IŠ DAINAVOS AP. PARTIZANO IKSO UŽRAŠŲ KNYGELES
LITERATŪRINIS PUSLAPIS
Garbė — kas miršta už Tėvynę ir Garbė Tėvynei, kad yra kas už ją miršta!
/Vaižgantas/
Uraganai blaškos, viesulai atūžia,
Gailios močių raudos ūbauja su vėjais.
Už sesutės laimę, šviesesnę dalužę,
Už Tėvynės Laisvę broliai mirt išėjo...
...Išeinu tau parnešti laisvų žemių saujos. Jei grįšime sveiki,— mes ten sėsime javą ir lauksime prinokusio derliaus; o jei žemė bus drėgna nuo kraujo,— ją supilsime ant kapo didvyrio, mirusio kovos lauke. Tebus ji liudininku kartų kartoms, kad mes negailėjome aukų ir parnešėme kraštui Laisvę...
O žeme, o motina mano brangioji,
Šiandien tu puošiesi žiedais ir krauju,—
Jei turtus tavuosius pakeistum man rojum,
Tai būtų taip ilgu, taip liūdna be jų.
48.VIII.12.
R.
Gyvename žūtbūtinės kovos — tarp despotizmą nešančio civilizuoto barbaro ir visuomeniškai disciplinuotos laisvos asmenybės — laikus. Kaip kas apie mus beatsilieptų, tos kovos ženkle mes pateisinam save, kaip kultūringojo pasaulio atstovai ir kaip savo tautos vaikai — lietuviai.
49.VIII.12.
Iksui Rakštys
„Viešpatie, padėk mums,— Tėvynės Laisvę ir Garbę ginam!“
/D. L. K- G. 4. pp. šūkis/
Tėvynės meilė tebus mums vadovas!
Ištr. iš Maironio rašt.
Lietuvi! pabučiuok po kojų,
Krauju permirkusią čia žemę!
Pagerbk kapus tėvų — herojų,
Iš kur aisčiai stiprybę semia!
1948. rugsėjo mėn. 19 d.
Iksui — Tazanelis
Kovos Brolau!
Mums gražiausiu gyvenimo laikotarpiu slenka niūrūs, kruvinai raudonosios vergijos metai. Per pavergtos Tėvynės laukus sklinda Laisvės išsiilgusių brolių ir sesių aimanos...
Mes jas girdime ir, ar būtų kvepiantis pavasaris, ar auksinė vasara, ar pašiuręs ruduo, ar net speiguota žiema mes neapleidome ir neapleisime Tėvynės Laisvės Apkaso.
Šią žūtbūtinę kovą mes ar mūsų kovų broliai — laimėsime!
Mūsų reikalas civilizuoto ir kultūringo pasaulio akivaizdoje teisus.
Tikiu, kad Laisvės Rytas mus — kovų brolius dar labiau subrolins.
1948 m. rugsėjo mėn. 20 d.,
Rūkas
Dainava
Garsus anglų rašytojas yra pasakęs,— kad jeigu man pasiūlytų laisvę ir siekimą jos, nedvejodamas pasirinkčiau pastarąją.
Likimas mums buvo šykštesnis. Jis neleido mums rinktis, bet paskyrė tos laisvės siekimą. Tai sunkus eksperimentas, kuriame nepalūžus, parodysim pasauliui savo vertumą ir teisę gyventi.
Jau sočiai mūsų žemė patręšta lavonais ir palaistyta krauju, bet laisvei dar jų neužteks. Dar daug girdėsim šiurpulingų šauksmų krintančių nelygioje kovoje, dar daug reikės raminti sesučių, verkiančių kritusių brolių, bet žinok, kad kiekvienas kraujo lašelis artina to didžiojo eksperimento pabaigą.
Tik nepalūžk ir būsi dalininku tos palaimos, kuri ruošiama Aukščiausiojo mums
Adolfas
Nors dienos slegiančiai aptemę,
Bet tu lietuviui vis šventa,
Brangi krauju atpirkta žemė,
Ties Nerimi ir ties Venta.
1948.10.11.
Albinas
...Sunkaus gyvenimo drauguži, neklausk už ką Tave myliu...
Kovos metai ir kartu praleistos dienos išugdė mumyse nuoširdų draugiškumą. Brolau, gal gyvenimas ir nublokš mus vieną nuo kito, bet tikiu, kad šių dienų pergyvenimai ir Tėvynės meilė surišo mus amžinai. Kur begyventum ir ką beveiktum prisimink ir tą, su kuriuo sunkiomis dienomis dalinomės vargais ir džiaugsmais.
48.10.11.
Geriausiam savo draugui
Iksui — Albinas
Juozai!
Vai neliūdėk, jei pelėsiai
Kapai sapne pasivaidens —
Pulkai dienų dar neatlėkė
Nėra gyvenimo rudens.
Brolau, gal mus žiaurus likimas išskirs, gal teks pergyventi daug sunkių dienų..., bet, Juozai, nepamirškim šioje sunkioje kovoje kartu praleistų dienų, ir nors toli gyvendami likim draugai.
1948.X.11.
Linas
Gyvenimas ne sapnas,
Bet nenuilstama kova.
Tad gyvenk ir tikėk,
Kad Tėvynei esi naudingas nors kiek.
1948.XI.27.
Iksui — Giedrys
Pasiaukoti Tėvynei yra aukščiausia pareiga, kokią tik gali atlikti žmogus šioj žemėj.
1948.XI.28.
Puko
Nei upės verpetai, nei jūra gili
Nedings taip greit, kaip svajonių jaunystė graži.
Šiandien mes linksmi būryje draugų,
Bet greit nematysim mes šitų dienų.
Tad, drauge, atmink, nors gyventum toli,
Kad gyvenom drauge, partizanų būry.
1948.XI.28.
Iksui — Dainius
/Ištrauka iš G. V./
Tėvų mano žeme!.. Jų prakaitu,
krauju bei gyvybių aukomis nusagstyta
tartum pakeleivingais kryžiais,
pagailėk ir paleisk savo vaikus iš
medūziškosios tavo globos... O jei ne,
tai duok jiems tiek stiprybės, kad
jie tesėtų tavo norams, kurie iš tavęs
ir tau yra gimę...
48.XI.28.
Dainius
/V. Putvinskis/
„Brangiausias tau žodis lai būna — Tėvynė,
Ši žemė brangi Lietuvos
Basi savanoriai krauju ją apgynė,
Išgama — kas negina jos!“
1948.XI.29.
Iksui — Plukas
Gyvenimas yra kova, kuri pareikalauja iš žmogaus ir paskutinio daikto — gyvybės, kad taptum vertas žmogaus vardo.
1948.IX.29.
Budrys
„Žmogaus gyvenimas — kaip gėlė laukinė, čia žydi... žaliuoja... čia dalgis nuskynė...“
„Nors šimtais kapuos nueisim,
Kęsim rūpesčius — vargus,
Bet kas mūsų — neapleisim,
Vėl Tėvynė laisva bus!“
1948.XI.29.
Puko
Kad ir mūsų vedamoji ši sunki kova kartais ir atrodo net prieštaraujanti pasaulio Kūrėjo dėsniams, bet nebus pasmerkta, nes mes tai darom ne savo asmens naudai, o dėl Tėvynės laisvės, užtat viskas mums atleista.
Dainius
