ADOMAS BARTUSEVIČIUS-NARSUOLIS
REZISTENCIJOS ENCIKLOPEDIJOS PUSLAPIUS VERČIANT
Kai mano kraujas laistys gatvę,
tai tu motule neliūdėk,
žinok, kad kraujas yr išlietas
už Brangią žemę Lietuvos.
Adomas Bartusevičius, g.1927 m. Panemunės dvare (dab.Prienų r.), Adomo ir Magdelenos Bartusevičių šeimoje.
Adomo senelis Lietuvos bajoras Vaclovas Bartusevičius buvo gydytojas, daug padėjęs žmonėms, padovanojęs pirmąsias Birštono gydyklas ir 9 ha žemės sanatorijos statybai.
1941 m. okupantai rusai šeimą "išbuožino". 1945 m. suimtas tėvas Adomas Bartusevičius dvi savaites buvo tardomas Alytuje, o grįžęs po tardymų netrukus mirė...
1946 m. rugpjūčio mėn. devyniolikmetis Adomas Bartusevičius jojo namo. Stribas Kirkliauskas pradėjo šaudydamas vytis, bet Adomas, nušokęs nuo arklio, puolė į Nemuną ir pasroviui nuplaukė iki Pelėšiškių kaimo. Tada Kirkliauskas bandė vytis raitas, bet nemokėjo suvaldyti arklio, kuris jį vis numesdavo. Adomas, būdamas geru plaukiku, plaukdamas po vandeniu pasiekė kitą krantą.
Partizanai, viską stebėję iš kitos Nemuno pusės, į stribą šauti negalėjo - bijojo kliudyti Adomą. Vėliau, jam pasilikus būryje, atsimenant šį žygį buvo duotas Narsuolio slapyvardis.
Sesuo Zita prisimena: "Adomas buvo labai linksmas, mėgo dainuoti, taip pat buvo labai drąsus ir energingas.
Pirmą kartą brolį sužeidė 1947 m. Žiūkų miške kautynių metu į ranką, o partizaną Dragūną - į vidurius. Po sužeidimo pusbrolis siūlė Adomui pasikeisti pavardę ir apsigyventi Kaune. Tačiau jis atsisakė: "Esu bajoro sūnus ir turiu tarnauti Tėvynei, o jeigu reiks - žūti."
Sužeistas jis su kitais partizanais slapstėsi bunkeryje, įrengtame tėviškės Rojaus pievoje. Buvau maža mergaitė ir į mane mažai kas kreipdavo dėmesį, todėl vyresnioji sesuo, sukrovusi lauknešėlį, siųsdavo pas partizanus į bunkerį. Mane slėpdavo aukšta pievos žolė..."
Bendražygis Albinas Proškus-Strazdelis pasakoja: "Su partizanu Adomu Bartusevičiumi-Narsuoliu pažįstamas nuo 1948 m. 1949 m. ba-
□II eilėje klūpi: 1-as Juozas Beinoravičius-Gintaras, 2-as Adomas Bartusevičius-Narsuolis
□ I eilėje sėdi 2-as Šiugždinis-Dragunas. II eilėje klūpi 2-as Kymantas-Svajūnas. Stovi 1-as Adomas Bartusevičius-Narsuolis
landžio pabaigoje partizanai, įvykdę užduotį Stakliškių vls., Pakrovų k., traukėsi Nemajūnų link ir pakliuvo į rusų pasalą. Narsuolį sužeidė į koją. Rugių lauke jis pragulėjo iki priešpiečių, o rusams pasitraukus, jį priglobė brolis ir sesuo Kostas ir Kazė Bartusevičiai. Narsuolis ilgai gydėsi bunkeryje Punios šile."
Sesuo Zita tęsia: "1949 m. brolį sunkiai sužeidė į koją. Kautynių jis nevengdavo. Vis sakydavo, kad gyvo priešas niekada nepaims. Tėviškėje už tvenkinio augo graži eglė, prie kurios ateidavo partizanai. 1951 m. gruodžio mėn. brolelį mačiau paskutinį kartą. Jis buvo liūdnas ir nueidamas kelis kartus atsigręžė. Gal širdis jautė, kad matomės paskutinį kartą?
1951 m. sesuo Ona, važiuodama iš Butrimonių turgaus, sužinojusi, kad Adomas žuvo, užsuko į Vėžionis pas Žeimį, iš kur parvežė kruviną brolelio nosinę... Mama, neseniai grįžusi iš Šilutės lagerio, kur kalėjo už neatiduotas pyliavas, jo nebesulaukė..."
LLKS Dzūkų Part(izanų) Rinktinė PK Margio Tv. Nr.[...] Nr.231 [...] 1.02.25 Įsak. Nr.17
Dzūkų Partizanų rinktinės Vadui
Raportas Nr.l
Pranešu Tamstai, kad 1951 m. sausio mėn. 16 d. dienos metu PK Margio Tv. II Būrio partizanas Narsuolis ir partizanas-slapukas Drugelis nuvyko pas pil. Žeimienę Bronę, Vėžionių km., Jiezno valse, ryšio reikalais.
Jiems atvykus, po pusės valandos tą namą apsupo Jiezno MVD-istai ir pradėjo šaudyti į namą.
Kautynių metu partizanas Narsuolis ir partizanas-slapukas Drugelis žuvo.
PK Margio T (v Vadas)
Bronė Budrienė prisimena: "1951 m. sausio mėn. 16 d. rytą pas Joną Žeimį, kur aš gyvenau su 3 metukų dukrele, apie 9 vai. ryto atvažiavo partizanai. Pririšę arkliuką prie vartų, jie suėjo į kambarį. Nepraėjus nė 3 minutėms, Žeimienė atbėgusi iš lauko suriko: "Rusai supa namą!" ir, iššliaužusi į kiemą, vėl: "Nešaudykit! Name moterys ir vaikai!" Tada rusas paklausė, kiek name buvo banditų. Šeimininkė atsakė, kad du. Tuo tarpu partizanai išbėgo į kitą kambarį ir, atidarę langą, iššoko. Adomas Bartusevičius-Narsuolis krito po langu, o Vytas Gervickas - pabėgėjęs per sodelį. Juos abu atitempę sumetė į roges, užmetė gniūžtę šiaudų ir įsakė man sėstis viršuje. Namuose palikau verkiančią dukrelę...
Neprisipažinau juos pažįstanti. Stribai galvojo, kad vienas iš jų yra
□Zita ir Ona Bartusevičiūtės tremtyje. Krasnojarsko kr., Rešioty. 1953 m.
mano brolis Pranciškus-Nendrė, partizanavęs jau 4 metus. Po trijų dienų paleido, bet 1951 m. rudenį mane su tėvais ir dukrele išvežė į Sibirą."
Bronislava Venskienė, Jiezno vid. mokyklos mokytoja, kraštotyros būrelio vadovė nurodė, kad 1990 m. lapkričio mėn. Jiezne buvo pastatytas ir pašventintas paminklas Laisvės kovų dalyviams savanoriams. Tarp paminėtų žuvusiųjų yra Adomo Bartusevičiaus-Narsuolio (1927-1951 m.) ir Vytauto Gervic-ko-Švyturio (1930-1951 m.) pavardės.
Parengė Vilija Jakučiūnaitė
Redakcijos pastaba. Šis straipsnis yra ir netikslumo, padaryto "Laisvės Kovų Archyvo" Nr.5. K.,1992, P.28, atitaisymas.
