LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ TAURO APYGARDOS VIDAUS TARNYBOS STATUTAS
PIETŲ LIETUVA
PARTIZANŲ STATUTAI
Okupacijai apribojus Lietuvos suverenumą, buvo apribotas ir valstybės įstatymų veikimas. Valstybinė teisė šiuo atveju funkcionavo tik Pasipriešinime. Tai patvirtino skelbiamo dokumento sudarytojai, nurodydami, kad nuo pat Tauro apygardos susikūrimo veikė Lietuvos kariuomenės statutai (st.34, 109). Reguliariosios kariuomenės statutas partizaninės kovos sąlygomis ne visiškai tiko, todėl reikėjo jį šiek tiek keisti. Be to, dalį partizanų sudarė kariuomenėje netarnavęs jaunimas, kuriam buvo būtinas karinės teisės pažinimas. Statutai buvo reikalingi ir patiems vadams kaip metodinė priemonė. Todėl buvo parengti Lietuvos laisvės kovotojų Tauro apygardos Vidaus tarnybos, veikimo statutai ir Tauro apygardos drausmės nuostatai. Kada šie dokumentai buvo sudaryti ir kas juos sudarė, tiksliai nėra žinoma. Manoma, kad tai įvyko A.Baltūsio-Žvejo vadovavimo laikotarpiu, nes tuo metu buvo rengiamos mokymo programos, galutinai sutvarkyta administracinė apygardos struktūra1. Pati partizanų statutų parengimo idėja ir jos įgyvendinimo pradžia neabejotinai priklausė pirmiesiems Tauro apygardos organizatoriams: mjr.Leonui Tauniui-Kovui, mjr.Zigmui Drungai-Mykolui-Jonui ir kt. Skelbiamo Statuto įžanga yra autorizuota partizanų plk. A.Baltūsio-Žvejo parašu.
Lietuvos laisvės kovotojų Tauro apygardos vidaus tarnybos statutas pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos kariuomenės Vidaus tarnybos statutą 2.
Tauro apygardos Vidaus tarnybos statutą. Jį sudaro devynios dalys ir du priedai. Palyginus su 1924 m. Kariuomenės Vidaus tarnybos statutu, pakeista tikslų ir uždavinių formuluotė. Reguliariosios kariuomenės tikslas ginti valstybę, o partizanų - pirmiausia atkurti nepriklausomybę, toliau - trukdyti priešui įsitvirtinti krašte, kovoti su išdavikiška veikla. Sugriežtinama atsakomybė už nusikaltimus, už priesaikos sulaužymą - mirties bausmė. Visa taiaptariama įžangoje ir pirmoje dalyje"Bendros kovotojų pareigos ir tikslai". Paskutinėje dalyje "Bendri nurodymai" aptariami statuto laikymosi, pakeitimo klausimai.
Kitos statuto dalys, kaip "Viršininkai ir valdininkai", "Kovotojų santykiai", "Kovotojų mandagumas", "Dalinių pasisveikinimas", "Organizacijos vidaus tvarka", "Kovotojų pareigos", "Viršininkų pareigos", pakeisti labai nedaug. Atsisakyta tokių punktų, kurie būdingi tik reguliariajai kariuomenei. Žodis karys pakeičiamas žodžiu kovotojas. Įvedamos apygardos vado ir rinktinės vado pareigybės. Kai kurie punktai skiriasi tik žodžių tvarka sakinyje. Priede Nr.1 yra originalus Tauro apygardos kovotojų priesaikos tekstas, kuriuo buvo prisaikdinama kovoti už laisvę ir nepriklausomybę nesigailint gyvybės, o už priesaikos sulaužymą - mirties bausmė.
Priede Nr.2 pateikiamas tiesioginio pavaldumo sąrašas. Pagal tiesioginio pavaldumo sąrašą apygardos vadas ir kiti aukštieji karininkai yra tiesioginiai viršininkai ne tik savo tiesioginiams pavaldiniams, bet ir žemesniesiems, iki eilinio kovotojo imtinai. Pagal šį sąrašą galima spręsti, jog Tauro apygardos vidaus organizacija atitinka reguliariosios kariuomenės pulko organizacijos schemą. Tik pulko vado ir bataliono vado pareigybės pakeistos apygardos vado ir bataliono vado pareigybėmis, taip pat apygardos vadas valdo tiesiogiai, o ne per štabo viršininką, kaip pulko vadas.
Apibendrinus tai, kas pasakyta, galima teigti, jog Lietuvos laisvės kovotojų Tauro apygardos Vidaus tarnybos statutas yra tam tikra kariuomenės Vidaus tarnybos statuto santrauka, papildant ir pritaikant naujomis sąlygomis.
Parengė Mindaugas Luobikis
1Ulevičius B. Tauro apygardos istorijos apžvalga//Laisvės kovą archyvas. K. 1991.
T.3-4. P. 14-50.
2Kariuomenės Vidaus tarnybos statutas. K. 1924.
Lietuvos Laisvės Kovotojų Tauro apygardos Vidaus tarnybos statutas
1950-iems metams 35-os kuopos Vadui
Šį statutą įsakau nuolat kovotojams skelbti, kad visi gerai jį žinotų. Veikti ir viską vykdyti pagal šį statutą. Ypatingai saugoti nuo galimumo patekti į MVD nagus.
1948 09 18 Saidokas*- Rinktinės Vadas
------------------
*Viktoras Vitkauskas, Žalgirio rinktinės vadas
Įžanga
Laisvės kovotojų organizacija yra priemonė ir karinė jėga tautos laisvei ir nepriklausomybei atkovoti. Atkovojus nepriklausomybę, šiai organizacijai tenka atlikti valstybės atstatymo uždaviniai bei pareigos.
Visų pasaulinių karų istorija, taktika patvirtino seniai žinomą tiesą, kad laimėjimą laiduoja ne ginkluotų pajėgų gausumas, ne technikos modernumas, bet dvasinių jėgų persvara, moralinis stiprumas ir drausmė.
Laisvės kovotojų organizacija, lyg vienas nedalomas kūnas, turi savo sielą, kuriai yra paskirti kilnūs idealai, stiprus laisvės troškimas, atkaklūs pasiryžimai, visiškas pasiaukojimas ir vieningumas.
Visa ko pagrindas ir centras turi būti tėvynės meilė, tautos ir buvusios mūsų kariuomenės gerosios tradicijos, papročiai ir griežta drausmė.
Šias ypatybes laisvės kovotojams įskiepija auklėjimas, kuris privalo būti pagrįstas tiksliu statutų, įsakymų, nurodymų bei direktyvų pildymu ir vykdymu.
Visiems vadams ir eiliniams kovotojams privalo būti įskiepytas paprotys tvarkingumo, paslaptingumo, kariško paklusnumo, tvirto pasiryžimo, pilno tikslo supratimo, įsisąmoninimas, kas turi išugdyti pasiryžimą aukoti be jokių abejojimų savo gyvybę, kai jos pareikalaus mūsų tikslai, tarnybos pareiga ir pati tėvynė.
Laisvės kovotojų organizacijos vidaus tvarką nustato Apygardos vidaus tarnybos statutas, kuris yra privalomas visiems organizacijos nariams: tiek vadams ir tiek eiliniams kovotojams.
Šiame statute nurodyta tvarka vidaus tarnybai yra tiek dabartiniu kovos metu, tiek atkovojus nepriklausomybę, iki nebus vadovybės paleista organizacija, pakeista ar atšauktas šis statutas. Nuo satuto leidžiama nukrypti ypatingose sąlygose ir įpatinguose atvejuose.
Laisvės kovotojai, kaip tautos širdis ir gyvybinis pulsas, privalo būti visur ir visada tautos pažiba, pavyzdys visiems tiek išorėje, tiek veiksmuose, tiek savyje.
Šiandieniniai laisvės kovotojai, priklausą mūsų organizacijai, buvo, yra ir turi būti pasiryžę geriau garbingai kovos lauke padėti gyvybę, negu išdavikiškai, negarbingai ją parduoti ar bailiai apleisti savo gimtąjį kraštą. Jie per daug mylėjo, myli ir turi mylėti savo tėviškės laukus, gimtuosius namus, kad neišdrįstų niekados juos paniekinti, jų išsižadėti ar juos negarbingai palikti. Su savo gimtuoju kraštu juos siejo ir sieja tokie dvasiniai saitai, kurie yra ir turi būti stipresni už pavojų gyvybei arba už bet kokius kitus išskaičiavimus.
Žvejys*, Tauro apygardos vadas 1948 01 1
--------
*Antanas Baltūsis
A. Bendros kovotojų pareigos ir tikslai
§ 1
Kiekvienas kovotojas yra Lietuvos respublikos laisvės ir nepriklausomybės gynėjas. Įstodamas į laisvės kovotojų organizaciją iškilmingai prisiekia, pasižada net kraujo ir gyvybės kaina kovoti iki galutinės pergalės - Laisvės ir Nepriklausomybės visiško atkovojimo (1 pried[as]).
§ 2
Kiekvienas kovotojas - mūsų organizacijos narys - privalo kovoti su komunistine - bolševikine ir kita žalinga lietuvių tautai dvasia ir veikla.
§ 3
Kiekvienas kovotojas visada ir kiekvienu momentu turi ugdyti ne tik savyje, savo drauguose, bet ir visoje lietuvių visuomenėje tautinį savigarbos jausmą ir supratimą, valstybingumą, didinti karinį lietuvių tautos pajėgumą ir troškimą savo tėvynės Lietuvos nepriklausomybės.
§ 4
Kovotojai privalo informuoti visuomenę tiek gyvu žodžiu, tiek slaptąja spauda apie esamą vidaus ir užsienio padėtį, bolševikų visokį smurtą ir ugdyti prieš mūsų tautos prispaudėją - rusišką komunizmą - bolševizmą ir kitus lietuvių tautos priešus kuo didžiausią atsparumą.
§ 5
Demaskuoti išdavikų darbus ir griežtomis priemonėmis jų veiklai užkirsti kelią privalo kiekvienas kovotojas ir vadas.
§ 6
Visų laipsnių vadai ir eiliniai kovotojai privalo visos tautos išdavikus ir svetimųjų okupantų darbus, nuostolius, žalas suregistruoti, pagrįsti dokumentaliai, kad ateityje už pragaištingus tautai veiksmus neišvengtų atitinkamai bausmės ir už padarytus materialinius nuostolius pilnai atsilygintų.
§ 7
Visų laipsnių vadai ir eiliniai kovotojai niekada neturi patekti į desperatišką ir pesimistišką stovį. Visose apystovėse jų moralė privalo būti kuo aukščiausia.
§ 8
Kiekvienas kovotojas visuomet ir visokiose aplinkybėse yra pasiryžęs su ginklu rankose ir kitomis priemonėmis kovoti su rusišku komunizmu -bolševizmu ir kitokiais lietuvių tautos priešais. Ką nors pastebėjęs kenksmingo, tuojaus praneša savo vadovybei, o jei to negali padaryti, tai savo jėgomis, savo protu, sava iniciatyva užkerta tam kelią.
§ 9
Kiekvienas kovotojas turi būti akylus, drausmingas, drąsus, ryžtingas, dorovingas, blaivus, pildyti be priekaištų vadovybės įsakymus, nors tuo sudarytų savo gyvybei pavojų, nepasiduoti gyvas su ginklu priešui į rankas, o prireikus atiduoti savo gyvybę, atiduoti ją už kuo aukščiausią kainą priešui.
§ 10
Kiekvienas kovotojas veikdamas vadovaujasi visuomet tik Lietuvos gerove, nežiūrėdamas iš to sau asmeniškos naudos ir pasipelnijimo.
§ 11
Kiekvienas kovotojas veikia tik vadovybės įsakomas, bet dėl susidėjusių aplinkybių atsiskyręs nuo savo vadovybės ar dalinio, veikia pagal apystovas, pilnai pareikšdamas savo iniciatyvą ir stengdamasis kuo greičiau vėl sudaryti ryšį su vadovybe ir daliniu.
§ 12
Kiekvienas kovotojas veikdamas turi stengtis, kad nenukentėtų pašaliniai ir visai nekalti asmenys.
§ 13
Kiekvieną tarnybinę paslaptį kovotojas privalo šventai saugoti, nesigailėdamas nei gyvybės.
§ 14
Kovotojas turi klausyti savo viršininkų, gerai žinoti savo pareigas ir sąžiningai jas eiti.
§ 15
Kovotojas privalo branginti savo organizaciją: žodžiu ir darbu padeda savo draugams, juos moko gero, pataria, sulaiko nuo blogo; pavojuose, kautynėse gelbsti savo draugus, nesigailėdamas savo gyvybės.
§ 16
Kovotojas visada privalo atsiminti, kad iš jo elgesio sprendžiama ne tik apie jį patį, jo dalinį, kuriame jis tarnauja, bet ir apie visą mūsų organizaciją. Todėl jis turi visur elgtis pavyzdingai, tvarkingai, sąžiningai.
§ 17
Kovotojas visada privalo nešioti uniformą, būti švariai apsirengęs, susisagstęs, turėti gražią karišką išvaizdą ir griežtai laikytis kariško mandagumo taisyklių bei reikalavimų. Dėl sunkių aplinkybių leidžiama nešioti civiliai rūbai ar mišri uniforma, tačiau visi vadai, pradedant būrio vadu šia išimtimi negali pasinaudoti. Nors kovotojas dėvėtų civilius rūbus ar mišrią uniformą, tačiau visada ir visur privalo būti kovotoju, ir jam yra privalomas kariškas mandagumas ir kariški reikalavimai.
B. Viršininkai ir valdiniai
§ 18
Visi kovotojai pagal mūsų organizacijos statutą vienas kitam gali būti vadas ar eilinis kovotojas, viršininkas ar valdinys.
§ 19
Kovotojas atitinkamu įsakymu ar paliepimu nuolat ar laikinai vadovaująs kitų, kad ir aukštesnių laipsnių kovotojų tarnybai ir atsakąs už juos įstatymais, yra viršininkas, o jam priklausantieji kovotojai - valdiniai. Viršininkas turi teisę valdiniams įsakyti, reikalauti klusnumo ar bausti, atsižvelgiant į Apygardos drausmės nuostatų suteiktąsias teises.
§ 20
Viršininkai, kuriems kovotojas nors ir laikinai tarnybai priklauso, vadinasi tiesioginiais viršininkais. Artimiausias tiesioginis viršininkas vadinasi betarpiškuoju viršininku.
§21
Netiesioginiai viršininkai už kitų valdinių mokymą ir elgesius neatsako, neturi teisės juos bausti, bet, esant reikalui, privalo įsakyti klausyti, nusikaltusį sulaikyti ir pranešti apie tai tiesioginiam sulaikytojo kovotojo viršininkui.
§ 22
Kovotojų viršininkai yra: a) visi vadai ir štabų pareigūnai (karininkai ir ne karininkai karininkų vietose); b) karo kapelionai, karo gydytojai ir kovotojai, kuriems kiti kovotojai yra pavesti nors ir laikinai.
§ 23
Kovotojai ne viršininkai, turintieji aukštesnius laipsnius, laikomi vyresniaisiais tiems, kurie yra žemesnio laipsnio. Laipsnis yra tarnybos stažo, patyrimo ir užsitarnavimo požymis.
C. Kovotojų santykiai
§ 24
Kovotojas privalo tiksliai, uoliai ir neatidėliodamas vykdyti savo viršininko įsakymus. Gavęs įsakymą, jį valdinys žodžiu turi pakartoti davusiam viršininkui.
§ 25
Jei kovotojas gauna įsakymą, kurio vykdymas verčia sulaužyti priesaiką arba padaryti aiškiai nusikalstamą veiksmą, tai tokio įsakymo jis neprivalo vykdyti ir neatidėliodamas tai turi pranešti savo betarpiškam viršininkui. Gavus tokį įsakymą iš betarpiškojo viršininko, apie tai reikia pranešti iš eilės aukštesniam viršininkui.
§ 26
Kiekvienas kovotojas, pastebėjęs ką nors kenksmingo ar pavojingo mūsų organizacijai ar Lietuvos respublikai, turi tuojau pranešti betarpiškajam viršininkui. Taip pat jis turi pasielgti nubaustas kito viršininko ar įvykdęs kito viršininko duotą įsakymą.
§ 27
Tarnybiniais ir asmeniniais reikalais kiekvienas kovotojas turi kreiptis į savo betarpiškąjį viršininką: šiam leidus, gali kreiptis į kitą arba tiesiog į vyresnįjį, į kurį bus leista kreiptis.
Pastaba: Šis straipsnis neliečia skundų, kurie duodami Drausmės nuostatų taisyklėmis.
§ 28
Netarnybiniais klausimais bei reikalais kovotojams leidžiama kreiptis į aukštuosius viršininkus, bet ne kitaip, kaip su savo betarpiškojo viršininko žinia.
§ 29
Visi kovotojai tarp savęs privalo būti vieningi, draugiški, broliški, atmindami, kad aukščiausias visų tikslas yra tėvynės laisvė, nepriklausomybė ir gerovė. Tokiuos santykiuos jie turi būti ir su civiliais gyventojais, rėmėjais ir, esant reikalui, jiems padėti.
§ 30
Kovotojas neprivalo skriausti, žiauriai elgtis su civiliais gyventojais: ne tik su tais, kurie prijaučia ir padeda mūsų tikslams, bet ir su tais, kurie dirba išdavikišką darbą. Visur turi stengtis palikti gyventojų tarpe kuo geriausią įspūdį.
D. Kovotojų mandagumas
§ 31
Kovotojų mandagumas verčia gerbti ne tik savo viršininką, savo vyresnįjį, bet savo draugus, savo valdinius ir save.
§ 32
Kovotojų mandagumo taisyklės būtinos yra visiems kovotojams, neišskiriant nei pasyviuosius, nei užimamas vietas ar laipsnius.
§33
Visi viršininkai privalo reikalauti, kad valdiniai neprasilenktų su mandagumo taisyklėmis.
§ 34
Prie viršininko ar vyresniojo stovėti Lietuvos kariuomenės Rikiuotės statute nurodytomis taisyklėmis.
§ 35
Jei viršininkas sveikinasi ar ko nors klausia, reikia į jį pasisukti, ramiai atsistoti ir tada atsakyti.
§ 36
Artinantis prie viršininko, reikia sustoti nuo jo per du žingsnius ir pasielgti taip, kaip reikalauja Lietuvos kariuomenės Rikiuotės statute nurodytos taisyklės.
§ 37
Einant viršininkui raportuoti, reikia būti su kepure (raportą pasakius kepurę galima nusiimti tik viršininkui paliepus): paskutinį žingsnį žengiant pakelti prie kepurės ranką ir, raportą pabaigus, ją staiga nuleisti. Arti esantieji kovotojai raportuojant stovi ramiai ir, jei su kepurėmis, pakelia rankas prie kepurės (nerikiuotėje).
§ 38
Raportuojant viršininkui jo bute ar šiaip jo įsakymu pas jį atvykus, būti be kepurės, jei viršininkas su kepure, tai tada ir raportuojantis privalo būti su kepure.
§ 39
Valdinys viršininko akivaizdoje be leidimo negali rūkyti, atsisekti apykaklę ir laisvai jaustis.
§ 40
Visų laipsnių vadai ir eiliniai kovotojai nepadeda nuo savęs ginklų, aprangos ir kepurių, išskyrus ilgalaikį poilsį - miegą. Tačiau ir miegant ginklai ir visa apranga privalo būti šalia kovotojo.
§ 41
Atvykus į svetimą dalinį atlikti pavestos pareigos arba atvykus tolimesnei tarnybai, reikia būtinai pranešti to dalinio vadui ir budėtojui, jei jis yra.
§ 42
Kreipiantis tarnybos reikalais į viršininką, reikia sakyti: "Tamsta vade, Tamsta viršininke, Tamsta adjutante, Tamsta būgnininke, Tamsta skyrininke", o jei turi laipsnį, tai - "Tamsta kapitone, Tamsta leitenante, Tamsta viršila, Tamsta puskarininki" (Reikia daryti skirtumą tarp turimo laipsnio ir tarp ženklų, nešiojamų užimamai vietai atžymėti).
§ 43
Viršininkai kreipiasi į valdinius: "Būrininke Špokai, Kovotojau Žvirbli, Vade Apuokai, Leitenante Povai". Nežinant slapyvardžio ir laipsnio: "Tamsta būrininke, Tamsta skyrininke, Tamsta viršila, Tamsta vade, Tamsta leitenente, Tamsta viršininke".
§ 44
Minint viršininko ar valdinio slapyvardį, pridėti ir jo laipsnį, pav., "Pus-karininkas Špokas, Grandinis Žvirblys, leitenantas Povas.
§ 45
Viršininkui sveikinantis: "Sveiki vyrai, Sveiki kovotojai, Sveiki vadai, Sveiki viršininkai", atsakoma: "Sveiks Tamsta". Reiškiant tarnybinę padėką: "Ačiū vyrai" - atsakoma: "Tėvynės labui". Jei viršininkas linki gero pasisekimo, gero žygio, geros kovos, atsakoma: "Ačiū Tamsta". Jei viršininkas sako valdiniams: "Sudiev vyrai", - "Sudiev Tamsta".
§ 46
Pasisveikinimas yra matomas kovotojų vienybės ir solidarumo ženklas. Todėl jis privalomas ir viršininkams, ir valdiniams bendrai. Valdinys turi pirmas pasisveikinti viršininką (tik ne ranką paduoti).
§ 47
Kovotojai sveikinasi, keldami ranką prie kepurės, kaip yra nurodyta Lietuvos kariuomenės Rikiuotės statute. Visokios modifikacijos, iškraipymai ir bendrai prasilenkimas Rikiuotės statute nurodytoms taisyklėms yra neleistini ir turi būti griežtai draudžiama.
§ 48
Grojant, giedant ar kalbant himną, visi stovi ramiai. Stovint su kepurėmis, kovotojai ne rikiuotėje, o vadai, pradedant būrio vadui, rikiuotėje ir nerikiuotėje pagerbia pridėdami ranką prie kepurės.
§ 49
Įeinant viršininkui butan, pasisveikinama pridedant ranką prie kepurės, atraportuojama atvykimo tikslas ir ranka nuleidžiama. Jei viršininkas kambaryje yra be kepurės, tai atraportavus kepurė nusiimama.
§ 50
Sveikinantis, ranką paduodant, visada pradeda viršininkas.
§ 51
Įėjus į kambarį viršininkui, nors tuo metu kambaryje būtų ir dar aukštesnis viršininkas, visi žemesnieji viršininkai bei eiliniai kovotojai atsistojimu ramiai pasveikina naujai įėjusį viršininką (tik nekomanduoja ir neraportuoja).
§52
Einant uniformoje (o juo labiau su ginklu), sveikintis nusiimant kepurę - draudžiama.
§ 53
Leidžiama kepurę nusiimti nerikiuotėje tikybos jausmams pareikšti: numirėlį lydint, maldoje, tikybinei procesijai einant ar pan.
§ 54
Keldami ranką prie kepurės arba duodami ranką kitam asmeniui sveikinantis ar atsisveikinant, kovotojai pirštinių nenusimauna.
§ 55
Areštuotieji ar apsaugoje vedami kovotojai bei jų palydovai nesisvei-kina.
§ 56
Važiuojantieji vežime, sunkvežimyje, rogėse sveikina viršininką pridėdami ranką prie kepurės (nesistoja, jei sėdi), išskyrus tą, kuris laiko vadžias, vairą ar kokį nors daiktą.
§ 57
Ar su ginklu, ar be ginklo kovotojas eina ar stovi, vis tiek sveikinasi su viršininku, pridėdami ranką prie kepurės.
E. Dalinių pasisveikinimas
§ 58
Einant kovotojų daliniui, sveikinimo komandą taria vyresnysis virši-32
ninkas.
§ 59
Žygyje dalinio kovotojai mundirų neužsisagsto, kepurių neužsideda ir ginklus palieka kaip laikę, tik nustoja dainavę, nerūko, nekelia triukšmo ir pasuka galvas į šalį, kur reikia sveikintis. Jei būtų įsakymas viršininko, kuris veda dalinį, kitoks, tada vykdomas tas įsakymas.
§ 60
Daliniui einant pro netiesioginį viršininką, kurį sveikintis nereikia, pasisveikina tik to dalinio vadas.
§ 61
Daliniams einant pro maldos vietas, tikybines procesijas dainos, rūkymas, triukšmas nutildomas.
§62
Esant vyresniam viršininkui, jaunesniam sveikinti nekomanduojama. Niekuomet nekomanduojama: taktikos mokymuose, manevruose, žygio poilsyje (jei kuris nors kovotojas miega), numirėlį laidojant, ligonių (pačių kovotojų) kambariuose ir pan.
§ 63
Jei viršininkas, frontu eidamas, ko nors paklausia - atsakyti, nekeičiant ginklo padėties ir rankas nekeliant prie kepurės, o tik pasukant galvą į viršininko pusę.
§ 64
Komanduojant tariama: "Stok, baigt darbą; palikt darbą; baigt apmokymą" ir "Ramiai", "Stok" (baigt darbą, palikt darbą, baigt apmokymą) taria tas, kuris pirmas pamato viršininką. "Ramiai" taria vyriausias iš esančiųjų. Jei reikia, tai vyresnysis (ir po tam budėtojas), po žodžio "ramiai" eina su raportu.
§ 65
Jei komandos nebuvo, kiekvienas sveikinasi bendromis taisyklėmis,t.y. atsistojimu ramiai ir rankos pridėjimu prie kepurių (jei su kepurėmis).
F. Organizacijos vidaus tvarka
§66
Visa mūsų apygardos organizacija dalijama į atskiras dalis, kurios turi savo vadovybes.
§ 67
Apygarda dalijama į rinktines, rinktinės į kuopas, kuopos į būrius, būriai į skyrius, skyriai į grandis. Gali būti ir atskiros kuopos, atskiri būriai, atskiri skyriai, priklausantieji tiesioginiai apygardos ar rinktinės vadui ir neįeinantieji į rinktinės ar kurio nors kito dalinio sudėtį.
§ 68
Kovotojų skirstymas į kuopas priklauso rinktinės vadui. Skirstymas į būrius - kuopos vadui, skirstymas į skyrius - būrio vadui. Tiek apygardos, tiek rinktinės vadas, reikalui esant, savo nuožiūra gali paskirti į atitinkamas kuopas, būrius ar skyrius visus vadus ar kovotojus, ir šis skyrimas žemesniųjų vadų negali būti keičiamas.
§ 69
Reikia vengti kovotojų kėlimų iš dalinio į dalinį, o ypač asmeniniais sumetimais.
§ 70
Teisė perkelti kovotoją iš dalinio į dalinį priklauso vadams pagal Apygardos Veikimo statutą ir Drausmės nuostatus.
§ 71
Kovotojas negali pasišalinti iš savo dalinio, nors būtų ir labai svarbus reikalas, prieš tai negavęs sutikimo iš atitinkamo viršininko.
G. Kovotojų pareigos
§ 72
Kiekvienas kovotojas (tiek vadas, tiek eilinis) privalo žinoti, kad jis, tarnaudamas kovotojų eilėse, teklauso tik karinės valdžios, kurią jam paskyrė Apygardos vadas.
§ 73
Atsimindamas kilnų savo pašaukimo tikslą - atkovoti pilną Lietuvos Nepriklausomybę - jis turi padėti visas savo intelektualines ir fizines jėgas, kad kuo geriausiai atliktų pavestas pareigas ir nesulaužytų duotos priesaikos.
§ 74
Kovotojas turi turėti visur ir visada linksmą, gyvą, karišką išvaizdą.
Negali girtuokliauti, iš pinigų kortuoti, triukšme dalyvauti ar nepadoriai elgtis. Jie elgiasi kuo mandagiausiai su visais piliečiais ir gerbia patys save.
§ 75
Draudžiama slėpti ligą: susirgęs tuojau praneša savo betarpiškajam viršininkui.
§ 76
Kovotojas privalo būti švarus, gyvas bei niekuomet neapsileidęs. Rankos, kojos turi būti švarios, nagai trumpai nupjaustyti, galvos plaukai apkirpti ir sušukuoti, veidas nuskustas, o jei kas turi barzdą, ūsus - gražiai sušukuota, apkarpyta. Baltiniai, kojinės ir autai keičiami kuo dažniau. Jokiu būdu nevartoti drėgnų, prakaituotų baltinių, kojinių ar autų.
§ 77
Ypatingai gerai turi būti prižiūrimi ginklai, apranga ir amunicija. Lygiai gerai turi būti mokama elgtis ne tik su savo, bet ir su kitais ginklais.
§ 78
Rūbus dėvėti taupiai, rūpestingai taisyti, valyti ir prižiūrėti. Gali būti rūbas ir sudėvėtas, bet negali būti skylėtas, suteptas, sulamdytas.
§ 79
Tiek ginklų, aprangos, amunicijos, rūbų ir avalynės atžvilgiu privalo būti laikomasi taupumo, santūrumo.
H. Viršininkų pareigos
§ 80
Viršininkas turi būti visur ir visada pavyzdys savo valdiniams.
§ 81
Viršininkas vadovauja savo daliniui savo veikime, kautynėse, operacijose, palaiko drausmę ir tvarką dalinyje. Jis moko valdinius sąžiningai eiti pavestas pareigas ir pats tokį pavyzdį duoda.
§82
Viršininkas turi būti teisingas, ramus, narsus, jo reikalavimai griežti, santūrūs. Jis duoda gyvumo, narsumo, gero elgesio, viršininkų įsakymų vykdymo pavyzdį. Turi išlaikyti savo, kaip viršininko, autoritetą ir taktą tarnyboje.
§ 83
Viršininkas turi įkvėpti savo valdiniams tėvynės meilę, paslapties išlaikymą, pasiaukojimą, pasiryžimą, klusnumą, drausmingumą, karišką mandagumą, sumanumą ir t.t. Jis turi juose auklėti sveiką iniciatyvą, tvirtą charakterį, atkaklumą, slaptumą, narsumą, karžygiškumą.
§ 84
Niekad neturi peikti ar kritikuoti viršininkų įsakymų, ypač valdininkų akivaizdoje. Griežtai kovoja su tokia kritika savo valdininkų tarpe.
§ 85
Turima galia jis trumpai, aiškiai, griežtai įsako ir ne tik reikalauja, bet ir prižiūri įsakymų vykdymą, nes už rezultatus jis pats atsako asmeniškai.
§ 86
Įsakydamas savo valdiniams, leidžia veikti visiškai savarankiškai, tik neleidžia nukrypti nuo duotųjų teisių ir įsakymo dvasios.
§ 87
Pastebėjęs jaunesniojo viršininko įsakymuose priešiškumą aukštesnio viršininko įsakymams arba peržengimą duotųjų teisių, arba nusikalstamą neveiklumą, apsileidimą viršininkas privalo sulaikyti tokį įsakymą. Toks jaunesnio viršininko įsakymo sulaikymas pranešamas komandos tvarka kam reikia.
§ 88
Kiekvienas viršininkas turi tiksliai išmokti ir tvirtai žinoti visa, kas jo pareigoms yra privaloma. Neturi pamiršti, kad mokslo stoka, nežinojimas statutų, nuostatų, įsakymų, instrukcijų ir nesimokinimas iš patyrimo mažina pasitikėjimą valdinių tarpe.
§ 89
Viršininkas turi įgyti savo valdinių pasitikėjimą ir pagarbą. Tam tikslui jis turi išugdyti savyje pareigos jausmą, nebijojimą atsakyti už veiksmus, duotus ar įvykdytus įsakymus, tvirtą charakterį, mokėjimą įsakyti, gautą įsakymą vykdyti, aukštesnių viršininkų klausyti, mokėjimą save valdyti, rodyti energiją ir iniciatyvą. Ypač turi turėti stiprią moralę ir pasitikėjimą savimi, savo valdiniais, savo turimu ginklu.
§ 90
Savo iniciatyvą reikia reikšti: a) kai dėl kokių nors priežasčių negauta reikalingų įsakymų bei nurodymų, o tuo tarpu aplinkybės verčia tuojau daryti sprendimą ir jį vykdyti; b) kai aplinkybės tarp įsakymo prašymo ir jo vykdymo visai pasikeitė ir laiku negalima naujų įsakymų gauti; c) kai yra įvairių aplinkybėse smulkmenų, kurių nežino ir nenumatė aukštesnysis viršininkas; d) kai aukštesnysis viršininkas leidžia veikti savo iniciatyva, norėdamas matyti sugebėjimus vadovauti.
§ 91
Kai viršininkas veikia savo iniciatyva, sprendimas turi visada pilnai atitikti vyresniojo viršininko bendram sumanymui ir duotojo įsakymo dvasiai.
§ 92
Parodęs iniciatyvą viršininkas ima sau visą atsakomybę už jos rezultatus. Bet jis turi atminti - neveiklumas ir atsakomybės baimė yra žeminantieji viršininką prasižengimai.
§ 93
Iniciatyva neduoda teisės keisti gautą įsakymą savo nuožiūra ir be jokio pagrindo: - tokia iniciatyva yra paprastas nepaklusnumas. Gautas įsakymas leidžia savo iniciatyvą pritaikyti prie vietos sąlygų, aplinkybių ir specifinių rajono savybių.
§ 94
Viršininkui draudžiama kreiptis į aukštesnįjį viršininką, prašant jo nurodymų, paaiškinimų bei įsakymų tuose dalykuose, kuriuos jis pats gali išspręsti jam duotomis teisėmis.
§95
Viršininkas įvertina gabesniuosius valdinius objektyviai, kad jie būtų parengti ir paskirti aukštesnėms pareigoms.
§ 96
Viršininkas rūpinasi valdinių sveikata ir visais jų reikalais. Jis turi būti svarbiam valdinių reikale patarėjas ir užtarėjas. Rūpinasi valdinių gerove ir stengiasi dorovėj ir moralėj smukusius pataisyti.
§ 97
Griežtai saugodamas tvarką, vyresnysis viršininkas žiūri, kad jaunesnieji viršininkai teisingai elgtųsi su valdiniais ir su žmonėmis.
§ 98
Dalinio vadui žuvus ar pasišalinus, po jo vyresnysis ima vadovauti, jei anksčiau nebuvo nurodytas pavaduotojas, tai atliekama automatiškai, ir
nė vieno momento kovotojų dalinys negali būti be viršininko.
§ 99
Viršininkas turi žinoti kiekvieno savo valdinio slapyvardį, nuo kada tarnauja, į nelegalią padėtį patekusią bei nukentėjusią kovotojo šeimos padėtį, specialybę, gabumus, išsimokslinimą, fizinius bei protinius trūkumus, charakterį, silpnybes ir pan.
§ 100
Viršininkas seka ir žino dalinio kovotojų sudėtį, kiek ir kur išsiųsta, kiek serga, ko kam trūksta, ką kuris gali atlikti ir pan.
§ 101
Kiekvienas viršininkas vadovauja pavestam daliniui pagal gautus nurodymus ir laiko jame drausmę bei tvarką. Jis moko kovotojus mokslo ir karinių žinių, moko gerai elgtis su ginklu, visuomenės tarpe, būti pareigingais, būti švariais, tvarkingai nešioti ir prižiūrėti ginklus, rūbus, avalynę, žiūri, kad visi būtų sveiki, patenkinti, aprūpinti ir visą laiką kovingi,
§ 102
Kiekvienas viršininkas visada prisirišęs prie kovotojų, rodo kuo didžiausią sumanumą, ryžtingumą, atsidavimą ir iniciatyvą, ir turi būti pavyzdys savo valdiniams visuose įsakymų išpildymuose, niekad nenustoja ūpo ir visuomet kelia pas kovotojus. Asmeniškai jis turi pažinti kiekvieno kovotojo savumus.
§ 103
Kiekvienas viršininkas niekada nepalieka savo dalinio vieno ir tik išimtinais atvejais išvykdamas palieka savo vietoje padėjėją.
§ 104
Štabų pareigūnai veikia savo srityje pagal Apygardos veikimo statutą ir iš Apygardos vado gaunamus nurodymus, įsakymus bei direktyvas.
§ 105
Štabų pareigūnai veikia savo srityse, esant reikalui ir progai, padeda kitiems skyriams ir rodo kuo didžiausią iniciatyvą bei energiją, atliekant pavestus uždavinius ir ruošiant planus ateities veiksmams.
§ 106
Štabų pareigūnai turi būti tinkamai išsilavinę, kad būtų pavyzdžiu visiems žemesniesiems viršininkams bei eiliniams kovotojams įsakymų vykdyme, išpildyme, elgesyje, sumanume, ištvermėje, kautynėse, operacijose, drausmingume, paslapties išlaikyme, susivaldyme, dorovingume, saikingumo ir kitose srityse.
§ 107
Apskritai visų viršininkų specialios pareigos, uždaviniai bei tikslai išplaukia iš Apygardos veikimo statuto, gaunamų įsakymų, instrukcijų nurodymų ir savos iniciatyvos bei sugebėjimų parodymo. Statute specialios pareigos nenurodomos, nes jos išplaukia ir atsiranda savaime bevykdant pavestus uždavinius ir susiduriant tikrovėje su pačiu veikimu ir vedama kova bei jos reikalavimais.
I. Bendri nurodymai
§ 108
Visi kili dalykai, klausimai bei reikalavimai, nesantieji šiame Statute, yra ar bus dar paskelbti atskiruose Apygardos vado įsakymuose ar instrukcijose, kurios yra privalomos visiems viršininkams bei kovotojams.
§ 109
Įsigaliojus šiam Statutui, buvusios Lietuvos kariuomenės Vidaus tarnybos statutas mūsų organizacijoje nebegalioja.
§ 110
Pasikeitus gyvenimo ir kovos apystovoms bei aplinkybėms, šis Statutas vis vien yra privalomas. Kas bus nesuderinta su tomis apystovomis bei aplinkybėmis, laukti pakeitimų iš Apygardos vado.
§ 111
Prasilenkimai ar nusižengimai šiam Statutui bus baudžiami pagal apygardos Drausmės nuostatuose nustatytas taisykles bei teises.
§ 112
Šis Statutas veikė nuo jo išleidimo dienos ir jis galioja iki nebus Apygardos vado pakeistas ar atšauktas.
§ 113
Su šiuo Statutu supažindinamas kiekvienas kovotojas per būrio vadą ar per jo pavestą kitą kurį nors viršininką ar kovotoją. Kiekvienas kovotojas privalo jį žinoti, suprasti ir juo vadovautis.
§ 114
Šis Statutas viešai neplatinamas. Jį gali turėti vadai nežemesni kaip būrio vadas.
§ 115
Jo pakeitimą, papildymą, panaikinimą ar atšaukimą vykdo tik Apygardos vadas.
Originalą pas[irašė]
Žvejys Apygardos vadas
1948 m. sausio 1 d.
Pavergtoji Lietuva
1 priedas Priesaikos tekstas
Aš ... prisiekiu Visagalinčio Dievo akivaizdoje, vardan kritusių brolių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, uoliai dirbti Lietuvos atstatymo darbą nesigailėdamas nei jėgų, nei gyvybės, griežtai pildyti vadovybės įsakymus, didžiausioje paslaptyje laikyti veikimą, nesidėti su priešu ir viską pranešinėti savo viršininkams. Man yra žinoma, kad už šios priesaikos sulaužymą būsiu baustas mirties bausme.
Tai ką pasižadu, tegul Dievas užlaikyti man padeda.
2 priedas
Betarpiški ir tiesioginiai viršininkai
Betarpiški:
1. Apygardos Štabo Viršininkui - Apygardos Vadas.
2. Apygardos Kapelionui - Apygardos Vadas.
3. Apygardos Gydytojui - Apygardos Vadas.
4. Apygardos Adjutantui - Apygardos Vadas.
5. Apygardos Štabo SkyriausV[iršinink]ams - Apyg[ardos] Št[abo] V[iršinin]kas.
6. Rinktinių vadams - Apygardos Vadas.
7. Apyg[ardų] Št[abo] PoskyriųV[iršinin]kams - Apyg[ardos] Št[abo] Sk[yriaus] V[iršinin]kas.
8.Rinktinės Štab[o]V[iršinin]kui - Rinktinės Vadas.
9. Rinktinės Kapelionui - Rinktinės Vadas.
10. Rinktinės Gydytojui - Rinktinės Vadas.
11. Rinktinės Adjutantui - Rinktinės Vadas.
12. Rinkt[inės] Štab[o] SkyriųV[iršinin]kams - Rinktinės] Štab[o] V[iršinin]kas.
13. Rinktinės] Štab[o] PoskyriųV[iršinin]kams - Rinktinės] Štab[o] Sk[yriaus]V[iršinin]kas.
14. Kuopų Vadams - Rinktinės Vadas.
15. Kuopų Vadųpavaduotojams - Kuopos Vadas.
16. Būrio Vadams - Kuopos Vadas.
17. Kuopininkams - Kuopos Vadas.
18. Būrininkams - Būrio Vadas.
19.Skyrininkams - Būrininkas (jei jo nėra, tai tada Būrio vadas).
20. Grandininkams - Skyrininkas.
21. Eiliniams kovotojams - Grandininkas (jei jo nėra, tai tadaskyrininkas)
Pastaba: Poskyrių viršininkams betarpiški viršininkai yra tik analoginio Skyriaus Viršininkas, bet ne visų Skyrių Viršininkas.
Tiesioginiai:
1. Apygardos Štabo Viršininkui - Apygardos Vadas.
2. Apygardos Kapelionui - Apygardos Vadas.
3. Apygardos Gydytojui - Apygardos Vadas.
4. Rinktinių Vadams - Apygardos Vadas.
5. Apygardos Adjutantui - Apygardos Vadas, Apygardos Štab[o]V[iršinin]kas
6. Apyg[ardos] Št[abo] SkyriųV[iršinin]kams - Apygardos Vadas, Apygardos Štab[o]V[iršinin]kas.
7. Apyg[ardos] Št[abo]Poskyrių V[iršinin]kams - Apygardos Vadas, Apyg[ardos] Št[abo]V[iršinin]kas, Apyg[ardos] Št[abo] Sk[yrių] Viršininkai, Apyg[ardos] Kapelionas, Apyg[ardos] Gydytojas.
8. Rinktinės Štab[o]Viršininkui - Apyg[ardos] Vadas, Apyg[ardos]Štab[o] V[iršinin]kas, Apyg[ardos] Kapelionas, Apyg[ardos] Gydytojas, Apyg[ardos] Št[abo] Skyr[iaus] V[iršinin]kas, visų Rinkt[inių] Vadai.
9. Rinktinės Kapelionas - Apygfardos] Vadas, Apyg[ardos] Kapelionas, Rinktinės Vadas (tik savos rinktinės)
10. Rinktinės Gydytojui - Apyg[ardos] Vadas, Apyg[ardos]gyd[ytojas], Rinktinės Vadas (tik savos Rinktinės).
11. Rinktinės Štab[o] Sk[yrių]V[iršinin]kams - Apyg[ardos] Vadas, Apyg[ardos]Štab[o] V[iršinin]kas, Apyg[ardos] Kapelionas. Apyg[ardos] gydyt[ojas], Apyg[ardos] adjut[antas], Apyg[ardos] Št[abo] Sk[yrių] V[iršinin]kai, visų Rinktinių Vadai, tik savos Rinktinės Št[abo] Viršinink[as]
12. Rinkt[inės] Štab[o]Posk[yrių] Vfiršinin[kams - tie patys, kaip ir Sk[yrių] V[iršinin]kams ir Apyg[ardų] Št[abo] Posk[yrių] V(iršinin]kai, Rinktinės Št[abo] Sk[yrių] Viršininkai.
13. Rinktinės Adjutantui - Apyg[ardų] Vadas, Apyg[ardų] Št[abo]V[iršinin]kas, Apygpardos] Kapelionas, Apyg[ardos] Gydyt[ojas], Apyg[ardos] Adjutant[as], Apyg[ardos] Št[abo] Sk[yrių] V[iršinin]kai, visų RinktiniųVadai.
14. Kuopų Vadams - Apyg[ardos] Vadas, Apyg[ardos]Št[abo] V[iršinin]kas, Apyg[ardos] Kapelionas, Apyg[ardos] Gydyt[ojas], Apyg[ardos] Adjutant[as], Apyg[ardos] Št[abo] Skyr[ių] V[iršinin]kai, visų Rinktinių Vadai, lik savos Rinktinės Štabpo] V[iršinin]kas, tik savos Rinktinės Štabpo] Skyrpių] VĮiršinin]kai.
15. Kuop[os] Vad[o]Pavaduot[ojas] - tie patys, kaip ir Kuopos Vadui irRinkt[inės] Kapelion[ui], Rinkt[inės] Gydytoj[as], savos Kuopos Vadas.
16. Būrių Vadams - visi tie patys, kaip ir Kuopos VadoPav[aduotojas] ir Kuopos Vado Pavaduotojas, Rinkt[inės] Posk[yrių] V[iršinin]kai.
17. Kuopininkams - tie patys, kaip Būrio Vadui, ir savosKuopos Būrio Vadai.
18. Būrininkams - tie patys, kaip Kuopininkui ir Kuopininkas.
19.Skyrininkas - tie patys, kaip ir Būrininkui ir Būrininkas (savo būrio).
20. Grandininkas - tie patys, kaip ir Skyrininkui ir Skyrininkas (savo skyriaus).
21. Eilin[iams] kovotojams - tie patys, kaip ir Grandininkui ir Grandininkas (savas).
Pastaba: tiesioginiais viršininkais skaitomi tik savos Rinktinės, savos kuopos, savo būrio, savo skyriaus, savos grandies viršininkai, išskyrus Rinktinių Vadus, kurie visoms Rinktinėms yra tiesioginiai viršininkai.
Pastaba: visiems tiesioginiams viršininkams, pradedant kuopos vadu, reikalinga komanduoti ir raportuoti.
Pastaba: viršininkams netiesioginiams tik pristatoma ir pasveikinama be jokio komandavimo ar raportavimo.
Betarpiško viršininkų pavaldumo schema pagal Tauro apygardos vidaus tarnybos statutą
