VLADAS KUROČKA-DUDELĖ
Jonas Ančerevičius
□ Vladas Kuročka, apie 1943 m.
Vladas Kuročka gimė 1923 m.Kaune. Jo tėvas Stasys Kuročka, baltgudis, nepriklausomybės pirmaisiais metais buvusio baltgudžių dalinio karininkas. Nuo 1924 m. žinių apie jį nėra. Vladas su mama kurį laiką gyveno Kaune. Vlado tėvui dingus, mama, neturėdama gyvenamojo būsto, pradėjo dirbti tarnaite, todėl Vladą atvežė į Grinkiškį pas seserį Oną Ančerevičienę.
Čia jis augo kaip sūnus, baigė pradinę mokyklą.
Grinkiškyje Vladas lankė mokyklą, tapo skautu, ir čia, dalyvaudamas skautiškuose žaidimuose, įgijo pirmuosius žvalgo įgūdžius. Skautų stovykla buvo įrengta šalia Grinkiškio miestelio, Spirgiškių miške. Skautų būrio vadas buvo aktorius Vaclovas Blėdis. Patriotizmo dvasia išauklėjo šeima ir mokyklos direktorius Jonas Poderys.
Baigęs mokyklą, Vladas pateko į amatų mokyklą Vilijampolėje, kur greta šaltkalvio-mechaniko specialybės įgijo platų bendrą išsilavinimą, tapo religingesnių. 1940 m. rusams traukiantis iš Kauno buvo užminuoti tiltai. Kad tiltų nesusprogdintų, Vladas su mokyklos draugu išminavo Vilijampolės ir Aleksoto tiltus. Išminavus tiltą juos pastebėjo kariškiai ir plaukiančius apšaudė, o draugą sužeidė, bet abu sėkmingai išplaukė ir pasislėpė.
Baigęs amatų mokyklą, gavo darbą Ginklų dirbtuvėse. 1941-1942 m. dirbo meistru Zivo tabako fabrike Kaune. Kai mieste pragyventi tapo sunku, įsidarbino Grinkiškio valsčiaus įstaigoje, o nuo 1943 m.pradžios Vladas, kaip didelis Lietuvos patriotas, buvo paskirtas Eišiškių valsčiaus sekretoriumi. Nuo 1944 m. pradžios vėl dirbo Grinkiškyje. 1943 m. pabaigoje ar 1944 m. pradžioje su studentu Vytautu Poderiu į Grinkiškį atvyko Kazys Veverskis ir įkūrė Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) grupę, kurioje susibūrė apie 30 žmonių. Trau-
□ Vladas Kuročka (dešinėje) su pusbroliu Jonu Ančerevičiumi
□ Vlado tėvas Stasys Kuročka
□ Vladas su Ančerevičių šeima: Bronius Ančerevičius, Jonas Ančerevičius, Vladas Kuročka, Ona Ančerevičienė ir kaimynė
□ Vladas Kuročka skautų stovykloje
□ Vladas Kuročka (kairėje) su draugais ginklų dirbtuvėje
□ Vladas (kairėje) Eišiškių valsčiuje
□ Vladas (antras iš dešinės) su Eišiškių valsčiaus darbuotojais
□ Grinkiškio miestelis iki 1944 m. vasaros. Praėjus frontui viskas buvo sudeginta ir išliko tik valsčius, daboklė, karčiama ir dvaras
kiantis vokiečiams, šis apsiginklavęs būrys organizuotai patraukė Žemaitijos link, bet už Dubysos persikėlė tik pusė žmonių - kita dalis, tarp jų ir V.Kuročka, liko priešintis sovietų okupuotoje teritorijoje ir laikėsi miškuose. Juozas Paliūnas-Rytas savo prisiminimuose rašė: Per tą laiką Kėdainių a. susidarė daug atskirai besislapstančių partizanų grandžių. Aš susirišau su Geručių partizanų grandies vadu, o 44 08 01 su Meiliškių apylinkės vadu - Kuročka *.
--------------
* Originale - Kūrička. - Red.
1944 m. spalio mėnesyje atėjo pas mane partizanas Kuročka, kuris kaip senas LLA organizatorius, duoda man nurodymų. Bekalbant už pusės kilometro pamatom gaujas istrebitelių ir rusų. Kadangi dar tik pirma trobesių ablava, nežinom, kaip labai bus ieškoma. Mūsų slėptuvė gerai įrengta, bet nutariame trauktis. Tuokart buvom keturiese. Visi skubiai apsirengėme, ir paėmę ginklus, triobesių priedanga atsitraukėme į Spirgiškės miškelį. Ten dar padidiname grandį iki 6 vyrų ir vieškelyje Vaitiekūnai-Vosykliškis pravažiuojantiems istribiteliams surengiame pasalas. Numatyti istribileliai nukrypsta kita kryptimi. Sulaukę sutemos sugrįžome į slėptuves.
Apie lapkričio mėn., norėdamas ką nors žymesnio atlikti, vienas su visu apsiginklavimu nuvykstu į Meiliškius pas Kuričką. Slėptuvėje su juo randu dar du partizanas. Pas juos pamatau daug ko įdomaus: jie dirba su rašomąja mašinėle, turi visus Grinkiškio vl. antspaudus. Tuo laiku išdavinėja gyventojams gimimo pažymėjimus bei perdirbinėja pasus (tuo laiku dar galiojo vokiški ir lietuviški pasai).
Tarp kitko nutarėme vienas kitą vadinti slaptavardžiais. Aš pasirinkau turėtą slaptavardį- vairą, Kuročka - dūdelę ir t.t. Dūdelė man nurodo, kad numatę į mišką keltis gyventi. Ten geresnės sąlygos judėti, daugiau partizanų yra... [...] Bebūdamas slėptuvėje ir girdėdamas apie Rapolo žiaurų elgesį, šaudymą nekaltų žmonių ir deginimą trobesių, kilo mintis daryti žygių jo sunaikinti. Apgalvojęs, kad mano žinioje esančios jėgos per mažos, nutariau vykti į mišką pas Dūdelę prašyti talkos.
Lapkričio mėn. naktį nuvykstu į man duotą RP, RPV "Olė" sujungė su Lenčių partizanų būriu, vadovaujamu"Tėvo", kurie gyvena miške bunkeryje, apie 18-20 vyrų. Su jais bekalbant sulaukiau aušros. Man pageidaujant išvykstam iš Lenčių miško į Paliepių mišką (Pušyne) pas Dūdelę, kuris randasi centriniuose bunkeriuose.
Vladas Kuročka-Dūdelė miške buvo įsirengęs bunkerį, kuriame turėjo rašomąją mašinėlę, visus Grinkiškio valsčiaus antspaudus. Tuo laiku išdavinėjo gyventojams gimimo pažymėjimus, perdirbinėjo pasus (tada dar galiojo vokiški-lietuviški pasai) ir kitus dokumentus, nes turėjo pasiėmęs valsčiaus firminius blankus.
V.Kuročka, gyvendamas nelegaliai, pasirodydavo Kaune, vilkėdamas klieriko sutaną. Kaune apsigyveno pas pusbrolį Joną Ančerevičių, slapyvardžiu Ūsas, kur susisiekdavo su kunigų seminarijos ryšininku. V.Kuročka per Leoną Tvarijonavičių palaikė ryšius su Kauno pogrindžiu (LIT), gaudavo informaciją, spaudą, medikamentus ir kitą paramą, reikalingą miške.
1944 m. lapkričio mėn. Pašušvyje stribai gaudė vaikinus į tarybinę armiją. Dūdelės būrys susiorganizavo išvaduoti jaunuolius. Susirėmimo metu Dūdelė pirmą kartą buvo lengvai sužeistas į koją.
V.Kuročka pasižymėjo ne tik narsa, bet ir sumanumu bei vado sugebėjimais. 1945 m. vasario 15 d., žuvus karininkui Vladui Pabarčiui, jo vietoje LLA Kėdainių apylinkei vadovauti imasi V.Kuročka, kurį partizanai ypač gerbė, kai jis sužeistas liko vadovauti Pušynės miške. Jam padėjo V.Gudaitis ir A.Dalbokas.
V.Kuročkai vadovaujant, buvo laikomasi žmones tausojančios taktikos. Partizanai buvo išskirstyti nedidelėmis grupėmis ir tik stambesniems žygiams sutelkdavo didesnes pajėgas, kurias, atlikus užduotį, vėl išsklaidydavo. Tokiai tausojančiai taktikai nepritarė A.Dalbokas, kuris siūlė demonstruoti partizanų jėgą. Atsirado trintis - V.Kuročka neturėjo Lietuvos kariuomenės karininko laipsnio, o tuo metu laipsnių teikimas partizanams dar nebuvo praktikuojamas. Norėdamas trintį pašalinti, Rūkų mokytojo Donato Kvedaro patartas, pasiūlė junginiui vadovauti Gražiškių mokyklos vedėjui karininkui J.Jasinevičiui. Šis sutiko su sąlyga, kad liks dirbti Gražiškių mokykloje, bet tarsis opesniais klausimais. Taip nuo 1945 m. gegužės mėnesio formaliai vadovavo J.Jasinevičius-Margis, o faktiškai vadovavo jo pirmuoju pavaduotoju paskirtas V.Kuročka-Dūdelė. Antruoju pavaduotoju tapo V.Gudaitis-Rasas, su kuriuo V.Kuročka labai sutarė, A.Dalbokas-Imperatorius (Krakių gimnazijos abiturientas A.Dalbokas 1946 m. tapo NKVD-NKGB agentu, o dar vėliau - KGB karininku - J.A.) paskirtas štabo propagandos ir informacijos skyriaus vadovu.
Apie šiuos įvykius prisimena J.Paliūnas-Rytas: Šiaip taip susirandu Dūdelę, Rasą ir kt. Tarpe kitų pasitarimų į kadrinius pasiūliau j. ltn. Švilpą. Dūdelė ir kiti mano pasiūlymą mielai priima. Dūdelė, Dūlius ir kt. vykstame į Skėmių mišką susitikimui su Švilpa. Nuvykstame sutartu laiku į sutartą vietą, bet partizano Švilpos nerandame ir nesulaukiame. Kadangi man buvo žinomi miškai ir turėjau pažinčių, nuvykstame pas pirmą ryšininką į palaukį. Sužinome liūdną naujieną, kad tik mums išėjus naujai išrinktas vadas panorėjo savo pirmas dienas atžymėti. Išvykę su visu daliniu atlikti operacijų, prie kurių prisijungė dar penkiolika partizanų. Po operacijos apsistojo mažame miške, kur šnipo išdavimu žuvo 17 partizanų. Staiga pagalvoju, kad Dievas sudarė tas sąlygas mano išvykimui pas Dūdelę...
Birželio mėn. pabaigoj apsigyvenau aš ir nuo pirmų dienų mano vadovaujama mano grandis, Povilo Lukšio Rn, vadovaujamo RnV pavaduotojo ir TvV Dūdelės dalinio sudėtyje.
Stovykla Valatkaičių pelkėje. Anksti rytą paržygiuoja partizanas Dūdelė su Imperatoriaus (Dalboko) vadovaujamu daliniu. Jie parnešė džiugią naujieną: sudaužė Ilgižių istribitelių būstinę ir jų vadą Kasijaną (sužvėrėjęs žmogus). Imperatorius ir Dūdelė sveikina mane ir reikalauja alaus už kaimyno sunaikinimą.
Už keletos dienų, vadui Dūdelei pirmininkaujant, dalinių ir skyrių vadai darome posėdį. Planas: Šaukoto miestelio 6 ginkluotų aktyvistų sunaikinimas...
1945 m. vasaros pabaigoje Kėdainių apskrities partizanų veiklai numalšinti buvo pasiųsta NKVD kariuomenė. Partizanai išsklido mažais būreliais. V.Kuročka paskutiniu laiku daugiausia laikėsi netoli Vosyliškio. Jis ten atsidūrė ir kariuomenės paieškų metu.
1945 m. rugpjūčio 12 d. 12 vai. dienos V.Kuročka buvo suimtas. Vykstant didelėms gaudynėms, jie dviese pasislėpė Vosyliškio klebono daržinėje, esančioje atokiau nuo bažnytkaimio. Į tą daržinę užgriuvo keletas vežimų su NKVD kariškiais, kurie ten porą naktų nakvojo niekur nejudėdami, o paskui ryte kažkur išvažiavo.
V.Kuročka su draugu vargais negalais iškentė po šiaudais toje daržinėje ir, kai kariškiai išvažiavo, tuojau pat išlindo atsikvėpti. Gal tai buvo planuota operacija - paimti V.Kuročką gyvą, gal tiesiog atsitiktinumas, bet netrukus į daržinę grįžo keli kariškiai, kurie jį ten užtiko ir suėmė. Prisimena J.Paliūnas-Rytas: Partizanų žuvimas ir žmonių į Sibirą vežimas ne tik mane moraliai pritrenkė, bet ir visus gyventojus, todėl apie geresnes sąlygas gydymui nebuvo kada ir pagalvoti. Gaunu pranešimą po pranešimo, kad kai mane sužeidė, žuvo Izidorius, Perkūnas, Švilpikas ir Naujokas. Be manęs ir Gavėno, dar 3 sunkiai sužeisti. Iš kautynių ištrūkę draugai ant rytojaus dar turėjo ginamas kautyne, kuriose žuvo mano pirmų dienų bendražygis - Žąsinas ir Pempė. Dėl susidariusių aplinkybių, Dūdelė paimtas gyvas, kartu su juo Bielskis, Krivis, Tėvas, Tarzanas, Dūlius ir kiti stojo (legalizavosi). O Dieve... Skaičiuoju, kad esame atlikę?
V.Kuročka pateko į Kėdainių NKVD, kur jį tardė majoras Todesas, žinoma, jų naudojamais metodais. V.Kuročką teisė karinis tribunolas parodomuoju teismu Kėdainiuose. Jį kaltino ginkluotu pasipriešinimu prieš sovietų valdžią, siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Kuročkos byla, lyginant su kitomis bylomis, greitai buvo atiduota teismui. Kodėl? Gal kad nepasidavė verbavimui, gal kad neišdavė savo kovos draugų, bunkerių, ginklų, slėptuvių, ryšininkų. Jis byloje buvo vienas...
1945 m. spalio 22 d. Kėdainiuose įvyko viešas Karinio tribunolo posėdis-teismas, kuris Vladą Kuročką nuteisė aukščiausia - mirties - bausme. Dar yra gyvų žmonių, buvusių gimnazistų, kuriuos atvedė į teismo salę. Vienam tiesėjui retoriškai paklausus: "Ar yra nors vienas žmogus, kuris jo nekaltintų?", jauna gimnazistė garsiai sušuko: "Jis didvyris! Jis kovojo už Lietuvos laisvę!" Mergaitę išvedė iš salės.
Teisiamasis Vladas Kuročka, gavęs paskutinį žodį, pradėjo deklamuoti Bernardo Brazdžionio eilėraštį "Paskutinis pasmerktojo myriop žodis".
PASKUTINIS PASMERKTOJO MYRIOP ŽODIS
Aukščiausio Tribunolo ponas pirmininke, ponai
Aukštieji pareigūnai ir laisvi piliečiai ir kalėjimo sargai,
Tautos įstatymų pavestas jūsų galiai ir malonei,
Brangiai apmokamo posėdžio jums neužtęsiu per ilgai.
Man duotas žodis. Laisvas. Paskutinis.
Ir savo kaltę, dar kaip žaizdą užmirštą, nuplėšt galiu.
Akte kaltinamajam pasakyta: nemylėjau aš tėvynės...
Ne! Mylėjau, bet idealų neišniekinau šventų!
Mačiau jos veidą, skausmo ir kančios pervertą,
Mačiau vergijoj jos laukus ir miestus jos gražius,
Verkiau kaip kūdikis iš gailesčio ne kartą,
Ir sąžinės nenunešiau parduoti už grašius...
Verkiau kaip kūdikis, bet nešaukiau prieš vėją,
Ėjau tik nešinas skausmu po krūtine,
Mačiau, kaip brolis broliui laisvę vagia, bet tylėjau,
Kaip be burnos... Aš kaltas. Bauskite mane!
Po teisės pamatais piktų puvėsių grybas kilo
Ir ėdė kūną einančios gyvent tautos.
Širdy prakeikiau šimtą kartų, bet lūpos neprabilo
Ir atvirai nepasmerkė tiesios vyliūgų ir tarnų klastos.
Mačiau, kaip auga marmuro kolonos,
Mačiau, kaip skęsta lūšnos sielavartų tvane,
Mačiau, kaip vedat jūs bedugnėn miljonus,
Ir nešaukiau: "Gana! Aš kaltas! Taip. Sušaudykit mane...
1939 04 30
Teisėjai iš karto nesuprato, kad tai eilėraštis, bet susigriebę nutraukė, neleidę baigti... Kvotos byloje kaip priedas liko mylimos ir mylinčios merginos nuotrauka, žodžiai ir laimės viltys dėl Nepriklausomos Lietuvos.
V.Kuročką išvedant iš salės, prie jo priėjo jo motinos sesuo Ona Ančerevičienė. Atsisveikinant Vladas jai pasakė, kad dar pasimatysime. Turbūt svajojo ir turėjo planą pabėgti. Liudas Dambrauskas, kuris taip pat buvo nuteistas mirties bausme, prisimena, kad juos drauge su Vladu Kuročka vežė iš Kauno kalėjimo į Vilnių. Kuročka ruošė drąsų pabėgimo planą, kuris lemtingo atsitiktinumo dėka nepavyko. Vladas Kuročka-Dūdelė buvo sušaudytas Vilniuje 1946 m. sausio 26 d.
Š.: LYA. B.39199/3: Vlado Kuročkos baudžiamoji byla.
Ten pat. A.3. B.1206. L.147, 150-151, 153-155, 162, 166.
Partizano Ryto prisiminimai.
Bloznelis M. Vladas Kuročka//Tautos atmintis.
