BATAKIŲ BŪRIO VADAS JONAS STRAINYS-SATURNAS

Petras Girdzijauskas

Jonas Strainys gimė 1918 m. Igno Strainio ir Malvinos Kalvaitytės šeimoje, kuri valdė 18 ha ūkį Tauragės aps., Batakių vls., Užšešuvio k. Be vyriausiojo sūnaus Jono, šeimoje augo broliai Juozas ir Steponas, seserys - Onutė, Stasė ir Marytė.

1925 m. mirė Ignas Strainys, palikdamas našlę su būriu mažamečių vaikų. Malvina Strainienė ištekėjo už Pečkausko ir 1925 m. gimė ketvirtas sūnus Vladas.

Jono vaikystė prabėgo Užšešuvių k., kur dirbdamas ūkio darbus baigė vietinę pradžios mokyklą. Augdamas kartu su Nepriklausoma Lietuvos valstybe tapo jos patriotu, dalyvavo tautinių jaunimo organizacijų judėjime, o sukakus šauktinio amžiui, tarnavo Tauragės kunigaikščio Butageidžio 7-ame pėstininkų pulke. Drausmingas ir gabus karys buvo nukreiptas į mokomąją kuopą ir baigė kursą puskarininkio laipsniu. Pasibaigus privalomai karo tarnybai, Jonas lieka tarnauti puskarininkiu tame pačiame pulke. Už nepriekaištingą pareigų vykdymą Jonui suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Jonas grįžo į ūkį Užšešuvio kaime, kur praleido pirmąją okupaciją. Nors apie pasipriešinimą pirmiesiems okupantams žinių neišliko, vėlesni įvykiai rodo, kad ši patriotiškai nusiteikusi šeima nesėdėjo rankų sudėjusi. Jonui ir visai patriotiškai šeimai vokiečių okupacija ir okupantų vykdomas genocidas buvo nepriimtini. Jonas pradėjo telkti aplink save vietinį jaunimą pasipriešinimui. Susisiekė su LF, platino pogrindinę spaudą. Jis įstojo į LLA ir tapo vienu jos organizatorių ir vadovų Batakių vls. Jonui aktyviai talkino broliai Juozas, Steponas ir Vladas.

Jono Strainio vadovaujama LLA organizacija kaupia ginklus ir slepia iš anksto numatytose slėptuvėse, vykdo kovinį paruošimą jaunimui, netarnavusiam kariuomenėje. Suaktyvėjus bolševikiniams diversantams, plėšikaujantiems apylinkėse, išveja juos.

Priartėjus vokiečių-rusų frontui, LLA padaliniuose vyksta aktyvus pasiruošimas ginkluotam pasipriešinimui. “1944 m. liepos mėn. Šiaulių LLA

apygardos štabas trumpam buvo praradęs ryšį su Tauragės aps. štabu. Rugpjūčio mėn. padėtį ėmė taisyti apygardos štabo atstovai. Gulbės (Tauragės a.) štabo viršininku iš naujo paskirtas kpt Juozas Babilius-Ridikas, pasivadinęs Šarūnu. Rinktinė buvo ginkluota: 400 šautuvų, 18 kulkosvaidžių, iš kurių 10 buvo Batakių LLA organizacijoje, turinčioje ir minosvaidį. Batakių vls. organizacijai iš pradžių vadovavo Jonas Strainys-Saturnas. Po kuopos suformavimo jis ir jo brolis Juozas liko būrių vadais - du būriai po 25 karius. Batakių kuopos vadu buvo paskirtas Antanas Žibartas”1.

Per Tauragės apskritį persiritęs vokiečių-rusų frontas sulaukia Smeršo ir kt. čekistų antplūdžio, kuris nutraukia užmegztus ryšius. Dalis LLA narių pasitraukia su vokiečiais. 1945 m. sausyje suimami kpt.J.Babilius ir ltn. J.Babilius, dirbę Gulbės štabe, mokytojas Vytautas Steponaitis ir daugelis kitų. Gyvenimas padiktuoja kitokios organizacijos poreikį - ginkluotus būrius.

Jonas Strainys-Saturnas, vadovaudamasis LLA statutu, ryšiui su štabais nutrūkus pats sutelkia būrį ir jam vadovauja, tuo pat ieškodamas ryšio su gretimais būriais ir štabu.

Enkavedistų siautėjimai neaplenkė ir Saturno būrio. Jau 1945 m. sausyje susirėmime su kariniu daliniu Užšešuvio miškelyje žuvo 4 būrio kariai. Suimti ir nuteisti Saturno broliai Juozas ir Steponas. Iš keturių brolių būryje lieka du - būrio vadas Saturnas ir jauniausiasis Vladas. Po Tauragės aps. LLA štabo sunaikinimo 1945 m. pradžioje aktyvių veiksmų imasi Eržvilko valsčiaus kuopos štabo vadas ltn.Petras Ruibys-Garbštas, Žigas, dirbęs mokytoju Eržvilko gimnazijoje. Sutelkęs štabų iš aktyvių patriotų mokytojų, tarnautojų ir gimnazistų, organizuoja Tauragės aps. rinktinę iš jau veikiančių būrių. Rinktinės štabo vadas Bernotas (J.Kubilius) užmezga ryšį su Saturnu. Ryšį su štabu Saturnas palaiko ir per partizanų-slapuką Joną Žičkų-Širšę, Daktariuką ir kitus štabo ryšininkus.

Gerai organizuotas ir ginkluotas Saturno būrys štabo nurodymu tramdo kolaborantus, stribus ir net okupantų įgulas tarp Batakių-Gaurės-Šimkaičių-Viduklės. 1945 m. birželyje kelyje Paupys-Vadžgirys, Bulzgeniškių k. ties miškeliu, vadinamu Milerine, Saturno būrys sunaikino tris Šimkaičių vls. NKVD karininkus, išvadavo suimtuosius, nuginklavo kareivius. Saturnas, išrikiavęs belaisvius, pasakė, kad su Rusija lietuviai nekariauja, tik nori, kad rusai išeitų iš Lietuvos.

- Eikite ir praneškite apie tai visiems įgulos kariams, - pasakė ir paleido juos.

1945 m. liepos 6 d. kelyje ties Šaltuonos tiltu Saturno būrys sunaikino 6 stribus ir padėkos Stalinui laišką, kurį jie vertė apylinkės žmones pasirašyti.

1944-1945 m. pirmoje pusėje būrio dislokacijos vietose bolševikinė valdžia kaimuose gyvavo tik kariuomenės siautimo metu. Kitu laiku visa valdžia priklausė partizanams ir OS nariams.

1945 m. rugpjūčio 7 d. rinktinės štabas Saturno būriui įsakė vykti į Mickiškės mišką prie Gaurės miestelio ir ten laukti tolimesnių štabo nurodymų. Rugpjūčio 8 d. į būrio dislokacijos vietą atvyko štabo ryšininkė gimnazistė Onutė Valantiejūtė su tolimesniais štabo nurodymais. Onutei kalbantis su Saturnu pasigirdę pirmieji šūviai sunkiai jį sužeidė. Būrys susikovė su jį supančia įgula. Mūšyje žuvo 9 partizanai, tarp jų - 4 vokiečiai, pasitraukę iš belaisvių stovyklos ir partizanavę būryje. J.Žičkus-Širšė sužeistą Saturną išnešė iš mūšio lauko ir paslėpė melioracijos griovyje. Aptvarstęs žaizdas ir sustabdęs kraujavimą nugabeno į saugesnę vietą. Saturnas naktį buvo perkeltas į slėptuvę sodyboje ir slaugomas iki rugpjūčio 25 d. Tą dieną slėptuvę aptiko kareiviai. Saturnas gyvas nepasidavė - paskutinį šovinį pasiliko sau. Kartu žuvo ir partizanas A.Norkus-Antoška...

1Kasparas K. Lietuvos karas. P.127-128.