Partizanai: Istorija ir dabartis

Lietuvos gyventojų genocido vykdytojai

Algis Kašėta

Buvusiame Lietuvos TSR valstybinio saugumo komiteto archyve išliko daug sovietinio represinio aparato nusikalstamos veiklos prieš Lietuvos gyventojus pėdsakų. Tai tūkstančiai sekimo ir baudžiamųjų bylų, sudarytų Lietuvos gyventojams, šimtai bylų su nuveikto darbo ataskaitomis ir kitų dokumentų. Tačiau ypatingą svarbą, tiriant vykdyto genocido faktus, turi dokumentai, kuriuose patys genocido vykdytojai nušviečia savo kolegų nusikaltimus, tai įvardindami kaip “tarybinio' arba “revoliucinio teisėtumo pažeidimus”. Tokių dokumentų išliko nedaug, kadangi budeliai nenorėjo palikti istorijai akivaizdžių savo veiklos faktų. Ir visdėlto milžiniškame archyve šis tas išliko.

Kodėl gi NKVD-MGB ir NKVD-MVD organizacijos, kurių darbo metodai buvo paremti smurtu ir fiziniu žmonių naikinimu kartais patraukdavo baudžiamojon atsakomybėn vieną kitą uolų savo darbuotoją? Tokius atvejus galima paaiškinti tuo, kad totalitarinėje valstybėje represinis aparatas turėjo griežtas darbo taisykles, kurių reikėjo paisyti. Todėl už pernelyg viešus ir akivaizdžius prievartos veiksmus ir “darbo metodų iškonspiravimą", darbuotojai buvo baudžiami. Tačiau tik tais atvejais, jei tie prievartos aktai buvo nesankcionuoti, mat MGB turėjo tam specialius nurodymus (instrukcijas), kurių pagrindu galima naudoti įvairias "fizinio poveikio priemones”- t.y kankinimus, tačiau tam reikėjo gauti leidimą arba nurodymą iš MGB vadovybės¹. Dėl sankcionuotų, nors ir plačiai pagarsėjusių, baudžiamųjų akcijų. jų vykdytojams nebuvo ko jaudintis Čia geru pavyzdžiu gali būti Klepočių kaimo (Merkinės valsč, Alytaus apskr.) tragedija, kai 1944 12 24 NKVD kariuomenė ir jiems talkininkaujantys stribai sudegino gyvus arba sušaudė 12 šio kaimo gyventojų ir sudegino 21 sodybą². Šie žiaurūs veiksmai buvo įvykdyti Alytaus apskrities valdžios prašymu³.

Būtent pirmaisiais pokario metais (1944-45m.) būta daugiausiai beginklių žmonių aukų.

Negailestinga kova su partizanais ir besislapstančių nuo prievartinės mobilizacijos vyrų gaudymas buvo gera priedanga įvairiems enkavedistų nusikaltimams. Tokie faktai įžvelgiami oficialioje Lietuvos TSR NKVD skyriaus kovai su ginkluotu pogrindžiu viršininko Burtlin'o 1946 02 26 pasirašytoje pažymoje, apie partizanų persekiojimą, kur nurodyta kad tarp 9777 nužudytųjų buvo 29 dezertyrai, 61 besislapstantis nuo mobilizacijos ir 56- "kitas kontrrevoliucinis elementas"⁴. Šie skaičiai neatspindi beginklių aukų skaičiaus, tačiau prisipažįstama kad tokios aukos buvo.

1945 07 29 SSRS Vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojas gen. maj Apolonov'as ir SSRS NKGB- NKVD Įgaliotinis Lietuvoje gen. maj. Tkačenka ir Lietuvos SR NKVD komisaras Bartašiūnas rašte Lietuvos NKVD-NKGBopersektorių, kurie buvo įkurti kovai su ginkluotu pogrindžiu, viršininkams nurodė šiuos “nusižengimus revoliuciniams įstatymams”.

1945 06 22 Utenos apskr. Kuktiškių valsč. NKVD skyriaus viršininkas j. leit Novikovas sulaikė pilietį Rudėną, g.1895m. nuvedė jį į daržinę kurioje tardydamas mušė tol. kol pastarasis mirė. Naikindamas savo nusikaltimo pėdsakus, Novikov'as užkasė Rudėno lavonų toje pačioje daržinėje.

Vilniaus apskr. Dieveniškių valsčiaus NKVD-NKGB darbuotojai Šutovas, Afanasjev'as ir Levin'as tardydami sulaikytus asmenis, sistemingai juos mušė ir. neišgavę iš jų reikalingų parodymų,5 žmones areštinės (kalėjimo) kieme nušovė.

1945 07 08 pasienio būrio 5 skyriaus 2 poskyrio viršininkas kpt. Vlasov'as mušė ir kankino atėjusį užsiregistruoti besislapstantį Jankauską. To pasekmėje pastarajam buvo sunkiai sužeista galva ir sulaužyta kairė ranka. Po medicininės pagalbos suteikimo Vlasov'as nusivedė Jankauską į miškų ir ten sušaudė. Tą pačių dienų kpt. Vlasov’as su grupe karių-pasieniečių Šamulių kaime vykdė kratas, kurių metu sumušė kaimo gyventojus Griškų ir Petrikų bei jų šeimų narius.

1945 07 04 Tauragės apskr. komendantūros pareigūnai sulaikė gimnazijos 4 klasės mokinę Onutę Preilauskaitę. Sulaikytųjų mušė komendanto pavaduotojas politinei daliai v.leit. Lavrov’as viršila Evseev'as ir kiti. Vyr.ltn Beliajev'ui mušant O.Preilauskaitę automato buože, šis iššovė ir sužeidė savo sėbrą į ranką. Mokinė buvo mirtinai sumušta Tauragės apskr. Eržvilko valšč. NKVD skyriaus viršininko Močalov'o ir kūnas įmestas į ežerą. Jo pavaduotojui patarus ir su felčerio Rotanovo pagalba buvo surašytas fiktyvus aktas, kad Preilauskaitė mirė plyšus širdžiai⁵.

Visi šie enkavedistai buvo areštuoti ir atiduoti kariniam tribunolui⁶. Deja šie šėtoniški darbai nebuvo išimtys: greičiau išimtimis buvo tai. kad budeliai teisiami.

Nors nuo 1949m. partizaninis judėjimas Lietuvoje pradėjo silpti, tačiau vien tik MGB oficiali apskaita rodo. kad nusikaltimų būta daug ir vėliau.

Į šią apskaitą pateko nesankcionuoti kankinimų atvejai, pernelyg vieši ir skandalingi girtų MGB-istų siautėjimai ir panašūs atvejai.

Lentelėje Nr.l parodyta 1950m. II-o pusmečio ir 1951,1952m. Kauno sr. MGB nusikaltusių darbuotojų ir jų bausmių statistiniai duomenys⁷. Iš 507 per pustrečių metų nusikaltusių MGB- istų, tiktai 10 buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir 24 pašalinti iš darbo. Didžioji dalis likusiųjų-332 darbuotojai nubausti "disciplinarine tvarka", t.y. gavo nuo 3 iki 15 parų arešto. Apie trečdaliui jų (daugiausia aukštesni pareigūnai) skirtas areštas einant savo darbo pareigas, o tai reiškia kad toliau dirba savo kabinete be teisės bausmės laiku iš jo pasišalinti. Nusikaltėliai su partiniais bilietais atsipirkdavo dar lengviau- "išnagrinėjimu” partiniame susirinkime. Tokių partiečių per minėtą laikotarpį buvo l29. Dar 83 nusikaltusiems darbuotojams tyrimas buvo nutrauktas. Tokios bausmės negąsdino MGB-istų, greičiau atvirkščiai.

Jei per 1950m. antrąjį pusmetį Kauno srityje (1950m. Lietuvos teritorija buvo padalinta į keturias sritis) nurodomi 99 MGB darbuotojai, prasižengę "tarybiniams įstatymams”⁹, tai per 195lm. I-ą pusmetį jų skaičius pasiekia 158¹⁰.

Už ką MGB- istai buvo baudžiami, iliustruoja lentelė Nr.2. Čia ir vėl Kauno srities (Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus sričių analogiškų dokumentų archyve nerasta) MGB darbuotojų savotiška charakteristika.

Iš 1950m. II-ą pusmetį ir 1951,1952m. 342 darbuotojų, patrauktų baudžiamojon ir disciplinarinėn atsakomybėn, 1956 kaltinami aplaidumu darbe. Antroje vietoje- girtavimas chuliganiškas ir amoralus elgesys. Tokių susidaro trečdalis baudžiamųjų- 114.

Tačiau sakoma, kad žuvis genda nuo galvos. Šiuose oficialiuose dokumentuose teigiama kad 1951m. per pirmuosius dešimt mėnesių Kauno sr. MGB valdyboje ir rajonų skyriuose bendrai buvo nubausti 15,3% visų darbuotojų. Pačioje srities MGB valdyboje Kaune 125% darbuotojų, o rajonų skyriuose bendrai buvo nubausta 15.3 % visų darbuotojų¹¹.

MGB ypatingoji inspekcija tyrusi dalį šių nusikaltimų nurodė ir tokius tipiškus atvejus:

1950    11 17 Žiežmarių raj. MGB skyriaus viršininkas papulk. Šuvalov'as Nikolajus įsakė šio skyriaus ltn. Juodviršiui Feliksui ir istrebiteliams Pustilnikov'ul Vladimir'ui bei Dorčlanov'ui Kuzma’i vykti į Januliškių km, slaptai suimti įtariamąjį šio kaimo gyventoją Vaičiulionį, nuvesti į mišką ir griežtai ištardyti. Šie, nuvykę į vietą, pasikvietė Vaičiulionį į mišką -ištraukti įklimpusios mašinos. Tardydami, pastarąjį paklupdė su iškeltomis rankomis ant žemės ir visi trys daužė Vaičiulionį kumščiais ir lazdomis į kaklą, spardė kojomis į nugarą. Visą dieną tokiu būdu prakankinę, paleido namo, grasindami, kad jei kam nors prasitars, tai bus suimtas¹².

1950m. II-e pusmetyje užvesta byla Alytaus raj. MGB skyriaus vertėjui j.ltn. Barkauskui Petrui dėl pil. Juknevičiūtės Bronės išžaginimo¹³.

1950m. antrame pusmetyje taip pat užvesta byla Kalvarijos raj. MGB skyriaus operatyviniam įgaliotiniui ltn. Frolov'ui ir Marijampolės raj. MGB skyriaus tardytojui vyr. ltn. Starkov'ui ir to paties skyriaus vertėjui Vegida'i už suimtojo Rudžiūno Simo mušimą tardymo metu¹⁴.

1951 04 30 MGB 2-os N valdybos (kovai su ginkluotu pogrindžiu) vyr. oper. Įgaliotinis kpt. Žemolochin’as ir to paties skyriaus darbuotojas jltn. Blūdov'as Artamon'as valdybos kabineto 3-e aukšte tardė suimtąją pil. Lenkaitę. Kabineto langas buvo atidarytas.

22val. Žemolochin'as išėjo tarnybiniais reikalais Blūdov'as. likęs kabinete vienas, atsargumo priemonių nesiėmė, ko pasekoje suimtoji iššoko per langą iš trečio aukšto. Dar pažymima, kad Blūdov'as, tik 1950m. baigęs MGB mokyklą, jau 5 kartus baustas- už ginklo pametimą, už girtuokliavimą, chuliganišką elgesį ir nepareigingumą darbe. Viso buvo gavęs 43 paras arešto. Jis siūlomas pašalinti iš MGB organų. Kpt Žemolochin’ui už tai, kad buvo tardoma prie atidaryto lango- 3 parų areštas atliekant savo pareigas¹⁵.

1951 09 24 Raseinių MGB vyr. tardytojas kpt. Pančenko tardė suimtąjį partizaną Laurinaitį. Pamatęs įtartiną suimtojo elgesį, Pančenka pasikvietė į kabinetą skyriaus tardytoją vyr. ltn. Koklin’ą Ivaną, kuris atsinešė į kabinetą siūti tardymo bylą ir tam naudojo kišeninį peiliuką. Išeidamas pasiimti reikalingų dokumentų, Koklin’as paliko ant stalo peiliuką. Laurinaitis, pasinaudojęs proga pagriebė paliktą peiliuką ir puolė ant Pančenko. Šis parvertęs stalą, šaukėsi pagalbos ir bandė išbėgti iš kabineto, bet suimtojo buvo užspęstas į kampą. ištrūkęs į balkoną, MGB-istas iššoko iš antro aukšto. Likęs vienas suimtasis partizanas persipjovė sau pilvą ir iššoko iš antrojo aukšto. Tuo tarpu Koklin'as. išgirdęs kolegos riksmą, į pagalbą neatėjo, o išbėgo į kiemą. Jis nubaustas 10 parų arešto¹⁶.

1952m. II-e pusmetyje Lazdijų raj MGB skyriaus operatyvinis įgaliotinis Sudunov'as Aleksandras apiformindamas piL Kamarauskienės areštą, falsifikavo tardymo medžiagą. To pasėkoje liudininkai "savo parodymų” atsisakė, pareiškę, kad tokių parodymų jie nedavę. Pil. Armonavičius nurodė, kad Sudunov’as tardymui jo nekvietė, o parašai protokole padirbti. Sudunov'as areštuotas 15 parų¹⁷.

Šakių raj. MGB sk. darbuotojas ltn. Lašin'as Dmltrij’us 195107 20 partizanų persekiojimo metu vadovavo istrebitelių grupei. Beieškant pil. Šuopienės ūkyje besislapstančių partizanų, buvo rasti 7 litrai samagono, kurį vietoje visi ir išgėrė. Būdami girti, stribai atsitiktinai rado partizanų spausdintą atsišaukimą, dėl ko pradėjo tardyti Šuopienę ir jos dukterį. Ltn. Lašin’as ir stribai Mickevičius Juozas ir Petkus Juozas reikalaudami parodymų apie partizanus, mušė Šuopienę diržu ir kumščiais, o po to paguldė ant suolo ir mušė lenta per nugarą ir užpakalį. Neišgavęs norėtų parodymų. Lašin'as įsakė stribams saugoti Šuopienę, o pats nuėjo į Lukšų gyvenvietę. Likę vieni stribai ir toliau tardydami mušė moterį. Vėliau visi stribai sumigo. Šuopienė. pasinaudojusi tuo, pabėgo, tačiau greitai šių vėl buvo sulaikyta ir sumušta ginklų buožėmis, po to buvo suvaidintas sušaudymas, šaudant jai virš galvos. Sumušimų pasekmėje Šuopienė 8 paras gydėsi ligoninėje.

Lašin'as, Mickevičius ir Petkus patraukti baudžiamojon atsakomybėn¹⁸.

Savo dokumentuose MGB-istai konstatuoja kad 1951m. II-e pusmetyje Kauno srityje dvigubai išaugo tarybinių įstatymų pažeidimų. Štai Lazdijų raj MGB skyriaus viršininkas papulk. Prilepski’s ir jo pavaduotojas vyr. ltn. Šmatavičius tardymo metu mušė suimtąjį. Kitas suimtasis savo skunde nurodė, kad po minėtų pareigūnų ir operįgaliotlnio vyr. ltn. Nesterovo kankinimų, jis bandė nusižudyti¹⁸.

1951 12 30 Panemunės raj MGB skyriaus darbuotojų buvo sulaikyta partizanų ryšininkė Čemeckaitė. Kaip išgauti iš sulaikytosios parodymus? MGB skyriaus viršininkas maj. Kotko ir jo pavaduotojas Rodin’as versdami ją ramiai stovėti, mušė kumščiais ir gumine šlanga. Be to, šie pareigūnai mušti skatino ir savo pavaldinius- vyr. ltn. Zaicev’ą, ltn. Šliankrich'ą ir j.ltn. Bilboką. Po tokio trijų dienų tardymo, sulaikytoji Čemeckaitė buvo visa mėlyna. Už šiuos veiksmus maj. Kotko buvo areštuotas 20-iai parų (vykdant pareigas), Rodin'as ir Zaicev'as- 15 parų, Bilbokas- 1 parų, o Šliandrikas- 5 paroms²⁰.

Naumiesčio raj MGB skyriaus operįgaliotinis ltn. Garbin'as 1952 04 14 pasigėręs kartu su stribais, darė kratą pil. Lubenio ūkyje. Kratos metu Garbin’as sumušė Lubą Vaclovą ir jo žmoną²¹.

Kybartų raj. vyr. įgaliotinis kpt. Ulitin'as 1952 08 10 Virbalio mieste, būdamas girtas, iš chuliganiškų paskatų bandė atimti iš paauglio Pečiulio bajaną, priklausiusį pil. Dabužienei. Ši paėmusi instrumentą, norėjo nueiti, tačiau MGB-isto buvo parblokšta ant žemės ir sumušta. Į pagalbos šauksmą atskubėję praeiviai sulaikė Ulitin'ą kaip chuliganą ir nugabeno į Kybartų raj. MGB skyrių. Be to nustatyta kad Ulitin’as padirbinėjo MGB valdybos ir rajono MGB skyriaus viršininkų parašus, atestuojant agentus. Anksčiau jis taip pat ne kartą girtavo ir rimtai pažeisdavo discipliną- už tai buvo baustas partine tvarka LKP Kybartų raj. biuro nutarimu už minėtus veiksmus jam pareikštas griežtas papeikimas. Ulitin'as iš MGB organų pašalintas²².

MGB vadovybė bandė pakelti čekistų darbo discipliną, sistemingai rengdavo partinius susirinkimus, paskaitas temomis “Apie čekisto-komunisto moralinį veidą” ir panašiomis²³.

Lentelė Nr1

Žinios apie nusikaltusius Kauno srities MGB darbuotojus ir apie jų atsakomybę.

Lentelė Nr.2

Žinios apie Kauno sr. MGB darbuotojų nusikaltimus.

Lentelė Nr.3

Genocido vykdytojų išsilavinimas ir amžius.

Į Kauno srities MGB valdybą ir jos rajoninius skyrius per 1952 metų I-ąJJ pusmetį buvo priimti 62 nauji darbuotojai.

Naujų darbuotojų išsilavinimas:

-    su baigtu viduriniu- 8,

-    su nebaigtu viduriniu- 44,

-    su pradiniu-10.

Jų amžius:

-    nuo 18 iki 21 metų- 24,

-    nuo 22 iki 30 metų- 33,

-    vyresni- 5.

Atėjo dirbti:

-    iš partinių organizacijų- 10.

-    iš MGB mokyklų ir milicijos- 18,

-    pagal pareiškimus- 29,

-    iš MVD mokyklos- 5\

Pažyma “apie 1952m. 1-6 mėn. Kauno sr. MGB valdybos priimtus darbuotojus”. Buv. LTSR VSK arch. F.16. A.160. B.4. T.L L.193

Šaltiniai

1.    Anušauskas A. Genocidas. MVD- MGB tardymo metodai. // Laisvės kovų archyvas. 1993- Nr.7. L169. 2 Ledas V. ištrauka iš stenogramos. // Alytaus sąjūdis 1989. sausio 12. L.12

3.    Grunskis E Kas degino Klepočius. // Pasaulis. 1991. Nr24. P18.

4.    Buv. LTSR VSK archyvas FJ8. A3. B.12. L33

5.    Ten pat. L33-34.

6.    Ten pat.

7. 1950m. gruodžio 2Sd. Lietuvos TSR Kauno srities MGB valdybos viršininko Sinicin'o raštas Lietuvos TSR MGB ministro pavaduotojui Gailevičiui. // Ten pat. FJ6. A16. B.8. L10-11.

1951m. birželio 7d. Kauno srities MGB valdybos viršininko Počinkov'o raštas MGB ministro pavaduotojui Gailevičiui. // Ten pat. L37-39.

1951m gruodžio mėn. Kauno srities MGB valdybos viršininko Sinycin'o raštas MGB ministro pavaduotojui Gailevičiui. // Ten pat LI10-112

I952m. birželio mėn. Sinycin’o raštas Gailevičiui. //Ten pat L145-146.

!952m. gruodžio 27 d. Kauno sr. MGB valdybos viršininko Pofinkov’o raštas Gailevičiui // Ten pat L193-196.

8. Ten pat.

9.    Ten pat. L10.

10.    Ten pat. L37-

11. Ten pat L89.

12.   Ten pat. L14-1S.

13.   Ten pat. L16.

14.    Ten pat. L171

15.    Ten pat. L42-43-

16.    Ten pat L117.

17.    Ten pat. LII7-118.

18 Ten pat. L120-121.

19.    Ten pat. L.108

20.    Ten pat L.149.

21.   Ten pat L.155

22.   Ten pat L.198.

23.    Ten pat L48-