HENRIKAS SAS-DANILAVIČIUS - VIDMANTAS
Kęstučio apygardos vadas H. Sas-Danilavičius - Vidmantas.
(1922 07 18–1949 11 01)
Ne vėliau kaip 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Henrikas Sas-Danilavičius gimė 1922 m. liepos 18 d. Zarasų aps. Imbrado vls. Miliunčų dvare policijos tarnautojo Stanislavo Sas-Danilavičiaus ir Zofijos Janinos Kobas šeimoje 1 . 1932–1933 2 m. jis lankė Miroslavo (Alytaus aps.) pradžios mokyklą. 1933 m. rugsėjo 1 d.–1934 m. birželio 5 d. mokėsi Alytaus valdžios gimnazijoje. 3
1934–1935 m. vasario mėn. mokėsi Šiaulių valdžios berniukų, 1935–1936 m. – Panevėžio valdžios berniukų gimnazijose. 1936 m. gruodžio 22 d. šios gimnazijos Pedagogų Taryba išdavė pažymėjimą, kuriame nurodė, kad Henrikas Sas-Danilavičius išėjo aukštesniosios mokyklos visų trijų klasių kursą 4 . 1936–1937 m. jis mokėsi Zarasų gimnazijoje. 1937 m., baigęs penkias gimnazijos klases, išvyko mokytis į Kauno Aukštesniąją technikos mokyklą.
Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai įsidarbino techniku, nes nebeturėjo lėšų mokėti už mokslą (neteko tarnyboje žuvusio tėvo pensijos, buvo konfiskuotas šeimos turtas). 1941–1944 m. H. Sas-Danilavičius dirbo techniku Zarasuose, išlaikė motiną ir seserį Haliną. 1944 m. pavasarį kartu su savo sužadėtine medike Sofija Jurgelionyte išvyko į Žemaitiją paviešėti pas gimines ir pakviesti juos į savo vestuves, kurios įvyko tais pačiais metais. Svečiuojantis Tauragės aps. Eržvilko vls. Būdų dvare užklupo antroji sovietų okupacija. Vengdamas represijų, jis pasiliko gyventi ir dirbti Žemaitijoje. Susisiekė su vietine Lietuvos laisvės armijos Eržvilko kuopa ir tapo aktyviu jos nariu.
1944–1945 m. H. Sas-Danilavičius dirbo Tauragės aps. Eržvilko miestelio progimnazijoje, netrukus pertvarkytoje į gimnaziją, mokytoju. Šioje švietimo įstaigoje tuo metu susibūrė išskirtinė Lietuvos laisvės armijos karininkų ir inteligentų grupė.
1945 m. vasarą Eržvilko kuopą perorganizavus į Lydžio rinktinę, H. Sas-Danilavičius dirbo rinktinės štabe, vėliau vadovavo jos Informacijos skyriui. Jis organizavo medikamentų tiekimą partizanams, pogrindinės spaudos leidybą. 1945 m. liepą, prasidėjus sovietų saugumo persekiojimui, trumpam buvo pasitraukęs į ginkluotą pogrindį, bet įtarimams atslūgus, vėl grįžo dirbti mokytoju.
1945–1946 m. H. Sas-Danilavičius buvo Eržvilko gimnazijos direktorius. Tuo metu laikinajam Lydžio rinktinės vadui, tos pačios gimnazijos mokytojui Jonui Kubiliui-Bernotui išvykus studijuoti į Vilnių, H. Sas-Danilavičius ėmė faktiškai vadovauti Lydžio rinktinei, veikusiai Eržvilko, Skaudvilės ir Batakių valsčiuose, kartu organizavo derybas tarp rinktinių, siekdamas lygiomis teisėmis įkurti apygardą.
1946 m. sausio mėn., iškilus pavojui, kad sovietų saugumo gali būti susektas, H. Sas-Danilavičius pasitraukė pas partizanus, viešai paskleisdamas žinią, jog buvo partizanų nušautas už tai, kad vadovavo gimnazijai.
1946 m. rugsėjo 12 d. kartu su Juozu Kasperavičiumi-Angimi, kitais rinktinių vadais ir atstovais įkūrė Jungtinę Kęstučio (nuo 1948 m. balandžio 1 d. – Kęstučio) apygardą.
Viena sėkmingiausių jo organizuotų kovinių operacijų buvo 1946 m. birželio naktį iš 12 į 13 d. dvidešimt trijų politinių kalinių išlaisvinimas iš MGB Tauragės aps. skyriaus vidaus kalėjimo.
1947 m. balandžio 9 d. žuvus Jungtinės Kęstučio apygardos vadui J. Kasperavičiui-Angiui, Šilui, Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinės vadas H. Sas-Danilavičius padėjo atkurti apygardos organizacinę struktūrą.
1948 m. balandžio 1 d. iš Jungtinės Kęstučio apygardos įkūrus Prisikėlimo ir Kęstučio apygardas, buvo sudarytas naujas Kęstučio apygardos štabas. Į jį buvo pakviestas dirbti ir H. Sas-Danilavičius. 1948 m. liepos 8–9 d. Tauragės aps. Batakių vls. Petkaičių miške įvykusiame pasitarime J. Žemaitis jį paskyrė Kęstučio apygardos vadu.
1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA).
2 Ten pat.
3 Ten pat.
4 Ten pat.
Atminimo lenta 1944–1945 m. Eržvilko gimnazijos pastate veikusiam Lydžio rinktinės štabui,
1948–1949 m. veikusiai pogrindinei redakcijai ir spaustuvei, taip pat 1944–1954 m. už Lietuvos laisvę žuvusiems gimnazijos mokytojams ir mokiniams atminti. Bendras pastato ir atminimo lentos vaizdas. Jurbarko r. Eržvilko mstl.,
Šaltuonos g. 14, Eržvilko gimnazija. Aut. skulptorius J. Jagėla. Atidengta 2001 m. kovo 23 d. V. Almonaičio ir V. Meškausko nuotr., 2001 m.
1948 m. gruodžio 1 d. H. Sas-Danilavičius savavališkai išvyko į Kauną ir pateko į pasalą, bet sėkmingai ištrūko iš jos. 1949 m. balandžio mėn. už šią savavališką išvyką Vidmantas buvo pašalintas iš apygardos vado pareigų.
Nepaisant MGB provokacijų, bendražygiams tikint H. Sas-Danilavičius nekaltumu ir norint nuraminti partizanus, jis buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovybės atstovu Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srityje.
1949 m. vasaros pradžioje H. Sas-Danilavičius persikėlė į Aukštaitiją ir įsikūrė Šimonių girioje prie Denionių ežero įrengtame Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo bunkeryje. Jam buvo pavesta Aukštaitijos kovotojus supažindinti su LLKS nutarimais ir padėti juos įgyvendinti.
Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girios mūšyje MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviams ir MGB Kauno skyriaus operatyvinės grupės darbuotojam apsupus jau minėtą Šarūno rinktinės štabo bunkerį kartu su partizanais Juozu Lapieniu-Dariumi ir Aloyzu Žiliu-Žirniu. Žuvusiųjų palaikai slapta palaidoti senosiose Sliepšiškio k. kapinėse.
1998 m. rugsėjo 24 d. jam (kaip H. Danilevičiui) pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. spalio 26 d. dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis, o 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) (po mirties).
Tipinis atminimo ženklas 1949 m. lapkričio 1 d. šioje vietoje įrengtame Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo bunkeryje kautynėse žuvusiems LLKS vadovybės atstovui Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srityje H. Sas-Danilavičiui-Vidmantui, Algimanto apygardos partizanams J. Lapieniui-Dariui ir A. Žiliui-Žirniui atminti. Bendras ženklo vaizdas.
Anykščių r. Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijos Šimonių girios 199 kvart. 103 sklypas. Aut. dizaineris R. Navickas. Atidengtas 1999 m. lapkričio 2 d. R. Trimonienės nuotr., 2008 m.
Lietuvos kario kryžiai šioje vietoje palaidotiems 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje įrengtame Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo bunkeryje kautynėse žuvusiems LLKS vadovybės atstovui Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srityje H. Sas-Danilavičiui-Vidmantui, Algimanto apygardos partizanams J. Lapieniui-Dariui ir partizanui A. Žiliui-Žirniui atminti. Bendras kapo su kryžiais vaizdas. Anykščių r. Anykščių regioninio padalinio Svėdasų girininkijos Šimonių girios 190 kvart. 29 sklypas.
Senosios Sliepšiškio k. kapinės. Aut. Eligijus Smetona. Pastatyti 1991 m. R. Trimonienės nuotr., 2008 m.
Parengė Rūta Trimonienė
