Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities ir Dainavos apygardos partizanų žūtis (1947 m. rugpjūčio 11 d.)
1947 m. rugpjūčio 10 d. enkavėdistai gavo agento pranešimą apie apytikslę Dainavos apygardos vadavietę. Jau vakare MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviai, kuriems vadovavo LSSR NKGB ministro pavaduotojas plk. L. Martavičius, apsupo Punios šilą (dabar – Alytaus r. sav.). Rugpjūčio 11 d. vadavietė buvo aptikta ir apsupta. Prasidėjo kautynės. Pirmas, nenorėdamas gyvas pasiduoti, nusišovė Tauro apygardos Šarūno rinktinės vadas Jonas Pilinskas-Krūmas.
Kiti partizanai naikino dokumentus ir buvusį bunkeryje inventorių. Kautynėse, trukusiose apie pusantros valandos, žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities ir Dainavos apygardos vadas Dominykas Jėčys - Ąžuolis, jo įgaliotinis Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis ir Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras.
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti MGB Alytaus apskrities skyriaus kieme. Užkasimo vieta neišaiškinta.
1947 m. rugsėjo 5 d. Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas išleido įsakymą:
„1947 m. rugpjūčio mėn. 11 d., tragiškomis aplinkybėmis susidėjus, didvyriškai kovodamas žuvo PLP Vadas kpt. Ąžuolis.
Didvyriui pagerbti visoje Merkinės Rinktinės partizanų erdvėje gyvenantiems partizanams nuo š./m. rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. imtinai skelbiu gedulo dienas.
Partizanai šių dienų laikotarpy gedulo ženklan ant partizano asmens ženklo, skersai tautinės spalvos, užsisiuva 10 mm pločio juodos spalvos kaspinėlį.“
VACLOVAS KAVALIAUSKAS- JUODVARNIS
1921–1947 08 11
Vaclovas Kavaliauskas, Adomo, gimė 1921 m. Gyveno Alytaus aps. Alytaus vls. Raudonikių k. Baigė keturias pradžios mokyklos klases.
Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1947 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas, vėliau – apygardos vado įgaliotinis.
MYKOLAS PETRAUSKAS- ARAS
1910 12 18–1947 08 11
Mykolas Petrauskas, Jono, gimė 1910 m. gruodžio 18 d. Seinų aps. Leipalingio vls. Senkonių k. Gyveno Alytaus aps. Alytaus mieste. Lietuvos kariuomenės karininkas. Tarnavo Alytuje Didžiosios Lietuvos kunigaikštienės Birutės ulonų pulke. Buvo mokomojo eskadrono puskarininkis.
1940 m. M. Petrauskas buvo pasiųstas į Vilniaus karo mokyklą.
Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui pabėgo. Vokiečių okupacijos metais dirbo policininku.
Partizanas nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. 1947 m. balandžio 22–24 d. Alytaus aps. Butrimonių vls. Punios šile kaip Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo viršininkas dalyvavo visų Dainavos apygardos partizanų vadų pasitarime, kuriame buvo aptarti opūs organizaciniai partizanų veiklos klausimai – bandyta išspręsti apygardos vado konfliktus su iš apygardos pasitraukusių grupių vadais, nutarta suaktyvinti veiksmus prieš okupacinę valdžią, aptarti kiti aktualūs klausimai – ryšiai, disciplina ir t. t.
1999 m. lapkričio 15 d. M. Petrauskui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 2 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties).
JONAS PILINSKAS -KRŪMAS
1911 (1908) –1947 08 11
Jonas Pilinskas gimė 1911 (1908) m.
Tauro apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkas. 1946 m. gruodžio 26 d. Tauro apygardos vado įsakymu Nr. 39 paskirtas apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo adjutantu. Jam suteiktas puskarininkio laipsnis. 1947 m. g
Kryžius 1947 m. rugpjūčio 11 d. šioje vietoje įrengtame Dainavos apygardos vadavietės bunkeryje kautynėse žuvusiems Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities ir apygardos vadui D. Jėčiui-Ąžuoliui, jo įgaliotiniui V. Kavaliauskui-Juodvarniui, Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo viršininkui M. Petrauskui-Arui ir Tauro apygardos Šarūno rinktinės vadui J. Pilinskui-Krūmui atminti. Alytaus r. Alytaus miškų urėdijos Punios girininkijos Punios šilo 32 kvartalo 11 sklypas. Bendras kryžiaus ir įrašo jame vaizdas. Aut. Andrius Liaukus. Atidengtas 1991 m. lapkričio 17 d. R. Trimonienės nuotr., 2005 m.
O štai kaip Dainavos apygardos vadavietės sunaikinimas LSSR valstybės saugumo ministro pavaduoto papulkininkio Martavičiaus pateikiamas LSSR valstybės saugumo ministrui generolui majorui draugui Jefimovui: „Remiantis šaltinio VITKAUS agentūriniais duomenimis, MGB Alytaus a[pskrities] s[kyriaus] tyrimo medžiaga ir likviduotų banditų grupių partizanų dokumentais, š. m. rugpjūčio 10 d. nuo 22.00 [val.] vykdoma DAINAVOS banditų apygardos štabo paieškos ir likvidavimo operacija pagal 1947 m. rugpjūčio 8 [d.] planą. Operacija vykdoma MGB kariuomenės 34-ojo pulko su priskirtais 200 žmonių iš kitų MGB kariuomenės 4-osios divizijos dalių jėgomis, kurioms bendrąjį operatyvinį vadovavimą vykdo MGB Alytaus a[pskrities] s[kyriaus] viršininkas papulkininkis LOBANOVAS, karinį vadovavimą atlieka MGB kariuomenės 34-ojo š[aulių] p[ulko] vadas papulkininkis NIKITINAS.
Kadangi agento VITKAUS pranešimuose nebuvo nurodyta tiksli DAINAVOS apygardos štabo buvimo vieta, 1947 m. rugpjūčio 10-ąją iki 22 val. Punios mišką apsupo kariuomenė kairiuoju Nemuno krantu ir žiedu priešingame dešiniajame krante; veikia 8 sektoriai ir 3 a[tskirosios] k[arinės] g[rupės]. Siekiant neleisti banditams pasislėpti nuo persekiojimo, miškų masyvo šukavimas galimų perkėlų vietose vyko rytinėje Punios miško dalyje vakarų kryptimi. Šukuojant mišką, 34-ojo š[aulių] p[ulko] 3-iojo bataliono 7-osios kuopos kovotojai eiliniai ŽUKOVSKIS Ivanas Vasiljevičius ir KOLESNIKOVAS Ivanas Dmitrijevičius pagal maisto likučius įtarė koordinatėse 47-10 /5000/ esantį bunkerį. Po kruopščių paieškų bunkerį rado ir blokavo minėtos leitenanto TIURINO kuopos asmeninė sudėtis. Kilus kovai, banditams ne kartą buvo siūloma pasiduoti, bet jie atsisakė, priešinosi 1 val. 30 min. Tuo pačiu degino dokumentus. [...].
Mūšyje karių ugnies sužeisti nusižudė šie banditai:
JĖČYS Dominykas, Povilo s., gimęs 1890 m. Biržų apskrities Vabalninko valsčiuje, turi aukštąjį išsilavinimą, vedęs, buvęs Lietuvos kariuomenės kapitonas, okupacijos laikotarpiu – Alytaus mst. komendanto padėjėjas. Banditų formuotėje nuo 1944 m.
Atlikus atpažinimą ir iš paimtų banditų parodymų nustatyta, kad JĖČYS buvo DAINAVOS apygardos vadas. Iš anksčiau paimtų dokumentų matyti, kad jis buvo PLP vadas, slapyvardžiu ĄŽUOLIS.
2. Pavardė, vardas, tėvavardis – nežinomi, slapyvardis – KRŪMAS, apie 30 m. amžiaus.
Pagal PETRAŠKOS Juozo (šiame mūšyje suimtas partizanas Patrimpas) parodymus nustatyta, kad KRŪMAS buvo TAURO apygardos operatyvinis adjutantas.
3. PETRAUSKAS Mykolas – 36 m. amžiaus, gim. Alytaus apskrityje, iš valstiečių buožių, lietuvis, vedęs, išsilavinimas – vidurinis, buvęs Lietuvos buržuazinės kariuomenės puskarininkis, gaujoje nuo 1945 m.
4. KAVALIAUSKAS Vaclovas – 20 m. amžiaus, gim. Alytaus apskrityje ir valsčiuje, Raudonikių kaime, iš valstiečių buožių, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas – 4 klasės, gaujoje nuo 1945 m.
Paimtieji banditai nurodė, kad KAVALIAUSKAS yra vado įgaliotinis pagrindiniams reikalams.
Likviduojant DAINAVOS apygardos štabą paimta:
Įvairių modelių automatų – 7 vnt., šautuvų – 2, įvairių pistoletų – 9, granatų – 1, šovinių – 3000. Ten pat paimta spausdinimo technika, spaustuvė, antisovietiniai banditiški laikraščiai „AUKURAS“, rašomosios mašinėlės – 2, rotatorius – 1, spaustuviniai dažai – 6 kg, spaustuvinis popierius – 10 kg, radijo imtuvas – 1, radijo baterijų komplektai – 3 vnt.
[...].
Prašau pažymėti įsakyme ir apdovanoti pinigais:
1. MGB Alytaus a[pskrities] s[kyriaus] operatyvinį įgaliotinį jaunesnįjį leitenantą BURČINSKĄ Petrą, kuris vedė derybas su banditais dėl pasidavimo gyviems ir aktyviai su jais kovojo – 1000 rublių suma.
2. 7-os kuopos vadą leitenantą TIURINĄ Nikolajų Matvejevičių už banditų bunkerio blokados organizavimą ir sumanų vadovavimą kautynėms – mėnesio atlyginimo suma.
3. Š[aulių] p[ulko] 7-os kuopos eilinį KOLESNIKOVĄ Ivaną Dmitrijevičių –
4. Eilinį ŽUKOVSKĮ Ivaną Vasiljevičių – abu už operacijos metu parodytą budrumą ir išradingumą surandant bunkeryje besislepiantį Dainavos apygardos štabą ir už aktyvų dalyvavimą likviduojant banditus. Abiem išduoti po 1000 rublių.
5. 7-os š[aulių] kuopos eilinį PELEPENKĄ Nikolajų Vasilejvičių už gerai pasirinktą ugnies poziciją ir šaltakraujiškumą susišaudant su banditas, savo kulkosvaidžio ugnimi jis užkirto banditams išėjimą iš bunkerio, todėl banditai negalėjo taikliai šaudyti – 500 rublių suma...“
Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945–1952 m.),
Vilnius, 2003, p. 363–365
Atstatytas bunkeris ir atminimo lenta 1947 m. rugpjūčio 11 d. šioje vietoje įrengtame Dainavos apygardos vadavietės bunkeryje kautynėse žuvusiems Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities ir apygardos vadui D. Jėčiui-Ąžuoliui, jo įgaliotiniui V. Kavaliauskui-Juodvarniui, Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo viršininkui M. Petrauskui-Arui ir Tauro apygardos Šarūno rinktinės vadui J. Pilinskui-Krūmui atminti. Alytaus r. Alytaus miškų urėdijos Punios girininkijos Punios šilo 32 kvart. 11 sklypas. Atstatyto bunkerio ir atminimo lentos vaizdas. Atstatytas 2003 m. Atminimo lenta pritvirtinta 2003 m. R. Trimonienės nuotr., 2005 m.
Parengė Rūta Trimonienė
