Partizanai Partizanai: Istorija ir dabartis

  • Praleisti ir pereiti prie medžiagos
  • Pereiti prie pagrindinės navigacijos ir prisijungti

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

  • Straipsniai
  • Knygos
  • Foto
  • Video

Ieškoti

Adolfas Ramanauskas
Vanagas
1918 03 06 - 1957 11 29
Antanas Kraujelis
Siaubūnas
1928 10 28 - 1965 03 17
Jonas Žemaitis
Vytautas
1909 03 15 - 1954 11 26 
Juozas Lukša
Daumantas
1921 08 10 - 1951 09 04 
Juozas Vitkus
Kazimieraitis
1901 12 10 - 1946 07 12
Jonas Misiūnas
Žalias Velnias
1911 - 1947 03 11
Justinas Lelešius
Grafas
1917 11 23 - 1947 09 24
Lionginas Baliukevičius
Dzūkas
1925 01 01 - 1950 06 24
 

Partizanai Facebook'e

 
 

 
 

Straipsniai

  • Dabartis
  • Monsinjoro A.SvarinskoMonsinjoro A.Svarinsko
  • Bendraminčių straipsniai
  • Aktualijos
  • Aldonos Vilutienės
  • Kalendorius

Knygos

  • Juozas Daumantas "Partizanai"Juozas Daumantas "Partizanai"
  • FIGHTERS FOR FREEDOM Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. by Juozas DaumantasFIGHTERS FOR FREEDOM Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. by Juozas Daumantas
  • Juozas Brazaitis "Vienų vieni"Juozas Brazaitis "Vienų vieni"
  • K. Girnius "Partizanų kovos Lietuvoje"K. Girnius "Partizanų kovos Lietuvoje"
  • N. Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija"N. Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija"
  • J. Starkauskas "Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais"J. Starkauskas "Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais"
  • KOVOJANTI LIETUVA 1944-1953KOVOJANTI LIETUVA 1944-1953
  • K.Kasparas "Lietuvos karas"K.Kasparas "Lietuvos karas"
  • Lietuvos partizanai 1944 1953mLietuvos partizanai 1944 1953m
  • UŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘUŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘ
  • Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metaisLietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metais
  • A. Garmutė "Motinėle, auginai"A. Garmutė "Motinėle, auginai"
  • Juozas Starkauskas STRIBAIJuozas Starkauskas STRIBAI
  • POKARIO LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAI / Leonardas KerulisPOKARIO LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAI / Leonardas Kerulis
  • Partizanų kovos apygardose
  • A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"
  • B. Juodzevičius "Laisvės kaina"B. Juodzevičius "Laisvės kaina"
  • Bronislava Vinskienė Amžinieji ĄžuolaiBronislava Vinskienė Amžinieji Ąžuolai
  • DEJAVO ŽEMĖ IR ŽMONĖSDEJAVO ŽEMĖ IR ŽMONĖS
  • DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS PARTIZANAIDIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS PARTIZANAI
  • Giedraičių PARTIZANAIGiedraičių PARTIZANAI
  • KĘSTUČIO APYGARDOS PARTIZANAIKĘSTUČIO APYGARDOS PARTIZANAI
  • LAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardojeLAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardoje
  • LAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJELAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE
  • St. Abromavičius "Didžioji kova"St. Abromavičius "Didžioji kova"
  • V. Slapšinskas "Laisvės vytis"V. Slapšinskas "Laisvės vytis"
  • Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorijaKovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija
  • TIGRO RINKTINĖTIGRO RINKTINĖ
  • ATMINTINĖ SAU IR NE SAUATMINTINĖ SAU IR NE SAU
  • St. Abromavičius "Žalio velnio takais"St. Abromavičius "Žalio velnio takais"
  • DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...
  • Amžinai gyviAmžinai gyvi
  • Antanina GARMUTĖ  IŠĖJO BROLIAIAntanina GARMUTĖ IŠĖJO BROLIAI
  • Janina SEMAŠKAITĖ  VAIČĖNO BŪRIO ŽŪTISJanina SEMAŠKAITĖ VAIČĖNO BŪRIO ŽŪTIS
  • SUVALKIJOS KOVŲ AIDAISUVALKIJOS KOVŲ AIDAI
  • Dainavos partizanai: Šarūno rinktinėDainavos partizanai: Šarūno rinktinė
  • PARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKASPARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKAS
  • KAIP NEPAMIRŠTI...  KAIP NEPAMIRŠTI...
  • A.Vilutienė Trečioji vėliavos spalvaA.Vilutienė Trečioji vėliavos spalva
  • Apie partizaną
  • V. U. Ruseckienė "Laisvės rūmų architektas"V. U. Ruseckienė "Laisvės rūmų architektas"
  • J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"
  • O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"
  • A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"
  • J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"
  • Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas- VanagasPartizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas- Vanagas
  • V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"
  • Priesaika Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiaiPriesaika Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiai
  • Gen. Povilas PlechavičiusGen. Povilas Plechavičius
  • ŽUVUSIŲJŲ PREZIDENTASŽUVUSIŲJŲ PREZIDENTAS
  • Partizanų maldos
  • RŪPINTOJĖLIS LLKS PARTIZANO maldos ir apmąstymai
  • Ženkime SU MALDAŽenkime SU MALDA
  • "TIKIU DIEVĄ" MALDYNAS"TIKIU DIEVĄ" MALDYNAS
  • Adelės Dirsytės Maldų knygutėAdelės Dirsytės Maldų knygutė
  • Atsiminimai
  • A. Ramanauskas (Vanagas) "Daugel krito sūnų"A. Ramanauskas (Vanagas) "Daugel krito sūnų"
  • L. Baliukevičiaus "PARTIZANO DZŪKO dienoraštis"L. Baliukevičiaus "PARTIZANO DZŪKO dienoraštis"
  • M. Kinertaitė - Laugalienė "Jaunystė ir rezistencija"M. Kinertaitė - Laugalienė "Jaunystė ir rezistencija"
  • V. Juodsnukis "Suvalkijos partizanų takais"V. Juodsnukis "Suvalkijos partizanų takais"
  • P. Pečiulaitis "Šitą paimkite gyvą"P. Pečiulaitis "Šitą paimkite gyvą"
  • J. Lelešius-Grafas "Partizanų kapeliono DIENORAŠTIS"J. Lelešius-Grafas "Partizanų kapeliono DIENORAŠTIS"
  • E. Juciūtė "Pėdos mirties zonoje"E. Juciūtė "Pėdos mirties zonoje"
  • L. Vilutis "Likimo mozaika"L. Vilutis "Likimo mozaika"
  • Br. Antanaitis "Žodžiai iš pragaro"Br. Antanaitis "Žodžiai iš pragaro"
  • V. Ašmenskas "KGB spąstuose"V. Ašmenskas "KGB spąstuose"
  • Tada, kai žuvom dėl Tėvynės...Tada, kai žuvom dėl Tėvynės...
  • Antanas Paulavičius KRAUJO UPELIAI TEKĖJOAntanas Paulavičius KRAUJO UPELIAI TEKĖJO
  • Irena Runaitė-Belickienė LIKIMO KELIAIIrena Runaitė-Belickienė LIKIMO KELIAI
  • KAPAI BE KRYŽIŲ, KRYŽIAI BE KAPŲKAPAI BE KRYŽIŲ, KRYŽIAI BE KAPŲ
  • Žadėjom laisvę Tau parneštiŽadėjom laisvę Tau parnešti
  • Juozas Barisa Gyvenome vien tik viltimiJuozas Barisa Gyvenome vien tik viltimi
  • Jonas Žičkus Nueitas keliasJonas Žičkus Nueitas kelias
  • Algimantas Lisauskas Iš pragaro angosAlgimantas Lisauskas Iš pragaro angos
  • STUDENTŲ BYLASTUDENTŲ BYLA
  • Algirdas Jėčys Sutryptos viltysAlgirdas Jėčys Sutryptos viltys
  • Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimaiNepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai
  • Tautos atmintyje
  • DZŪKIJOS PARTIZANŲ DAINOSDZŪKIJOS PARTIZANŲ DAINOS
  • LAISVĖS KOVŲ DAINOSLAISVĖS KOVŲ DAINOS
  • PARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVEPARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVE
  • Bernardas Gailius PARTIZANAI TADA IR ŠIANDIENBernardas Gailius PARTIZANAI TADA IR ŠIANDIEN
  • TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNASTAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNAS
  • VARPO DŪŽIAIVARPO DŪŽIAI
  • Leipalingio Pūščios partizanų dainosLeipalingio Pūščios partizanų dainos
  • Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė PASKUTINIEJIBirutė Pečiokaitė-Adomėnienė PASKUTINIEJI
  • NEPARAŠYTI LAIŠKAINEPARAŠYTI LAIŠKAI
  • AUKŠTAITIJOS PARTIZANŲ EILĖS IR DAINOSAUKŠTAITIJOS PARTIZANŲ EILĖS IR DAINOS
  • R. Grigas  Benamės SvajosR. Grigas Benamės Svajos
  • R. Grigas  Dangus ir dykumaR. Grigas Dangus ir dykuma
  • Diana Glemžaitė  Mes mokėsim numirtiDiana Glemžaitė Mes mokėsim numirti
  • KOVOS KELIU ŽENGIANTKOVOS KELIU ŽENGIANT
  • Kodėl buvo partizanai (okupacija)
  • Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"
  • H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"
  • K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"
  • LIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAILIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAI
  • BOLŠEVIZMO METAI IBOLŠEVIZMO METAI I
  • BOLŠEVIZMO METAI IIBOLŠEVIZMO METAI II
  • BOLŠEVIZMO METAI IIIBOLŠEVIZMO METAI III
  • BOLŠEVIZMO METAI IVBOLŠEVIZMO METAI IV
  • K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"
  • ŽEMAIČIU KANKINIAIŽEMAIČIU KANKINIAI
  • RAINIŲ TRAGEDIJARAINIŲ TRAGEDIJA
  • J. Tumas "Kelias į Červenę"J. Tumas "Kelias į Červenę"
  • A. Damušis "Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais"A. Damušis "Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais"
  • J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"
  • V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"
  • ANTIKOMUNISTINIS  KONGRESAS ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS
  • TARPTAUTINIO  VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESASTARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS
  • T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"
  • J. Daulius "Komunizmas Lietuvoje"
  • J. Daulius "Laisvamanybė Lietuvoje"J. Daulius "Laisvamanybė Lietuvoje"
  • I. Buničius "Partijos AUKSAS"I. Buničius "Partijos AUKSAS"
  • TELŠIŲ KANKINIAITELŠIŲ KANKINIAI
  • Ignas J. Šeinius RAUDONASIS TVANASIgnas J. Šeinius RAUDONASIS TVANAS
  • TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius
  • EŠELONŲ BROLIAIEŠELONŲ BROLIAI
  • A Martinionis Lietuvos kariuomenės tragedijaA Martinionis Lietuvos kariuomenės tragedija
  • Jūratė BIČIŪNAITĖ - MASIULIENĖ Jaunystė prie Laptevų jūrosJūratė BIČIŪNAITĖ - MASIULIENĖ Jaunystė prie Laptevų jūros
  • Pamirštas SSRS karo nusikaltimas Rainiai 1941 06 24-25Pamirštas SSRS karo nusikaltimas Rainiai 1941 06 24-25
  • GYVENIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJEGYVENIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJE
  • Ignas Končius KELIONĖ Į ČERVENĘ IR ATGALIgnas Končius KELIONĖ Į ČERVENĘ IR ATGAL
  • Lietuviai SibireLietuviai Sibire
  • LIETUVIAI TAUTININKAI  KOMUNISTŲ KANKINIAILIETUVIAI TAUTININKAI KOMUNISTŲ KANKINIAI
  • MES KOVOJOME IR ŽUVOME, KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVAMES KOVOJOME IR ŽUVOME, KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVA
  • KRAŽIŲ SKERDYNĖSKRAŽIŲ SKERDYNĖS
  • Suomijos Žiemos karas - Išpirktasis kraštasSuomijos Žiemos karas - Išpirktasis kraštas
  • Igarkos tremtiniaiIgarkos tremtiniai
  • Dalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROSDalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROS
  • Juozas Starkauskas REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ IR KOMUNISTŲ PARTIJOS BENDRADARBIAVIMASJuozas Starkauskas REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ IR KOMUNISTŲ PARTIJOS BENDRADARBIAVIMAS
  • Juodoji komunizmo knygaJuodoji komunizmo knyga
  • Lietuvos dvasininkai: kovotojai ir aukos
  • M. Raišupis "Dabarties kankiniai"M. Raišupis "Dabarties kankiniai"
  • Kankinys kun. S.RimkusKankinys kun. S.Rimkus
  • LIETUVOS VYSKUPAI KANKINIAI SOVIETINIAME TEISMELIETUVOS VYSKUPAI KANKINIAI SOVIETINIAME TEISME
  • N.Sadūnaitė Gerojo Dievo GlobojeN.Sadūnaitė Gerojo Dievo Globoje
  • 15 LIETUVOJ SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ 15 LIETUVOJ SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ
  • Priedai
  • LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJALIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA
  • LAISVĖS DEKLARACIJA ir jos signataraiLAISVĖS DEKLARACIJA ir jos signatarai
  • Red. A. Šapoka "Lietuvos istorija"Red. A. Šapoka "Lietuvos istorija"
  • Kronika

RŪPINTOJĖLIS

  • Rūpintojėlis - apie, metrika
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.1
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.2
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.3
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.4
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.5
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.6
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.7
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.8
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.9
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.10
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.11
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.12
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.13
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.14
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.15
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.16
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.17
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.18
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.19
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.20
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.21
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.22
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.23
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.24
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.25
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.26

Laisvės kovų archyvas

  • I TOMAS 1991. TAURO APYGARDOS ŠTABO DOKUMENTAI
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS II TOMAS 1991 m.
  • Laisvės kovų archyvas 3-4
  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.
  • Laisvės kovų archyvas 6 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 7 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 8 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 9 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 10 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 11 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 12 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 13 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 14 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 15 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 16 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 17 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 18 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 19 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 20 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 21 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 22 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 23 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 24 T 1998
  • Laisvės kovų archyvas 25 T 1999
  • Laisvės kovų archyvas 26 T 1999
  • Laisvės kovų archyvas 27 T 2000
  • Laisvės kovų archyvas 28 T 2000
  • Laisvės kovų archyvas 29 T 2001
  • Laisvės kovų archyvas 30 T 2001
  • Laisvės kovų archyvas 31 T 2002
  • Laisvės kovų archyvas 32 T 2002
  • Laisvės kovų archyvas 33 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 34 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 35 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 36 T 2004
  • Laisvės kovų archyvas 37 T 2005
  • ANDRIUS DRUČKUS Laukit, sugrįšim laisve nešini
  • Karininkų memorialas Norilske

Į Laisvę

  • Į Laisvę - apie
  • Į Laisvę 1953 1(38)
  • Į Laisvę 1954 2 (39)
  • Į Laisvę 1954 3(40)
  • Į Laisvę 1954 4(41)
  • Į Laisvę 1955 5(42)
  • Į Laisvę 1955 6 (43)
  • Į Laisvę 1955 7(44)
  • Į Laisvę 1955 8(45)
  • Į Laisvę 1956 9(46)
  • Į Laisvę 1956 10(47)
  • Į Laisvę 1956 11(48)
  • Į Laisvę 1957 12(49)
  • Į Laisvę 1957 13(50)
  • Į Laisvę 1957 14(51)
  • Į Laisvę 1958 15(52)
  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)
  • Į Laisvę 1959 18(55)
  • Į Laisvę 1959 19(56)
  • Į Laisvę 1960 20(57)
  • Į Laisvę 1960 21(58)
  • Į Laisvę 1960 22(59)
  • Į Laisvę 1960 23(60)
  • Į Laisvę 1961 24(61)
  • Į Laisvę 1961 25(62)
  • Į Laisvę 1961 26(63)
  • Į Laisvę 1961 27(64)
  • Į Laisvę 1962 28(65)
  • Į Laisvę 1962 29(66)
  • Į Laisvę 1962 30(67)
  • Į Laisvę 1963 31(68)
  • Į Laisvę 1963 32(69)
  • Į Laisvę 1963 33(70)
  • Į Laisvę 1964 34(71)
  • Į Laisvę 1964 35(72)
  • Į Laisvę 1964 36(73)
  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)
  • Į Laisvę 1967 39(76)
  • Į Laisvę 1967 40(77)
  • Į Laisvę 1967 41(78)
  • Į Laisvę 1968 42(79)
  • Į Laisvę 1968 43(80)
  • Į Laisvę 1968 44(81)
  • Į Laisvę 1969 45(82)
  • Į Laisvę 1969 46(83)
  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)
  • Į Laisvę 1970 49 (86)
  • Į Laisvę 1970 50(87)
  • Į Laisvę 1971 51(88)
  • Į Laisvę 1971 52(89)
  • Į Laisvę 1971 53(90)
  • Į Laisvę 1972 54(91)
  • Į Laisvę 1972 55(92)
  • Į Laisvę 1972 56(93)
  • Į Laisvę 1973 57(94)
  • Į Laisvę 1973 58(95)
  • Į Laisvę 1973 59(96)
  • Į Laisvę 1974 60(97)
  • Į Laisvę 1974 61(98)
  • Į Laisvę 1974 62(99)
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)
  • Į Laisvę 1975 65(102)
  • Į Laisvę 1976 66(103)
  • Į Laisvę 1976 67(104)
  • Į Laisvę 1976 68(105)
  • Į Laisvę 1977 69(106)
  • Į Laisvę 1977 70(107)
  • Į Laisvę 1977 71(108)
  • Į Laisvę 1978 72(109)
  • Į Laisvę 1978 73(110)
  • Į Laisvę 1978 74(111)
  • Į Laisvę 1979 75(112)
  • Į Laisvę 1979 76(113)
  • Į Laisvę 1979 77(114)
  • Į Laisvę 1980 78(115)
  • Į Laisvę 1980 79(116)
  • Į Laisvę 1980 80(117)
  • Į Laisvę 1981 81(118)
  • Į Laisvę 1981 82(119)
  • Į Laisvę 1981 83(120)
  • Į Laisvę 1982 84(121)
  • Į Laisvę 1982 85(122)
  • Į Laisvę 1982 86(123)
  • Į Laisvę 1983 87(124)
  • Į Laisvę 1983 88(125)
  • Į Laisvę 1983 89(126)
  • Į Laisvę 1984 90(127)
  • Į Laisvę 1984 91(128)
  • Į Laisvę 1984 92(129)
  • Į Laisvę 1985 93(130)
  • Į Laisvę 1985 94(131)
  • Į Laisvę 1985 95(132)
  • Į Laisvę 1986 96(133)
  • Į Laisvę 1986 97(134)
  • Į Laisvę 1986 98(135)
  • Į Laisvę 1987 99(136)
  • Į Laisvę 1987 100(137)
  • Į Laisvę 1987 101(138)
  • Į Laisvę 1988 102(139)
  • Į Laisvę 1988 103(140)
  • Į Laisvę 1988 104(141)
  • Į Laisvę 1989 105(142)
  • Į Laisvę 1989 106(143)
  • Į Laisvę 1989 107(144)
  • Į Laisvę 1990 108(145)
  • Į Laisvę 1990 109(146)
  • Į Laisvę 1990 110(147)
  • Į Laisvę 1991 111(148)
  • Į Laisvę 1991 112(149)
  • Į Laisvę 1992 113(150)
  • Į Laisvę 1992 114(151)
  • Į Laisvę 1993 115(152)
  • Į Laisvę 1993 116(153)
  • Į Laisvę 1993 117(154)
  • Į Laisvę 1994 118(155)
  • Į Laisvę 1994 119(156)
  • Į Laisvę 1995 120(157)
  • Į Laisvę 1995 121(158)
  • Į Laisvę 1995 122(159)
  • Į Laisvę 1996 123(160)
  • Į Laisvę 1996 124(161)
  • Į Laisvę 1997 125(162)
  • Į Laisvę 1997 126(163)
  • Į Laisvę 1998 127(164)
  • Į Laisvę 1998 128(165)
  • Į Laisvę 1999 129(166)
  • Į Laisvę 1999 130(167)
  • Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

Karys

  • KARYS
  • Karys 1950 m.
  • Karys 1951 m.
  • Karys 1 1952m.
  • Karys 2 1952m.
  • Karys 3 1952m.
  • Karys 4 1952m.
  • Karys 5 1952m.
  • Karys 6 1952m.
  • Karys 7 1952m.
  • Karys 8 1952m.
  • Karys 9 1952m.
  • Karys 1 1953m.
  • Karys 2 1953m.
  • Karys 3 1953m.
  • Karys 4-12 1953m.
  • Karys 1954m.
  • Karys 1955m. 1
  • Karys 1955m. 2
  • Karys 1955m. 3
  • Karys 1955m. 4
  • Karys 1955m. 5
  • Karys 1955m. 6
  • Karys 1955m. 7
  • Karys 1955m. 8
  • Karys 1955m. 9
  • Karys 1955m. 10
  • Karys 1955m. 11
  • Karys 1956m. 1
  • Karys 1956m. 2-3
  • Karys 1956m. 4-5
  • Karys 1956m. 6-7
  • Karys 1956m. 8-9
  • Karys 1956m. 10-11
  • Karys 1957m. 1-2
  • Karys 1957m. 3-4
  • Karys 1957m. 5-6
  • Karys 1957m. 7-8
  • Karys 1957m. 9-10
  • Karys 1958m. 1-2
  • Karys 1958m. 3-4
  • Karys 1958m. 5-6
  • Karys 1958m. 7-8
  • Karys 1958m. 9
  • Karys 1958m. 10
  • Karys 1959m. 1-2
  • Karys 1959m. 3-4
  • Karys 1959m. 5-6-7
  • Karys 1959m. 8-9-10
  • Karys 1959m. 11-12
  • Karys 1960 m.1-2
  • Karys 1960 m.3-4
  • Karys 1960m. 5-6-7
  • Karys 1960m. 7-8
  • Karys 1960m. 9-10
  • Karys 1961m. 1-2
  • Karys 1961m. 3-4
  • Karys 1961m. 5-6
  • Karys 1961m. 7-8
  • Karys 1961m. 9-10
  • Karys 1962m. 1-2
  • Karys 1962m. 3-4
  • Karys 1962m. 5-6
  • Karys 1962m. 7-8
  • Karys 1962m. 9-10
  • Karys 1963m. 1-2
  • Karys 1963m. 3-4
  • Karys 1963m. 5-6
  • Karys 1963m. 7-8
  • Karys 1963m. 9-10
  • Karys 1964m. 1-2
  • Karys 1964m. 3-4
  • Karys 1964m. 5-6
  • Karys 1964m. 7-8
  • Karys 1964m. 9-10
  • Karys 1965m. 1-2
  • Karys 1965m. 3-4
  • Karys 1965m. 5-6
  • Karys 1965m. 7-8
  • Karys 1965m. 9-10
  • Karys 1966m. 1-2
  • Karys 1966m. 3-4
  • Karys 1966m. 5-6
  • Karys 1966m. 7-8
  • Karys 1966m. 9-10
  • Karys 1967m. 1-2-3
  • Karys 1967m. 4
  • Karys 1967m. 5-6
  • Karys 1967m. 7-8
  • Karys 1967m. 9-10
  • Karys 1968m. 1-2
  • Karys 1968m. 3-4
  • Karys 1968m. 5-6
  • Karys 1968m. 7-8
  • Karys 1968m. 9-10
  • Karys 1969m. 1-2
  • Karys 1969m. 3-4
  • Karys 1969m. 5-6
  • Karys 1969m. 7-8
  • Karys 1969m. 9-10
  • Karys 1970m. 1-2
  • Karys 1970m. 3-4
  • Karys 1970m. 5-6
  • Karys 1970m. 7-8
  • Karys 1970m. 9-10
  • Karys 1971m. 1-2
  • Karys 1971m. 3-4
  • Karys 1971m. 5-6
  • Karys 1971m. 7-8
  • Karys 1971m. 9-10
  • Karys 1972m. 1-2
  • Karys 1972m. 3-4
  • Karys 1972m. 5-6
  • Karys 1972m. 7-8

Video

  • kunigo Algimanto Keinoskunigo Algimanto Keinos
  • Monsinjoras A.SvarinskasMonsinjoras A.Svarinskas
  • Juozo StanėnoJuozo Stanėno
  • Kiti filmai

Partizanai.org

  • Kontaktai
  • Knygų sąrašas
  • Svetainės Struktūra

Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas

1920 09 20–1949 09 28

Aleksandras Antanas Grybinas gimė 1920 m. rugsėjo 20 d. Šakių aps. Lukšių vls. Lukšių k. pradžios mokyklos mokytojo Antano Grybino ir Onos Naujokaitės-Grybinienės šeimoje. Kartu augo seserys Zofija (g. 1913 m.) ir Stasė (g. 1914 m.), broliai Vytautas (g. 1919 m.) ir Zigmas (g. 1923 m.).

1931 m. birželio 20 d. A. A. Grybinas įstojo mokytis į privačią Šakių „Žiburio“ gimnaziją, kurią baigė 1939 m. Tų pačių metų rugsėjo 1 d. jis įstojo į Marijampolės mokytojų seminarijos trečiąjį kursą. Buvo Skautų organizacijos ir Lietuvos šaulių sąjungos narys. 1940 m. lapkričio 6 d., pirmosios sovietų okupacijos metu, Marijampolėje buvo suimtas, tačiau netrukus paleistas. 1941 m. baigus Marijampolės mokytojų seminariją, rugpjūčio 21 d. jam išduotas atestatas, suteikiantis pradžios mokyklos jaunesniojo mokytojo vardą.

Pietų Lietuvos (Nemuno) ir Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sričių vadovybės susitikimas. 1949 m. vasario mėn. Pirmoje eilėje trečias iš kairės – Nemuno srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Antroje eilėje iš kairės ketvirtas – Urbantas Dailidė-Tauras, penktas – Tauro apygardos vadas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas, septintas – Jūros srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas. Kiti neatpažinti. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas

JUSTINAS LELEŠIUS-GRAFAS, KRIVAITIS

Justinas Lelešius

Justinas Lelešius gimė 1917 m. lapkričio 23 d. Marijampolės aps.  Navasodų k.

 Navasodų k.. Baigė Navasodų pradžios mokyklą, šešias Marijampolės marijonų gimnazijos klases, 1943 m. – Vilkaviškio kunigų seminariją. . Įšventintas kunigu, dirbo Vištyčio ir Gražiškių parapijose (Vilkaviškio aps.).

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. buvo paskirtas į Vilkaviškio aps. Alvito vls. esančią Lankeliškių parapiją. Kaip ir daugelis kunigų, J. Lelešius bažnyčioje ir kitose vietose guodė, ramino tikinčiuosius, stiprino jų dvasią. NKVD Vilkaviškio aps. skyriaus darbuotojai, pamatę, kad kunigas J. Lelešius yra demokratiškas, jį myli žmonės, ypač jaunimas, pradėjo kunigą verbuoti. Iš pradžių tai darė slaptai. Kalbėdavo draugiškai, net stikliuku pavaišindavo, aiškindavo, kad kito kelio jam nėra. Saugumiečiai „garantavo“ ir jam, ir visai jo šeimai saugų gyvenimą. Vėliau sulaikydavo ilgiau: parą ar kelias kalindavo areštinėje, naudojo ir fizinį smurtą, bet vis paleisdavo apsigalvoti.

Skaityti daugiau: JUSTINAS LELEŠIUS-GRAFAS, KRIVAITIS

Lakūnas Anbo

Jonas Bulota, Motiejaus  gimė 1913m. liepos 19d.  Mielaišupio k. Šilavoto vls., Marijampolės aps. pavyzdingų ūkininkų  šeimoje, kurioje  augo 4 broliai ir 2 seserys.  Vyriausias brolis Viktoras tarnavo  Marijampolės 9-ame pėstininkų pulke.1944metų pavasarį įstojo į gen. P. Pechavičiaus organizuotą Vietinę rinktinę.  Nacių SS nuginkluotas ir internuotas, Viktoras dingo be žinios.   Broliai  dvyniai Juozas  ir Petras g.1926m. įstojo į Žaliavelnio – Vinco Senavaičio suburtų partizanų gretas. 1945m. vasario 24d. dalyvavo Šilavoto stribų būstinės apgultyje, balandžio 10d. – Ingavangio kautynėse ir balandžio 13d. Budninkų kautynėse.  Petras Bulota -  Beržas žuvo 1947m. patekęs į pasalą prie Dūmiškių kaimo  Prienų  šile.  Juozas Bulota – Kalvis  žuvo 1946m.  Brolis Pranas 1944m.rudenį sugautas besislapstant nuo kariuomenės ir su kitais dezertyrais pasiųstas į Karaliaučiaus frontą.“ Vaduojant“ Berlyną buvo sužeistas ir pateko į anglų zoną. Pasibaigus karui Pranas grįžo į nusiaubtą tėviškę. Tėvai jau slapstėsi. Susitikti su sūnumi paslapčia ėjo tėvas ir čekistų buvo sunkiai sužeistas. Vežant  į ligoninę mirė.   Raudonarmietis Pranas su sena motina buvo ištremti.  Po dviejų metų tremtyje motina mirė. Pranas, po daugelio katorgiško gyvenimo metų grįžo į gimtinę.   Anbo seserys Marytė ir Adelė, gerų žmonių globojamos ir pakeitę pavardes  sulaukė Lietuvos atgimimo aušros.

Skaityti daugiau: Lakūnas Anbo

KAUTYNĖS LAUŽGIRIO MIŠKE

 Nuotraukoje iš kairės  Valentinas  Aleksa - Aras, Algirdas Akambakas - Perkūnas, Špicas, A. Povilaitis - Riešutas, Jonas Ivanauskas - Žemaitis ir Vytautas  Šulskis - Laisvūnas.

Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės,  Vasario 16- osios tėvūnijos grandies vadas Aras su grupės  kovotojais Laužgirio miške, prie Aukštosios plynės durpyno įsirengė iš velėnos ir medžių šakų vasarišką slėptuvę. Kurį laiką vyrai čia po žygių ilsėjosi ramiai. Tik suimto ir kankinimų nepakėlusio partizano Kelmo išdavystė 1950m. rugsėjo 12 dieną atvedė Šakių vlsč. MGM garnizono ir  ir 4 šaulių divizijos 353 šaulių pulko 3 bataliono pajėgas.

Nelaimei tą naktį Arą aplankę Žalgirio rinktinės  štabo  Maitinimo ir aprūpinimo grupės vadas Perkūnas su kovotoju Laisvūnu pasiliko dienoti.

Sargybiniui pranešus, kad slėptuvę supa baudėjai, vyrai stojo į mūšį. Įnirtingos kautynės truko ne ilgai,- jėgos buvo  labai nelygios. Žuvo 5 partizanai,  Jonas  Ivanauskas - Žemaitis sužeistas paimtas į nelaisvę.

Skaityti daugiau: KAUTYNĖS LAUŽGIRIO MIŠKE

KOVOS KELIU ŽENGIANT

„Mes nemirę, mes nemirę!“ — aidi Tėviškės kloniais ir laukais iš niūrių kalėjimo sienų ir kapų glūdumos kovojančios tautos, kovojančio lietuvio balsas, ir eina jis lyg nepavargstantis amžių pranašas ir byloja: — nenumarinsit, nepalaušit lietuvio, kovojančio už laisvę ir šviesesnę ateitį; jo pusėje tiesa, su juo teisingumas ir nenugalimas ryžtas laimėti. Lietuvis pasiryžęs didžiausiai aukai ir savo tikslo — laisvės — siekia nesvyruodamas.

Viršelis

 

KOVOS KELIU ŽENGIANT

Vakarų Lietuvos partizanų
eilėraščiai ir dainos 
1945—1953 metai

 


Vilnius „Vyturys“ 1991

Knyga PDF formatu:    fotografinė kopija: 

UDK -888.2-1
Ko-561

Iš Vakarų (Jūros) srities partizanų leidinių
atrinko ir parengė spaudai LEONAS GUDAITIS

K  4702390000—155
M 856(08)—91   Neskelbta
ISBN 5-7900-0689-2

© Sudarymas ir pastabos,
Leonas Gudaitis, 1991

Partizanų žodis

Praeito ir gyvenamojo momento kovų sūkuryje nemaža dalis Tėvynėje jos sūnų ir dukrų pergyvenimų mūsų poetų, o ir [neišskaitomas žodis] tautiečių tapo užfiksuota poezijoje. Pasiėmėme pareigą šią vertingą medžiagą surinkti, sutvarkyti ir, susidarius jos atitinkamam kiekiui, išleisti rinkinį, kuriuo norime duoti visuomenei plačiau susipažinti su Tėvynės ir mūsų pergyvenimais, kančiomis ir laimėjimais.

Visiems poetams, dainų ir eilėraščių rinkėjams ir šio rinkinio išleidime padėjusiems bendradarbiams už iniciatyvą ir pastangas liekame nuoširdžiausiai dėkingi. Manome, kad šis — „Kovos keliu žengiant“ — paminėtųjų bendro darbo vaisius bus mažas įnašas ir papildymas į laisvės kovos sąjūdžio lobyną.

Tad kviečiame ir toliau visus dalyvavusius, taip pat ir naujus [autorius] prisidėti ir, toliau nenuilstamai tobulinant, ateities kovų ir pergyvenimų patirtimi kurti laisvos kovos sąjūdžio dvasią atitinkančias dainas ir eilėraščius, taip pat dainų bei eilėraščių rinkėjus šiame rinkinyje nesančius poezijos dalykėlius rinkti ir per atitinkamus pareigūnus atsiųsti mums.

Gal skaitytojas ras šiame rinkinyje nemaža klaidų, nesklandumų, trūkumų ir kitų neigiamybių, bet prašome už jas atleisti, nes mūsų sąlygomis tai neįmanoma tinkamai atlikti, ypač trūkstant tam priemonių bei profesionalų. Tikimasi, kad ateities rinkinėliai pagal galimybę bus tobulinami ir išleidžiami su mažesniais trūkumais.

MAIRONIO vadovybė

(Pratarmė MAIRONIO būstinės 1948 metais parengtam mašinraštiniam dainų ir eilėraščių rinkiniui „Kovos keliu žengiant: Iš kovų su bolševikais 1945—48 m. m.“)

* * *
„Mes nemirę, mes nemirę!“ — aidi Tėviškės kloniais ir laukais iš niūrių kalėjimo sienų ir kapų glūdumos kovojančios tautos, kovojančio lietuvio balsas, ir eina jis lyg nepavargstantis amžių pranašas ir byloja: — nenumarinsit, nepalaušit lietuvio, kovojančio už laisvę ir šviesesnę ateitį; jo pusėje tiesa, su juo teisingumas ir nenugalimas ryžtas laimėti.
Lietuvis pasiryžęs didžiausiai aukai ir savo tikslo — laisvės — siekia nesvyruodamas.
Tie tūkstančiai kapų, žinomų ar nežinomų,čia pat Tėvynėje, laukiniame Sibire ar kitoje nesvetingoje Raudonosios Imperijos dalyje, tie šimtai tūkstančių kenčiančių kalėjimuose, koncentracijos lageriuose ar tremtyje — ne lietuvio silpnumo požymis, ne sutikimas su okupanto diktuojama valia ar užgaidomis, ne besąlygiškas atsisakymas kovos, bet, priešingai, įrodymas lietuvio gyvybingumo, jo atkaklumo ir pasišventimo, siekiant laisvės, šviesesnio gyvenimo.

Skaityti daugiau: KOVOS KELIU ŽENGIANT

Juodoji komunizmo knyga - Spalio paradoksai ir nesusipratimai

„Žlugus komunizmui, nebebuvo būtina įrodinėti „istoriškai neišvengiamą" Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos pobūdį. 1917 metai pagaliau tapo „normaliu" istorijos objektu. Deja, nei istorikai, nei mūsų visuomenė nėra pasirengę atsisveikinti su mitu apie nulinius metus - metus, davusius pradžią viskam, t. y. rusų liaudies laimei ir nelaimei".

Šie nūdienio rusų istoriko žodžiai puikiai apibūdina nenutrūkstamą tradiciją: praėjus aštuoniasdešimčiai metų nuo paties įvykio, „mūšis dėl 1917-ųjų" tebesitęsia.

Pirmajai istorijos mokyklai, kurią galima būtų pavadinti „liberalia", Spalio revoliucija buvo ne kas kita kaip pučas, smurtu primestas pasyviai visuomenei, rezultatas apsukraus sąmokslo, kurį surezgė saujelė disciplinuotų ir ciniškų fanatikų, neturėjusių šalyje jokios realios atramos. Šiandieną beveik visi rusų istorikai, lygiai kaip ir apsišvietęs komunistinės Rusijos elitas ir vadovybė, perėmė liberalų pažiūras. Netekusi bet kokio socialinio ir istorinio svorio, 1917 m. Spalio revoliucija traktuojama kaip atsitiktinis įvykis, išstūmęs ikirevoliucinę Rusiją iš jos natūralios raidos kelio - turtingą, darbščią Rusiją, sparčiai žingsniavusią demokratijos link. Apie simbolinį atsiribojimą nuo „baisios sovietizmo ataugos" trimituojama tuo garsiau ir smarkiau, kuo labiau ryškėja faktas, kad iš tikrųjų valdančiojo elito viduje tebėra ženklus nenutrūkstamas ryšys: visi to elito sluoksniai priklausė komunistinei nomenklatūrai. Nenuostabu, kad dabar kitoniška Spalio revoliucijos traktuotė tiek kai kurių istorikų, tiek elito rankose virsta koziriu: juk šitaip nuo rusų visuomenės nuimama kaltės našta, atgailos našta, slėgusi sąžinę perestroikos metais, kai teko susidurti su pakartotiniu ir tokiu skaudžiu stalinizmo atradimu. Jeigu bolševikinis 1917 m. perversmas buvo tik atsitiktinumas, vadinasi, rusų liaudis tik nekalta auka.

Pavolgyje siaučia baisus badas -pilietinio karo ir bolševikų politikos kaime pasekmė. 1921-1922 m. badu išmirė penki milijonai žmonių. Pirmosios jo aukos buvo vaikai

Priešingai šiai interpretacijai, sovietinė istoriografija mėgino įrodyti, kad 1917 m. Spalis buvo logiška, numatoma, neišvengiama kelio į išsivadavimą pabaiga, o tuo keliu pasuko sąmoningai prie bolševizmo prisijungusios „masės". Išgyvenusi įvairių metamorfozių, ši istoriografijos srovė susiejo diskusijas dėl 1917 m. reikšmės ir prasmės su sovietinio režimo teisėtumo klausimu. Atseit jeigu Didžioji Spalio socialistinė revoliucija buvo Istorijos prasmės įsikūnijimas, jeigu ji buvo įvykis, prilygstąs išsivadavimo šūkiui, skirtam viso pasaulio tautoms, tai tos revoliucijos padariniai - politinė sistema, institucijos, valstybė - buvo teisėti, nepaisant jokių klaidų, kurias galėjo padaryti stalinizmas. Sovietinės santvarkos žlugimas, suprantama, paskatino paskelbti 1917 m. Spalio revoliuciją visiškai neteisėta ir atsisakyti marksistinio „katekizmo", išmetant jį, anot garsiojo bolševikų posakio, „į istorijos šiukšlyną". Tačiau tiek buvusioje Sovietų Sąjungoje, tiek (o gal netgi dar labiau) Vakaruose šis „katekizmas" tebėra labai gyvas atmintyje, kaip ir įaugusi atmintin baimė.

Skaityti daugiau: Juodoji komunizmo knyga - Spalio paradoksai ir nesusipratimai

JUOZAS LUKŠA

Parašė P. VYTENIS   

Laisvės kovų didvyrio mirties 25 metų sukakčiai 

1. Juozas Lukša —laisvės kovotojas 

Juozas Lukša sušvito Lietuvos laisvės kovų padangėje kaip meteoras, palikdamas mums partizano Vilnies eilėraščio žodžiais "Pavergtos tėvynės" raudą ir kartu pasiryžimą tolimesnei kovai:

Daugel vargo ir skausmo pakėlei, 
Daug vergiją ir vėjų šaltų. 
Kiek laukuose pilkų akmenėlių, 
Tiek krūtinėje Tavo žaizdų.

Kas surinks Tavo kraują ir gėlą 
ir tas ašaras, laisvės kančias . . .? 
Nemažiau gal vandens Nemunėlis 
Nuplukdeno į jūras plačias.

Kas paguos Tavo širdį, Tėvyne? 
Kas Tau šalty ugnelę įpūs? 
Svetimi atėjūnai išmynė 
Darželius ir prabočių kapus.

Vėl braidai savo kraujo upeliais 
Ten po Sibiro taigas, ledus. 
Vėl krankliai Tavo tėvo dvarely 
Susisuko gūžtas ir lizdus.

Tavo sodai apaugo vijokliais, 
Į svirnelį užžėlė takai, 
Tik nykiai kaukia vėjas vaiduoklis 
Tremtiniam po sodybų langais.

Neraudok, Pavergtoji Tėvyne, 
Dar gyvi sakalai milžinai. 
Jie išvys šiuos kranklius iš gimtinės 
Ir parneš šviesią Laisvę sparnais.

---------

Šio straipsnio autorius buvo pasidaręs artimas Juozo Lukšos bičiulis, kai abu dvejus metus gyveno tame pačiame mieste. Jam Juozas Lukša patikėjo ir savo parašytos knygos "Partizanai anapus geležinės uždangos" (1950) išleidimo rūpesčius.

-------------------

Per pirmąją Sovietų Sąjungos okupaciją nustojusi egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė, Lietuva pergyveno skaudžių smūgių. Prasidėjo žmonių areštai, įkalinimas ir žudymas, krašto ekonominis naikinimas, visų žmogaus laisvių atėmimas. Tai visą lietuvių tautą žadino į kovą už savo laisvę prieš raudonąjį įsibrovėlį. Visame krašte pridygo slaptų rezistencinių organizacijų, iš kurių stipriausias buvo Lietuvių Aktyvistų Frontas, kuris ir pravedė 1941 birželio 23 sukilimą.

Skaityti daugiau: JUOZAS LUKŠA

JUOZAS ALBINAS LUKŠA - VYTIS, KAZIMIERAS, SKIRMANTAS, ARMINAS, SKRAJŪNAS, MYKOLAITIS, DAUMANTAS

1921 08 10–1951 09 04

Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Juodbūdžio k. ūkininkų Onos ir Simono Lukšų šeimoje. 1940 m. baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1940–1941 m., pirmosios sovietų okupacijos metu, priklausė Lietuvių aktyvistų frontui (LAF), buvo suimtas ir kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. birželio 22 d., prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, išsilaisvino. Vokiečių okupacijos metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete Architektūros fakultete. Dalyvavo antinacinėje veikloje, priklausė Lietuvių frontui.

Nuo 1944 m. kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistenciniame judėjime.

Vilniuje pradėjo lankyti Meno akademiją.

Nuo 1945 m. Geležinio Vilko rinktinės partizanas, vadinęsis slapyvardžiu Vytis.

1946 m. birželio 1 d. Tauro apygardos vado Zigmo Drungos-Mykolo Jono įsakymu Nr. 18 buvo paskirtas „Laisvės Žvalgo“ vyriausiuoju redaktoriumi. Po 1946 m. birželio 5 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Algirdo Varkalos-Žaliuko įsakymu Nr. 12 pasirašė kaip šios rinktinės vado pavaduotojas. Iki tų pačių metų rugsėjo 10 d. ėjo rinktinės Propagandos skyriaus viršininko pareigas. Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) adjutantas, vadinęsis slapyvardžiu Kazimieras.

Skaityti daugiau: JUOZAS ALBINAS LUKŠA - VYTIS, KAZIMIERAS, SKIRMANTAS, ARMINAS, SKRAJŪNAS, MYKOLAITIS, DAUMANTAS

ŽEMAIČIŲ PRIESAIKA: PARTIZANŲ VADAS VLADAS MONTVYDAS - ŽEMAITIS IR JO KARIAI

ATSIMINIMAI, LIUDIJIMAI

VAKARŲ LIETUVA

Irena Montvydaitė-Giedraitienė

GYVENIMO PRADŽIA

Vladas Montvydas gimė 1911 m. Šilalės r. Gatautiškės kaime. Kaimas prigludęs prie Lūksto ežero, o netoliese dunkso, apipintas legendom, Medvėgalio kalnas. Tėvai buvo Gatautiškės dvaro darbininkai. Nepriklausomybės metais, kaip daugelis, gavo iš dvaro 8 ha pelkėtos žemės, ūkininkavo.

Sunkus buvo šio šimtmečio pradžioje bežemio žemdirbio gyvenimas -tebeslėgė Rusijos priespauda, skurdas, vargas, ligos, daug gyvybių nusinešdavo į kapus. Tarp trijų Kazimiero Montvydo žmonų, išėjusių Amžinybėn gyvenimui neįpusėjus, buvo ir Vlado mama - Petronėlė Siutelaitė-Montvydienė, palikusi tėvo ir pamotės globai keturis mažamečius vaikus: dvi dukras ir du sūnus.

Vienintelė vyriausioji Vlado sesuo Petronėlė, gimusi 1906 m., pragyveno visus šio šimtmečio karus, Lietuvos Nepriklausomybės metus, okupacijas, tremtį ir sulaukusi Lietuvos Atgimimo, 1995 metais atsigulė Amžinam poilsiui. Buvo geraširdė, ką paveldėjo iš savo mamos, labai sutarė su broliu Vladu. Daug kentėjo nuo enkavedistų už tai, kad bendravo su “nusikaltėliu” broliu. Buvo žiauriai tardoma, mušama, paskui su šeima ištremta į Sibirą. Sugrįžusi išaugino anūkus, paskui padėjo brolio Vlado anūkus auginti. Su didžiu susidomėjimu klausydavau jos paskojimų apie praeitį. Petronėlė jautė širdgėlą, kad iš keturių brolių, ilgam gyvenimui liko viena. Tėvo būta aštraus būdo, o pamotės duona karti, todėl tik paūgėjus, kiekvienam vaikui teko kurti savo gyvenimą. Sesuo Kazytė - kaimo gražuolė, dar paauglė būdama išėjo tarnauti į Klaipėdos kraštą, vėliau ištekėjo už vokiečių tautybės vyro, turėjo nuosavą laivą. Brolis Stasys, darbštus jaunuolis šienaudamas dvaro pievas perkalto ir susirgęs plaučių uždegimu, mirė. Pati Petronėlė anksti ištekėjo už bežemio jaunuolio Petro ir kartu nešė vargingų nuomininkų dalią. O brolis Vladas nuo pat mažens mėgdavęs meistrauti. Dar būdamas vaiku, iš rąsto galo išsipjovęs ratus darėsi dviratį. Baigęs Požerės pradžios mokyklą, pramokęs staliaus amato dirbo įvairius darbus. Vladas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo visuomeninėje veikloje ir Šaulių sąjungoje.

Daugel metų Vladas gyveno kartu su sesers Petronėlės šeima. Išsinuomuotuose ūkiuose įsirengdavo staliaus dirbtuves. Pagrindinis staliaus įrenginys buvo varstotas, dažniausiai jis gamindavo medines detales brikelėms, o geležinius apkaustus nukaldavo kalviai. Vladas buvęs darbštus, negirtuokliavo, nerūkė. Net ne visi pasiturinčių ūkininkų sūnūs galėjo įsigyti dviračius, laikrodžius, radijo aparatus bei geresnę aprangą, tačiau darbštus jaunuolis visą tai turėjo. Mėgo skaityti knygas, laikraščius, dalyvavo įvairiuose inteligentijos sambūriuose.

1935 m. su sesers šeima išsinuomojo apleistą ūkį Varnių valsčiuje, Nevardėnų kaime pas Elzbietą Ralienę. Ūkininkė gyveno viena su paaugle dukra Bronislava. Jos vyras, dar dukrai esant mažai, išvyko į Argentiną užsidirbti pinigų, sumokėti skoloms už ūkį. Deja, taip ir nesulaukė nei žmona vyro, nei dukra tėvo, o skolas už ūkį sumokėjo Vladas jau tapęs žentu.

Skaityti daugiau: ŽEMAIČIŲ PRIESAIKA: PARTIZANŲ VADAS VLADAS MONTVYDAS - ŽEMAITIS IR JO KARIAI

Partizano baigiamoji kalba Troikos teisme

Tai nuostabi, kilni, patikėjusio okupanto žodžiu legalizuotis Lietuvos partizano – Juozapo STREIKAUS - Stumbro baigiamoji kalba – jo sulikvidavimo KGB Troikos teisme.

Tai priesakas mums, niekaip lig šiol neįsisąmoninantiems okupacijos esmės.

Juozas Streikus-Stumbras

 

Kai buvo suteiktas paskutinis žodis – vienas paskutinių Lietuvos partizanų Juozas Streikus kalbėdamas  neneigė net akivaizdžiai išgalvotų kaltinimų, nesigynė, o kaltino.

Į teisėjo klausimą „Už ką žudėte tarybinius  piliečius?“,

Juozas atsakė:

– Aš nieko nežudžiau. Mes baudėme mirties bausme, remdamiesi mūsų karo lauko įstatymais ir ne tarybinius piliečius baudėme, o išdavikus. Nė vieno nenušovėm, kas netarnavo saugumui, neišdavė partizanų, nežudė jų šeimų, nedegino mūsų namų ir netrėmė į Sibirą savo tėvynainių. Jūs drįstate mus kaltinti? - klausė teisiamasis.

– Už ką? Ar tai aš su savo vyrais įsibroviau į Rusijos platybes, gal mes, lietuviai, trėmėme rusus į negyvenamus šiaurės ledynus? Gal mes jus užpuolėme, jūsų namus plėšėme? Tai jūs atėjot į mūsų žemę, užgrobėt mūsų sodybas, pelenais pavertėt daugybę namų, tai jūs šaudėt į mus. Mes tik priešinomės, gynėme savo kraštą, savo laisvę, mes buvome priversti imtis ginklo. O ko jūs tikėjotės?

Jūs mus žudysite, o mes privalom tylėti kaip avinėliai? Mes savo rankomis užsidirbam duoną, neatimame jos iš silpnesnių. O kol mes dirbame, nugarų neištiesdami,- jūs gaminate ginklus, grobiate ištisas valstybes, atimate iš žmonių jų sukurtas gėrybes.

Taip, jūs mus pavergėt, kurių nespėjote nužudyti ir ištremti į Sibirą, mes likome su broliu paskutinieji... miške. Kiti jau nužudyti, net jų kūnai išniekinti...

Ir jūs dar drįstate mus teisti? Kokia teise? Sakykite, kas jums suteikė teisę pasmerkti mirčiai už tai, kad mes gynėme savo namus, tautos papročius? Žinau, susidorosite su manimi, bet sakau jums - Lietuva bus laisva. Mūsų aukos, mūsų kova nebus veltui ir Lenino paveikslai nekabės per amžius ant Lietuvos namų sienų. Ir mūsų trispalvė dar suplevėsuos.

Skaityti daugiau: Partizano baigiamoji kalba Troikos teisme

Raišupio mūšis

Mūšis įvyko 1947 m. liepos 30 d. Raišupio kaime, Karčiauskų sodyboje. Jo metu mūriniame tvarte įsitvirtinę septyni Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai, pastebėję, kad yra apsupti gausių NKVD pajėgų ir supratę savo beviltišką padėtį didvyriškai priešinosi ir sugebėjo nukauti net 67 vidaus kariuomenės karius. Tarp jų ir kelis aukšto rango karininkus.

Brėkštanti diena buvo tikrai baisi. Partizanai  jau 3 dienas  vaikomi enkavėdistų, nutarė užsukti  į kairėje dunksančią  Karčiauskų  sodybą su mūriniais tvartais.

Apie pietus partizanai pastebėjo keliasdešimt bolševikų grupę, artėjančią prie Karčiauskų  sodybos. Būrio vadas Liūtas skubiai davė komandą trauktis priešinga kryptimi. Partizanai manė, kad dengiantis trobesiais pavyks laimingai, nepastebėtiems pasitraukti, nes norėjo išvengti kautynių. Tačiau, atsitolinę nuo sodybos per keliasdešimt metrų, pastebėjo, kad ir kitoj pusėj jau esama išsidėsčiusių bolševikų. Buvo aišku, kad jie jau apsupti. Partizanai pasitraukė atgal į sodybą ir susimetė į mūrinį tvartą. Pasidalinę barais, prie langų pasiruošė kautynėms.

Jų neapykanta priešui buvo be ribų, kaip lygiai besaikis buvo jų užsidegimas karžygiškai kovoti šiomis paskutinėmis gyvenimo valandomis, nes gyviems išlikti jau jokios vilties nebuvo. Kraujas virė gyslose paleisti ugnį, akyliais žvilgsniais sekant kiekvieną bolševikų judėjimą. Bolševikai gi nesiskubino jų pulti, bet laukė, kol pritraukė kelis šimtus kareivių ir sudarė kelis apsupimo žiedus.

Skaityti daugiau: Raišupio mūšis

Nijolė Sadūnaitė KGB AKIRATYJE

Dar vienas epizodas iš teroro ir melo pasaulio. Šie Nijolės Sadūnaitės prisiminimai jau buvo spausdinti (kad ir ne ištisai) periodinėje spaudoje. Tiek čia tremtyje, tiek okupuotoje Lietuvoje buvo pageidavimų išleisti atskiru leidiniu.


Nijolė Sadūnaitė 1964 m. (26 m. amžiaus).

NIJOLĖ SADŪNAITĖ

 KGB AKIRATYJE 

Copyright 1985 by Leidykla „Ateitis”

Library of Congress Catalog Card No.: 84-71158

Viršelis — dail. Ados Sutkuvienės

Išleido „Ateities” leidykla.

Tiražas 2500 egzempliorių

Spaudė „Draugo” spaustuvė 4545 W. 63rd St., Chicago, IL 60629

LEIDĖJŲ ŽODIS

Motto:

Jūs, kenčiantys kratas ir areštus, ir ištrėmimo taigų šaltį,

Jūs, atgailojantys be nuodėmės ir mirštantys kalti be nuodėmės,

Jūs, bausmę nešantys už Dievo vardą velniui nusikaltę, —

Kalbėkite, kalbėkite pasauliui, tartum balsas Dievo ateities Giesmės!

Bernardas Brazdžionis

Skaityti daugiau: Nijolė Sadūnaitė KGB AKIRATYJE

KANKINĖ-DIDVYRĖ ONUTĖ PREILAUSKAITĖ

Petras Girdzijauskas

Onutė Preilauskaitė□ Onutė Preilauskaitė, g.1929, nužudyta 1945 07 4-5

Onutė gimė 1929 m. kovo 4 dieną ūkininkų Stasio Preilausko ir Petronėlės Barčaitės-Preilauskienės šeimoje. Tėvai valdė 10 ha ūkį Tauragės aps., Eržvilko vls., Pagirių kaime. Šeimoje augo jaunesnioji sesuo Elenutė, g.1930 m., brolis Jonas, g. 1933 m., ir jauniausioji Agnietė, g.1935 m.

Šeimos ištekliai leido vyriausiajai dukrai suteikti išsilavinimą ir Onutė 1945 m. liepos mėnesį laikė baigiamuosius Eržvilko gimnazijos 4 klasės egzaminus.

Pagirių ir aplinkiniai kaimai antrąją bolševikinę okupaciją sutiko su nerimu, nes gerai prisiminė žudynes Rainių miškelyje, birželio tremtį ir kitas baisenybes. Tačiau visi buvo patriotiškai nusiteikę ir ruošėsi atremti okupantų išpuolius. Tiems įvykiams ruošėsi tėvai, savo pavyzdžiu uždegdami vaikus.

Partizanų vadovybės paprašyti, Stasys ir Petronėlė Preilauskai įruošė savo gyvenamajame name slėptuvę 4 partizanams. Kadangi partizanų vadovybė tuo metu oficialiai dirbo Eržvilko gimnazijos mokytojais ir palaikyti ryšio su kovinių būrių vadais gimnazijoje negalėjo, viena iš susitikimų ir pasitarimų vietų tapo Preilauskų namai.

Stasys Preilauskas, žinodamas koks gresia pavojus, jei kuris iš šeimos narių prasitars apie slėptuvę arba besilankančius partizanus, suklupdęs visą šeimą prieš kryžių Dievo vardu prisaikdino laikyti paslaptį, neprasitarti ne tik priešams, bet ir draugams apie pogrindžio veiklą. Giliai tikinčiai Onutei priesaika buvo šventas dalykas.

Skaityti daugiau: KANKINĖ-DIDVYRĖ ONUTĖ PREILAUSKAITĖ

Červenės žudynės

1941 m. naktį iš birželio 22 d. į birželio 23 d. iš Kauno kalėjimo autobusais išvežta 90 kalinių (liudytojai mini 118). Dauguma jų nuvežti į Minsko kalėjimą, nedidelė grupė – Polocko Bigosovo stoties link. Minske buvo atskirta ir sušaudyta 15–17 nuteistųjų mirti, tarp jų pulkininkas Steponas Rusteika, Vanda Pranckonienė, Albertas Švarplaitis, B. Kaniauskas ir kiti. Birželio 25 d. likusieji kartu su 2000 kitų kalinių pėsčiomis išvaryti iš Minsko kalėjimo [1] keliu Lugos slabada – Smilavičiai – Červenė – Magiliavas. Tarp suimtųjų buvo ir lenkų Ginkluotos kovos sąjungos (lenk. Związek Walki Zbrojnej) narių, suimtų Vilniuje ir Kaune. Trečdalis suimtųjų – moterys, tarp jų ir su mažais vaikais. Pakeliui enkavedistai šaudė nebegalinčius paeiti bei bandžiusius pabėgti suimtuosius. Dalis suimtųjų nušauti į pakaušį Chvoinikų miške.

Skaityti daugiau: Červenės žudynės

Rainiai 1941 06 24-25


Pamirštas
SSRS
karo nusikaltimas

Rainiai 1941 06 24-25

Antras papildytas leidimas

Vilnius 2007

UDK 947.45.081
         Pa-164

Sudarė ir parengė:

Agnė Šiušaitė
Jonas Urbanavičius
Vytautas Landsbergis

Knyga buvo išleista 2006 m. Rainių žudynių 65-osioms metinėms paminėti.
Naujas leidimas turi papildomai atsiradusios medžiagos.

Skaityti daugiau: Rainiai 1941 06 24-25

LIONGINAS BALIUKEVIČIUS-DZŪKAS

LIONGINAS

BALIUKEVIČIUS-DZŪKAS

1925 01 01–1950 06 24

Lionginas Baliukevičius gimė 1925 m. sausio 1 d. Alytuje Kosto Baliukevičiaus ir Joanos Petruškevičiūtės-Baliukevičienės šeimoje. Baigęs Alytaus gimnaziją, jis 1943 m. įstojo į Kauno universiteto Medicinos fakultetą. 1944 m. ankstyvą pavasarį patriotiškai nusiteikęs pirmojo kurso studentas užsirašė į gen. Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Lietuvos vietinę rinktinę, kurią vokiečiai išformavo 1944 m. gegužės 15 d. Apie 3500 vyrų buvo išvežta į Vokietiją darbams arba aerodromų apsaugai.

1944 m. liepos mėn. L. Baliukevičius įstojo į Žemaitijoje besikuriančią Tėvynės apsaugos rinktinę. Vėliau jis su nuoskauda prisiminė: „Iš Tėvynės apsaugos būrių nieko neišėjo. Mes visi tikėjome, kad tėvynę ginti galima ir su šlykščia vokiška uniforma. Bet vokiečiai nuo komunistų daug kuo nesiskyrė. Mus apgavo ir išnaudojo…“, – rašoma knygoje „Liongino Baliukevičiaus – partizano Dzūko dienoraštis“ (Vilnius: LGGRTC, 2002, p. 6).

1944 m. pabaigoje L. Baliukevičius buvo išvežtas į Čekoslovakiją saugoti vokiečių aerodromų. 1945 m. gegužės 15 d. jis, kaip vokiečių kariuomenės eilinis, pateko į Raudonosios armijos nelaisvę. Perėjęs kelis lagerius Čekoslovakijoje ir Vengrijoje, Ukrainos Donbaso anglių šachtas, pabėgo ir 1946 m. vasaros pabaigoje parsigavo į Lietuvą. Čia iš karto įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimo judėjimą.

Skaityti daugiau: LIONGINAS BALIUKEVIČIUS-DZŪKAS

Žodis prie partizanų kapo

Lietuvos Laikinosios vyriausybės nario
J. AMBRAZEVIČIAUS
žodis prie partizanų kapo

Kauno Karmelitų kapinėse 1941 m. birželio 26 d.

 

Ne pirmas kartas šioje vietoje prasiveria duobė, kad priimtų kūnus tų, kurių kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei. Bet niekada toji duobė nebuvo tokia didžiulė kaip šiandie.

Tai rodo, kiek ypačiai šiandien Lietuvos žemė yra ištroškusi laisvės.

Tai rodo taip pat, kokia stipri Tėvynės meilė jau yra išaugusi jos vaikų širdyse, kad ištisi jų būriai šimtai ir tūkstančiai savu noru ryžtasi mirti, bet ne vergauti. Pajaučiam šių tylių kapų akivaizdoje visos tautos pasiryžimą gyventi per mirtį.

Didingas tai momentas. Bet ir graudus.

Graudu su žuvusiais didvyriais išsiskirti kovos draugams, tėvams, artimiesiems, graudu ir Laikinajai vyriausybei. Kovos draugams ir kariams telieka vienas nuraminimas: partizanai kovojo ir žuvo didvyriškai, kaip kovoja narsiausių pasaulio tautų sūnūs.

Tėvams, giminėms, artimiesiems Tėvynės vardu dėkojame, kad išaugino ir atidavė Tėvynei tai, ką jie turėjo brangiausia. Juos paguosti tegalim tik poeto teisingu žodžiu: „Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės... Tau dar liko sūnų, kas Tėvynę praras, antros neišverks apgailėjęs".

Visai tautai graudu, kad neteko tų žmonių, kurie jos gyvenimo pažangai yra reikalingiausi: neteko idealingiausių žmonių. Pasiliko tačiau viltis, kad jų kraujas neišgaruos be vaisių šioms dienoms ir ateičiai.

Šios tylios kuklios laidotuvės, kaip tylus ir kuklus buvo mūsų partizanų pasiaukojimas, ateityje pavers jų kapus gausiai lankoma vieta tylos ir ramybės, - tos ramybės, kurioje telkiasi, bręsta nauja dvasios energija naujam gyvenimui kurti ir dėl jo kovoti.

Skyrium ar būriais lankydamiesi prie šių partizanų kapų, stiprėsime dirbti, o jei reikės - ir mirti dėl to idealo, dėl kurio jie aukojosi - Lietuvos laisvės.

Angelė Senkutė - Aušrelė, Danutė

Angelė Senkutė -  Aušrelė,  Danutė

1952-ji: partizanų gretos ženkliai išretėją, patikimi ryšininkai ir rėmėjai  kalėjimuose, lageriuose, tremtyje. Čekistai visai suįžūlėję, kiekvienam partizanui, skirta iki 30 šnipų, o kur dar smogikų grupės.  Tokiose sąlygose septintuosius savo partizanavimo metus  leidžia  TA sanitarijos skyriaus viršininkė partizanų daktarė (taip ją vadino patys partizanai) Angelė Senkutė – Aušrelė, Danutė. Nuo 1949m. gegužės mėn. paskirta dar  Vytauto rinktinės Visuomeninės dalies tautinio skyriaus viršininke ir rinktinės raštvedybos vedėja.    Angelė augusi gausioje 8 vaikų pavyzdingo Lietuvos ūkininko šeimoje. Ji šeimoje 7 tas vaikas.

Gimė 1921m.  Tursučių kaime, Šunskų vlsč. Marijampolės apskr.. Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje,   vėliau su seserim  Brone įstojo į  Kauno  Karmelitų  gailestingųjų seserų mokyklą, svajojusi tapti gydytoja. 

Bolševikams antrą kartą okupavus Lietuvą, Angelė pradėjo dirbti Marijampolės ligoninėje   med. sesele ir iškarto   pradėjo teikti  partizanams pagalbą: medikamentais, tvarsliava,ypač daug padėjo atvežtiems operuoti partizanams, padėdavo jiems pabėgti iš ligoninės.  Kritiniu momentu, kad nebūtų suimta, pasitraukė pas partizanus ir ten  7- ris metus  neapsakomai sunkiomis, net kovose užgrūdintiems  vyrams nepakenčiamomis sąlygomis ,  gydė sužeistuosius, operavo,  laisvomis valandėlėmis kūrė eilėraščius, užrašinėjo partizanų dainas, Svetimu REGINOS   SALVELYTĖS vardu  siuntė paguodos žodį į lagerį sesei Onutei ir artimiesiems kol niekšo kulka nutraukė jos gyvybės siūlą.

Skaityti daugiau: Angelė Senkutė - Aušrelė, Danutė

Zigmas Neciunskas - Elytė

Kunigas, Dzūkijos partizanų rėmėjas ir globėjas

1912 m. liepos 12 dieną Balkūnuose, Kalvarijos apskr. (dabar – Alytaus r.) gimė Zigmas Neciunskas. Kunigas, Dzūkijos partizanų rėmėjas ir globėjas. Dėl šeimos nepriteklių būsimas kunigas dar mažas buvo atiduotas auginti bevaikiam dėdei, gyvenusiam Alytaus r. Rumbonių kaime. Čia Z. Neciunskas baigė pradinę mokyklą, Alytuje – gimnaziją, po kurios Z. Neciunskas pasirinko dvasininko studijas. Į kunigus buvo įšventintas 1939-ųjų vasarą, paskirtas vikaru, o nuo 1944 m. – klebonu Nedzingėje.

Bažnyčia Nedzingėje, mažame Dzūkijos miestelyje, kuriame jis klebonavo antrosios sovietinės okupacijos metais, tapo šio krašto partizanų ryšių, informacijos, paramos centru. Čia rasdavo užuovėją ir patarimą paprastas kaimo žmogus, čia galėjo pasislėpti partizanai, čia slaptiems pasitarimams susirinkdavo Dzūkijos partizanų vadai, čia, esant mirtinam pavojui, virė nepaprastas, aktyvus gyvenimas, kurio esmė – laisvės ir nepriklausomybės Lietuvai siekis. Partizanai kunigui Zigmui Neciunskui buvo davę savotišką slapyvardį – „Elytė“. Moteriškas vardas, okupantui bandant jį iššifruoti, turėjo nukreipti priešo dėmesį ieškoti moters. Tai ne kartą pasiteisino. Partizaninio karo pradžioje jis sutuokė būsimą Pietų srities, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininką, LLKS gynybos pajėgų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir partizanę Birutę Mažeikaitę.

Kunigas, turintis tokį autoritetą, gebantis prie savęs pritraukti daugybę žmonių, MGB buvo ypatingai stebimas. Nedzingės klebonas ne kartą sulaukė okupantų valdžios vizitų. Jų metu būdavo bandoma įvairiais būdais prikalbinti kunigą bendradarbiauti su MGB. 1946 m. MGB Alytaus apskr. skyriaus darbuotojai kunigą suėmė. 1947 m. Lietuvos SSR MVD kariuomenės karinis tribunolas Z. Neciunską nuteisė dešimčiai metų lagerio. Ši bausmė buvo skirta už bendradarbiavimą su Dainavos krašto partizanais Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, Adolfu Ramanausku-Vanagu ir kt. Iki tremties Z. Neciunskas ėjo Dainavos partizanų apygardos kapeliono pareigas, platino laikraščius „Laisvės varpas“, „Už tėvų žemę“, įvairius dokumentus. Lageriuose Oziorlage (Karelija) ir Dubrovlage (Mordovija) kunigas padėjo likimo nuskriaustiesiems.

Skaityti daugiau: Zigmas Neciunskas - Elytė

Užmiršti niekaip negaliu

1948m. birželio 7 dieną garbingai žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko, 54 kuopos 1-mo būrio du partizanai. Atsidūrę beviltiškoje padėtyje susisprogdino, tai Antanas Popiera – Žilvitis ir Konstantinas Kižys – Gintaras, trečias Benediktas Budrys pasidavė.

Antanas  Popiera - Žilvitis

Ta diena buvo saulėta, karšta. Apie pietus išgirdau šaudymą. Įbėgau į kambarį, atsiklaupiau prie lovos. „Viešpatie, nejau vėl žūsta vyrai? Šianakt Gintaras su vyrais turi ateiti. Ateis, būtinai ateis, liepė laukti, bet ką jis dar pasakė? Išbūrė mums mirtį, jei išsipildys, daugiau neateisim.“

Išbėgau iš kambario, lauke tylu, tvanku, tik kažkoks bloga žadantis parako kvapas. Tikrai netoli šaudė. Išėjau pas tetą į Baraginę ten netoli turėjo kažkas įvykti. Gal sužinosiu kas ir kur atsitiko, nors jau nujaučiau. Pasakė, kad čekistai užpuolė pas Daminaitienę Nendriniškių km. 3 partizanus. Tą metą aplink juos buvo vien javų laukas, kai rusai buvo apsupę, vien kepurės kyšojo iš jų. Daug, labai daug buvo enkavedistu. Priėjau keliuką ir nejučiom juo per rugius pasukau į Daminaičius. Rugiai, rodos, šnara :žuvo, žuvo neateis šiąnakt, neateis nei kitą naktį. Niekada jau neateis. Pradėjau verkti, pasidarė silpna, rodos, tuoj griūsiu. Atsisėsčiau, bet gal javuos dar yra persekiojančių rusų? Ką aš sakysiu? Ėjau man buvo jau vis tiek, o jeigu kieme rasiu rusus, o Juos kraujo klane? Gal netiesa, gal visi gyvi? Mane gali suimti. Partizanai sakydavo, jeigu suimtų, laikykis nieko neišduok su niekuo nekalbėk. Rūsiuose kur laiko suimtuosius, kalėjimo vienutėse yra daug šnipų. Tegul užmuša, bet neišduok nieko. Mes irgi niekada neišduosim. Atėjau – kiemas tuščias, jame dvi varganos trobelės. Durys visur atlapotos, gal viduje kraugeriai laukia, kas ateis? Einu vidun, noriu rasti paaiškinimų, kas čia prieš kelias valandas įvyko. Tyla, tokia baisi tyla, rodos mane sukaustė, girdžiu – daužosi širdis. Dieve, jų tikrai nėra gyvų, kraujas, kraujas... Gal tik sužeisti, gal išliks? Geriau būtų žuvę, nes kitaip juos iškankinę užmuš ir numes kur nors išniekinimui ant grindinio. Marija, melskis už juos. Dievulėli, padaryk stebuklą, leisk jiems gyventi. Tokie jauni, tokie gražūs... Prakeikti būkit atėjūnai, ar dar jums mažai lietuvių kančių, mažai kraujo, ko dar jums reikės rytoj, poryt? Jau šiandien atsivarė kaimynų vaikus, moteris ir suklupdė priekyje, kad partizanai negalėtų atsišaudyti nepataikę į savus.

Skaityti daugiau: Užmiršti niekaip negaliu

Daugiau įrašų...

  1. Partizanų priesaika
  2. Dalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROS
  3. PARTIZANAI LEKAVIČIAI: KETURI BROLIAI IR SESUO GENUTĖ
  4. KADAGIO KUOPOS, BŪRIO VADAS ANTANAS JONIKAS-ROLANDAS, LIUTAURAS, DAKTARAS
  5. Kunigas Algirdas Mocius
  6. Partizanai šiandieniniame gyvenime
  7. Kalniškės kautynės
  8. Romas Kalanta
  9. Valkų mūšis
  10. Apie nužudytus beginklius žmones

Puslapis 6 iš 9

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • Sekantis
  • Pabaiga
Pro Deo  et Patria
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika

Laiškai Lietuviams
  • Jūs esate čia:  
  • Partizanai.org

Powered by Joomla!®