PRIEDAS NR. 3 KAI KURIŲ KITŲ LSSR PARTINIŲ IR VALSTYBĖS DARBUOTOJŲ TRUMPOS BIOGRAFIJOS

VLADAS AUGUSTINAITIS

Gimė 1898 m. Rygoje, po Pirmojo pasaulinio karo gyveno Rusijoje. 1933 m. baigė žemės ūkio institutą. 1936-1938 m. dirbo Maskvos sr. NKVD. 1941-1944 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje, turėjo kapitono laipsnį. Į komunistų partiją įstojo 1944 m. 1944-1945 m. -LSSR prekybos liaudies komisaro pavaduotojas, 1945-1946 m. - liaudies komisaras, 1946-1950 m. - gyvulininkystės ministras, 1950-1956 m. - žemės ūkio ministras, 1956-1957 m. - tarybinių ūkių ministras, 1957-1959 m. - žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas. 1959-1971 m. - LSSR MT patarėjas.

GEORGIJUS BACHAROVAS

Gimė 1908 m. Novgorodo sr. Baigė Leningrado universiteto Teisės fakultetą. Į komunistų partiją įstojo 1932 m. Nuo 1933 m. dirbo įvairiose prokuratūrose. 1948-1957 m. -LSSR prokuroras. Kišosi į visas Lietuvos gyvenimo sritis, skatino represijas ir „politinį budrumą". Nepasitikėjo lietuviais. Jo pažiūras ir įtarumą geriausiai atskleidžia tai, kad jis 21 iš 36 teisininkų,

1953 m. pavasarį baigusių VU Teisės fakultetą, išreiškė politinį nepasitikėjimą.

BOLESLOVAS BARANAUSKAS

Gimė 1902 m. Ukmergės r. Į komunistų partiją įstojo 1921 m. Už antivalstybinę veiklą 1927-1935 ir 1939-1940 m. kalintas. 1940-1941 m. - Šiaulių apygardos saugumo viršininkas. Karo metu dirbo Lietuvos partizaninio judėjimo štabe Maskvoje. 1945-1958 m. - Lietuvos profesinių sąjungų respublikinės tarybos pirmininkas. Vėliau sudarinėjo dokumentų rinkinius apie Lietuvos partizanų „žvėriškumus". Mirė 1975 m.

Pasak V. Tininio, B. Baranauskas nuolat nesutarė su A. Sniečkumi, buvo L. Berijos „žmogus". Nesutarimų priežastimi galėjo būti ir tai, kad jis galėjo būti realus kandidatas į A. Sniečkaus vietą. 1944 m. buvo paskirtas LKP(b) CK Žemės ūkio skyriaus vedėju ir respublikinės žemės ūkio komisijos pirmininku, jam pavesta tvarkyti visiškai nežinomos srities - žemės ūkio reikalai. 1945 m. pabaigoje buvo apkaltintas darbo sužlugdymu ir iš tų pareigų pašalintas; taip baigėsi ir jo partinė karjera.

ELIJAS BILEVIČIUS-SARINAS

Gimė 1904 m. Vilkaviškyje. 1923-1926 m. mokėsi Vakarų tautinių mažumų komunistiniame universitete Maskvoje. Po 1926 m. perversmo ir komunistinių organizacijų sutriuškinimo buvo pasiųstas jas atkurti į Šiaulius ir Panevėžį. 1928-1931 m. kalėjo Kaune. 1932 m. persikėlė į SSRS. 1940-1941 m. - valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, maisto pramonės liaudies komisaras. Karo metu dirbo Lietuvos partizaninio judėjimo štabe Maskvoje.

1944-1949 m. - LKP(b) CK sekretoriaus pavaduotojas prekybos, visuomeninio maitinimo ir maisto pramonės klausimais. 1949- 1951 m. - LKP(b) CK Lengvosios ir maisto pramonės skyriaus vedėjas. 1951-1957 m. - kelių pramonės šakų ministras. 1954 m. neakivaizdiniu būdu baigė aukštąją partinę mokyklą Maskvoje. 1957-1974 m. dirbo LSSR LOT ir MT.

VLADIMIRAS BYLINSKIS

Gimė 1909 m. Peterburge. Į komunistų partiją įstojo 1930 m. 1937-1944 m. ėjo įvairias ne itin aukštas partines pareigas Peterburge ir Gudijoje. 1944-1945 m. dirbo partijos Polocko sr. komiteto trečiuoju sekretoriumi. 1945-1946 m. mokėsi partinėje mokykloje. 1946-1950 m. - LKP(b) CK kelių skyrių vedėjų pavaduotojas. 1950-1953 m. - CK Administracinio skyriaus vedėjas. Reorganizavus LKP CK skyrius, 1953 m. rugsėjo 10 d. atšauktas SSKP CK dispozicijon.

ALFONSAS GAILEVIČIUS

Gimė 1910 m. Rygoje. J LKP įstojo 1929 m., 1935-1940 m. kalintas. 1940-1941 m. - LSSR NKVD 3-iojo spec. skyriaus ir NKGB 3-iojo skyriaus viršininkas. 1941-1943 m. -SSRS NKGB 4-osios valdybos darbuotojas. 1943-1944 m. - spec. sovietinių partizanų grupės Lietuvoje vadas. 1944-1948 m. - Religinių kultų reikalų tarybos prie LSSR MT įgaliotinis. 1948-1953 m. -LSSR valstybės saugumo ministro pavaduotojas kadrų reikalams. 1953-1954 m. - vidaus reikalų ministro pavaduotojas, 1954-1968 m. -vidaus reikalų, viešosios tvarkos apsaugos ministras. Turėjo vidaus tarnybos generolo majoro laipsnį. Buvo ištikimas A. Sniečkaus bendražygis vykdant represijas prieš Lietuvos gyventojus. Tik vieną kartą, 1953 m. pavasarį, jis kartu su čekistu L. Martavičiumi, spaudžiami L. Berijos, „išdavė" A. Sniečkų, parengę slaptą informaciją apie padėtį Lietuvoje, tačiau dėl to nenukentėjo.

GEORGIJUS JACKO

Gimė 1894 m. Panevėžio aps. Baigė pradinę mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame ir pilietiniame karuose. 1922-1925 m. tarnavo milicijoje, vėliau - įvairiose vietose, buvo politrukas kariuomenėje. 1941 m. grįžęs į Lietuvą - LKP(b) CK instruktorius. Karo metu -16-osios lietuviškosios divizijos politrukas. 1944-1948 m. - LKP(b) CK Organizacinio instruktorių skyriaus instruktorius, atsakingasis organizatorius. 1948-1949 m. -LKP(b) CK partinės kolegijos narys.

MYKOLAS JUNČAS-KUČINSKAS

Gimė 1893 m. Tauragės r. 1935 m. baigė Vakarų tautinių mažumų komunistinį universitetą Maskvoje.

Partijos narys nuo 1919 m. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, po karo liko Rusijoje, dirbo įvairų darbą, taip pat dirbo Baltarusijoje. 1930 m. pasiųstas dirbti griaunamąjį darbą į Lietuvą. 1931-1933 ir 1936-1940 m. už tai kalintas. 1940-1941 m. - LSSR darbo liaudies komisaras. 1941-1943 m. - LKP(b) CK ir LSSR LKT įgaliotinis evakuotojų reikalams, 1943 m. -LKP(b) CK atstovas 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1944-1946 m. -LKP(b) CK kadrų sekretorius.

1946-1947 m. - LSSR MT atstovas prie SSRS MT. 1947-1959 m. -LSSR AT pirmininko pavaduotojas. Mirė 1973 m.

Sėkmingai besiklosčiusi M. Junčo-Kučinsko partinė karjera 1946 m., matyt, nutrūko todėl, kad jis neįtiko A. Sniečkui, kurio nuomone, per daug lėtai valė kadrus.

ENRIKAS JURGAITIS

Gimė 1912 m. Mosėdyje. Į LKP įstojo 1932 m. Išsilavinimas - nebaigtas vidurinis. 1934-1938 ir 1940 m. pirmojoje pusėje kalintas. 1940-1941 m. - LSSR NKVD Kadrų skyriaus vyr. inspektorius, NKVD Kauno aps. skyriaus viršininko pavaduotojas. Karo metu kovojo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1944-1945 m. - NKGB Klaipėdos AS operatyvinis įgaliotinis. 1954 m. baigė respublikinę partinę mokyklą. 1956-1968 m. dirbo Partijos istorijos institute prie LKP CK.

ALEKSANDRAS LEIDUS

Gimė 1908 m. Biržų aps. Baigė suaugusiųjų gimnaziją. 1940-1941 m. dirbo LKP(b) CK kanceliarijos vedėju. Karo metu - 16-osios lietuviškosios divizijos politrukas, buvo sužeistas fronte. Į komunistų partiją įstojo 1943 m. 1944-1948 m. ėjo įvairias pareigas LKP(b) CK ypatingajame sektoriuje, nuo 1948 m. - jo vedėjas. 1950-1953 m. - LSSR socialinio aprūpinimo ministro pavaduotojas. 1953-1966 m. - LKP CK ypatingojo sektoriaus vedėjas, 1966-1975 m. -CK Bendrojo skyriaus vedėjas.

LEONARDAS MARTAVIČIUS

Gimė 1920 m. Švenčionėliuose.

Į LKP įstojo 1939 m. Savamokslis. 1939-1940 m. kalintas. 1940-1941 m. - LSSR NKVD 2-ojo skyriaus operatyvinis įgaliotinis, NKGB Tauragės aps. skyriaus viršininkas. 1941-1944 m. dirbo NKVD operatyviniu įgaliotiniu, lageriuose vyr. tardytoju, dėstė operatyvininkų kursuose. 1945 m. -NKGB Kauno m. poskyrio viršininkas, miesto skyriaus viršininko pavaduotojas. 1945-1953 m. -LSSR valstybės saugumo ministro pavaduotojas. Vėliau iki 1959 m. dirbo LSSR MVD ir KGB. Turėjo pulkininko laipsnį. „Drg. Martavičius gerai išmano čekisto darbą, mėgsta jį ir turi pakankamai gabumų vadovauti jam respublikos mastu; asmeniškai dirba su agentūra, tardo suimtuosius, dalyvauja vykdant atsakingiausias priemones" (iš 1953 m. LSSR vidaus reikalų ministro K. Liaudžio pasirašytos charakteristikos*). Ne tik atkakliai ir gudriai vykdė žiaurias represijas, bet ir įsitraukė į politinį procesą: 1953 m. pavasarį kartu su A. Gailevičiumi L. Berijos nurodymu parengė prieš A. Sniečkų ir jo aplinką nukreiptą pranešimą.

* L. Truska, A. Anušauskas, I. Petravičiūtė, Sovietinis saugumas Lietuvoje 1940-1953 metais, p. 297-298.

MIRONAS MOSKVINAS (FEIGELSONAS)

Gimė 1903 m. Peterburge. LKP narys nuo 1928 m. Kauno universiteto Teisės fakultete baigė du kursus. 1930 m. nuteistas 8 metams kalėti. 1933 m. pasikeitus politiniais kaliniais, išvyko į SSRS. Ten mokėsi ir mokytojavo. 1941 m. atvyko į Kauną. 1943-1953 m. dirbo A. Sniečkaus padėjėju. Vėliau dirbo „Komunisto" žurnale, vertė Lenino ir Stalino veikalus. 1954 m. baigė aukštąją partinę mokyklą Maskvoje.

STASYS PUPEIKIS

Gimė 1905 m. Peterburge. LKP narys nuo 1928 m. 1940-1951 m. -LSSR AT Prezidiumo sekretorius, 1951-1953 ir 1957-1959 m. - LSSR švietimo ministro pavaduotojas, 1953-1957 m. - ministras. 1957 m. baigė aukštąją partinę mokyklą Maskvoje. Parašė kelis vadovėlius. Kartu su J. Paleckiu mėgino išgelbėti iš lagerių vieną kitą žymesnį inteligentą.

BRONIUS PUŠINIS

Gimė 1888 m. Marijampolės aps.

Į komunistų partiją įstojo 1919 m. Po 1926 m. perversmo persikėlė į Maskvą, vėliau kurį laiką Vokietijoje leido komunistinę spaudą. 1944-1945 m. - Vilniaus m. vykdomojo komiteto pirmininkas. 1945-1948 m. - sovietinių darbuotojų kursų Vilniuje direktorius. 1948-1957 m. - Religinių kultų reikalų tarybos prie LSSR MT įgaliotinis. Nuo 1957 m. - LSSR Aukščiausiojo Teismo narys. Mirė 1967 m.

Kaip teigia V. Tininis, tai buvo menko išsilavinimo itin radikalių komunistinių pažiūrų žmogus. Jis niekino viską, kas lietuviška, jo išpuoliai prieš dvasininkus ir Bažnyčią šiurpindavo net Maskvos valdininkus, bet tenkino A. Sniečkaus ir jo aplinkos ne mažiau radikalias užmačias. B. Pušinio pastangomis buvo uždaryta Vilniaus katedra, kitos žymios katalikų šventovės.

POVILAS ROTOMSKIS

Gimė 1906 m. Žeimelyje. Į LKP įstojo 1926 m. 1928-1938 m. kalėjo. 1940-1941 m. - LSSR LKT nuolatinis atstovas prie SSRS LKT. 1942-1944 m. dirbo SSRS konsulate Niujorke. 1944-1948 m. - LSSR užsienio reikalų liaudies komisaras (ministras). 1949-1950 m. - LSSR rašytojų sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius. 1950-1953 m. - Vilniaus sr. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, 1956-1962 m. - Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos prezidiumo pirmininkas. Mirė 1962 m.

DMITRIJUS SALINAS

Gimė 1928 m. Buvo vidurinio išsilavinimo (baigęs pusantrų metų milicijos mokyklą ir karinio prokuroro kursus). Į komunistų partiją įstojo 1928 m. Nuo 1933 m. dirbo prokuratūroje (iki tol - milicijoje). 1945-1946 m. - vyr. prokuroro pavaduotojas Tolimuosiuose Rytuose ir Vokietijoje. 1946-1948 m. - LSSR prokuroras.