VYTAUTO DIDŽIOJO RINKTINĖ
Kaipgi įsikūrė Vytauto Didžiojo rinktinė?
Nuo 1944 m. rudens Šiaulių apskrityje, Dūkto miške pradėjo slapstytis Lietuvos kariuomenės vyr. puskarininkis Jonas Belogolovas iš Pakapės, Padubysio vls., šaulys Dominykas Kraujalis, taip pat iš Pakapės. 1945 m. pavasarį prie jų prisidėjo nuo mobilizacijos pabėgę Jonas Bislys—Jokis, Aleksandras Aleknavičius—Džio (abu iš Radviliškio) ir kiti. 1945 m. gegužės mėnesį, pasibaigus karui, būrys išaugo. Vasarą Dūkto miške jau buvo susirinkę apie 50—60 vyrų. Partizanams vadovavo
J. Beloglovas—Algis, Žydrūnas. Jis buvo šalto būdo, principingas, geros orientacijos kovotojas.
1945 m. įvyko keli partizanų susirėmimai su NKVD. Partizanas Antanas Druceika—Simas 1945 m. rugpjūčio mėnesį dienojo namuose, Padubysio valsčiaus Giedrių kaime. Čia jis buvo apsuptas ir nušautas sodybos kieme. Ryšininkė A. Augustytė— Aušra prisimena: „Greit po Simo žuvimo Algio būrys surengė stribams pasalą, po kautynių liko ant kelio vienuolika stribų. Iš jų lavonų ant plento (partizanai.— A. M.) sudėjo Vyties kryžių, ir Džio (A. Aleknavičius — A. M.) pasakė: „Simai, mes atkeršijom už tave“.
Formuodami rinktinę, partizanų vadai stengėsi į kovotojų gretas įtraukti vis daugiau patikimų ir energingų vyrų. 1945 m. rugsėjo 24 d. susitikimo su naujais kovotojais metu žuvo išduoti keturi partizanai:
S. Levickas—Zigmas, L. Putramen-tas—Vėjas, V. Goferis ir M. Norkevičius.
Rudeniop, ruošiantis žiemai, dide-
Vytauto Didžiojo rinktinės vadas V. Beloglovas-Žydrūnas
liam 50—60 vyrų būriui buvo sunku ir pavojinga išgyventi. Todėl J. Beloglovo—Algio vadovaujamas partizanų būrys išsisklaidė į mažesnius būrelius: vienam vadovavo rinktinės vadas J. Beloglovas—Algis, kitam — D. Kraujalis—Liutauras, Nemunas, Šturmas, trečiam — A. Navickas— Vilkas, o Vaikaičių būriui — A. Arbūzas—Eiva (?). Kiekvienas būrys turėjo kovotojus, ryšininkus, rėmėjus, ginklus. Veiklą buvo paskirstęs zonomis1. J. Beloglovo—Algio būryje liko patys drausmingiausi ir geriausi vyrai. Dauguma jų sudarė rinktinės štabą: Daktaras, Vytautas Šikšnys—
Vytauto Didžiojo rinktinės štabo narys J. Jurgutavičius-Rūta
Vytauto Didžiojo rinktinės štabo narys V. Šikšnys-Vytautas
Vytautas (Algio būryje nuo 1946 m.), Juozas Jurgutavičius—Rūta, Jonas Daukša—Genys2. Rinktinės centras buvo Dūkto miškas.
Vaikaičių būrį sudarė jauni vyrukai. Jie telkėsi Tyrulių pelkėse. 1946 m. sausio mėnesį, po Trijų Karalių Padubysio valsčiuje, netoli Giedrių kaimo į jų bunkerį buvo įmesta granata. Žuvo visi „vaikaičiai“, išskyrus J. Bislį—Jokį, kuris buvo pasilikęs kaime.
A. Navicko—Vilko būrys veikė Bubių—Kurtuvėnų miškuose. Tai buvo karingas, patyręs daug kautynių ir nuostolių junginys. 1946 m. rudenį į rinktinės centrą — Dūkto mišką Vilkas atsivedė naujų kovotojų. 1948 m. vasarą, išduotą Gaubicos, Vilko būrį sutriuškino kautynėse. Sužeistas Vilkas bunkeryje buvo areštuotas, teisiamas, kalėjo Karagandoje. Apie 1990 m. mirė Garliavoje.
D. Kraujalio—Liutauro, Nemuno, Šturmo būrys veikė Padubysio, Tytuvėnų, Kelmės valsčiuose. D. Kraujalis buvo energingas, karšto būdo, sunkiai paklūstantis vyresnybei partizanas. Jį persekiojo ryšininkų ir rėmėjų areštai, jo būryje dažnai keitėsi kovotojai. Nemunas vengdavo siųsti laiškų bei mokesčių rinktinei. Apie tai 1946 m. laiške Jungtinei Kęstučio apygardai rašė J. Beloglovas —Žydrūnas. Jis prašė apygardos štabo D. Kraujalį—Nemuną įspėti arba pervesti tiesioginiam apygardos pavaldumui3. D. Kraujalis partizanus mokė rikiuotės. Jo būrys patyrė nemažai kautynių: 1946 m. sausio (?) mėn. būrys pateko į pasalą Balčių sodyboje, Padubysio valsčiaus Širvučių kaime. 1946 m. rugsėjo 24 (?) d. Kelmės valsčiaus Gečaičių kaime įvyko kautynės; iš būrio vyrų liko gyvi tik D. Kraujalis ir A. Sauka—Žinovas. 1948 m. sausio mėn. D. Kraujalio—Šturmo ir A. Pumpučio—Galijoto būriai susirėmė su NKVD Šiaulėnų valsčiaus Sulinkų kaime. D. Kraujalis, jo žmona Eleonora ir būrio nariai buvo apsupti Kelmės valsčiaus Degučių kaime 1948 m. vasario 16 (?) d. Dauguma buvo nužudyti. Gyvi liko tik partizanai A. Jaras— Jaunutis, B. Juškienė—Žilvitis ir V. Sinkus—Sakalas.
Alberto Pumpučio—Galijoto būrys pradėjo formuotis 1944 metais. 1945 m. vasarą jis bazavosi Tyrulių pelkėse. Būryje buvo 7—8 partizanai, daugiausia iš Mankiškių, Liutkiškių ir kitų Radviliškio valsčiaus kaimų. A. Pumpučio—Galijoto būrys taip pat priklausė Vytauto Didžiojo rinktinei. Tai sužinome iš J. Beloglovo— Žydrūno raporto Jungtinei Kęstučio apygardai 1947 m. Vasario 16-osios proga4.
1946 m., kai buvo vienijamas Lietuvos partizaninis judėjimas, Vytauto Didžiojo rinktinė palaikė ryšius su Jungtine Kęstučio apygarda. J. Beloglovo—Žydrūno laiškuose bei raportuose apygardos štabui kalbama apie gautus dokumentus, antspaudus, literatūrą, prašoma patarimų5. Per J. Beloglovą—Žydrūną buvo palaikomi ryšiai tarp Jungtinės Kęstučio apygardos štabo ir Joniškio bei Žaliosios Rinktinių6. Pastarosios rinktinės buvo kviečiamos prisijungti prie apygardos. 1947 m. pradžioje J. Beloglovas—Žydrūnas ataskaitose rašė apie rinktinės būrių kovotojus, ryšininkų tinklą, ginklų skaičių7.
Spaudą rinktinė gaudavo iš Kęstučio apygardos. Daugiausia atkeliaudavo laikraštėlis „Laisvės Varpas“. Jis buvo siunčiamas į Joniškio ir Žaliąją rinktines. Šiauliuose, Šilų gatvėje, pas batsiuvį Petravičių ir Padubysio valsčiaus Einoraičių kaime, Vaisių gatvėje, pas Skinderienę buvo ryšių punktai.
1947 metais vasario 16 d. rinktinę ištiko nesėkmė. Dūkto miške įvykusiose kautynėse žuvo J. Beloglovas—Algis, štabo nariai — V. Šikšnys—Vytautas, J. Jurgutavičius—Rūta, J. Daukša—Genys, partizanas
S. Jurgutavičius—Aidas. A. Tamošaitis—Beržas po keleto dienų buvo nukankintas. Likęs gyvas S. Sebastijonas—Bedalis pateko priešui. Nuteistas, mirė 1979 m. Mažeikiuose8.
Po Algio ir jo būrio žūties rinktinei vadovavo legaliai gyvenęs Radviliškio valsčiaus Šniuraičių kaime Jonas Puslys—Gailius. 1947 m. gegužės mėn. iš Joniškio rinktinės į Vytauto Didžiojo (vėliau rinktinė buvo vadinama Atžalyno, Šiaulių) perkeliamas Stasys Raziulis—Mažylis. Jis paskiriamas rinktinės vadu. Tuo laikotarpiu štabo organizacinio skyriaus viršininkas buvo V. Šniuolis— Svajūnas, informacijos skyriaus viršininkas— L. Grigonis—Žvainys. 1948 metais, įkūrus Prisikėlimo apygardą, Dūkto miškuose buvo dislokuotas šios apygardos štabas9. Vėliau Šiaulių rinktinės štabo kai kurie nariai buvo paskirti į Prisikėlimo apygardos ir vyresniąją partizaninio judėjimo vadovybę. 1948 m. rugsėjo mėn. J. Žemaitis-Vytautas susitiko su Šiaulių rinktinės vadu S. Raziuliu—Mažyliu; buvo nutarta išformuoti Šiaulių rinktinę, o Raziulį—Mažylį pasiųsti į Jūros srities štabą10.
Tuo metu pagrindiniai Vytauto Didžiojo rinktinės būriai — J. Beloglovo—Algio, D. Kraujalio—Šturmo, A. Navicko—Vilko — jau buvo likviduoti. Ilgiausiai likęs A. Pumpučio— Galijoto būrys vėliau, matyt, buvo prijungtas prie Žaliosios rinktinės.
Klampiam klampiam Tyrulio raiste
Senojo Dūkto prieglobsty
Gyveno būrys partizanų
Su nuostabia drąsa širdy.
Tai vyrai buvo neištižę,
Visur visad jie pasiryžę,
Nors reiktų belst
Į pragaro duris.
Veidai jų rūstūs ir nuo vėjo,
O rankos kietos kaip akmuo,
Bet jei pakliūva komunistas,
Tai tuoj susiriečia kaip šuo.
Kovojo jie už savo kraštą,
Už savo kalbą,
Savo raštą,
Už brolius, seseris, tėvus.
O, mergužėle mylimoji,
Tu būk rami, tu būk linksma,
Jau greitai mūsų tėviškėlė
Nuo priešo bus išlaisvinta.
Nenorim karo nei vergijos,
Tik trokštame ramios taikos,
Bet jei mumis kas užkabina
Ginklu atsakom visados.
Šį maršą sukūrė VD rinktinės partizanas Jonas Bislys—Jokis iš Radviliškio (žuvo 1946 m. po Joninių susitinkant su Vilko būriu prie Pakapės). Tekstą užrašė P. Tamošaitis—Regina.
Dėkoju Vytauto Didžiojo rinktinės ryšininkams P. Tamošaičiui—Reginai, Fredui, partizanų giminėms Jonaitienei, G. Rūtienei ir visiems kitiems už suteiktą informaciją.
Parengė Aurelija MALINAUSKAITĖ
NUORODOS
1. LTSR VSK arch. F. 3. B. 41180. T. 4. L. 164.
2. VVOA. F. 3377. A. 55. B. 204. L. 70.
3. LTSR VSK arch. F. 3. B. 41180. T. 4. L. 164.
4. Ten pat. L. 162.
5. Ten pat. L. 164.
6. Ten pat. L. 80, 82, 167.
7. Ten pat. L. 159, 160.
8. P. Tamošaitis. Padubysio partizanai. Tremtinys. 1992. Nr. 4.
9. Laisvės kovų archyvas. 1992. Nr. 3—4. P 52
10. VVOA. F. 3377. A. 55. B. 204. L. 70.
