenimo metus ir brangiausią turtą - gyvybę. Niekada neužmirškime, kad garbinga kraujo auka, atvedė mus į  Lietuvos laisvės vieškelį.

Laisvė nemirė – žuvo Karžygiai. Dėka jų aukos ir yra šiandieninis gyvenimas. Būkime drąsūs ir sakykime – be jų be partizanų aukos nebūtų šiandienos. Ji būtų kitokia.  Jie ir šiandien, tie kurie gyvi išlikę,  praėję sovietinio pragaro kančias , paimti sužeisti, neišdavę partizanų priesaikos, tylūs ramūs, niekieno nepastebėti, nieko nereikalaudami, dirba,aukoja tėvynei savo paskutines jėgas, paskutines santaupas, nors neretai jų,  pradingusių apsišaukėlių jūroje, tėvynė  ir nepastebi . Jie  dirba, jie laimingi paaukoję  pensiją partizanų paminklui,  suradę kovos draugo  užkasimo vietą ir ją paženklinę atminimo ženklu, sukalbėję maldą už jį, prižiūrėdami bolševikų sunaikinto kaimo vietoje  atminimui pastatytą kryžių, jausdami atsakomybę prieš Tėvynę už renkamą jai valdžią, perteikdami, aplankiusiems juos mokiniams, žinias apie jų ir kitų nueitą kovos kelią,bei okupantų žiaurumus.  

Skaityti daugiau: Partizanai šiandieniniame gyvenime

Kalniškės kautynės

Vienos didžiausių kautynių tarp Lietuvos partizanų ir sovietinės kariuomenės įvyko 1945 05 16 Kalniškės miške. Viename gražiame miško kalnelyje, nuo seno žmonių Meškakalniu vadintame, bazavosi Lietuvos kariuomenės Alytaus ulonų pulko puskarininkio Jono Neifalto partizanų būrys. Ryšininkai pastebėję okupacinės kariuomenės judėjimą pranešė partizanams, tačiau, šie būdami gerai ginkluoti ir degdami neapykanta okupantui, nusprendė kautis.

Ankstų gegužės 16-osijos rytą būrį atakavo NKVD kariuomenės 1-ojo Pabaltijo fronto 220-asis pulkas, vadovaujamas maj. Jacenko. Pradžioje kariuomenė surengė psichinę ataką, puolė stati, šaukdami “Ura” ir “Šaika zdavaites“, „Pastuchi zdavaites“,(Valio, gauja pasiduokit, piemenys pasiduokit) bet sutelkta partizanų ugnis juos greitai nutildė. Žūtbūtinės kautynės vyko visą dieną. Ypač narsiai kovėsi Pušelė – vado J. Neifalto žmona Albina Griškonytė – Neifaltienė. Jos kulkosvaidis atvėsino ne vieno baudėjo įkarštį. Baigiantis dienai, supratę, iš kur taip taikliai šaudoma, priešas ją nutildė amžiams.

… Kulkosvaidžiams traukiant,
“ Pušelė” pasviro,-
Pakirto ją priešo beširdė kulka…“,

- dainavo po mūšio Lietuva. Priešas šaudė iš minosvaidžių,sunkiųjų kulkosvaidžių, naudojo šarvuočius ir žvalgybinę aviaciją. Priešo atakos kartojosi papildant vis naujais kareiviais. Partizanai sutelkta ugnimi juos atmušinėjo. Priešas aklai puldamas turėjo daug nuostolių, tačiau ir partizanų gretos retėjo. Tik vakarop baigiantis šoviniams partizanai išsiveržė iš apsupties,palikdami mūšio lauke 44 žuvusius ir bent 10 kartų daugiau nukautų priešų. Pats vadas Lakūnas su 17 kovotojų iš apsupties prasiveržė. Netrukus suorganizavo naują partizanų būrį, slapyvardį pakeitė į Sakalas ir toliau narsiai kovojo iki žūties 1945 11 20. Vado lavonas niekintas Krosnoje, užkastas klebonijos pievose. 

Skaityti daugiau: Kalniškės kautynės

Romas Kalanta

Šiandien – Pilietinio pasipriešinimo diena 

www.alkas.lt

Šiandien, gegužės 14 d. – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d.  Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“,  susidegino devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta. Įvykis išgąsdino  Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnus. Jie slapta palaidojo R. Kalantą. Kilo jaunimo neramumai, R. Kalantos laidotuvių dieną peraugę į spontaniškas eitynes Laisvės alėja. Romas Kalanta tapo pilietinio pasipriešinimo okupacinei santvarkai simboliu.

Romas Kalanta – Lietuvos Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės, gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje.

1963–1971 m. Romas mokėsi Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Mokslai jaunuoliui nelabai sekėsi. Bendraklasiai teigė, kad ir pats R. Kalanta, nors ir išmokęs pamoką, dažnai atsisakydavo atsakinėti, nes nematė prasmės. 1971 m. mokyklą turėjo baigti, tačiau neišlaikęs chemijos, geometrijos ir fizikos abitūros egzaminų perėjo mokytis į vakarinę mokyklą. Tuo pačiu metu dirbo Kauno „Aido“ fabrike (Vilijampolėje), kuris gamino vaikiškus baldus, vežimėlius ir įvairus muzikos instrumentus: metalofonus, lūpines armonikėles ir kita. To meto Romo Kalantos charakteristikose nurodoma, kad jis „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis“, „kovojo su melu ir neteisybe, labai mėgo „The Beatles“ muziką“.

Paskutiniais gyvenimo metais išryškėjo Romo nusivylimas gyvenimu, piešiniuose kartojosi aukos motyvas, vaizduojamas kryžius, ugnis ir žmogus. Ketinimą nusižudyti liudija tokios 1972 m. asmeninėje užrašų knygelėje įrašytos frazės: „vis nesiryžtu, nors reikia tai padaryti būtinai“, ,,mirtis man bus šventė, lauksiu jos ir sulauksiu“, „laiškus sudeginsi ir iš manęs liks pelenų krūvelė“. Jo užrašų knygelėje liko ir paskutinis įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Romas Kalanta suvokė, kad totalitarinė santvarka yra žudanti, ir ryžosi pasiaukoti prisidėdamas prie Lietuvos išsilaisvinimo.

Skaityti daugiau: Romas Kalanta

Valkų mūšis

Aldona Vilutienė

Valkų mūšis vienas didžiausių partizanų susirėmimų

1944 m. rudenį, praslinkus frontui ir paskelbus mobilizaciją, dauguma  jaunų vyrų pradėjo slapstytis. Netrukus besislapstančius miškuose  vyrus Lietuvos kariuomenės karininkai ėmė  jungti į sukarintus dalinius, kad su ginklu pasipriešintų sovietams.

1945 m.gegužės 6–18 d. Šakių aps. Barzdų, Jankų ir Paežerėlių vls. (dabar – Šakių r. sav. ir Kazlų Rūdos sav.) NKVD pasienio kariuomenės daliniai vykdė karines operacijas, kurias parengė NKVD Šakių aps. skyrius, gavęs duomenų apie partizanų dislokacijos vietas. Gegužės 6 d. į minėtus valsčius buvo pasiųsti kariniai būriai. Be smogiamųjų būrių, sudarytos ir specialios karinės grupės besitraukiantiems partizanams persekioti. 1945 metų gegužės 12 dieną Jančių girininkijos Valkų miške, visą dieną trukusioje kovoje, partizanai atrėmė čekistų puolimą. Jie pralaužė apsupimo žiedą ir pasitraukė iš stovyklos.

Stovyklą dar 1944 metų rudenį prie Siesarties upelio ištakų įrengė Lietuvos kariuomenės puskarininkis Andrius Šmuilys.

1945 metų balandžio mėnesį vadovavimą partizanams perėmė Jurgis Valtys-Lokys, turintis karinį išsilavinimą. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Jo nurodymu, stovykla paruošta žiedinei gynybai: iškasti apkasai, įrengtos papildomos žeminės, kuriose galėjo gyventi iki 200 kovotojų, kurie tuo metu slapstėsi namuose. Į stovyklą atvykdavo iškviesti viršininkų. J. Valtys įvedė karinę drausmę partizanų būriuose, užmezgė ryšį su partizanų būriais, veikiančiais aplinkiniuose valsčiuose, užmezgė ryšį su Lietuvos Laisvės Armija ir „Tauro“ apygardos štabu, kur gaudavo veiklos direktyvas, pogrindžio spaudą.

Partizano priesaikos priėmimas tapo būtinu ir iškilmingu.

Šių įvykių dalyvis Edvardas Guoga-Glaudys pasakojo: „Valkų stovykloje vadovavau būriui, todėl visą laiką tekdavo praleisti stovykloje. 1945 m. gegužės mėnesio pirmomis dienomis į stovyklą atvyko LLA atstovas, kuris domėjosi stovyklos įrengimu, turima ginkluote, kovotojų parengimu. Išvykus LLA atstovui partizanų pasitarime nuspręsta sustiprinti sargybą aplink stovyklą, iškviesti į namus išėjusius partizanus.“ Gegužės 12 ryte stovykloje buvo apie 100 partizanų.

Skaityti daugiau: Valkų mūšis

Apie nužudytus beginklius žmones

Raudonajai armijai kartu su frontu   nutolus į Vakarus, Lietuvą užplūdo NKVD kariuomenės daliniai, kurie Kremliaus pavedimu stengėsi kuo greičiau  įvesti sovietinį režimą.

Pavelo  Vietrovo divizija  atlikusi savo juodą darbą Čečenijoję, Kryme ir Ingušetijoje į Lietuvą atvyko 1944m. rugpjūčio pradžioje. Vetrovui buvo pavaldūs 4 NKVD pulkai, turintys daugiau kaip po du tūkstančius  enkavedistų  ir 4- oji NKVD  kariuomenės šaulių divizija, nešanti mirtį visoje Lietuvoje. Marijampolės apsk. Vetrovo budeliai siautėjo 1945m. balandžio mėn.

 Renkant  medžiagą apie šiuos kraupius įvykius liudijo daugybė žmonių, kurių didesnė dalis jau išėjusi į Amžinybę, kitų pavardės užsimiršo.

1. Ypač daug ir kruopščiai dirbo Vitas Akelaitis  gyvenęs Igliaukoje.(miręs) Jo tėvas t. p. žuvo nuo Vetrovo budelių. Vitas ne tik surinko medžiagą apie Vietrovo budelių išžudytus beginklius Igliaukos apylinkės žmones, bet ir iniciavo jų atminimui pastatyti paminklą.

Masaičio sodyboje, Pabaikų,kaime.

2. Leonas Kedys gyvenantis Klaipėdoje,  tada nušovė jo du brolius ir sužeidė motiną, bėgančią gelbėti sūnų.

3.  Algimantas  Merkevičius gyv. Marijampolėje Draugystės 27., kaip vieną popietę  Obelinės kaime pamiškėje, sename kluone rusų kareiviai sušaudė virš 12 beginklių vyrų ir paauglių. Berods, apie tą patį įvykį man pasakojo ir 

4. Ramutė  Kedytė.

Skaityti daugiau: Apie nužudytus beginklius žmones

Kunigas Juozas Zdebskis: šventumo kodas

Juozas Zdebskis (antras iš kairės) minint kun. Alfonso Svarinsko kunigystės 25 metų jubiliejų. Viduklė, 1979 m. spalio 7 d./ Nuotrauka iš knygos „Bažnyčios riteris“

Aras LUKŠAS

1986-ųjų vasario 5 dieną automobilio avarijoje žuvo vienas ryškiausių Lietuvos katalikų disidentų Juozas Zdebskis. Jo žūties aplinkybės taip ir liko neišaiškintos, tačiau spėjama, kad už jos slypi KGB ranka, apie tai LŽ archyvų straipsnis 

Lietuvos televizijos laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ tąkart nuskambėjo pranešimas: „Kelyje Varėna – Eišiškės, ties Valkininkų sankryža, Juozui Zdebskiui priklausantys žiguliai, vairuojami Algimanto Sabaliausko, išvažiavo į kairę kelio pusę ir susidūrė su pienvežiu. Avarijos metu žuvo trys žigulių keleiviai, ketvirtas – Romas Žemaitis – sužalotas. Avarijos priežastys tiriamos.“ Po kelių dienų panašią įvykio versiją paskelbė ir visos Sovietų Sąjungos naujienų agentūra TASS.

Taigi centrinis Kremliaus žinių ir propagandos ruporas, sovietinės imperijos gyventojams ir visam pasauliui pranešantis apie svarbiausius gigantiškos imperijos gyvenimo įvykius, staiga atkreipė dėmesį į skaudų, bet labai jau vietinės reikšmės įvykį. Tokie dalykai vykdavo tik tuomet, jei įvykis sukeldavo ypatingą rezonansą arba į jį patekdavo koks nors svarbus asmuo.

Lietuvos televizijos pranešime tąsyk nutylėta, kad vienas žuvusiųjų – J. Zdebskis – kunigas. Ir ne šiaip sau kunigas, o vienas ryškiausių katalikų disidentų, jam KGB operatyvinio tyrimo byloje buvo suteiktas Akiplėšos pseudonimas. Suprantama, nutylėta ir tai, kad Akiplėša beatodairiškai drąsiu elgesiu čekistus varė į neviltį. Kad jį Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje sekė net 115 KGB agentų. Kad jis buvo nuolat provokuojamas, šmeižiamas, priešinamas su kitais kunigais ir bendraminčiais, kasmet stumdomas iš parapijos į parapiją, du kartus kalintas, o galiausiai – smarkiai sužalotas, bet išlikęs gyvas.

Skaityti daugiau: Kunigas Juozas Zdebskis: šventumo kodas

Partizanas KIRKUS Juozas, Jono-Plienas

KIRKUS Juozas, Jono-Plienas, gim. 1919 m. Sudeikių k., Traupio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio, vėliau Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. gegužės 9 d. Juodgirio miške, Traupio vls. Palaidotas prie kelio Levaniškis—Baleliai.

Skaityti daugiau: Partizanas KIRKUS Juozas, Jono-Plienas

Partizanų motinos

Mielos partizanų, motinos, šiandien daugumoj jau savo ilgesingomis akimis žvelgiančios tik iš nuotraukų. Koks jūsų visų skausmingai panašus gyvenimo kelias, kad kalbant apie vieną - kalbama apie visos Lietuvos kovotojų motinas, jų auką ir pasišventimą. Kiekviena raukšlelė, kiekvienas ženklelis išlikęs jūsų veide, tai jūsų vaikų gyvenimas, džiaugsmas, skausmas ir kova, tai jūsų pačių nuo vaikystės sunkaus gyvenimo pėdsakas, tai šventa lietuvės moters pareiga. Tai tikras moters - motinos grožis, matuotas ne žiuri komisijos balais, o dvasiniais, vidinį turtingumą išreiškiančias, matais. Tas vertybes Jūs diegėte savo vaikams per maldą, dainas, šventes, padavimus, papročius. Valią, stiprybę, meilę gimtiems namams ir tėvynei skiepinot per darbą. Jūs buvote laimingos ir niekuomet nesiskundėte, nedejavote, kad niekas nepadeda auginti pulko vaikelių, nes tai buvo jūsų džiaugsmas, jūsų rūpestėlis ir tėvynės ateitis. Ir kai 1940-siais raudonasis okupantas sudrumstė ramų lietuvio gyvenimą, Jūs tapote dar ryžtingesnės, tvirtesnės,nes reikėjo išsaugoti nuo svetimų vėjų ne tik namus, bet ir vaikus. O kai juos pašaukė Tėvynė - laiminot, išleisdamos į šventą kovą už Lietuvos Laisvę. Už tai okupantų su vietiniais koloborantais buvote persekiojamos, kankinamos, tremiamos. Bet ir tremtyje jūs deramai auginot ir auklėjot savo vaikelius, nors priešai stengėsi išrauti iš mūsų žemės juos, tikėdami, kad jie niekados negalės prigyti Lietuvos žemėje. Kas supras, ką reiškė Jūsų bado ir šalčio, netekimo ir pažeminimo iš kankintai sielai pasiekiančios žinios iš Lietuvos: žuvo Petras, žuvo Vytautas, žuvo Jonas, žuvo, Alfonsas, žuvo Jurgis. Ar galima suprasti, ką jautė Motina, žinodama, kad jos vaikų išniekinti kūnai, guli prie stribelnyčios, prie šventoriaus, turgaus aikštėje. Ištverti padėjo mintis, kad išniekintas kūnas tai neišniekinta dvasia, tai kas švaru, sutepti po mirties negalima. Ji jautė, kad tie gležni daigeliai, kuriuos ji glaudė prie krūtinės, virto ne nugalimais ąžuolais, išsaugojusiais šventą protėvių aukos ugnį, savo krauju,sušildžiusiais stalininės žiemos sukaustytą Lietuvos žemę. Kad ir jų aukos dėka 1988-ųjų vasarą vėl pabudo, prisikėlė tauta. O ji jų motina, išauginusi didvyrius, padarė nemažesni žygdarbį, nors ji šito nesiekė. Tai buvo jos pareiga, ir kitaip ji, kaip ir visos partizanų motinos, gyventi negalėjo.

Motinos dieną, sustoję prie kapo, prisiminkime, koks gražus, Šventas buvo jos gyvenimas, pasisemkime išminties, prašykime Aukščiausio, ramybės gyvoms ir amžino džiaugsmo mirusioms Partizanų motinoms. Dieve duok kuo daugiau tokių motinų mūsų tėvynei. Mes išliksime kol bus motinų atiduodančių savo gyvenimą vaikams,skiepinant jiems tai, kas giliai įaugę lietuvio prigimtyje. Kol vaikai gerbs motinų auką ir supras, kad didžiausia ir neįkainojama vertybė - Motina, Tėvynė ir Laisvė.

Anelė Julija Senkutė

Anelė Julija Senkutė
Tauro apygardos partizanų
ir tremties muziejus

Senkùtė Anelė Julija (slap. Pušelė) 1922 Kazliškiai (Šunskų vlsč.) 1947 04 27 Gulbiniškiai, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė. Leitenantė (2003, po mirties). 1946 pavasarį broliui J. Senkui išėjus partizanauti, tapo Tauro apygardos  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto rinktinės (Vytauto rinktinė) ryšininke. 1946 rudenį rinktinės štabo pavesta apsigyveno Marijampolėje, dirbo miesto vykdomojo komiteto socialinio aprūpinimo skyriuje vyriausiąja buhaltere. Kartu vykdė Tauro apygardos vadovybės užduotį užmegzti ryšius su aktyviais sovietiniais pareigūnais. Susidraugavo su vienu žiauriausių LSSR Valstybės saugumo ministerijos Marijampolės skyriaus tardytoju A. Greisu.

1947 02 18, per Užgavėnes, Vytauto rinktinės vado V. Gavėno (slapyvardis Vampyras) įsakymu inscenizavo tariamų sužadėtuvių (blynų; buvo vaišinama blynais) balių; numatyta nukauti itin uolius Marijampolės partinio aktyvo ir saugumo darbuotojus. A. J. Senkutė kartu su tariamu sužadėtiniu Vytauto rinktinės štabo kovotoju K. Pypliu (slapyvardis Mažytis) baliaus įkarštyje nušovė 5 pareigūnus. Lengvai sužeista pasitraukė į mišką pas partizanus. Buvo paskirta Vytauto rinktinės iždo poskyrio viršininke, tapo rinktinės štabo nare. Už sėkmingai atliktą užduotį 1947 03 22 Tauro apygardos vado A. Baltūsio (slapyvardis Žvejys) jai pareikšta tarnybinė padėka su pagyrimo raštu.

Žuvo (susisprogdino) kartu su Vytauto rinktinės štabo viršininku V. Vabalu (slapyvardis Kunigaikštis) ir štabo globos poskyrio viršininku A. Pečiuliu (slapyvardis Baritonas) vidaus kariuomenei netikėtai užpuolus rinktinės štabo bunkerį Seklyčia (A. Štreimikienės sodyboje); prieš žūdami jie sunaikino dokumentus. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Marijampolėje ir užkasti žvyrduobėse (čia užkasta ir daugiau laisvės kovotojų), už miesto senųjų kapinių. Toje teritorijoje įkurtame Ramybės parke A. J. Senkutės atminimui pastatytas baltas ąžuolinis kryžius Saulutė, prie kurio pasodinta pušelė. Partizanų juostelė Už narsumą (1947, po mirties). Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2007, po mirties).

Aldona Vilutienė

Skaityti daugiau: Anelė Julija Senkutė

Lietuvos Partizanų Vadų suvažiavimo deklaracija

Lietuvos Partizanų Vadų suvažiavimo 
d e k l a r a c i j a

1946 metų balandžio mėnesio 23 dieną Lietosios partizanų vadai, pasiėmę vadovauti lietuvių tautos kovoms bolševikų išplėštai nepriklausomybei atstatyti ir vadovaudamiesi tautos valia, pripažino esant būtina paskelbti lietuvių tautai ir kitoms tautoms bei užsienio valstybėms principus, pagal kuriuos atstatytoji Lietuva turėtą ateityje tvarkytis ir kuriuos Lietuvos ginkluotieji partizanai, visos tautos padedami, saugos ir visomis priemonėmis rems.

1. Lietuvos valstybinė santvarka - laisva demokratinė.
   2. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.
   3. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais demokratiniais rinkimais išrinktą seimą ir jo sudarytą vyriausybę.
   4. Seimo rinkimai pravedami laisvais demokratiniais principais, tiesioginiu, slaptu, visuotiniu balsavimu, - proporcine rinkimų sistema, balsuojant ne už sąrašus, bet už partijų ar sąjungų išstatytus atskirus kandidatus.
   5. Seimo atstovai atsakingi ne prieš partijos vadovybę, bet prieš savo rinkikus.
   6. Krašto vidaus statutą bei reformų reikalą ir ryšius su užsienio valstybėmis sprendžia seimas, vadovaudamasis tautos daugumos pareikšta valia, priimdamas dėmesin išmintingus mažumos pageidavimus ir derindamasis su Suvienytąją Naciją pareikštais principais.
   7. Lietuvos Komunistą Partija negali būti pripažinta teisine partija, nes jos siekimai nedemokratiniai, bet diktatūriniai ir ji, klausydama lietuvių tautai svetimos Sovietų Sąjungos Komunistą Partijos ir vyriausybės, prisidėjo prie lietuvių tautos nepriklausomybės atėmimo ir tapo dešimčių tūkstančių geriausiųjų Lietuvos sūnų nužudymo bei ištrėmimo kaltininke.
   Pastarasis Lietuvos partizanų nusistatymas galėtu būti atšauktas tik su sąlyga, jei Lietuvos Komunistų Partija viešai pareikštų atsisakanti nuo diktatūrinio ir revoliucinio principo ir priklausomybės svetimai valstybei.
   Be to, dar savo kaltę tautai išpirktų, paveikdama Sovietų Sąjungą , kad ši:
   a) taikingu keliu išvestų iš Lietuvos visas Sovietų Sąjungos ginkluotąsias tiek karines, tiek vidaus apsaugos pajėgas;
   b) tuoj paleistų visus politiniais sumetimais suimtuosius, pasmerktuosius ir ištremtuosius;
   c) pripažintų Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto sudarytąją laikinąją Lietuvos Vyriausybę;
   8. Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas visomis išgalėmis remia Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pastangas atkurti sutrukdytą Lietuvos nepriklausomybę.
   Lietuvos partizanų vadai, paskelbdami šią deklaraciją, kreipiasi į lietuvių tautą ir toliau dar uoliau remti partizaną pastangas kuo greičiau atstatyti Lietuvos nepriklausomybę.

Parašai

Skaityti daugiau: Lietuvos Partizanų Vadų suvažiavimo deklaracija

Adelės Dirsytės Maldų knygutė

Adelė Dirsytė

Marija, gelbėki mus 

Pranute, kad galėtumėt geriau kartu su mumis jausti, mąstyti ir garbinti Viešpatį, siunčiame šią knygutę Lionė G. padarė ją, Valė Ber. piešė, Levutė Viz. įklijavo, o aš rašiau. 1953 II 16 Ad.

Dangau, palaiminki vargo diena.

 Išaušo sunki darbo diena. Šv. Trejybe, noriu Tave pagarbinti kantrybe ir pagarba savo bendradarbiams. Duoki  mums išminties ir jėgos ramiai iškęsti visus nesusipratimus, panieką ir neapykantą, palaiminki mano mylimuosius ir visą mano Tautą, o ypač Tėvynės gynėjus, našlaičius ir visus kenčiančius už Tiesą. Sujunki  mus visus vienybėn gyvu tikėjimu, nepalaužiama viltimi ir nežinančia ribų meile. Amen.

Mūsų Tautos Kankiniai, išmelskite stiprybės, sumanumo ir vienybės mūsų Tautos darbuotojams, išmelskite tikrai šviesų amžinąjį poilsį galvą paguldžiusiems už savo žemę.  Amen.

Angele Sarge, Šv. Globėja, Šv. Antanai ir visos palaimintosios Dvasios, saugokite, lydėkite ir išlaikykite mane šiandieną laisvą nuo viso pikto. Amen.

Šv. Dvasia, nušvieski mano ir mano Tautos kelius į laimingą ateitį, Šv. Dvasia, laiminki mūsų pasiryžimus.  Amen.

Šv. Teresėle, misijų Globėja, suteiki mums apaštališkos dvasios, padėki man savo gražiu elgesiu laimėti Viešpačiui sielų. Amen.

Viešpatie, laiminki mano miegą

Diena užsimerkė, mano akis nuovargis merkia, jausmai išblėso, jėgos išseko... Viešpatie, dėkoju už visas šios dienos malones: už sveikatą, jėgas, už sielos ir kūno maistą, už kiekvieną gerą žodį, už kiekvieną malonumą, už viltį, už savo gimtąją kalbą, kurią svečioj šaly girdžiu... Dėkoju ir už skausmą, neapykantą, už visus trūkumus, kuriais mane bandei. Viešpatie, maldauju ramaus poilsio sau ir saviškiams. Amen.

Šv. Šeima, saugoki ir globoki mūsų namų skaistumą veržimąsi į tikrąją Tiesą, apsaugoki mūsų Tautos rūmą nuo visokio blogio, o mums, vargo vaikams, leiski nors sapne pabuvoti Tėvynės žemėje su savaisiais. Amen.

Marija, Tavo gailestingumo šaukiuos... Marija, nuliūdusiųjų linksmintoja, paguoski krauju ir ašaromis apšlakstytos žemės vaikus, paguoski tremtinius, paguoski ir mūsų širdis, pilnas ilgesio, kančios ir vargo. Marija, maldauju pagalbos Tėvynės gynėjams, maldauju tikro poilsio gyvybę paguldžiusiems už savo žemę, maldauju taikos ir ramybės savo kraštui ir išvargusiam pasauliui.

Marija, keliu savo nuvargusias rankas į Tave ir maldauju atleidimo savo ir saviškių ydų, klaidų, netobulumų ir nuodėmių. Amen. Viskas Jėzui diena ir naktis

Skaityti daugiau: Adelės Dirsytės Maldų knygutė

Leonas Vilutis

Leonas VilutisVilutis Leonas (slap. Arūnas, Bitinėlis) gimė 1920 04 11 Derviniškės k.,(Linkmenų vls.) Šeimoje augo brolis Mykolas ir 3 seserys Anksti liko visiškas našlaitis, todėl teko dar vaikui atlikti ūkyje su broliu visus vyriškus darbus. 1939m. mokėsi Telšių amatų mokykloje. Ją baigęs 1942m. rudenį įstojo į Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą. Nuo 1936m. Lietuvos šaulių sąjungos narys. Pirmosios sov. okupacijos metu Telšių amatų mokykloje suorganizavo slaptą antisovietinę moksleivių kuopelę, jai vadovavo.1942 m. vasarą įstojo į LLA ( vadas K. Veverskis slap. Senis), dirbo Telšių apylinkės LLA štabe. 1943 pradžioje baigė LLA pogrindinės karo mokyklos Vilniuje žvalgybos ir organizacinio skyriaus kursus. Nuo 1943 04 LLA centrinės vadovybės ir Vilniaus apygardos štabo ryšininkas. Organizuojant Vietinę rinktinę (VR) 1944 02 Centrinės LLA vadovybės pasiųstas į Karo mokyklą Marijampolėje su užduotimi užmegzti VR ryšius su LLA. 1944m. vasarą dalyvavo LLA vadovybės pasitarime su LLA įkūrėju ir vyriausiuoju vadu Kaziu Veverskiu, operatyvinio sk. v – ku kpt. A Karaliumi (slap. Varenis), Šiaulių apygardos vadu Adolfu Eidimtu (slap. Papunis, Žybartas)gen. Motiejum Pečiulioniu (slap. Miškinis), kur jam nurodyta praėjus frontui grįžti į gimtinę ir įkurti Lietuvos partizanų Vanagų rinktinę.

Vienas partizanų vadų Aukštaitijoje.1944 10 22 tėviškėje (Derviniškės k.) organizavo partizanų būrių vadų posėdį, kuriame įkūrė Tigro partizanų rinktinę veikusią Utenos, Zarasų ir Švenčionių aps., tapo jos pirmuoju vadu. Dalyvavo kautynėse su okupantais 1944 11 prie Ginučių piliakalnio, 12 12 - Obelų kalne netoli Derviniškės. 1945 01 10 kautynėse žuvus broliui Mykolui (slap. Klevas) užsuko į tėviškę, kur 01 13 pateko į nelaisvę. Kalintas Švenčionyse, Vilniuje. 1945 05 16 LSSR NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 m. lagerio be teisės grįžti į Lietuvą.  Nuo 1945 12 13 kalėjo Pečiorlage, nuo 1948 09 29 Intos ypatingo režimo lageryje Komijoje.

Skaityti daugiau: Leonas Vilutis

Kovotojas, netroškęs keršto


Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanai. Iš kairės: Petras Araminas-Juodvarnis, Vincas Araminas Šermukšnis, B.Vaičėnas-Liubartas-Pavasaris, Alfredas Garnelis-Čigonas, Vytautas Dručkus-Šernas. 1948 m. /Andriaus Dručkaus archyvo, LYA, GAM ir Utenos kraštotyros muziejaus nuotraukos

  Aras LUKŠAS

Paskutinysis Vytauto apygardos vadas Balys Vaičėnas-Lordas, Liubartas, Pavasaris retai minimas spaudoje ar istorikų darbuose. Nedaug trūko, kad šis žymus laisvės kovotojas būtų taip ir likęs nežinomas plačiajai visuomenei ir prisimenamas tik jo artimųjų. Tuo metu B.Vaičėnas, gyvenimo pabaigoje ėjęs Rytų Lietuvos (Kalnų) partizanų srities vado pavaduotojo pareigas, nusipelno nė kiek ne mažiau dėmesio nei tokie žymūs partizanų vadai kaip Adolfas Ramanauskas-Vanagas ar Juozas Lukša-Daumantas, kurių vardai tapo legendomis, iš lūpų į lūpas ėjusiomis per visus sovietinės okupacijos dešimtmečius.

B.Vaičėno likimas buvo kiek kitoks. Šis kovotojas žuvo mūšyje. Taigi, jam nebuvo iškelta baudžiamoji byla, iš kurios šiandien būtų galima susidaryti bent kiek išsamesnį vaizdą apie partizano kovas. Lietuvos ypatingajame archyve išlikusiose jo krašto partizanų ryšininkų bylose galima užtikti nebent vieną kitą jo laišką ar NKVD pažymą, kur minima B.Vaičėno pavardė.

Ilgą laiką niekas nė nenumanė, kad B.Vaičėno archyvas vis dėlto išliko - jį sovietmečiu, smarkiai rizikuodamas savo laisve, išsaugojo jauniausias būrio partizanas ir B.Vaičėno patikėtinis Andrius Dručkus, šiandien gyvenantis Kaune. Archyve išliko ir partizano dienoraštis, atskleidžiantis daug Vytauto apygardos Lokio rinktinės kovų ir kasdienio gyvenimo puslapių. Tiesa, šiame dienoraštyje konspiracijos sumetimais neminimos arba užšifruotos žmonių pavardės ir net vietovių pavadinimai, todėl iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, ką turėjo galvoje jo autorius. Šis be galo įdomus ir vertingas dokumentas dar laukia išsamaus tyrimo. Na, o mes, remdamiesi šiais užrašais ir negausiais dar gyvų tų dienų įvykių liudytojų prisiminimais, pamėginkime atkurti kai kuriuos B.Vaičėno gyvenimo ir kovos epizodus.

 

B.Vaičėnas Lietuvos kariuomenėje. 1937 m.

Skaityti daugiau: Kovotojas, netroškęs keršto

VADU GIMSTAMA

BENDRASIS PASIPRIEŠINIMAS. PIETŲ LIETUVA

Bonifacas Ulevičius

1998 m. vasario 1 d.* sukako 50 metų nuo vieno žymiausių Lietuvos partizanų vadų, Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo žūties.

□ Antanas Baltūsis partizanų pulkininkas

-----------
*Str. "Tauro apygardos istorijos apžvalga", remdamasis žmonių pasakojimais, esu rašęs (Laisvės kovų archyvas. T.3-4. K. 1992. P.37.), kad Žvejys žuvo vasario 2 d. Buvusiame KGB archyve dokumentų šiuo klausimu dar nebuvo rasta. Pastebėjau, kad dauguma autorių iki šiol mini šią Žvejo žūties datą. Patikslinsiu -Žvejys žuvo vasario 1 d. - B. U.


Antanas Baltūsis-Žvejys gimė 1915 m. Gulbiniškių k., Pilviškių vls.,

Vilkaviškio aps., pasiturinčio ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo 32 ha žemės.

Be Antano, šeimoje augo dar 4 sūnūs ir viena duktė. Tėvas Antanas mirė 1925 m., motina Ona - 1942 m.

Baigęs gimnaziją, Antanas įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau trečiaisiais mokslo metais iš seminarijos išstojo ir dirbo mokytoju.

Buvo gyvas, judrus, sportiškas ir gabus, ypač matematikai ir tiksliesiems mokslams. 1938 m., pašauktas į kariuomenę, įstojo į Karo mokyklos husarų aspirantūrą, kurią baigęs gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir buvo išleistas į atsargą. 1939 m. rugsėjo mėn., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į kavalerijos dalinį ir pakeltas leitenantu. 1940 m., Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, iš karo tarnybos buvo atleistas ir vėl dirbo mokytoju.

Užėjus vokiečiams, buvo paskirtas Pilviškių valsčiaus policijos viršininku, tačiau netrukus už priešingas pažiūras dėl žydų persekiojimo buvo suimtas. Maždaug po trijų savaičių paleistas, mokytojavo toliau. 1943 m. vengdamas suėmimo, įstojo į 255 lauko žandarmerijos savisaugos batalioną Kaune. Buvo paskirtas kuopos vadu ir pakeltas kapitonu. Vėliau, perdislokavus dalinį, tarnavo Lenkijoje bataliono vado adjutantu.

Skaityti daugiau: VADU GIMSTAMA

Paverknių kautynės

Paminklas, pastatytas Paverknių mūšyje žuvusiems partizanams atminti

1945 m. kovo 28 d., prieš Šv. Velykas, Didįjį trečiadienį, partizanų dalinys buvo apsistojęs Sokonių, Voseliūnų kaimuose. Gavo pranešimą, kad rusų kariuomenė „šukuoja" Benčiakiemio miškelius, krūmus, žygiuodami link Voseliūnų, Sokonių kaimų. Geležinio vilko pulko partizanų dalinys, kurį sudarė apie 90-dešimt vyrų, turėdami penkiolika kulkosvaidžių, automatų ir kitų ginklų, stojo į mūšį su galinga rusų kariuomene. Rusų kareivių kolonai priartėjus partizanai atidarė ugnį, retindami rusų karių gretas. Įnirtingas mūšis vyko apie 7 valandas. Rusų kariuomenė buvo pastiprinta naujais rusų karių būriais, daliniais iš Alytaus, Prienų, Birštono, ruošdamiesi apsupti partizanų buvimo vietovę. Partizanai pradėjo trauktis. Daug sunkumų patyrė, nes Verknės upė buvo išsiliejusi iš krantų, ne visi mokėjo plaukti, ginklai, šilta apranga trukdė keltis į kitą Verknės pusę. Partizanas Albinas Šiugždinis-Žaibas buvo sužeistas ir negalėjo paeiti, jis, paėmęs kulkosvaidį, pridengė besitraukiančius draugus. Jo kulkosvaidis nesiliovė tol, kol buvo šovinių. Šoviniams pasibaigus, išsiėmęs granatą sušuko:

- Gyvas nepasiduosiu, Tėvynės neišduosiu!

Žuvo didvyrio mirtimi kovos lauke.

Skaityti daugiau: Paverknių kautynės

BAŽNYČIA, „KRONIKA“ IR KGB VORATINKLIS

Knygoje, remiantis buvusio KGB archyvo dokumentais ir Kronikos bendradarbių atsiminimais, atskleidžiama daug faktų apie sunkią Lietuvos Katalikų Bažnyčios būklę sovietų priespaudos metais ir pasipriešinimą kompartijos bei sovietinio saugumo komiteto persekiojimui. Aprašomas katalikiškas opozicinis sąjūdis - įvairių protesto akcijų rengimas ir pogrindinės spaudos leidimas, ypač sunkus ir rizikingas pogrindžio leidinio Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika organizatorių ir platintojų darbas Lietuvoje ir užsienyje, svariai prisidėjęs prie tautos išsivadavimo iš komunizmo.

 

Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos steigėjas ir redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius SJ  tremtyje Tomsko srityje, Krivošeine.  1988 m.



Vidas Spengla

BAŽNYČIA,
„KRONIKA“
IR
KGB VORATINKLIS

Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas

Knyga PDF  fotografinė kopija:   Internete: 

KATALIKŲ AKADEMIJA Vilnius 2001

Skaityti daugiau: BAŽNYČIA, „KRONIKA“ IR KGB VORATINKLIS

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA DEŠIMTMEČIO PROGA APIE SAVE (Nr. 51)

1982 5 rugsėjis-spalis

Kodėl atsirado "LKB Kronika?
Lygiai prieš 10 metų, t. y. 1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis "LKB Kronikos" numeris. Tai buvo labai kuklus leidinėlis, nutaręs informuoti Tėvynę ir pasaulį apie Lietuvos tikinčiųjų diskriminaciją ir pastangas išsikovoti religinės laisvės minimumą. Kodėl ji pasirodė 1972 metais?

Stalino represijos prieš Katalikų Bažnyčią ilgam laikui sukūrė pasyvumo atmosferą kunigijos tarpe. Bažnytinė hierarchija buvo įsitikinusi, kad "prieš vėją nepapūsi", ir klusniai vykdė visus sovietinės valdžios reikalavimus, o partijos viršūnės planavo vis greitesnį Bažnyčios likvidavimą. Septintame dešimtmetyje už menkiausią "prasižengimą" prieš slaptas sovietinės valdžios instrukcijas kunigams būdavo uždraudžiama eiti pareigas; Kunigų seminarija buvo tiek suvaržyta, jog kasmet galėdavo priimti vos 5 kandidatus. Religijų reikalų taryboje įgaliotinis jautėsi esąs "caras ir dievas", galįs terorizuoti kunigus ir ordinarus.

Tuo pačiu metu Lietuvos kunigų tarpe vis labiau brendo mintis, jog negalima sėdėti, susidėjus rankas, nes sovietinė valdžia visus uždusins. Ką daryti? Atsakymą davė Maskvos disidentai, drąsiai išstodami su savo idėjomis, pareiškimais, knygomis ir leidiniais. Tai buvo pirmas prisikėlimo varpo dūžis, pažadinęs daugelį iš baimės letargo ir šaukiantis: gana tamsos ir miego! Reikia kovoti, reikia sovietinės valdžios nusikaltimus prieš Bažnyčią ir tikinčiuosius išvilkti į šviesą, — tegul visas pasaulis pamato tironiją, o gal šviesoje bus nepatogu daryti niekšybes. 1968 m. kunigai pradėjo protestuoti prieš Kauno Kunigų seminarijos suvaržymą. Sovietinė valdžia į kunigų pareiškimus reagavo tik represijomis: KGB tardymais, pašalinimais iš kunigiško darbo ir net teismais. Vienas po kito už kunigiškų pareigų atlikimą (vaikų katekizaciją) buvo nubausti kunigai — kun. Antanas Šeškevičius, kun. Juozas Zdebskis ir kun. Prosperas Bubnys. Šie teismai buvo paskutinis ir svarbiausias impulsas kuo greičiau pradėti leisti pogrindinį leidinį.

Skaityti daugiau: LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA DEŠIMTMEČIO PROGA APIE SAVE (Nr. 51)

Buktos kautynės

Reikia tik įsivaizduoti, kaip džiaugėsi Marijampolės enkavedistų viršininko pavaduotojas Aronas Greisas, nežinia dėl kokių aplinkybių neatvykęs 1947 vasario 18d. per Užgavėnes į lemtingąsias „sužadėtuves“ (Blynų balių) kur pateko į partizanų pinkles  jo bendražygiai . Dabar atsiteisti už tokį įžūlų išpuolį surengusiais partizanais buvo jo garbės reikalas.

Tuoj po  koloborantų sunaikinimo, A. Greiso vadovaujama operatyvinė grupė drauge su Marijampolėje dislokuoto 94-ojo pasienio pulko daliniais nedelsiant apsupo geležinkelio stoties rajoną ir namą Trobiškių gatvėje. Visuose iš miesto vedančiuose keliuose milicijos ir enkavedistų patruliai kruopščiai tikrino automobilius ir vežimus, o stribai su reguliariosios kariuomenės kareiviais krėtė visas apylinkių sodybas, ieškodami aukšto vyro ir dviejų tamsiaplaukių merginų. Tačiau šie dingo kaip į vandenį.

Tai tik viena drąsi Vytauto rinktinės kovotojų surengta akcija. Tų pačių 1947 metų kovą Vampyro ir Mažyčio vadovaujami vyrai, netoli Buktos per dešimt minučių sunaikino beveik visus Liudvinavo saugumiečius ir stribus, išvilioję juos iš miestelio.

Skaityti daugiau: Buktos kautynės

Antanas Kraujelis-Siaubūnas

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žėručio rajono H. Ruškulio-Liūto būrio partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas. 1953 07 31 (J. Šyvokienės asmeninė kolekcija)

KRAUJELIS Antanas-Siaubūnas, gim. 1928 m. Kaniūkų k., Alantos vls. Mokėsi Alantos progimnazijoje. Partizanų ryšininkas nuo 1944 m. Į partizanų gretas įstojo 1948 m. rudenį. Priklausė Vytauto apygardos Mykolo Urbono-Liepos būriui. 1950 m. priklausė Žė-ručio rajono Henriko Ruškulio-Liūto būriui, buvo rajono štabo narys. Žuvo 1965 m. kovo 17 d. Utenos raj., Papiškių k. — nenorėdamas pasiduoti, nusišovė. 1998 m. (po mirties) buvo apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu kaip vienas paskutinių Aukštaitijos partizanų. 
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Antanas Kraujelis gimė 1928 m. spalio 28 d. Utenos aps. Alantos vls. Kaniūkų k. Stepono Kraujelio ir Anelės Pagalytės-Kraujelienės šeimoje. Kartu augo seserys ir broliai: Ona (g. 1926 m.), Vitalija (g. 1930 m.), Alfonsas ir Konstancija (g. 1932 m.), Bronius (g. 1934 m.), Anelė (g. 1936 m.), Bronė (g. 1938 m.), Janina (g. 1943 m.) ir Stefanija (g. 1945 m.). Antanas mokėsi Kaniūkų pradžios mokykloje, 1945 m. baigė šešias Alantos progimnazijos klases.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai Kraujelių sodyboje vietinės valdžios nurodymu buvo klubas-skaitykla, kurios vedėju buvo paskirtas A. Kraujelis. Namuose dažnai vykdavo kaimo jaunimo susibūrimai, gegužinės, vakaronės, kuriose lankydavosi ir partizanai. Jie pavesdavo A. Kraujeliui įvairias užduotis, pargabenti ginklų ir šaudmenų.

1947 m. sodyboje buvo įrengti ir partizanų bunkeriai. Visa šeima globojo ir rūpinosi juose gyvenančiais ir dirbančiais Vytauto apygardos partizanais. Antanas, seserys Ona ir Vitalija tapo Vytauto apygardos partizanų ryšininkais. Ona pasirinko Ramunėlės, o Vitalija – Saulutės slapyvardžius. Jiems teko pavogti žuvusių partizanų Jono Vyžinto-Svirplio ir Broniaus Steiblio-Marso palaikus ir slapta palaidoti juos Kaniūkų k. kapinėse.

Skaityti daugiau: Antanas Kraujelis-Siaubūnas

Daugiau įrašų...

  1. Aldona Sabaitytė- Vilutienė - autobiografija
  2. PARTIZANŲ VADAS JONAS ŽEMAITIS
  3. Kiauneliškio kautynės
  4. Kovo 11 - Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo diena
  5. GENERALINIO ŠTABO PULKININKAS KAZYS ŠKIRPA
  6. A.Maceina Zoocentrizmas
  7. Diana Glemžaitė Mes mokėsim numirti
  8. BIRŽELIO TESTAMENTAS
  9. Partizaniška poezija (iš draugas.org archyvų)
  10. Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai

Puslapis 9 iš 10

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • Sekantis
  • Pabaiga
Pro Deo  et Patria
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika

Laiškai Lietuviams
  • Jūs esate čia:  
  • Partizanai.org

Powered by Joomla!®