LIETUVIŲ LAISVĖS KOVOS OKUPANTŲ DOKUMENTUOSE
IŠ SOVIETINIŲ ARCHYVŲ
Niekam ne paslaptis, kad istorinė tiesa dešimtmečiais gaubta slaptumo skraiste, atkakliai skinasi sau kelią į tautos atmintį. Nueina į praeitį ideologizuotos, apologetiškos, sausos ir bedvasės sovietinės okupacijos metais išleistos knygos apie valdančią partiją ir socializmo variklį — „klasių kovas“. Ypač skaudus puslapis lietuvių tautos istorijoje yra pokario metai, kai sovietiniai okupantai kartu su vietiniais totalitarinio rėžimo Lietuvoje diegėjais ir sergėtojais, provokavo brolžudišką kraujo liejimą Lietuvoje, vykdė nusikalstamą tautų naikinimo politiką. Tiesa, nors ir pažeidžiama, slepiama ir nutylima, tačiau neįveikiama. Taip atsitiko ir su Lietuvos laisvės kovotojais.
Laisvės kovotojai sovietinių okupantų ir vietinių aktyvistų koneveikiami, šaudomi, gaudomi ir represuojami atlaikė priešų smūgius. Ilgai slopintas tiesos šauksmas randa deramą atgarsį Lietuvos žmonių atmintyje. Tam pasitarnauja rezistencijos dalyvių, sovietiniuose lageriuose ir tremtyje vargus vargusių žmonių gryni kaip ašara, gyvenimo prasmę vaizduojantys unikalūs atsiminimai. Didelė vertybė, kad jie išsaugoti, kad jie gyvi, nes tai dokumentai, kurie atskleidžia didžiausius XX amžiaus totalitarinio režimo nusikaltimus žmonijai, tampa šio režimo nusikaltimų Lietuvoje liudytojais.
Lietuvių laisvės kovos atsispindi ir okupantų dokumentuose. Jie atskleidžia, kaip okupantai slopino išsivadavimo kovą, ciniškai kėlė savo „nuopelnus“, už tai nesidrovėdami reikalauti net Lietuvos žmonėms skirtų amerikoniškų dovanų. Ypač savivaliavo Lietuvoje NKVD kariuomenės 4-oji šaulių divizija, vadovaujama generolo-majoro Vetrovo. Ji į Lietuvą buvo atkelta 1944 m. rugpjūčio pradžioje, tačiau turėjo kone vienerių metų operatyvinės-baudžiamosios veiklos patirtį. Mat divizija kuo puikiausiai įvykdė TSRS vyriausybės užduotis, tremdama iš gimtųjų vietų čečėnus, ingušus ir Krymo totorius, žiauriai susidorodama su visais įvardinamais tarybų valdžios priešais. Savaime suprantama, kaip ir matyti iš pateikiamų dokumentų, Lietuvoje ji nenuobodžiavo. Kuo nuosekliausiai, žudydama ir represuodama Lietuvos žmones, diegė stalininę tvarką, vykdė nusikalstamas karines-operatyvines operacijas. Lietuvoje buvo stiprinamos NKVD, NKGB, visos represinės struktūros, represuojami ir tremiami gyventojai, kuriamas NKVD užverbuotas ginkluotas pogrindis. Taigi okupantų dokumentai įdomūs ir labai svarbūs ne tik tuo, kad jie atskleidžia pasipriešinimo kovų mastą, bet ir tuo, kad jie atskleidžia pačių okupantų padarytus nusikaltimus.
Šie dokumentai yra Lietuvos valstybiniame visuomenės organizacijų archyve, skelbiami pirmą kartą. Tiesa, pirmasis dokumentas (Vetrov’o laiškas A. Sniečkui) buvo eksponuotas Lietuvos etnografijos muziejuje surengtoje 1988 m. parodoje, skirtoje „Birželio 14-ajai — Vilties ir Gedulo dienai“.
Pateiktų dokumentų kalba netaisyta ir terminologija nekeista.
Vanda KAŠAUSKIENĖ
1991 11 21
TSRS VRLK VIDAUS KARIUOMENES 4-JI ŠAULIŲ DIVIZIJA
1944 m. rugsėjo 27 d.
Visiškai slaptai
Lietuvos TSR Visasąjunginės Komunistų (bolševikų) partijos Centro Komiteto sekretoriui drg. Sniečkui
Pranešu, kad vykdant VRLK įsakymus ir 3-jo Baltarusijos fronto Karinės Tarybos nutarimą dėl čekistų-kariuomenės operacijų vykdymo siekiant patikrinti visas gyvenvietes, iššukuoti miškų masyvus kovos su banditizmu, banditų grupių likvidavimo, profašistinių elementų pašalinimo tikslu ir išvalyti fronto užnugarį nuo vokiečių fašistinės armijos likučių, pasilikusių po veržlaus Raudonosios armijos puolimo, Liet. TS Resp. teritorijos išlaisvintuose rajonuose divizijos daliniai, būdami Liet. TSR, nuo 1944 m. rugpjūčio 1 d. (iki 1944 m. rugsėjo 27 d.— V. K.) atliko tokį darbą:
1. Sulaikyta šnipų ir priešo statytinių 90
2. Tėvynės išdavikų 81
3. Sunaikinta banditų 59
4. Suimta banditų 325
5. Sulaikyta raudonosios armijos dezertyrų 741
6. Sulaikyta marodierių 561
7. Vengiančių mobilizacijos į raudonąją armiją 2833
8. Sulaikyta atsilikusių nuo savo dalinių 987
9. Be nustatytų dokumentų 8164
10. Nustatyta režimo pažeidėjų 8094
11. Sulaikyta išėjusių iš nelaisvės ir apsupties 617
12. Už tai, kad neatidavė radijo imtuvų 26
13. Sulaikyta vokiečių 34
Iš viso 22 600
Be šito divizijos dalys Lietuvos TSR teritorijoje nurodytu laiku, panaudodamas karinę jėgą, likvidavo 34 bandas nuo 3 iki 5 žmonių; ginkluotuose susirėmimuose su bandomis žuvo 70 banditų, sužeisti 23, sulaikyti ir perduoti NKVD organams — 685 banditai.
Charakteringi bandų likvidavimo atvejai
1. 1944 m. rugsėjo 21—22 d. majoro Zeleznev’o P. G. vadovaujamas šaulių pulkas 137/3, šukuodamas miškų masyvus ir gyvenvietes: Vėleikių (5030), Paberžės (5030), Juknėnų (5020) ir Blusiškių (5030) (Utenos apskrityje), ginkluoto susirėmimo su banditų grupėmis metu žuvo banditų— 1, paimta į nelaisvę — 6, bandų vadų— 1, įtariamų banditizmu — 3 ir vengiantys šaukimo į raudonąją armiją — 7 žmonės.
2. 1944 m. rugsėjo 2 d. šaulių pulko 137 seržantas Karpov’as, kontrolės leidimų punkte tikrindamas dviejų piliečių dokumentus, pastebėjo pasuose nepažįstamus ženklus, kurie sukėlė įtarimą. Apklausiant sulaikytuosius paaiškėjo, kad jie yra kontrrevoliucinės „Šaulių“ organizacijos nariai. Sulaikytieji perduoti Šaulių miesto NKVD organams.
3. 1944 m. rugsėjo 13 d. 5 vai. 25 šaulių pulko pasienio kuopos 21 raudonarmietis, vadovaujami vyr. leitenanto Savčenko, miške šiauriau Salako (6040), Zarasų apskrityje ginkluoto susirėmimo metu likvidavo banditų gaują, kurios sudėtyje 12 žmonių. Mūšyje žuvo 8 banditai, paimti 4, iš jų 3 sužeisti, tarp jų ir bandos vadas Šlepiatis Emanuilis. Likviduojant bandą paimtas rankinis kulkosvaidis — 1, šautuvų — 10, granatų— 30, patronų — 11 000. Kuopa nuostolių neturėjo.
Divizijos dalys ir padaliniai visa savo tarnybine-operatyvine veikla tęsia Lietuvos TSR teritorijos valymą nuo priešiškų elementų.
1944 m. spalio 10 d. sueina vieneri metai nuo divizijos suformavimo dienos.
Per praėjusius metus divizija įvykdė dvi vyriausybės užduotis: pirmoji Čečėnijoje—Ingušijoje ir antroji — Kryme. Dalys ir padaliniai su pavestais uždaviniais susidorojo gerai.
Per metus divizijos daliniai, vykdydami vyriausybės užduotis, organizuodami operacijas ir tarnybinę-operatyvinę veiklą, atliko tokį darbą:
1. Sulaikyta šnipų ir priešo statytinių 178
2. Tėvynės išdavikų 208
3. Sunaikinta banditų 125
4. Suimta banditų 769
5. Sulaikyta raudonosios armijos dezertyrų 1207
6. Sulaikyta marodierių 561
7. Vengiančių mobilizacijos į raudonąją armiją 3265
8. Sulaikyta be nustatytų dokumentų 21 032
9. Sulaikyta atsilikusių nuo savo dalinių 2157
10. Nustatyto režimo pažeidėjų 1744
11. Sulaikyta išėjusių iš nelaisvės ir apsupties 1257
12. Už tai, kad neatidavė radijo imtuvų 26
13. Sulaikyta vokiečių 627
14. Sulaikyta rumunų 124
15. Sulaikyta spekuliantų 80
16. Ištremtas specialus kontingentas 90 229
Iš viso sulaikyta ir ištremta 139 082
Divizijos karininkai, eiliniai ir seržantai, vykdydami ypatingas vyriausybės užduotis, TSRS NKVD operatyvinius-kovinius įsakymus, parodė bebaimiškumą, narsumą ir atsidavimą Lenino—Stalino partijos reikalui.
Už sėkmingą vyriausybės užduočių vykdymą, sumanų vadovavimą divizijos dalių ir padalinių operatyvinei-tarnybinei veiklai, o taip pat už pavyzdingą vadovavimo uždavinių vykdymą, asmeninį didvyriškumą, pasireiškusį valant Lietuvos TSR teritoriją nuo priešiškų, profašistinių elementų ir revoliucinės tvarkos respublikoje įvedimo, divizijos pirmųjų metinių proga ir dėl buitinių sąlygų pagerinimo, divizija nusipelno paskatinimo.
Prašau Jūsų nurodymo, kad būtų paskirta amerikoniškų dovanų divizijos karininkų, seržantų ir eilinių kareivių, dalyvavusių Lietuvos TSR įvykdytose operacijose, apdovanojimui: 557 karininkams, 1140 seržantų ir 2442 eiliniams kareiviams, iš viso 4139 žmonėms.
Divizijos vadas
generolas-majoras Vetrov’as (parašas)
(Lietuvos valstybinis visuomenės organizacijų archyvas. F. 1771. Ap. 7. B. 91. L. 26—28).
Visiškai slaptai
Dokumentas Nr.
TSR Sąjungos prokurorui
Tikrąjam Valstybės Justicijos patarėjui drg. K. P. Goršeninui
Lietuvos KP (b) CK sekretoriui drg. A. Sniečkui
1944.XI.33 P r a n e š i m a s
Nr. 1/436 c
Dėl kovos su kontrrevoliuciniais nusikaltimais
Lietuvos TSR
1944,XI.l dienai Lietuvos TSR NKGB ir NKVD organų už kontrrevoliucinius nusikaltimus suimti 1548 žmonės...
Nemaža tardytojų dėl savo nepasiruošimo ir visiškai blogos asmeninės kultūros apskritai netinka užimamoms pareigoms. Procesinių pažeidimų sistema, bloga apklausos technika, nemokšiškai užrašyti suimtųjų parodymai, beprasmybė pateikiant kaltinamiesiems klausimus ir užrašant atsakymus į juos —štai kai kurių tardytojų darbo stilius.
...laikau būtina:
1) Kelti NKGB ir NKVD klausimą dėl praktinės paramos Lietuvos TSR NKGB ir NKVD organams kovoje su politiniu banditizmu, imantis priemonių, kad būtų represuojami aktyvių banditų šeimų nariai.
2) Kelti klausimą TSRS JLK (Justicijos liaudies komisariatas — red. past.) Karo Tribunolų valdyboje, kad nedelsiant būtų visiškai sukomplektuotas Lietuvos TSR NKVD kariuomenės karinis tribunolas.
3) Organizuoti nemaža nuosprendžių viešai įvykdant A(ukščiausią) B(ausmę) banditams-teroristams (nors 2-se—3-se jų gausiausiai užimtose apskrityse) išvykstant kariniam tribunolui į vietas.
4) Sukomplektuoti iš prokurorų specbyloms specialų skyrių ir į apskričių prokuratūras kaip apskričių prokurorų pavaduotojus pasiųsti kvalifikuotus prokuratūros darbuotojus iš rytinių Sąjungos sričių.
Einantis Lietuvos TSR prokuroro pareigas Justicijos patarėjo Girko /parašas/
LV VOA. F. 1771. Ap. 7. B. 92. L. 35—42. Mašinraštis. Originalas. Versta iš rusu kalbos.
Visiškai slaptai
TSR Sąjungos prokurorui
Tikrajam valstybės justicijos patarėjui drg. Goršeninui K. P.
Papildymas 1944.XI.13, Nr. 1/436 c pažymai
Pranešu:
politinis banditizmas Lietuvos teritorijoje įgauna vis platesnį mastą. Banditai užpuola tarybines ir partines įstaigas, žudo partinius ir tarybinius darbuotojus, NKVD, NKGB, grasina ir terorizuoja kaimo žemutinį tarybinį aktyvą.
Vykdomi kovos su banditizmu veiksmai iki šiol nedavė reikiamų politinių rezultatų todėl, kad pagrindinė masė banditų — tai vietiniai gyventojai, besislapstantys pas save namuose ir miškuose.
Realus veiksnys banditizmui išnaikinti būtų represuotų banditų, asmenų, pabėgusių su vokiečiais arba pasislėpusių miškuose nuo šaukimo į raudonąją armiją, ir kitų aktyvių vokiečių talkininkų šeimų trėmimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašau Jus šiuos pasiūlymus išdėstyti atitinkamiems direktyviniams organams dėl ištrėmimo iš Lietuvos TSR aukščiau nurodytų šeimų.
Nurodytu klausimu prašau Jūsų skubių nurodymų.
Lietuvos TSR prokuroras
III klasės valstybinis justicijos patarėjas
M. Baliasnikov’as (parašas)
(Ten pat. L. 43).
Visiškai slaptai
VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkui drg. V. Ščerbakovui
Apie socialistinio teisėtumo pažeidimus Lietuvos TSR
Lietuvos TSR
VKP(b) CK biuro priemonės Lietuvoje 1946 metais kovoje su įstatymų pažeidėjais davė rezultatų, šių pažeidimų pastebimai sumažėjo. Tačiau pastaruoju metu vietos darbuotojai, o ypač MVD ir MGB organai, vėl dažnai pažeidinėja įstatymus. Yra daug faktų, kad nužudomi nekalti žmonės, neteisėtai areštuojami, sumušami ir prievartaujami tarybiniai žmonės, atimamas gyventojų turtas ir daiktai, juos pasisavinant.
<...>
Pastaruoju metu peržiūrint bylas MVD kariuomenės Kariniame Tribunole atskleista keletas MVD darbuotojų sufabrikuotų bylų, kuriose patraukti baudžiamojon atsakomybėn niekuo nekalti žmonės kaip gaujų dalyviai arba bendrininkai.
Mažeikių apskrities MVD įgaliotinis patraukė baudžiamojon atsakomybėn 7 žmones, esą už ryšius su gauja, tarp kitko, minėtus piliečius palaikyti ryšį privertė specialiai MVD įgaliotinio atsiųsta darbuotojų grupė. Tas pats MVD įgaliotinis sudarė analogišką bylą 5 žmonėms.
Švenčionių apskrities MVD įgaliotinis tokiais pat metodais už ryšį su banditais patraukė atsakomybėn 8 žmones. Pas tuos piliečius MVD įgaliotinis pasiuntė savo darbuotojus, kurie, pasak areštuotųjų, apsimetę banditais, grasindami sušaudyti, vertė juos maitinti, girdyti spiritiniais gėrimais ir suvesti juos su gauja.
Trakų apskrities MVD apskrities skyriuje analogišku keliu buvo nubausti 6 žmonės — Karužas, Žilinis, Buslavičius, Survila, Arlinskas ir Bijus <...>
1947.II.7
F. Budagovskis (kopija)
(Ten pat. Ap. 190. B. 5. L. 26, 34—35).
Serija „K“
Visiškai slaptai
LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui
(Laiškas LKP (b) CK užregistruotas 1948 m. spalio 14 d. — V. K.)
Per penkerius savo egzistavimo metus divizija sėkmingai įvykdė visus partijos ir vyriausybės uždavinius. Ji likvidavo pavienius vokiečių grupių likučius ir pasirodžiusius Krasnodaro krašte banditus. Dalyvavo mūšiuose išlaisvinant Krymą ir Lietuvos TSR. Divizijos daliniai atliko didelį darbą išvalant Krymą nuo vokiečių—rumunų gaujų likučių ir kitų elementų.
Daug rimtesnis ir atsakingesnis uždavinys divizijai teko spręsti Lietuvos TSR teritorijoje.
Per 4 atkaklios kovos su pikčiausiais tarybų valdžios priešais — lietuvių ir vokiečių buržuaziniais nacionalistais — metus divizijos daliniai visiškai likvidavo 6 gaujų štabus, apie 300 banditų grupių. Užmušta ir suimta daugiau kaip 1000 nacionalistinio pogrindžio vadeivų ir vadovų, sunaikinti ir suimti 26 692 banditai, 3843 nacionalistinio pogrindžio dalyviai.
Per tą laiką iš banditų tiesiogiai kovose su jais paimta: 1067 kulkosvaidžiai ir minosvaidžiai, 6595 šautuvai, 2568 automatai, 3219 pistoletų, 6070 granatų, 1 500 000 šovinių. Šie skaičiai kalba apie tai, kad divizija sudavė rimtą smūgį lietuvių ir visų tarybinių tautų priešams ir tuo skatino sėkmingą socializmo statybą Lietuvos TSR.
Mirtinoje kovoje su tarybų valdžios priešais 441 divizijos kareivis krito drąsiųjų mirtimi už mūsų Tėvynės garbę, laisvę ir nepriklausomybę, 610 žmonių buvo sužeista.
Tarybų vyriausybė aukštai įvertino divizijos kovinius veiksmus, apdovanojusi 419 karių ordinais, 554 medaliais už miestų gynybą ir 7500 karių medaliais „Už pergalę prieš Vokietiją“ ir „Už pergalę prieš Japoniją“.
Kartu su kovinių uždavinių vykdymu kovoje su banditizmu divizijos kariai aktyviai dalyvauja rengiamuose partijos ir vyriausybės svarbiausiuose politiniuose ir ūkiniuose renginiuose.
Divizijos daliniai susidorojo su iškeltais jiems uždaviniais, užtikrindami rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, Lietuvos Tarybų Socialistinių Respublikų Aukščiausiąją Tarybą ir vietines darbo žmonių deputatų tarybas. Daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių dirbo agitatoriais, patikėtiniais ir apylinkių rinkiminių komisijų nariais, 22 žmonės išrinkti į vadovaujančius partinius ir tarybinius organus.
Kareiviai, seržantai ir karininkai, aktyviai dalyvaudami valstybinės paskolos pasirašymo kampanijose, per 5 metus surinko valstybės paskolos per 15 milijonų rublių.
Divizijos karių jėgomis Lietuvos TSR teritorijoje atstatyta ir naujai pastatyta 104 pastatai, tarp jų 31 kareivinės, 6 namai karininkams ir 1 klubas, 6 sandėliai, 2 štabai, 4 daržovių saugyklos, 16 pirčių ir skalbyklų, 11 garažų, 8 virtuvės ir valgyklos ir t. t. Viso 126 475 kv. metrai.
< ...>
TSRS VSM Vidaus kariuomenės 4-os šaulių
divizijos vadas generolas-majoras Vetrov’as (parašas)
Divizijos štabo viršininkas
pulkininkas Klimov’as (parašas)
L. e. politskyriaus viršininkas majoras Yss’as (parašas)
VSM Vidaus kariuomenės 261 šaulių pulko vadas
pulkininkas Zakurdajev’as (parašas)
(Ten pat. Ap. 52. B. 15. L. 50—51).
