NUO BIRUTĖS KALNO
PAMINKLAI
Balys Juknevičius
Kur Šatrija, Rambynas,
Kur Minija srauni
Gražioj žemaičių žemėj
Užaugo jie jauni...
Mažas mūsų kraštas Lietuva, tačiau gražus kaip gintaro lašelis, brangus kaip Motina. O kiek daug niekšų į jį kėsinosi - mongolų ordos, kryžiuočiai, lenkai, rusai ir vokiečiai. Švedai, vėl vokiečiai, rusai. Gynė savo laisvę aukštaičiai, gynė žemaičiai, gynė visa Lietuva. Kraujas ir ašaros liejosi ir Palangos pajūryje. Kardo rinktinė veikė didelėje Žemaitijos dalyje. Jos veiklos ribos siekė Plungę, Telšius, Rietavą, Judrėnus, Gargždus, Baltijos pajūrį.
Palangos, Darbėnų ir Kretingos apylinkėse veikusi vakarinė Kardo rinktinės dalis skyrėsi nuo kitų junginių tuo, kad pasipriešinimo okupantams branduolį sudarė gimnazistai ir jų mokytojai.
Beveik visi jaunieji partizanai įvykdė duotą priesaiką: atidavė Tėvynei tai. ką privalėjo - savo jaunas gyvybes.
Palangoje ir jos apylinkėse iškilo keletas paminklų, kurie primins tautai kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę didvyrius.
Pirmas paminklas-kryžius iškilo Palangoje, Vytauto gatvėje, senosios vaistinės kieme, kur stribų karaliavimo laikais buvo niekinami žuvę partizanai.
Antras paminklas žuvusiems Palangos krašto partizanams iškilo 1995 m. Kretingos raj. Žibininkų k., Vilimo miške, prie bunkerio, kuriame žuvo 5 partizanai. Paminklas pastatytas LPKTS Palangos skyriaus iniciatyva, pašventintas 1995 10 01.
Paminklas prie Palangos-Šventosios kelio Būtingės apylinkės 1918-1919 m. savanoriams pastatytas 1998 m. P.Gabrėno lėšomis ir iniciatyva.
1950 01 10 žuvusių Kardo rinktinės partizanų Augustino Kieso-Jūros ir Juozo Zobernio-Ukmergio atminimas įamžintas paminklu prie Kretingos-Salantų kelio.
□ Paminklas žuvusiems partizanams Kretingos r. Žibininkų k.
□ Atidengiant paminklą: kalba LPKTS prezidentas B.Gajauskas; iš dešinės stovi J.Zobernis
□ Kryžius Palangoje vaistinės kieme
□ Prie paminklo A.Kiesui ir J.Zoberniui buvusi jų ryšininkė Severiną Žviklytė-Markaitienė-Pustelnikė
□ Pirmas iš dešinės P.Gabrėnas, paminklo statybos iniciatorius
Augustinas Kiesas-Jūra, g. 1922 m. pokario metais tapo "liaudies gynėju". Pamatęs tikrąjį šių "gynėjų" veidą, keletą jų sunaikino ir išėjo į žaliuojančią girią ginti Lietuvos. Buvo labai narsus, vadovavo Širvydo partizanų būriui. Bunkerį išdavė jo jaunystės draugas, kuriuo Jūra pasitikėjo ir parodė bunkerį. Kiesas, sunkiai sužeistas, buvo atitemptas prie kelio ir nukankintas. Išniekintas Kretingoje.
Juozas Zobernis-Ukmergis, g. 1915 m., vokiečių okupacijos metais ištremtas darbams į Vokietiją. Grįžęs vėl slapstėsi, nes nenorėjo tarnauti kitam okupantui. Išėjo į mišką ir įsitraukė į ginkluotą kovą, kai tapo neįmanoma slapstytis namuose. Žuvo išduotas kartu su Jūra, išniekintas Kretingoje.
Tais pačiais 1950 m. "baltųjų meškų krašte" Juozo brolis Feliksas susilaukė sūnaus. Partizano brolio atminimui sūnus buvo pakrikštytas Juozo vardu. Grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Palangoje, sukūrė šeimą. 1998 m. Felikso, Jovitos ir Juozo Zobernių lėšomis ir pastangomis partizanų žūties vietoje iškilo gražus paminklas.
Paskutinieji Palangos krašto partizanai žuvo 1953 04 06 šv.Velykų rytą Vaineikių miške. Išdavė moteris, kuri juos maitino, kuria pasitikėjo... Žuvo: Stasys Jonauskas-Simonas, Antanas Beinoras-Leonas,Liūtas, Antanas Bružas, Antanas Gležeris.
Keleivi, važiuojantis pro šalį, nusilenk žuvusiems už savo ir mūsų laisvę...
Apie Palangos partizanus pasakojo Marytė Jurevičiūtė, Juozas Zobernis, Petras Gabrėnas
