PRIEDAS NR. 2 PARTIJOS APSKRIČIŲ (RAJONŲ) KOMITETŲ PIRMIEJI SEKRETORIAI
* Partijos apskričių (rajonų) komitetų pirmųjų sekretorių biografijos paimtos iš LYA LKP DS nomenklatūrinių darbuotojų asmens bylų ir papildytos duomenimis iš sovietinių lietuviškųjų enciklopedijų bei V. Truskos, A. Anušausko ir I. Petravičiūtės veikalo „Sovietinis saugumas Lietuvoje 1940-1953 metais".
Partijos pirmaisiais sekretoriais buvo skiriami fanatiškai komunistinėms idėjoms atsidavę ir be svyravimų LKP(b) CK nurodymus vykdantys partijos nariai, tikėję išskirtine Rusijos reikšme Lietuvos gyvenime. Į visas kitas savybes (išsilavinimą, dorumą, protą, mokėjimą sugyventi ir t. t.) ne itin buvo atsižvelgiama. Pirmieji sekretoriai kartu su antraisiais sekretoriais (jais per visą okupacijos laikotarpį, išskyrus trumpą laiką 1944 m., buvo skiriami tik rusai) bei MGB ir MVD skyrių viršininkais (pastarieji - iki 1947 m.) apskrityse (rajonuose) sudarė okupacinės valdžios branduolį, kuriam buvo patikimos slapčiausios sovietų valstybės paslaptys. Iš jų būdavo reikalaujama tokių veiksmų, kurie neretai pažeisdavo net sovietinės teisės normas.
Pirmuoju sekretoriumi galėjo tapti tik tam tikrus stiprius išmėginimus perėjęs žmogus. Pirmiausia kandidatais į pirmojo sekretoriaus postą buvo parenkami komunistai, kurie prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo pasitraukę į Sovietų Sąjungos gilumą (tik keli busimieji partijos sekretoriai prasidėjus karo sumaiščiai nespėjo atsitraukti ir liko vokiečių okupuotoje teritorijoje; jie buvo raudonaisiais partizanais, tų partizanų būrių vadais arba komisarais). Busimųjų pirmųjų sekretorių laukė išmėginimas kovos lauke. 35 iš 56 pirmųjų sekretorių lietuvių, kurių trumpos biografijos pateiktos toliau, kovėsi 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje, dažniausiai būdami būrių, kuopų, batalionų politrukais. Dar 21 jų partizanavo (iš jų didelė dalis prieš tai kovojo būdami 16-osios divizijos gretose, nes į Lietuvą rusų šnipus, diversantus daugiau pradėta siųsti tik nuo 1943 m.). 27 iš 56 toliau minimų partijos apskričių (rajonų) komitetų pirmųjų sekretorių lietuvių nepriklausomos Lietuvos metais buvo perėję dar vieną idėjinių komunistų užgrūdinimo mokyklą. Komunistus, iš esmės Sovietų Sąjungos šnipus, Lietuvos žvalgybininkai susekdavo ir jie būdavo teisiami. Nesurinkus reikiamų įrodymų, komunistai pogrindininkai (jie veikė itin griežtos konspiracijos sąlygomis) būdavo paleidžiami ar baudžiami administracine tvarka nedidelėmis bausmėmis, bet kartais, įrodžius nusikaltimus, būdavo nuteisiami 10 ar net 15 metų kalėjimo (beje, didesnėmis bausmėmis nubausti komunistai neretai būdavo iškeičiami į SSRS suimtus lietuvius). Kalėdami komunistai laiko negaišdavo, dalis jų kiek sugebėdami mokėsi, ypač marksistinių tiesų (platesnei mokymosi sklaidai trukdė tai, kad dauguma lietuvių komunistų buvo labai menko, dažniausiai pradinio išsilavinimo; šiek tiek labiau išsilavinę buvo nemažą komunistų dalį sudarę žydai, kurie dažniausiai ir buvo lietuvių komunistų mokytojais). Perėję Lietuvos kalėjimus (nors buvimo juose sąlygos, lyginant su rusų kalėjimais, buvo labai švelnios), sujungti pažinčių, bendrų išgyvenimų, komunistai įgaudavo tam tikrą kokybę, kuri vėliau buvo itin vertinama skiriant juos į atsakingus postus.
Parenkant kandidatus į pirmojo sekretoriaus postą pirmenybė buvo teikiama buvusiems čekistams. Tarp pirmųjų sekretorių tokių buvo 22 (Stanislovas Apyvala, Albertas Barauskas, Vladas Bieliauskas, Edvardas Čipkus, Juozas Griciūnas, Petras Grigėnas, Vaclovas Jarmuševičius, Jonas Jurgaitis, Fridis Krastinis, Kazimieras Lydis, Klemas Markevičius, Marijonas Miceika, Mečislovas Mikalauskas, Petras Murauskas, Stasys Naimavičius, Juozas Paplauskas, Juozas Piligrimas, Petras Purlys, Vincas Sakalauskas, Mečislovas Taurinskas, Feliksas Tranas ir Vladas Vildžiūnas). Beveik visi jie čekistais dirbo 1940-1941 m., į tą darbą juos pakvietė A. Sniečkus, 1940 m. birželio-rugpjūčio mėn. dirbęs Saugumo departamento direktoriumi. Kadangi tuo metu į Lietuvą atvykę rusai čekistai jiems svetimoję šalyje daug ko nežinojo, nesuvokė jos aktualijų, tai lietuviai komunistai jiems padėjo griauti šalies valstybingumą, suiminėti, tardyti, žudyti, tremti ir terorizuoti Lietuvos politinį, kultūrinį ir pilietinį elitą. Pirmieji sekretoriai, patys buvę čekistai, geriau suprato čekistų darbo specifiką ir greičiau su jais rasdavo bendrą kalbą. Savo ruožtu čekistai tokiais sekretoriais labiau pasitikėjo.
Beveik visi pirmieji sekretoriai buvo baigę tik pradines mokyklas arba ir jų nebaigę (keli buvo savamoksliai). Partinė vadovybė juos siųsdavo mokytis į partines mokyklas - dvimetę respublikinę partinę mokyklą ir trimetę aukštąją partinę mokyklą Maskvoje (kai kurie baigė tų mokyklų neakivaizdinius skyrius). Baigusieji respublikinę partinę mokyklą buvo laikomi turintys nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, o mokyklą Maskvoje - turintys aukštąjį išsilavinimą. Taigi „aukštasis" išsilavinimas buvo pasiekiamas pasimokius maždaug 6-7 metus (pradinė ar nebaigta pradinė mokykla ir dar 3 metai partinėje mokykloje), o „nebaigtas aukštasis" - per 5-6 metus. Po tokių „mokslų" dauguma pirmųjų sekretorių rusiškai rašė visai neblogai, o lietuviškai dauguma rašė taip, kaip ir turėjo rašyti baigę pradines mokyklas.
Vienas kitas energingesnis komunistas, pasisėmęs gyvenimo patirties, net ir būdamas nedidelio išsilavinimo, sugebėdavo neblogai tvarkyti ūkinius reikalus. Tačiau dauguma partinių nomenklatūrininkų dėl mažaraštiškumo ir dogmatinio mąstymo gana painius to meto okupuotos Lietuvos tiek visuomeninius politinius, tiek ūkinius reikalus visiškai supainiodavo.
Komunistų sukurta nomenklatūrinė sistema buvo gana uždara, o į ją patekę žmonės buvo skatinami įvairiomis privilegijomis. Čia klestėjo vadinamasis buitinis palaidumas (girtuokliavimas, ištvirkavimas ir pan.), tačiau dėl jo nukentėjo tik vienas kitas sekretorius. Tokie nusižengimai nebuvo laikomi rimtais (iškilus į viešumą, sekretorius gaudavo papeikimą, blogiausiu atveju būdavo perkeliamas į kitą vietą). Dėl moralinių priežasčių postų neteko smarkiai apsivogę partiniai veikėjai (tokie kaip J. Piligrimas, V. Bieliauskas, V. Maksimavičius) arba pašalinių žmonių akivaizdoje ne kartą girti pasirodę nelaimėliai (K. Lydis ir J. Matačinskas).
Pirmieji sekretoriai postų netekdavo dažniausiai dėl politinių priežasčių. Jos daugiausia buvo dvejopos: pirma, priklausymas praeityje nepartinei Šaulių sąjungai, antra, giminių „nuodėmės" (pagal įsigalėjusią praktiką partinis veikėjas galėjo turėti nemalonumų net dėl žmonos giminių; nepadėdavo įtikinėjimai, kad su jais jau daug metų nepalaikomi santykiai). Dėl priklausymo Šaulių sąjungai yra nukentėję J. Paplauskas ir B. Krasauskas. Kartais už buvimą Šaulių sąjungoje būdavo atleidžiama (pavyzdžiui, P. Grigėnui). Dėl giminių pažeminti pareigomis buvo V. Jarmuševičius, K. Markevičius, A. Paradauskas ir K. Pivoriūnas. Ypatingas atvejis nutiko P. Purliui - jo brolio ir motinos ūkyje buvo rastas partizanų bunkeris. Beje, šis sekretorius nesutiko įkalbinėti brolį tapti išdaviku - atsivilioti į namus partizanus, kur jų lauktų čekistai (rastas tuščias bunkeris, partizanai iš jo buvo išsikraustę).
Aukštai iškilusius pirmuosius sekretorius jų „kolegos" nuolat skundė, dažniausiai anonimiškai. Anoniminiai skundai būdavo tiriami. Skundė ir vienas kitą (tipiškas yra K. Markevičiaus skundas prieš V. Jarmuševičių, nors jis pats turėjo nemalonumų dėl brolio profesoriaus teologo). Vienas kitas partijos pirmasis sekretorius už tikrus ar tariamus nusižengimus buvo pašalintas iš partijos arba neteko visų postų, tačiau dauguma būdavo tik pažeminami pareigomis. Nuo 1950 m. pirmuosius sekretorius dažniau pradėta keisti ir todėl, kad tuo metu jau pradėjo rastis šiokių tokių mokslų ragavusi nauja pokario komunistų karta.
Pirmojo sekretoriaus kandidatūrą (kaip ir kitų trijų sekretorių - antrojo, agitacijos ir propagandos bei kadrų) apskričių partiniams rinkiminiams susirinkimams teikdavo LKP(b) CK. Tik vieną kartą pirmuoju sekretoriumi nebuvo išrinktas CK rekomenduotas asmuo. Tai įvyko 1950 m. Kuršėnuose, kai beveik pusė partijos narių balsavo prieš naujai pirmojo sekretoriaus kadencijai rekomenduotą K. Lydį. Visais kitais atvejais, paklusdami partinei drausmei, partinių rinkiminių susirinkimų dalyviai išrinkdavo pasiūlytus kandidatus, nors jie dažniausiai būdavo beveik visiškai nepažįstami. Retas pirmasis sekretorius vienoje vietoje dirbdavo daugiau kaip 3-4 metus. Dažnai jie būdavo siunčiami mokytis, bet svarbiausia kaitaliojimo priežastis buvo ta, dėl kurios sovietai kaitaliodavo ir kariškius bei čekistus - bijota, kad aukštesnes pareigas einantis partinio ar represinio aparato darbuotojas nesusigyventų su vietos gyventojais, nesuaugtų su jais įvairiais, taip pat ir emociniais ryšiais. Bijota, kad toks pareigūnas jau negalės be skrupulų vykdyti drastiškiausius vadovybės nurodymus, tokius kaip trėmimai ar išbuožinimai.
TRUMPOS PIRMŲJŲ SEKRETORIŲ BIOGRAFIJOS
MICHAILAS AFONINAS
Gimė 1908 m. Vladimiro sr. Komunistų partijos narys nuo 1928 m. Baigė pradinę mokyklą ir vienerių metų propagandininkų kursus. Iki karo dirbo įvairų partinį darbą, 1940-1941 m. buvo partijos Trakų aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1942 m. Maskvoje mokėsi VKP(b) CK specialiojoje mokykloje. 1942-1944 m. buvo raudonųjų partizanų būrio vadu Trakų aps. 1944-1946 m. - partijos Trakų aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1946-1950 m. mokėsi VKP(b) CK aukštojoje partinėje mokykloje, dirbo VKP(b) CK instruktoriumi. 1950-1953 m. - partijos Šiaulių m. komiteto antrasis sekretorius. 1953-1956 m. dirbo LKP(b) CK aparate, kurį laiką buvo LKP(b) CK sekretoriumi. Mirė 1973 m.
STANISLOVAS APYVALA
Gimė 1920 m. Ignalinos r. Į komunistų partiją įstojo 1943 m. Baigė kelias partines mokyklas. 1940-1941 m. - milicijos įgaliotinis. Baigęs specialiąją diversantų mokyklą, 1942-1944 m. buvo raudonųjų partizanų grupės vadu Švenčionių aps. 1944—1945 m. - partijos Švenčionių aps. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau mokėsi įvairiose partinėse mokyklose, dirbo įvairų darbą - nuo LLKJS sekretoriaus iki kolūkio pirmininko. Už kovas su vokiečiais ir lietuviškąja administracija buvo apdovanotas Sovietų Sąjungos didvyrio žvaigždės ordinu.
STEPONAS BAKEVIČIUS
Gimė 1912 m. Liepojoje. Į LKP įstojo 1940 m. Tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1944-1946 m. - LKP(b) CK instruktorius.
1946-1947 m. - partijos Marijampolės aps. komiteto pirmasis sekretorius. Partizanų Kazimiero Pyplio-Mažylio ir Anelės Senkutės-Pušelės 1947 m. vasario 18 d. Marijampolėje nušautas per vadinamąjį „Užgavėnių balių".
ALBERTAS BARAUSKAS
Gimė 1915 m. Maskvoje. Baigė 6 metų pradinę mokyklą. 1940-1941 m. - milicijos įgaliotinis.
1942-1943 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje, mokėsi spec. mokykloje. Į komunistų partiją įstojo 1943 m. 1943-1944 m. - raudonųjų partizanų būrio vadas.
1944-1945 m. - partijos Kėdainių aps. komiteto skyriaus vedėjas, vėliau mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. Grįžęs į Kėdainius,
1946-1947 m. buvo partijos komiteto agitacijos ir propagandos sekretoriumi. 1947-1950 m. - partijos Jurbarko aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1950-1952 m. - Klaipėdos sr. komiteto sekretorius ir vykdomojo komiteto pirmininkas.
1952-1955 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje. 1956-1965 m. - LKP CK sekretorius, 1962-1982 m. (iki pensijos) -LSSR MT partinės valstybinės kontrolės komiteto, LSSR liaudies kontrolės komiteto pirmininkas.
JURGIS BAŠČIULIS
Gimė 1915 m. Šakių r. Karo metu tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje, vėliau partizanavo Šiaulių krašte. Į komunistų partiją įstojo 1943 m. 1944-1945 m. - partijos Šiaulių aps. komiteto sekretorius. 1946 m. baigė respublikinę partinę mokyklą. 1947-1954 m. - partijos Telšių aps., Mažeikių, Akmenės r. komitetų pirmasis sekretorius. Mirė 1956 m.
ANTANAS BAUŽA
Gimė 1901 m. Šilalės r. J komunistų partiją įstojo 1932 m. 1933-1938 m. penkis kartus kalintas, veikė Telšiuose. 1940-1941 m. kurį laiką buvo partijos Telšių aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1941-1943 m. - LKP(b) CK ir LSSR LKT įgaliotinis evakuotųjų reikalams Čeliabinsko sr. ir kitur. 1944—1945 m. - partijos Telšių aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1947-1949 m. - tos pat apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas. Mirė 1953 m.
VYTAUTAS BIELIAUSKAS
Gimė 1918 m. Šakių r. Baigė pradinę mokyklą. Lietuvos teismų tris kartus baustas administracine tvarka. 1940 m. - sovietinės kariuomenės politrukas, įstojo į komunistų partiją. 1940 m. buvo paskirtas dirbti partijos Šakių aps. komitete.
1941 m. mokėsi šnipinėjimo mokykloje. 1942-1944 m. - „Jūros" raudonųjų partizanų būrio vadas. 1944-1945 m. - partijos Vilkaviškio aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1946 m. - Šiaulių aps. komiteto kadrų sekretorius, 1946-1948 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1948-1951 m. - partijos Kelmės apskrities ir rajono komiteto pirmasis sekretorius.
1951-1954 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje. 1954-1955 m. - LKP CK skyriaus vedėjo pavaduotojas, vėliau iki 1960 m. - CK skyriaus vedėjas. Iki 1980 m. - kolūkio pirmininkas, LSSR buitinio gyventojų aptarnavimo ministro pavaduotojas.
VLADAS BIELIAUSKAS
Gimė 1917 m. Šakių aps. Baigė pradinę mokyklą. Į LKP įstojo 1934 m., daug kartų trumpai buvo suimtas. 1940-1941 m. dirbo LSSR NKVD milicijoje, buvo politinio skyriaus instruktoriumi. 1941-1942 m. mokėsi spec. mokykloje, 1942-1944 m. - „Jūros" raudonųjų partizanų būrio komisaras. 1944-1946 m. - partijos Šakių aps. komiteto kadrų sekretorius. 1946-1948 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1948-1950 m. -partijos Kauno aps. komiteto kadrų sekretorius, 1950-1951 m. - Vilijampolės r. komiteto pirmasis sekretorius. 1951-1953 m. - ūkinis darbuotojas. 1953-1960 m. - partijos Vilkijos r. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau dirbo įvairų ūkinį darbą. Iš Vilkijos r. pirmojo sekretoriaus pareigų buvo atleistas dėl „tarnybinio piktnaudžiavimo" - neaiškiais būdais įsigytos „Volgos". Mirė 1983 m.
EDVARDAS ČIPKUS
Gimė 1915 m. Petrograde. 1919 m. tėvai grįžo į Lietuvą. Baigė dvi gimnazijos klases. 1935-1938 m. už antivalstybinę veiklą kalėjo, į LKP įstojo 1940 m. 1940-1941 m. -Utenos NKVD kalėjimo viršininkas. 1941-1942 m. ėjo įvairias pareigas NKVD. Karo metu kovojo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje.
1943-1944 m. mokėsi partiniuose kursuose. Po karo 1944-1945 m. -partijos Šakių aps. komiteto, 1945-1946 m. - Kauno aps. komiteto pirmasis sekretorius, vykdomojo komiteto pirmininkas. Atleistas iš apskrities pirmojo sekretoriaus pareigų dėl „nacionalistinio išpuolio" ir „įtartinų asmenų globos". Jis neva pasakęs kooperatyvo pirmininkui: „Vėl į kooperaciją tempiate tuos išsigimėlius rusus". Nors vėliau LKP CK komisija jį išteisino, jo karjera nutrūko, toliau jis ėjo nereikšmingas ūkines pareigas. Mirė 1978 m.
PETRAS FEDARAVIČIUS (PIOTR FEDOROVIČ)
Gimė 1896 m. Biržų aps. Gyveno Rusijoje. Į komunistų partiją įstojo 1917 m. Buvo vidurinio išsilavinimo (mokėsi daug kur, bet mokslų nebaigdavo). Kare nedalyvavo.
1944- 1945 m. - partijos Vilniaus m. komiteto antrasis sekretorius.
1945- 1950 m. - partijos Šiaulių m. komiteto pirmasis sekretorius.
1950-1953 m. - Kauno sr. vykdomojo komiteto pirmininkas. 1953-1958 m. - LSSR valstybės kontrolės ministro pavaduotojas. 1958 m. išėjo į pensiją. Mirė 1967 m.
KONSTANTINAS GABDANKAS
Gimė 1893 m. Kaune. Į komunistų partiją įstojo 1917 m., gyveno Rusijoje. Mokėsi Leningrado elektromechanikos institute. 1941-1944 m. - karo mokyklos politinio skyriaus viršininko pavaduotojas. 1944-1945 m. tarnavo Raudonojoje armijoje. 1945-1946 m. Lietuvoje dirbo ūkinį darbą. 1946-1950 m. -partijos Kauno m. komiteto pirmasis sekretorius, vėliau dirbo įvairų ūkinį darbą. Mirė 1973 m.
BRONIUS GOŠTAUTAS
Gimė 1907 m. Ukmergės r. 1929-1935 m. kalintas. LKP narys nuo 1940 m. 1940-1941 m. - Ukmergės m. vykdomojo komiteto pirmininkas. Karo metu - 16-osios lietuviškosios divizijos karininkas. 1944-1945 m. - Ukmergės aps.,
1946-1949 m. - Kauno aps. vykdomojo komiteto pirmininkas. 1949-1954 m. - partijos Kauno aps., Marijampolės r., 1957-1962 m. -Šakių r. komitetų pirmasis sekretorius. Vėliau - Šakių m. vykdomojo komiteto pirmininkas.
JUOZAS GRIClŪNAS
Gimė 1913 m. Rygoje. Baigė šešis skyrius. 1940-1941 m. - milicininkas Biržuose. 1942-1943 m. -16-osios lietuviškosios divizijos karys. 1944 m. - raudonasis partizanas Biržų krašte. 1945-1947 m. -partijos Biržų aps. komiteto pirmasis sekretorius, kartu iki 1949 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1949-1952 m. - partijos Kalvarijos apskrities ir rajono komiteto pirmasis sekretorius. 1952 m. pasiųstas dirbti MGB sistemoje, dirbo poskyrio viršininku Vilniuje, Kauno sr. skyriaus viršininko pavaduotoju, valdybos viršininko pavaduotoju. „Ne kartą pats dalyvavo vykdant įvairias skyriaus čekistines priemones" (iš charakteristikos). 1953 m. - MVD Kauno m. skyriaus viršininkas. 1954 m. buvo svarstomas už tai, kad vieną MVD darbuotoją atkalbinėjo vykti į Rusiją sakydamas: „Rusijoje iš bado nustipsi". 1955 m. vėl perkeltas į partinį darbą. Mirė 1968 m.
PETRAS GRIGĖNAS
Gimė 1914 m. Zarasų r. Partijos narys nuo 1937 m. 1940-1941 m. -NKGB Rokiškio aps. operatyvinis įgaliotinis. 1941-1942 m. tarnavo Raudonojoje armijoje, nuo 1942 m. -16-osios lietuviškosios divizijos politrukas. 1944 m. lankė kursus Maskvoje. 1944-1945 m. - partijos Kauno m. komiteto sekretorius, 1945-1946 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje.
1946-1947 m. - partijos Kauno aps. komiteto kadrų sekretorius. 1947-1950 m. - partijos Kupiškio aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1950-1953 m. - LKP(b) CK Žemės ūkio skyriaus vedėjas, 1953-1962 m. - LSSR žemės ūkio ministro pavaduotojas ir valdybos viršininkas. Vienas iš nedaugelio, kuris nenukentėjo dėl priklausymo 1937-1939 m. Šaulių sąjungai, nes traktavo tai kaip partijos nurodymų vykdymą. Taip pat vienas iš nedaugelio pirmųjų sekretorių, kuris normaliai lietuviškai rašė.
JURGIS GRIGONIS
Gimė 1916 m. Alytaus r. LKP narys nuo 1941 m. 1941-1943 m. -16-osios lietuviškosios divizijos karininkas, majoras. 1943 m. - raudonųjų partizanų būrio, veikusio Merkinės apylinkėse, komisaras. 1944—1947 m. - partijos Lazdijų aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1948 m. baigė respublikinę partinę mokyklą. 1949-1955 m. - partijos Kaišiadorių apskrities ir rajono komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau dirbo įvairų ūkinį darbą.
JONAS JADOGALVIS
Gimė 1907 m. Vitebsko sr. Į komunistų partiją įstojo 1932 m. 1935-1940 m. - kultūros ir partinis darbuotojas Gudijoje. 1940-1941 m. - partijos Biržų aps. komiteto antrasis sekretorius, Ukmergės aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1942-1945 m. - 16-osios lietuviškosios divizijos politrukas, papulkininkis. 1946-1949 m. - partijos Ukmergės aps. komiteto, 1953-1958 m. - Ukmergės r. komiteto pirmasis sekretorius. 1952 m. baigė aukštąją partinę mokyklą Maskvoje. Vėliau - LKP CK darbuotojas, nuo 1959 m. dirbo LSSR paruošų ministerijoje. Mirė 1973 m.
TATJANA JANČAITYTĖ
Gimė 1911 m. Šakių r. LKP narė nuo 1933 m. 1944-1945 m. - partijos Šakių aps. komiteto antroji sekretorė, 1945-1950 m. - tos apskrities komiteto pirmoji sekretorė.
1950-1952 m. - partijos Kauno sr. komiteto sekretorė. 1955 m. baigė aukštąją partinę mokyklą Maskvoje. Vėliau - partijos Kėdainių r. komiteto pirmoji sekretorė, LSSR socialinio aprūpinimo ministrė.
VACLOVAS JARMUŠEVIČIUS
Gimė 1913 m. Rygoje. Baigė šešis skyrius. 1932-1937 m. buvo kalintas. 1940-1941 m. dirbo NKVD milicijoje, 1941 m. - NKVD spec. lagerio kursantas. 1942-1944 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje, mokėsi karo mokykloje, lankė juridinius kursus. Į komunistų partiją įstojo 1943 m. 1944-1945 m. - LSSR AT Prezidiumo referentas, skyriaus viršininkas.
1945 m. - Kybartų vlsč. partorgas.
1946 m. - Vilkaviškio aps. vykdomojo komiteto pirmininkas. 1946-1948 m. - partijos Vilkaviškio aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1948-1951 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje.
1951-1953 m. - LSSR lengvosios pramonės ministro pavaduotojas. 1953-1956 m. - tresto valdytojas, MTS direktorius. 1956-1960 m. -partijos Kybartų r. komiteto pirmasis sekretorius. Dėl artimų ryšių su broliu Albertu, kuris 1942 m. buvo gestapo užverbuotas, be to, buvo šaulys, 1953 m. jam įrašytas papeikimas.
JONAS JURGAITIS
Gimė 1914 m. Skuodo r. LKP narys nuo 1933 m. Keturis kartus neilgai kalintas. 1940-1941 m. -NKVD Kretingos ir Biržų aps. skyrių viršininkas. 1942-1945 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje, papulkininkis. 1947 m. - partijos Šiaulių aps. komiteto sekretorius, 1948-1949 m. - Varėnos aps. komiteto pirmasis sekretorius.
1952 m. baigė aukštąją partinę mokyklą Maskvoje. 1952-1959 m. -LKP CK Administracinio skyriaus vedėjas, 1959-1969 m. - CK reikalų valdytojas.
ALEKSEJUS KALANOVAS
Gimė 1905 m. Gorkio sr. Į komunistų partiją įstojo 1927 m. Baigęs pradinę mokyklą ir įvairius kursus. Dirbo komjaunimo ir partinį darbą. Okupavus Lietuvą, 1940 m. pasiųstas partiniam darbui į Lietuvą. Karo metu dirbo partijos Kirovo sr. komitete. 1944 m. liepos mėn. paskirtas dirbti partijos Švenčionių aps. komiteto antruoju sekretoriumi, o nuo 1945 m. kovo mėn. -pirmuoju. Juo buvo iki 1947 m. vasario mėn., vėliau išvyko į Rusiją. Prašymą atleisti iš partijos Švenčionių aps. komiteto pirmojo sekretoriaus pareigų motyvavo pašlijusia sveikata. Tokį motyvą pateikdavo ir čekistai, tuo metu masiškai mėginę pabėgti iš kovojančios Lietuvos.
EUGENIJA KASNAUSKAITĖ
Gimė 1918 m. Tauragės r. Į komunistų partiją įstojo 1940 m. Baigė dvi gimnazijos klases. 1940-1941 m. dirbo partijos Šiaulių m. komitete. Pasitraukusi į Rusiją, dirbo įvairius darbus, baigė partinius kursus. 1944-1946 m. ėjo įvairias pareigas Zarasuose, dirbo laikraščio redakcijoje. 1946-1949 m. - partijos Zarasų aps. komiteto pirmoji sekretorė. 1952 m. baigė aukštąją partinę mokyklą Maskvoje. 1952-1957 m. - partijos Kauno m. komiteto pirmoji sekretorė. Vėliau ėjo įvairias pareigas iki 1978 m. (LSSR MT inspektorė, partijos Jonavos r. komiteto pirmoji sekretorė, Vilniaus m. komiteto skyriaus vedėja).
ALFONSAS KONDROTAS
Gimė 1911 m. Rygoje. Baigė pradinę mokyklą. Į komunistų partiją įstojo 1935 m. Už antivalstybinę veiklą aštuonis kartus trumpai kalintas. 1940-1941 m. - partijos Mažeikių aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1942 m. - kariuomenės politrukas, 1944 m. - raudonasis partizanas. 1944-1946 m. - partijos Mažeikių aps. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau dvejus metus mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1948-1950 m. - partijos Plungės aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1950-1953 m. - antrasis sekretorius. Vėliau dirbo kolūkio pirmininku.
Iš pirmojo sekretoriaus pareigų buvo atleistas dėl nesutarimų su partijos komiteto darbuotojais. Ypač nesutarė su antruoju sekretoriumi B. Šepeliu.
BRONISLOVAS KRASAUSKAS
Gimė 1902 m. Liepojoje. Baigė šešis skyrius. Evakuacijoje dirbo įvairius darbus, lankė partinius kursus. 1944-1945 m. - partijos Trakų aps. komiteto antrasis sekretorius, 1945-1946 m. - Joniškio aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1946-1947 m. - Kauno m. vykdomojo komiteto pirmininkas. 1947-1950 m. - partijos Tauragės aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1950-1951 m. - Raseinių r. komiteto pirmasis sekretorius. 1951-1952 m. - Kauno kelių stoties viršininko pavaduotojas. Girtuokliavo, 1951 m., būdamas partijos Raseinių r. komiteto pirmuoju sekretoriumi, girtas pametė slaptus partinius dokumentus. Iš partijos pašalintas 1952 m., apkaltinus dar ir tuo, kad 1933 m. dirbdamas Kauno aviacijos dirbtuvėse už gerą darbą buvo apdovanotas Gedimino ordinu.
FRIDIS KRASTINIS
Gimė 1908 m. Šiaulių aps. LKP narys nuo 1926 m. Baigė vidurinę mokyklą. 1936-1937, 1939-1940 m. kalėjo. 1940-1941 m. ėjo įvairias pareigas LSSR NKVD, buvo liaudies komisaro pavaduotojas milicijos reikalams. 1941-1941 m. -NKGB vyr. operatyvinis įgaliotinis Rusijoje. 1944-1945 m. - LSSR NKVD liaudies komisaro pavaduotojas. 1945-1946 m. - Kauno m. vykdomojo komiteto pirmininkas. 1946-1948 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1948-1949 m. -partijos Kėdainių aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1949-1951 m. - LKP(b) CK Administracinio ir Propagandos ir agitacijos skyrių vedėjų pavaduotojas. 1951-1952 m. - Radijo informacijos komiteto prie LSSR MT pirmininkas. 1953-1954 m. - LKP CK Administracinio skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1954-1955 m. - partijos Telšių r. komiteto pirmasis sekretorius. Dirbdamas radijo komitete be pasigailėjimo valė aparatą taip, kad nelikdavo kam dirbti. Būdamas Telšiuose, intrigavo, nesutarė su pavaldiniais, visiškai su jais nesiskaitė, už tai buvo iš pareigų atleistas.
LEONAS KUČINSKAS
Gimė 1902 m. Utenos r. LKP narys nuo 1926 m. 1930 m. už antivalstybinę veiklą nuteistas 15 metų kalėti, 1939 m. amnestuotas. 1940-1941 m. - LKP CK instruktorius. 1942-1943 m. - 16-osios lietuviškosios divizijos mokomojo bataliono partinio biuro sekretorius. 1944-1946 m. - LKP(b) CK instruktorius. Nuo 1946 m. - partijos Šiaulių aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1950-1952 m. - Šiaulių sr. komiteto sekretorius, 1953-1958 m. - Šiaulių r. komiteto pirmasis sekretorius. Mirė 1983 m.
PETRAS KUNČINAS (PIOTR KUNČIN)
Gimė 1909 m. Gudijoje. Į komunistų partiją įstojo 1932 m. 1933-1936 m. mokėsi Vakarų tautinių mažumų komunistiniame universitete Maskvoje, vėliau Gudijoje dirbo įvairų partinį ir administracinį darbą. 1940-1941 m. - partijos Kretingos aps. komiteto pirmasis sekretorius. Karo metu buvo 16-osios lietuviškosios divizijos komisaras. 1946 m. - LKP(b) CK atsakingasis organizatorius, 1946-1949 m. -partijos Joniškio aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1949-1950 m. -LKP(b) CK Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1950-1953 m. -Vilniaus sr. vykdomojo komiteto pirmininkas. 1953-1957 m. - LSSR žemės ūkio ministro pavaduotojas ir tarybinių ūkių ministras, ministro pavaduotojas. Vėliau dirbo įvairų ūkinį darbą.
PETRAS KUTKA
Gimė 1910 m. Utenos r. Į LKP įstojo 1935 m. 1940-1941 m. - partijos Utenos aps. komiteto sekretorius, vykdomojo komiteto pirmininkas. Nuo 1942 m. - raudonasis partizanas. 1944-1959 m. - partijos Utenos apskrities ir rajono komiteto pirmasis sekretorius.
KAZIMIERAS LYDIS
Gimė 1912 m. Šiaulių aps. Baigė du skyrius. Į LKP įstojo 1935 m. 1936-1940 m. kalėjo. 1940 m. dirbo NKVD šnipu (sekdavo okupantams įtartinus žmones; vėliau gydėsi reumatą, prašėsi atleidžiamas iš to darbo, sakydamas, kad nespėja paskui greitai einantį priešą).
1942-1943 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1945 m. -Alytaus aps. vykdomojo komiteto pirmininkas, 1945-1946 m. - partijos Alytaus aps. komiteto propagandos sekretorius. 1947-1949 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1949-1950 m. - partijos Kuršėnų aps. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau pirmuoju sekretoriumi nebuvo perrinktas, nors siūlė LKP(b) CK. 45 proc. ataskaitinio rinkiminio partinio susirinkimo dalyvių balsavo prieš jį už šiurkštumą, administravimą, silpną vadovavimą ir t. t. Dirbo politruku įvairiose įstaigose. 1956 m. atleistas iš Lygumų MTS pirminės partinės organizacijos sekretoriaus pareigų už sukeltas muštynes pobūvio metu.
ALBINAS LIKAS
Gimė 1917 m. Kupiškio r. 1940-1941 m. dirbo teisėju, tarnavo Raudonojoje armijoje. 1942-1944 m. -16-osios lietuviškosios divizijos karys. Į komunistų partiją įstojo 1944 m. Po karo - teisėjas, partinis darbuotojas. 1948-1950 m. - partijos Biržų aps. komiteto pirmasis sekretorius, LKP(b) CK darbuotojas. 1951-1959 m. - LSSR teisingumo ministras. 1953 m. baigė Vilniaus universitetą. Vėliau dirbo įvairiose teisinėse instancijose.
BRONISLOVAS LOPATA
Gimė 1920 m. Panevėžyje. 1940-1941 m. dirbo Panevėžio aps. komjaunimo komitete. Į komunistų partiją įstojo 1942 m. 1942-1944 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1944-1948 m. - LLKJS CK kadrų sekretorius. 1948-1955 m. -partijos Alytaus aps. ir Daugų r. komitetų pirmasis sekretorius. 1955-1961 m. - LKP CK darbuotojas. Vėliau dirbo profesinėse sąjungose.
VLADAS LUKOŠEVIČIUS
Gimė 1907 m. Ukrainoje. 1920 m. tėvai grįžo į Lietuvą. Į komunistų partiją įstojo 1934 m., veikė ir dirbo Kaune, kelis kartus kalintas. 1941-1942 m. - vienas iš sovietinių profesinių sąjungų lyderių. 1942-1944 m. - 16-osios lietuviškosios divizijos bataliono komisaras, pulko vado pavaduotojas. 1944-1946 ir 1949-1950 m. - partijos Vilniaus m. komiteto sekretorius. 1946-1949 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje. 1950-1952 m. - partijos Kauno m. komiteto pirmasis sekretorius.
1954-1960 m. - Nemenčinės r. vykdomojo komiteto pirmininkas, vėliau - administracinis darbuotojas. Mirė 1984 m.
VACYS MAKSIMAVIČIUS
Gimė 1918 m. Marijampolės aps. Baigė keturias gimnazijos klases.
1940-1941 m. - kariuomenės komisaras, 1942-1943 m. - 16-osios lietuviškosios divizijos komisaras. Į komunistų partiją įstojo 1943 m. 1944 m. - Marijampolės aps. vykdomojo komiteto pirmininkas, 1946-1947 m. - partijos Kaišiadorių aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1947-1949 m. - partijos Kretingos aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1949-1952 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje. Vėliau - Klaipėdos sr. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, LSSR kultūros ir žemės ūkio ministrų pavaduotojas. 1952 m. turėjo teisintis dėl savo giminių (sesuo ištremta, kitos sesers vyras - šaulys ir t. t.). 1954 m. išaiškėjo, kad jis pats buvo šaulys, už tai vos nepašalintas iš partijos. Vėliau gaudavo žemesnes pareigas - MTS direktoriaus ir pan.
1956 m. svarstytas dėl amoralaus elgesio (tuo metu buvo Salantų r. vykdomojo komiteto pirmininku), 1959 m. teistas už finansinius sukčiavimus (būdamas Klaipėdos MTS direktoriumi, pirko motorinę valtį).
STANISLOVAS MALINAUSKAS
Gimė 1916 m. Dotnuvoje. Baigė tris skyrius. LKP narys nuo 1935 m. 1940-1941 m. - žemės ūkio komisijos pirmininkas, partijos Kėdainių aps. komiteto skyriaus vedėjas, instruktorius. 1942-1943 m. -16-osios lietuviškosios divizijos komisaras. 1943 m. - ypatingosios paskirties kuopos vadas. 1944-1946 m. - Tauragės aps. vykdomojo komiteto pirmininkas. 1946-1949 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje. 1949-1952 m. - partijos Ukmergės apskrities ir rajono komiteto pirmasis sekretorius. 1952-1953 m. - Klaipėdos sr. vykdomojo komiteto pirmininkas. Nuo 1953 m. iki 1969 m. (iki išėjimo į pensiją) dirbo rajono partiniu sekretoriumi, ministro pavaduotoju, valdybos viršininku.
KLEMAS MARKEVIČIUS
Gimė 1916 m. Jonavos r. Baigė pradinę mokyklą. Į LKP įstojo 1934 m. 1934-1940 m. kalėjo. 1940-1941 m. buvo NKVD kadrų inspektorius. 1942-1944 m. - 16-osios lietuviškosios divizijos komisaras.
1944-1946 m. - LKP(b) CK Kadrų skyriaus instruktorius ir sektoriaus vedėjas. 1946-1948 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1948-1950 m. - partijos Vilkaviškio aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1950-1951 m. - LKP(b) CK atsakingasis organizatorius. Vėliau ėjo įvairias pareigas LKP CK. 1954-1957 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje. Karjerai kenkė brolis Aleksas - profesorius jėzuitas teologas, sovietų tris kartus kalintas. Dėl jo turėjo rašyti pasiaiškinamąjį raštą, kuriame brolį iškeikė.
JUOZAS MATAČINSKAS
Gimė 1910 m. Alytuje. Baigė tris skyrius. LKP narys nuo 1931 m. Kelis kartus teistas administracine tvarka. 1940-1941 m. - partijos Alytaus aps. komiteto skyriaus vedėjas. 1942-1943 m. - Raudonosios armijos komisaras. 1943-1944 m. mokėsi sovietinių ir partinių darbuotojų kursuose Šujoję (Ivanovo sr.). 1944-1945 m. - partijos Alytaus aps. komiteto antrasis sekretorius, 1945-1946 m. - pirmasis sekretorius. 1946-1948 m. - partijos Varėnos aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1948 m. pašalintas iš pirmojo sekretoriaus posto už prastą pasirengimą rinkimams į vietines tarybas. 1949-1951 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1951-1953 m. - partijos Sedos r. komiteto pirmasis sekretorius. 1946 m. MGB Varėnos aps. skyriaus viršininkas ir partijos komiteto kadrų sekretorius Bašulis skundė jį, kad atsikvietė iš Alytaus savo draugus ir gimines, įdarbino juos ir su jais girtuokliauja. Tikrinęs tą skundą LKP(b) CK atstovas tai paneigė. 1953 m. iš Sedos gautas skundas, kad po kelias dienas girtuokliauja, nesirodo darbe. Tų metų pabaigoje LKP CK J. Matačinską atleido iš pareigų. 1954 m. pašalintas iš partijos. Mirė 1960 m.
EDUARDAS MATULIONIS
Gimė 1912 m. Mažeikių aps. Į LKP įstojo 1935 m. Baigė gimnaziją. Už antivalstybinę veiklą 1936-1940 m. kalintas. 1940 m. buvo po-litruku. Karo metu - 1942-1944 m. -įvairių kariuomenės dalinių, daugiausia 16-osios lietuviškosios divizijos politrukas, kapitonas. 1945 m. rugsėjo-1946 m. birželio mėn. -partijos Ukmergės aps. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau dirbo įvairų darbą, buvo politruku kariuomenėje. Mirė 1987 m.
Iš partijos Ukmergės aps. komiteto pirmojo sekretoriaus pareigų atleistas dėl to, kad mėgino išvaduoti iš NKVD kai kuriuos suimtus giminaičius (daugiausia jį dėl to skundė partijos apskrities komiteto agitacijos ir propagandos sekretorius Korablikovas).
ANTANAS MĖLYNIS
Gimė 1913 m. Zarasų r. Į LKP įstojo 1933 m. 1940-1941 m. - partijos Zarasų aps. komiteto instruktorius. 1942-1944 m. - 16-osios lietuviškosios divizijos karys. Grįžęs į Lietuvą buvo partijos Zarasų aps. komiteto pirmuoju sekretoriumi. 1946-1948 m. - partinis darbuotojas Pagėgiuose. 1950 m. baigė respublikinę partinę mokyklą. 1950-1960 m. - partijos Ramygalos r. komiteto pirmasis sekretorius.
MARIJONAS MICEIKA
Gimė 1911 m. Jurbarke. Į LKP įstojo 1932 m. Baigė 4 gimnazijos klases. 1932-1938 m. už antivalstybinę veiklą kalėjo. 1940-1941 m. dirbo milicijos viršininku Vilniuje ir partijos Vilniaus aps. komiteto antruoju sekretoriumi. 1943- 1944 m. - raudonasis partizanas.
Po karo - partijos Vilniaus m. komiteto antrasis sekretorius (1944-1945 m.), partinių kursų Maskvoje klausytojas, LKP(b) partinės kolegijos narys (1945-1948 m.). 1948-1950 m. - partijos Pasvalio aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1950-1952 m. - partijos Šiaulių m. komiteto sekretorius. Vėliau ketverius metus mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje, dirbo įvairų ūkinį darbą, buvo ministro pavaduotojas.
MEČISLOVAS MIKALAUSKAS
Gimė 1915 m. Krekenavos vlsč. Baigė tris skyrius. Komunistų partijos narys nuo 1940 m. 1940-1941 m. buvo Krekenavos vlsč. partijos sekretoriumi ir milicijos įgaliotiniu.
1941-1943 m. slapstėsi miške, 1943-1944 m. - raudonasis partizanas, komisaras. 1944-1946 m. -partijos Panevėžio aps. komiteto instruktorius ir kadrų sekretorius. 1946 m. mokėsi kursuose Maskvoje. 1946-1947 m. - partijos Kupiškio aps. komiteto kadrų sekretorius. 1947-1949 m. - partijos Pasvalio aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1948-1950 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1950-1951 m. dirbo partijos Šiaulių sr. komitete, 1951-1953 m. - Šiaulių m. komiteto pirmasis sekretorius.
Iš pirmojo sekretoriaus pareigų atleistas dėl intrigų su savo darbuotojais. Iki 1959 m. - partijos Panemunės ir Dotnuvos r. komitetų pirmasis sekretorius. Vėliau, iki išėjimo į pensiją 1975 m., dirbo įvairų vadovaujantį darbą melioracijos organizacijose. 1949 m. saugumiečiai tikrino, kodėl jis prasidėjus karui nepasitraukė į Rusiją, tačiau „kompromituojančios medžiagos nerado". Pats M. Mikalauskas aiškino, kad jis traukėsi, bet labai skubėti negalėjo, nes nuolat apšaudydavo „banditai", ir jį pasivijo vokiečiai.
TEOFILIS MONČIUNSKAS
Gimė 1903 m. Kaišiadorių r. Nuo 1942 m. buvo raudonuoju partizanu Trakų aps. Po karo - Trakų aps. vykdomojo komiteto pirmininkas.
1945-1948 m. - partijos Raseinių aps. komiteto pirmasis sekretorius.
1949-1956 m. dirbo LSSR žemės ūkio ministerijoje. 1956-1958 m. -vieno Vilniaus m. rajono vykdomojo komiteto pirmininkas. Mirė 1976 m.
PETRAS MURAUSKAS
Gimė 1913 m. Peterburge, Į LKP įstojo 1932 m. Išsilavinimas - nebaigta pradinė mokykla. 1933 m. buvo nuteistas 7,5 metų kalėti. 1940-1941 m. - NKVD Rokiškio ir Panevėžio aps. skyrių viršininkas. Karo metu buvo NKVD lagerio viršininko pavaduotoju, mokėsi NKVD mokykloje. Nuo 1942 m. -16-osios lietuviškosios divizijos komisaras. 1943 m. rudenį atšauktas iš kariuomenės ir pasiųstas mokytis į sovietinių ir partinių darbuotojų kursus Šujoje. 1944-1947 m. - partijos Tauragės aps. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau dirbo įvairų darbą kooperacijos ir pramonės įmonėse, ėjo ministro pavaduotojo pareigas. 1957 m. neakivaizdiniu būdu baigė aukštąją partinę mokyklą Maskvoje. 1982 m. išėjo į pensiją. Pokario metais jo brolis Julius ir sesuo buvo čekistai.
Partinę karjerą žlugdė skundai, kad jis remia buvusį Lietuvos partizaną ir buožes. Nors tuos kaltinimus P. Murauskas neigė, buvo pašalintas iš partijos sekretoriaus pareigų, apkaltinus, kad į partiją priėmė „svetimų elementų", nespaudė buožių ir t. t.
STASYS NAIMAVIČIUS
Gimė 1914 m. Gelvonuose. Į LKP įstojo 1932 m. Beveik trejus metus kalėjo. 1940-1941 m. - NKVD 2-ojo skyriaus ir NKGB slaptojo politinio skyriaus operatyvinis įgaliotinis. 1942-1945 m. - 16-osios lietuviškosios divizijos komisaras.
1946-1948 m. - partijos Prienų aps. komiteto pirmasis sekretorius, vėliau - kultūros ir ūkio darbuotojas. Mirė 1980 m.
JUOZAS OLEKAS
Gimė 1912 m. Kudirkos Naumiestyje. 1932 m. už antivalstybinę veiklą buvo nuteistas 5 metams kalėti. 1940- 1941 m. - partinis darbuotojas Kudirkos Naumiestyje ir Rokiškyje. 1942-1943 m. tarnavo Raudonojoje armijoje, nuo 1943 m. -raudonasis partizanas Lazdijų aps.
1944-1946 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje.
1947 m. - LKP(b) CK sektoriaus vedėjas, 1947-1951 m. - partijos Marijampolės aps. komiteto pirmasis sekretorius, Kauno sr. komiteto sekretorius. 1951-1954 m. mokėsi Visuomeninių mokslų akademijoje Maskvoje. Vėliau - LKP CK darbuotojas ir Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas.
JUOZAS PAPLAUSKAS
Gimė 1909 m. Vilniuje. Pradinio išsilavinimo. Į komunistų partiją įstojo 1940 m. 1940-1941 m. - NKVD vyr. instruktorius, 1941 m. dirbo NKVD Maskvoje. 1942 m. buvo išsiųstas į Lietuvą, partizanavo.
1944- 1945 m. - partijos Panevėžio aps. komiteto pirmasis sekretorius.
1945- 1946 m. mokėsi Vilniaus partinėje mokykloje. 1946-1947 m. -LKP(b) CK atsakingasis organizatorius, 1947-1949 m. - partijos Pagėgių aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1949-1951 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1951-1952 m. - partijos Kuršėnų r. komiteto pirmasis sekretorius.
Į šias pareigas nebuvo rekomenduotas perrinkti dėl to, kad 1929-1930 m. priklausė Šaulių sąjungai, nors tą faktą nurodė savo pirmoje pildytoje anketoje. 1952-1955 m. -Kupiškio r. vykdomojo komiteto pirmininkas, 1955-1961 m. - partijos Kupiškio r. komiteto pirmasis sekretorius, nuo 1961 m. - ūkinis darbuotojas. Mirė 1967 m.
ANTANAS PARADAUSKAS
Gimė 1912 m. Utenos aps. Baigė pradinę mokyklą. Į LKP įstojo 1934 m. Kelis kartus po kelis mėnesius kalintas. 1940-1941 m. dirbo partijos Rokiškio aps. komitete, mokėsi kursuose Leningrade. Karo metu lankė politinės karinės mokyklos kursus, buvo 16-osios lietuviškosios divizijos politrukas. 1943-1944 m. mokėsi partinių ir sovietinių darbuotojų kursuose Šujoje. 1944 m. lankė partinės mokyklos kursus Maskvoje. 1944-1948 m. - partijos Rokiškio aps. komiteto pirmasis sekretorius.
1950 m. baigė respublikinę partinę mokyklą. 1950-1951 m. - LKP(b) CK skyriaus vedėjo pavaduotojas, 1951-1953 m. - partijos Vilniaus m. komiteto pirmasis sekretorius.
1953 m. liepos 29 d. atsiuntė pasiaiškinimą A. Sniečkui dėl savo dėdės sūnaus Vlado Paradausko, kuris iš pradžių buvo įstojęs į stribus, 1945 m. išėjo į partizanus, buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti. Pasiaiškinime rašė: „[...] jokio ryšio su šio kaimo gyventojais bei giminėmis neturėjau ir apie tai nežinojau". Netrukus po to buvo atleistas iš partijos Vilniaus m. komiteto pirmojo sekretoriaus pareigų ir paskirtas LKP CK partinės komisijos pirmininku; šias pareigas ėjo iki 1971 m.
KAZIMIERAS PILELIS
Gimė 1920 m. Plungės r. 1940-1941 m. - komjaunimo darbuotojas. Į komunistų partiją įstojo 1942 m. Karo metu dirbo Lietuvos partizaninio judėjimo štabe Maskvoje. 1945-1946 m. - LKP(b) CK darbuotojas. 1946-1947 m. buvo partijos Prienų aps. komiteto sekretorius.
1947- 1948 m. - partijos Plungės aps. komiteto pirmasis sekretorius.
1948- 1951 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje.
1951- 1953 m. vėl dirbo LKP CK aparate. 1953-1957 m. - partijos Šiaulių m. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau dirbo profesinėse sąjungose ir kt.
JUOZAS PILIGRIMAS
Gimė 1911 m. Biržų aps. Baigė pradinę mokyklą. Į LKP įstojo 1931 m. 1936-1940 m. kalėjo, nes jo bute Kaune buvo rasta pogrindinė komunistų spaustuvė. 1940-1941 m. - NKVD apskrities skyriaus viršininkas, vėliau dirbo „Versalio" restorano direktoriumi.
1942-1944 m. - 16-osios lietuviškosios divizijos politrukas. 1944 m. lankė kursus Maskvoje, buvo partijos Vilkaviškio aps. komiteto pirmuoju sekretoriumi. 1944-1948 m. -partijos Kėdainių aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1948-1950 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1950-1952 m. -16-osios lietuviškosios divizijos politinio skyriaus viršininkas.
1952- 1953 m. - Marijampolės r.,
1953- 1958 m. - Kauno m. vykdomųjų komitetų pirmininkas.
1958 m. iš vykdomojo komiteto pirmininko pareigų atleistas už tai, kad savo buto remontui išleido 75 tūkst. rb. Mirė 1983 m.
JONAS PIVORIŪNAS
Gimė 1913 m. Rokiškio r. Į LKP įstojo 1938 m. 1942-1943 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje.
1943- 1944 m. dirbo Lietuvos partizaninio judėjimo štabe Maskvoje.
1944- 1948 m. - partinis darbuotojas Rokiškyje. 1950 m. baigė respublikinę partinę mokyklą. 1950-1954, 1959-1962 m. - partijos Panevėžio r., 1954-1959 m. - Akmenės r. komitetų pirmasis sekretorius. 1962-1969 m. - Panevėžio r. vykdomojo komiteto pirmininkas. Mirė 1969 m.
KAZIMIERAS PIVORIŪNAS
Gimė 1920 m. Rokiškio aps. 1940 m. baigė gimnaziją (vienintelis tarp pirmųjų sekretorių buvo įgijęs tokį išsilavinimą). LKP narys nuo 1939 m. 1940-1941 m. dirbo partijos komitete Rokiškyje, karo metu - 16-osios lietuviškosios divizijos politrukas. 1944 m. mokėsi partinių darbuotojų kursuose Maskvoje. 1944-1945 m. buvo partijos Kauno aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1945-1946 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje. 1947-1950 m. - LKP(b) CK skyriaus vedėjo pavaduotojas.
1950-1951 m. - Kauno sr. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. 1951-1954 m. - LSSR valstybinės plano komisijos pirmininko pavaduotojas. 1954-1956 m. -partijos Mažeikių r. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau vėl dirbo valstybinėje plano komisijoje. Mirė 1974 m.
Karjerą žlugdė žinios, kad jo tėvas turėjo 55 ha, laikė du samdinius ir kt. Brolis Jonas palaikė ryšius su partizanais, pusbrolį Edvardą ir dar tris partizanus jis 1946 m. prikalbino legalizuotis su ginklais. Kitas pusbrolis buvo policininku. K. Pivoriūnas teigė, kad jis su giminėmis neturėjo ryšių nuo 1940 m. Pasiaiškinime LKP CK neigė, kad tėvas turėjo žemės ir laikė samdinius, tačiau pripažino, kad iš 40 jo pusbrolių 5 buvo teisti už antisovietinę veiklą.
VINCAS PLETKUS
Gimė 1910 m. Kėdainių r. LKP narys nuo 1938 m. 1940-1941 m. -Pernaravos vlsč. žemės ūkio komisijos pirmininkas, partijos Kėdainių aps. komiteto darbuotojas.
1942-1944 m. - raudonųjų partizanų būrio komisaras. 1944-1950 m. -partijos Kėdainių, Kauno, vėl Kėdainių aps., 1950-1951 m. - Kėdainių r., 1953-1957 m. - Plungės r. komitetų pirmasis sekretorius.
1946 m. baigė aukštąją partinę mokyklą. 1951-1953, 1957-1963 m. dirbo LKP CK. Vėliau - profesinių sąjungų darbuotojas.
PETRAS PURLYS
Gimė 1916 m. Ukmergės aps.
1940 m. buvo milicijos įgaliotiniu Kavarske, 1940-1941 m. mokėsi saugumo mokykloje Maskvoje. 1941-1942 m. tarnavo NKVD kariuomenėje, vėliau karo metu -16-ojoje lietuviškojoje divizijoje ir Lietuvos partizaninio judėjimo štabe Maskvoje. Į komunistų partiją įstojo 1943 m. 1944-1946 m. -LKP(b) CK Kadrų skyriaus instruktorius, 1946 m. - partijos Kėdainių aps. komiteto kadrų sekretorius, Alytaus aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1947-1951 m. -Anykščių apskrities ir rajono komiteto pirmasis sekretorius. 1953-1955 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1955-1959 m. -partijos Varėnos r. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau dirbo įvairų ūkinį darbą. Mirė 1982 m.
Karjerai trukdė vienas išskirtinis atvejis. 1948 m. pabaigoje, gavę iš Kazio Staselio pranešimą, emgėbistai jo brolio Vlado sodyboje Pabaisko vlsč. 3 Antakalnio kaime rado 3-4 partizanų bunkerį (partizanai prieš kurį laiką jį buvo apleidę). Purlio motina jiems buvo gaminusi maistą, o nunešdavo jį brolis. Kai 1951 m. vasario mėn. LKP(b) CK biure buvo svarstomas P. Purlio klausimas, P. Kapralovas pasakė, jog P. Purlys atsisakė paveikti savo brolį, kad su jo pagalba būtų sunaikinti likę partizanai.
LKP(b) CK sekretorius S. Filipavičius irgi teigė, kad P. Purlys nepakankamai atkakliai įkalbinėjo brolį.
VINCAS SAKALAUSKAS
Gimė 1914 m. Alytaus aps. Baigė tris skyrius. Į LKP įstojo 1935 m. 1936 m. nuteistas 8 metus kalėti.
1940 m. - žemės ūkio komisijos pirmininkas Merkinės vlsč., 1940-
1941 m. - valsčiaus milicijos viršininkas, 1941 m. - Marcinkonių vlsč. partorgas. 1943-1944 m. -partijos Alytaus aps. pogrindinio komiteto sekretorius. 1945-1946 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje. 1946-1950 m. -partijos Mažeikių aps. komiteto pirmasis sekretorius, 1950-1951 m. - LSSR žemės ūkio ministro pavaduotojas kadrų reikalams,
1951-1952 m. - partijos Klaipėdos sr. komiteto sekretorius. 1953-1957 m. - partijos Radviliškio r. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau dirbo įvairų sovietinį ir ūkinį darbą.
VACLOVAS SUPRONAS
Gimė 1914 m. Rygoje. Baigė pradinę mokyklą. Komunistų partijos narys nuo 1938 m. 1940 m. kariuomenėje dirbo politruku, 1941 m. -partijos Kauno m. rajono komiteto pirmasis sekretorius. 1944-1946 m. - partijos Kėdainių aps. komiteto kadrų sekretorius, 1946-1947 m. - Kretingos aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1947-1949 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. 1949-1956 m. - partijos Prienų apskrities ir rajono komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau -kolūkio pirmininkas. 1949 m. LKP(b) CK aiškinosi dėl dukters krikštynų (įrodinėjo, kad dukterį žmona pakrikštijo tada, kai jis mokėsi Vilniuje, kad tam krikštui pritarė kitas partijos sekretorius).
1956 m. buvo pašalintas iš pirmojo sekretoriaus pareigų neva už kolūkio žemių iššvaistymą. Mirė 1976 m.
MEČISLOVAS TAURINSKAS
Gimė 1913 m. Mažeikių r. Išsilavinimas - nebaigtas vidurinis.
J LKP įstojo 1934 m. 1931-1936 ir 1937-1940 m. - kalintas. 1940-1941 m. - NKVD vyr. operatyvinis įgaliotinis, NKVD Telšių aps. skyriaus viršininkas, trėmimo operatyvinės troikos narys, buvo išsitarnavęs iki vidaus tarnybos pulkininko. 1942-1943 m. - Raudonosios armijos karys. 1943-1944 m. -LKP(b) CK darbuotojas. 1945-1946 m. - partijos Panevėžio aps.,
1949-1950 m. - Kretingos aps. komitetų sekretorius. 1949 m. baigė aukštąją partinę mokyklą Maskvoje. 1950-1954 m. - LKP CK skyriaus vedėjas. Vėliau - partinis, profesinių sąjungų ir vidaus reikalų sistemos darbuotojas.
FELIKSAS TRANAS
Gimė 1918 m. Smolensko gubernijoje. Baigė pradinę mokyklą. Komunistų partijos narys nuo 1940 m.
1940- 1941 m. - milicininkas, NKVD politrukas Utenos aps.
1941- 1942 m. dirbo NKVD lageriuose. 1942 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1942 m. lankė spec. mokyklą Balachnoje.
1943-1944 m. - raudonasis partizanas. 1944-1946 m. - partijos Rokiškio aps. komiteto kadrų sekretorius, 1946-1947 m. - Pagėgių aps. komiteto pirmasis sekretorius.
1947-1949 m. mokėsi respublikinėje partinėje mokykloje. Vėliau -įvairių mokyklų direktorius, Šilalės r. vykdomojo komiteto pirmininkas. 1954-1960 m. - partijos Šilalės ir Vievio r. komitetų pirmasis sekretorius. Mirė 1980 m.
IVANAS VENCKUS
Gimė 1898 m. Šiaulių aps. Partijos narys nuo 1919 m. Savamokslis. Iki 1940 m. Rusijoje dirbo propagandinį ir kitokius darbus. 1941 m. dirbo LKP(b) CK. Karo metu taip pat dirbo partinį darbą. 1944-1945 m. - partijos Tauragės aps. komiteto antrasis sekretorius,
1945-1947 m. - partijos Telšių aps. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau dirbo ne itin reikšmingą partinį darbą įvairiose organizacijose. Mirė 1974 m.
Iš pirmojo sekretoriaus pareigų buvo atleistas, kaip pats autobiografijoje rašė, „už netinkamą vadovavimą kovai likviduojant banditizmą apskrityje..."
VLADAS VILDŽIŪNAS
Gimė 1909 m. Peterburge. Savamokslis. Į komunistų partiją įstojo 1928 m. 1932-1933 m. mokėsi tarptautinėje partinėje mokykloje Maskvoje. Lietuvoje penkis kartus suimtas, 1936-1940 m. kalintas. 1940-1941 m. - NKVD Ukmergės ir Šakių aps. skyrių viršininkas. Nuo 1941 m. - raudonasis partizanas. 1944-1945 m. - partijos Ukmergės aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1945-1947 m. - LSSR žemės ūkio liaudies komisaras (ministras). 1947-1950 m. - partijos Panevėžio aps. komiteto pirmasis sekretorius. 1950-1953 m. partijos Kauno sr. komitete ėjo įvairias pareigas, 1955-1960 m. -LSSR socialinio aprūpinimo ministro pavaduotojas. 1957 m. neakivaizdiniu budu baigė aukštąją partinę mokyklą Maskvoje. Mirė 1962 m.
LEONARDAS ŽĖČIUS
Gimė 1921 m. Kaune. Baigė amatų mokyklą. 1941-1944 m. - RA radijo instruktorius. Į komunistų partiją įstojo 1944 m. Nuo 1944 m. pradžios - raudonasis partizanas Rūdninkų girioje. 1944-1945 m. -partijos Trakų aps. komiteto kadrų skyriaus viršininkas, 1945-1947 m. - to paties komiteto kadrų sekretorius ir antrasis sekretorius.
1947-1951 m. - partijos Lazdijų apskrities ir rajono komiteto pirmasis sekretorius. 1951-1954 m. mokėsi aukštojoje partinėje mokykloje Maskvoje. 1954-1962 m. -partijos Marijampolės r. komiteto pirmasis sekretorius. Vėliau dirbo įvairų partinį ir ūkinį darbą. 1968-1970 m. - LSSR visuomenės tvarkos apsaugos ministro pavaduotojas (turėjo vidaus tarnybos pulkininko laipsnį).
