KGB PASTANGOS 1989-AISIAIS

Tarp išlikusių KGB dokumentų yra ir buvusio LSSR KGB pirmininko 1989 metų darbo ataskaita, tiksliau, tos ataskaitos juodraštinis variantas. Ši darbo suvestinė, nors konkrečiai ir nenurodyta, matyt, turėjo būti siunčiama į SSRS KGB arba, kaip dokumente ne kartą minima, į Centrą.

Pirmoje ataskaitos dalyje KGB generolas majoras E.Eismuntas apibūdina bendrą Lietuvos politinę padėtį, vertindamas kaip labai sudėtingą. Iš E.Eismunto rašto matyti, kad LSSR KGB pirmininkas nepatenkintas ne tik įvykiais respublikoje, bet ir LKP vadovų pozicija ir veiksmais. E.Eismuntą galima laikyti konservatyviosios sovietinės nomenklatūros atstovu, nelabai pritariančiu senosios partinės nomenklatūros atnaujinimo ir kitoms perestroikos idėjoms. Tai matome iš 1988m. rugpjūčio 30d. Vilniuje, Dailininkų sąjungoje įvykusio LSSR KGB pirmininko susitikimo su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvu ir ypač su kitos partinės nomenklatūros srovės šalininkais, remiančiais M. Gorbačiovo politiką (Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje buvo daug LKP narių, vėliau išrinktų į LKP CK, taip pat Valstybinio Vilniaus universiteto ir Rašytojų sąjungos pirminių kompartijų organizacijų sekretoriai):

"V.Petkevičius: Stalinui, kaip sakė A.Jakovlevas (Politbiuro narys, M. Gorbačiovo šalininkas, 1988m. atvykęs į Lietuvą gelbėti Sąjūdžio nuo konservatyviosios nomenklatūros puolimo- D.S.), lengviausia viską nurašyti. Bet Sąjūdį jaudina pas mus, Lietuvoje, užsilikęs stalinizmas.

E.Eismuntas:Nėra pas mus to stalinizmo, nėra.

V.Petkevičius:Jakovlevas savo pranešime pastebėjo, kad yra/.../

B. Genzelis:Visa Sąjunga kalba apie stalinizmą, objektyviai analizuoja stalinizmo ištakas, o Lietuvoje šito jokiu būdu nenorime matyti... Saugumiečiai Lietuvoje kitokie negu Sąjungoje." (Šio susitikimo diktofoninis įrašas išspausdintas "Kauno aide" 1988 08 31.)

Beje, E.Eismuntas savo ataskaitoje mini Vidaus reikalų ministerijoje (MVD) kilusius nesutarimus (buvo bandymų įkurti Sąjūdžio grupę), tačiau iš jo nuogąstavimų dėl KGB darbuotojų kovinės dvasios išlaikymo nesunku pastebėti, kad trintis tarp senosios ir naujosios politikos šalininkų buvo ir pačioje KGB struktūroje. Sovietų istorijoje tai gana dėsninga, nes pasikeitus Generaliniam sekretoriui ir paskelbus naują partijos kursą, dažniausiai suaktyvėdavo kova dėl valdžios ir pačiose represinėse struktūrose (E.Eismuntas iš savo posto atleistas 1990 metais*).

--------------
*Eduardas Eismuntas, Adolfo, gimė 1932m. Kaune, juristas, baigė SSRS MGB 2 metų mokyklą Vilniuje, VVU teisės specialybę, SSRS KGB mokyklą Mr.101 Maskvoje; 1947-1949m. Kauno amatų mokyklos moksleivis; 1949-1950m. dirbo Kauno "Raidės" spaustuvėje; 1952-1953m. Kauno MGB specgrupės įgaliotinis; 1971-1974m. LSSR KGB 1 skyriaus viršininkas; nuo 1987 04 17- LSSR KGB Komiteto pirmininkas; nuo 1987 06 21- LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo narys; nuo 1987 10 31- generolas majoras; iš LSSR KGB Komiteto pirmininko pareigų atleistas 1990 05 10.
-------------

Be abejo, Maskva gerai žinojo LSSR KGB vadovo nuotaikas, todėl galime daryti išvadą, kad E.Eismuntas negaudavo visos informacijos apie Kremliuje sudarytas perestroikos subtilybes ir slapčiausius planus, kad dalis Lietuvoje veikusių agentų ir operatyvinių kombinacijų buvo žinomi tik Maskvos Centrui. Kaip matyti iš ataskaitos, E.Eismuntas nelabai suprato ir LKP vadovų taktikos, kurie šią derino tiesiogiai su Kremliumi. Kita vertus, visiškai akivaizdu, kad 1989 metais KGB padalinys Lietuvoje, nors ir niurnėdamas, ištikimai tarnavo LKP CK ir jo pirmajam sekretoriui A.Brazauskui, siųsdamas išsamias ataskaitas, slaptą medžiagą ir, kaip rašo E.Eismuntas, "dalis šios informacijos lėmė svarbių politinių sprendimų priėmimą".

Vertingiausios iš šio E.Eismunto rašto yra antroji ir trečioji dalys, nes čia atskleidžiamas KGB žvalgybos ir kontržvalgybos skyrių darbas, nukreiptas prieš Lietuvos valstybės atkūrimą. Štai per 1989 metus su žvalgybinėmis užduotimis į

Vakarus išvyko 170 agentų, taip pat veikė užsienio (jų terminu- zakordonyj) agentai Europarlamente, Vakaruose gyvenančių lietuvių organizacijose ar kitur. Ataskaitoje minimas ir agentas, slapyvardžiu Kliugeris, apie kurio veikią "Laisvės kovų archyvas" 1995m. paskelbė dokumentų rinkinį "Iš naujausios Lietuvos istorijos". 1989 metais KGB į JAV bei kitas valstybes išsiuntinėjo beveik 2000 vnt. įvairios propagandinės medžiagos, kurios dauguma, matyt, buvo skirta pasauliui įrodyti, kad lietuviai-žydšaudžių tauta, nes kaip tik tuo laiku užsienio spaudoje ir tarp politikų sustiprėjo tas iki šio! tebeeskaluojamas Lietuvos šmeižtas.

Pagrindinė kontržvalgybinio skyriaus veikla buvo nukreipta prieš besikuriančias patriotines organizacijas bei partijas, infiltruojant ten savus agentus ir jas skaldant. Kaip matyti iš ataskaitos, daug dėmesio skirta ne visam sąjūdžiui, o tik jo radikaliajam sparnui, besirengiančiam atkurti nepriklausomybę. Šių politikų bei nepriklausomybės idėjos žlugdymui per spaudą ir kitas masinės informacijos priemones buvo skleidžiama kompromituojanti medžiaga (kartais šmeižtai), kuri, kaip rašo E.Eismuntas, legalizuota ne visa, o tik jos dalis. Kita kompromituojančios medžiagos dalis, palikta ateičiai, kad būtų galima ir toliau šantažu paveikti Lietuvos politinį gyvenimą. Tam pačiam tikslui skirtos ir KGB agentų dosjė, kurios buvo ne sunaikintos, o slapta išgabentos į Maskvą. Beje, dabar galime tvirtinti, kad 1990 metais pasakyti E.Eismunto žodžiai, jog "aš išsprogdinsiu naująją Aukščiausiąją Tarybą iš vidaus" pasitvirtino: po įvairių KGB iniciatyva spaudoje pasirodžiusių skandalingų istorijų Aukščiausioje Taryboje sukelta krizė 1992 metais baigėsi priešlaikiniais Seimo rinkimais.

Daug dėmesio KGB skyrė Bažnyčiai ir Darbininkų sąjungai. Žinodami Lenkijos "Solidarumo" jėgą ir bijodami, kad Darbininkų sąjunga nevirstų jo analogu, KGB per savo agentus (per metus į Sąjungą infiltruoti 32 agentai) šį judėjimą pasistengė užgniaužti dar pačioje jo kūrimosi užuomazgoje. Gal todėl ir šiandien Lietuvoje nėra nei normalios darbininkų organizacijos, nei tikros profsąjungos.

Ataskaitoje E.Eismuntas net keletą kartų mini, kad LKP nebesukontroliuoja masinių informacijos priemonių, tačiau apie KGB įtaką joms užsimena gana kukliai. O juk kaip tik 1989metais ir buvo įgyvendinami KGB planai, atskiriantys sąjūdietišką spaudą nuo Sąjūdžio. ("Lietuvos aidas, 1992 08 24 "Pranas: aplodismentai generolui".) Kažkodėl šioje ataskaitoje neminimi ir pagrindiniai, įtakingiausi Sąjūdžio lyderiai, o rašoma tik apie atliktas priemones prieš jaunesnius antrojo plano veikėjus, nors rašto pabaigoje E.Eismuntas įspėja Centrą, kad po 1990m. vasario mėn. rinkimų

Aukščiausioji Taryba gali paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. Čia pat generolas E.Eismuntas pabrėžia, kad KGB Lietuvoje ruošiasi veikti bet kokiomis ekstremaliomis sąlygomis.

1989m. E.Eismunto ataskaita spausdinama kiek sutrumpinta. Ataskaitoje minimų slapyvardžių iššifruoti nesistengėme, tą darbą palikdami Lietuvos specialiosioms tarnyboms. Šios publikacijos tikslas - atskleisti KGB veiklą, metodus ir nuotaikas 1989 metais.

Ataskaita versta iš rusų kalbos, siekiant išsaugoti E.Eismunto stilių.

Labai slaptai

Ataskaita

Lietuvos SSR KGB operatyvinės ir tarnybinės veiklos 1989 metais suvestinė

Lietuvos SSR KGB operatyvinė-tarnybinė veikla 1989 metais buvo nukreipta įvykdyti partijos nutarimus ir SSRS KGB nurodymus besitęsiančios šalies perestroikos, viešumo ir visuomenės demokratizavimo sąlygomis, užtikrinti valstybės saugumą. Šiems procesams būdinga ypatingas dinamiškumas, tolesnis politinių jėgų susiskaidymas ir poliarizacija, ir visa tai sukomplikavo politinę ir operatyvinę padėtį respublikoje. Respublikos partinė vadovybė suglumo, tapo neveikli ir nuolaidžiavo, todėl Lietuvos judėjimas už persitvarkymą-"Sąjūdis" metų pabaigoje galėjo visiškai perimti politinę iniciatyvą, o "Sąjūdžio" radikalusis sparnas, atmetęs bet kokius formalumus ir spekuliuodamas valstybingumo bei nepriklausomybės idėjomis, pradėjo aktyvią, atvirą kovą dėl įstatymų leidimo ir vykdomosios valdžios.

Pagrindiniu stimulu šiam tikslui siekti buvo įtikinanti "Sąjūdžio" šalininkų pergalė SSRS liaudies deputatų rinkimuose, kai jie iš 42 mandatų iškovojo 36. Partija praktiškai nebesukontroliuoja masinės informacijos priemonių, jomis naudojasi "Sąjūdis" ir formuoja sau naudingą visuomenės nuomonę.

Prasidėjo aktyvus psichologinis sovietinio-partinio aktyvo, besiremiančio marksistinėmis-lenininėmis nuostatomis, pjudymas. Atsirado tarsi partinės vadovybės aljansas su radikaliomis politinėmis jėgomis, kai kurios iš jų yra ryškios antisovietinės, nacionalistinės krypties. Sukurtas vadinamasis "politinių partijų ir organizacijų koordinacinis komitetas", kuriam vadovaujant, ir organizuojamos šmeižikiškos kampanijos masinės informacijos priemonėse, mitingai, demonstracijos, badavimai. "Sąjūdžio" ir kitų neformalių organizacijų kalbos pertekusios ultimatyvių reikalavimų ir neatsakingų provokacinio pobūdžio pareiškimų. Visoje respublikoje atstatinėjami ir restauruojami buržuazinės Lietuvos paminklai, iškilmingai perlaidojami ginkluotų bandų dalyvių, tremtinių palaikai. Tęsiasi išpuoliai prieš teisėsaugos organus, ypač prieš KGB ir MVD, buvusius liaudies gynėjus. Visa ši kampanija savo apogėjų pasiekė per Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečio metines ir pasibaigė autokelyje Vilnius-Talinas suorganizuota gyvąja grandine "Baltijos kelias", kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 000 respublikos gyventojų.

Taip pat buvo daromas stiprus spaudimas respublikos Aukščiausiajai Tarybai ir atskiriems jos deputatams. Paveikta liaudies deputatų, atstovaujančių "Sąjūdį", Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba priėmė nemažai įstatyminių aktų (dėl pilietybės, referendumų, rinkimų ir t.t.), pakeitė Lietuvos SSR Konstitucijos 6 ir 7 straipsnių redakcijas, taip pat priėmė nutarimą dėl politinių partijų, tuo praktiškai respublikoje įteisindama daugiapartinę sistemą. Apie savo atgimimą pareiškė ir suvažiavimus surengė socialdemokratų ir demokratų partijos, steigimosi stadijoje yra humanizmo ir progreso, krikščionių demokratų, tautininkų (nacionalistų) partijos, pretenzijas tapti politinėmis organizacijomis pareiškė Žalieji, darbininkų sąjunga, tremtiniai ir kt.

Š.m. gruodžio 20d. Lietuvos kompartijos XX suvažiavime buvo priimta deklaracija ir nutarimas apie statusą, kuriuose pažymima, kad KPSS respublikinė organizacija reorganizuojama į Lietuvos komunistų partiją su savo programa ir statutu (įstatais), kurių tikslas - nepriklausomos Lietuvos valstybės ir demokratinės visuomenės sukūrimas. Suvažiavimas skelbė, kad Lietuvos kompartijos ir KPSS bendradarbiavimas ir ryšiai turi būti lygiateisiai, taip pat sąjunginių respublikų ir kitų šalių kompartijų.

Sudėtingi ir prieštaringi procesai vyksta tarp inteligentijos ir jaunimo. Žymi dalis kūrybinės ir mokslinės inteligentijos yra pagrindinė varomoji ir intelektualioji "Sąjūdžio" ir kitų neformalių organizacijų, atgimstančių politinių partijų jėga. Mokslų akademija ir jos institutai, Vilniaus universitetas ir kitos aukštosios mokyklos, kūrybinės sąjungos tapo įvairių idėjų, projektų, programų Lietuvos valstybingumui atkurti generatoriais.

Jaunimas ir studentija, veikiami nacionalinio atgimimo ir politinės nepriklausomybės idėjų, kuria įvairias organizacijas, sąjungas bei grupes, iš esmės atkartojančias buržuazinėje Lietuvoje buvusias struktūras. Jų tikslai - auklėti jaunimą nacionalistinių tradicijų, lietuviško savitumo ir patriotizmo dvasia. Dalis jų propaguoja negatyvų požiūrį į KPSS ir komjaunimą. Šį procesą gerokai paveikė respublikos komjaunimo iširimas. Tarp studentų labai populiarios aukštųjų mokyklų savarankiškumo ir visuomeninių disciplinų panaikinimo idėjos.

Respublikos Katalikų Bažnyčios vadovybė, iš esmės paremdama Sąjūdžio idėjas ir tikslus, atvirai nekonfrontuoja su sovietų valdžia, bet sumaniai išnaudoja susidariusią jiems palankią situaciją ir išsikovoja iš valdžios ryškių nuolaidų. Atidaryta antroji dvasinė seminarija, statomos naujos ir atstatomos senos sugrąžintos bažnyčios, bendrojo lavinimo mokyklose pradėtas fakultatyvinis tikybos dėstymas.

Per praėjusius metus susikūrė ir aktyviai veikia kultūrinės lenkų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų draugijos, kurių veikla neretai įgyja nacionalistinę kryptį. Keletas Vilniaus krašto apylinkių ir rajoninių tarybų, kurių teritorijose gyventojų daugumą sudaro lenkų kilmės žmonės, paskelbė šių administracinių vienetų autonomijas.

įtampą respublikoje stiprina neformalų kampanijos prieš SSRS ginkluotąsias pajėgas, už Lietuvos "demilitarizaciją" ir karinių dalinių išvedimą iš jos teritorijos, atsisakymą tarnauti Sovietinėje armijoje. Tuo tikslu suorganizuotos įvairios demonstracijos ir žygiai, piketai prie karinių objektų, parašų rinkimai, šmeižikiškos medžiagos publikavimas spaudoje. Karininkų atžvilgiu buvo socialinės neteisybės aktų, pasitaikė netgi jų ir jų vaikų sumušimo atvejų. Padažnėjo bandymų patekti į saugomas karinių dalinių teritorijas, sargybinių užpuolimas. Kraštutinių ekstremistinių akcijų organizatoriai ir tiesioginiai vykdytojai buvo tokių antisocialistinių formuočių kaip "Lietuvos laisvės lyga", demokratų partija, "Lietuvos nacionalinio jaunimo sąjunga" ir kt. lyderiai bei aktyvistai.

Šiais metais žymiai padaugėjo kriminalinių nusikaltimų, kurie, esant įtemptai politinei situacijai, dar labiau destabilizuoja padėtį, daro nuostolius ekonomikai, negatyviai veikia gyventojus.

Akivaizdžiai suaktyvėjo priešininko spectarnybų ir reakcingųjų lietuvių emigrantų organizacijų ardomoji veikla. Pakeitę savo veiksmų taktiką, jie plačiai ir atvirai naudojasi besiplečiančiais oficialiais tarptautiniais sovietinių įstaigų ir kai kurių respublikos piliečių ryšiais. Žymiai sustiprėjo finansinė ir materiali pagalba "Sąjūdžiui" ir kitiems neformaliems susivienijimams. Kai kurie radikaliai nusiteikę "Sąjūdžio" lyderiai ir respublikos vadovai dalyvavo reakcingųjų emigrantų organizacijų renginiuose ir pasirašė bendrus dokumentus, deklaruojančius siekti nepriklausomybės. "Sąjūdžio" vadovybės atstovai buvo priimti JAV ir kitų valstybių vyriausybiniuose bei parlamentiniuose sluoksniuose, JAV administracija jiems pažadėjo remti procesus, vykstančius Pabaltijo respublikose.

Komiteto žvalgybinis skyrius 1989m. stengėsi surinkti informaciją apie Vakarų valstybių oficialių sluoksnių, priešininko spectarnybų ir reakcingų Pabaltijo nacionalistinių centrų priešiškas akcijas, kurių tikslas, pasinaudojus demokratinių pasikeitimų procesu, susilpninti ir suardyti sovietinę tautų draugystę, kurstyti Lietuvą pasitraukti iš SSRS sudėties. Šia linkme buvo imtasi pasipriešinimo priemonių. Parengta ir pravesta 16 aktyvių ir kontrpropagandinių priemonių, iš kurių 12 įtraukta į PGU "A" tarnybos1 įskaitą. Tikslingai panaudoti užsienio lietuvių organizacijose autoritetingi ir įtakingi operatyviniai šaltiniai, slapyvardis Kliugeris, Profesorius, Gražys, Konsulas ir kt. Panaudota mums naudinga įtaka Europarlamente padėjo pašalinti iš priimto dokumento skyrių apie Pabaltijo "okupaciją" ir reikalavimą suteikti nepriklausomybę. Į VFR žurnalą "Nemuno kraštas" nusiųsta medžiaga, įrodanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimo į SSRS teisėtumą bei smerkianti neformalių siautėjimų ekstremistinius veiksmus šiuo klausimu. Amerikos visuomenė bei JAV lietuvių emigrantų lyderiai supažindinti su Centro tezėmis, kad "SSRS vidaus padėtį stipriai nulems JAV prezidento užsienio politikos kursas".

Lietuvos SSR KGB iniciatyva respublikinėms žinyboms bei tarptautinėms organizacijoms padedant, daugiau kaip 500-ams adresatų į JAV bei kitas kapitalistines šalis išsiųsta 1886-ios propagandinio pobūdžio knygos ir brošiūros, videokasetės lietuvių ir anglų kalbomis.

Su individualiomis žvalgybinėmis ir kontržvalgybinėmis užduotimis į Vakarų šalis išvažiavo 170 agentų. Pasitikėjimo pagrindu bendradarbiavimui pritraukti 5 užsieniečiai (sl. Olegas, Maksimas, Studentas, Edgaras, Simonas). Užverbuotas užsienio agentas sl. Jutas ir kartu su Centro agentu Kimas, išsiųstas į vieną iš socialistinių šalių. Į respubliką išsiųsti aštuoni operatyvinių parinkimo darbų objektai. Šių priemonių dėka gauta informacija apie JAV ir kai kurių Vakarų šalių griaunančių ideologinių centrų, Vatikano ir lietuvių emigrantų klerikinių- nacionalistinių organizacijų planuojamas akcijas.

Į SSRS KGB PGU pateikta 348 informaciniai pranešimai ir 161 pavyzdys, iš kurių 9 pripažinti vertingais. Pagal specialias žvalgybos linijas pabaigtas tyrimas ir į Centrą panaudojimui ypatingomis sąlygomis perduoti 2 agentai, atrinkti ir perduoti 2 dokumentiniai variantai, 4 informacinės pažymos ir 82 tikri užsienietiški dokumentai.

Sudėtinga operatyvinė padėtis nulėmė pagrindines kontržvalgybos veiklos kryptis; jos svarbiausi darbai buvo neformalių ekstremistinių grupuočių apdorojimas, todėl įvykdytos priemonės, neleidžiančios priešiškai socializmui nusiteikusioms jėgoms konsoliduotis, kurti savo pogrindines struktūras, ginkluotas formuotes, - buvo tramdomos ir lokalizuojamos akcijos, nukreiptos prieš dabartinę konstitucinę santvarką. Padedant agentūrai, įdiegtai į pagrindines grandis, bei panaudojant kitas operatyvines galimybes, atsiskleidė "Sąjūdžio" radikalaus sparno planai, taktika ir metodai, skirti Lietuvos pasitraukimui iš SSRS. Visa tai buvo operatyviai pranešinėjama SSRS KGB ir informuojama Lietuvos KP CK. Vien tik tokio pobūdžio apibendrinančių dokumentų buvo išsiųsta 19 ir 16. Daugiausia dokumentuose buvo aprašomi "Sąjūdžio" lyderių kontaktai su valstybiniais ir visuomeniniais - politiniais veikėjais, ryšiai su kapitalistinių šalių diplomatais ir korespondentais (JAV, Prancūzijos, VFR ir kt.), Lenkijos, Vengrijos, Čekoslovakijos antisocialistinių jėgų atstovais, taip pat Latvijos, Estijos bei kitų sąjunginių respublikų ekstremistinėmis neformaliomis grupuotėmis. Užrašytas šių lyderių antisocialistinės kalbos, legalizuota dalis juos kompromituojančios medžiagos. Per spaudą ir kitus informacijos kanalus respublikos visuomenė supažindinta su savanaudiškomis sąjūdiečių piniginėmis machinacijomis, blogu elgesiu užsienyje ir pan. Visa tai stiprino nepasitikėjimą tarp "Sąjūdžio" vadovų, skatino nesutarmus, nuo darbo vadovaujančiose grandyse buvo nušalinti antisovietiškai nusiteikę aktyvistai A.Skučas, P.Vaitiekūnas, A.Medalinskas ir kiti.

Apdorojant "Lietuvos nepriklausomybės sąjungą" (vienija "Lietuvos laisvės lygą", "Lietuvos demokratų partiją ir Lietuvos nacionalinio jaunimo sąjungą), gauti konkretūs duomenys apie grupuočių lyderių užmačias, užrašytos ypač aštrios antisovietinės jų kalbos ir užfiksuoti ekstremistiniai veiksmai, atliktas kompleksas agentūrinių-operatyvinių priemonių, supriešinančių tarpusavyje "Sąjungą" ir "Sąjūdį", pagilinančių prieštaravimus tiek tarp pačios "Sąjungos" vadovų, tiek tarp jos grupuočių narių, taip pat kompromituojančių "Sąjungos" funkcionierius. Todėl iš "Lietuvos laisvės lygos" buvo priverstas išeiti ORESobjektas, sl. Bojarin, Lietuvos demokratų partijos prezidiume ir taryboje atsirado dvi besivaržančios grupuotės, jos lyderiai sl. Maler ir Krivas išbraukti iš partijos, o aktyvistai Zaborskas ir Degutis pašalinti iš tarybos. Panaudojus priemones, analogiškas skilimas įvykdytas Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, esminiai nesutarimai sukelti "Jaunosios Lietuvos” vadovybėje. Pateiktas oficialus įspėjimas operįskaitos "Kot" objektui, medžiaga apie objektus "Volk" ir "Baltun" taip pat pateikta prokuratūrai. LSSR prokuratūrai iš viso perduota 10 dokumentiškai parengtų bylų, atskleidžiančių antiįstatymišką anksčiau išvardytų grupuočių aktyvistų veiklą.

Ta pačia kryptimi buvo atliekamas darbas "Tremtinių sąjungoje". Organizuojamas apdorojimas vėl atsiradusių neformalių grupuočių: "R.Kalantos lygos", "Tautininkų sąjungos" ("Nacionalistų sąjungos"-veikė buržuazinėje Lietuvoje kaip sukarinta organizacija), "Šaulių sąjungos" ("Šaulių sąjunga"-buržuazinėje Lietuvoje veikė kaip sukarinta organizacija), "Partizanų sąjungos" (vienija buvusius pokario laikų ginkluoto nacionalistinio pogrindžio dalyvius) ir kt.

Pasikeitęs respublikos vadovybės požiūris į Bažnyčią, kryptingas poveikis jos hierarchams per operatyvinius šaltinius ir asmeniniai darbuotojų kontaktai su jais leido apsaugoti tikinčiuosius nuo antisocialistinių jėgų bandymų įtraukti juos į negatyvią politinę veiklą. Per agentus, sl. Dora, Arijonas, Kunigaikštis pratęstos priemonės prieš Vatikaną ir lenkų dvasininkiją kompromituojant reakcingai nusiteikusį katalikų Bažnyčios veikėją, sl. Fariziejų. Gauti duomenys apie Romos kurijos ketinimus artimiausiu metu pasiūlyti jam atsistatydinti. Pagal mūsų duomenis, prokuratūra už antikonstitucinę veiklą oficialiai įspėjo tris Bažnyčios tarnautojus.

Tam, kad sumažintume ekstremistiškai nusiteikusių neformalių grupuočių lyderių priešišką aktyvumą, per agentą sl. Grikštą sėkmingai įvykdyta priemonė "Alternatyva", padėjusi kompromituoti juos visuomenės akyse. Tuo tikslu respublikoje ir vietinėje spaudoje publikuota per 240 straipsnių, parengtų pagal KGB organų medžiagą, transliuotos 8 laidos per respublikinį radiją ir televiziją, komiteto vadovybė ir rajonų darbuotojai davė spaudai 16 interviu, tarp jų ir užsienio leidiniams, 12 straipsnių išspausdinta sąjunginėje spaudoje. Išleista buvusio saugumo organų darbuotojo K.Jevseičiko prisiminimų knyga “Giltinės sutramdymas". Propagandiniais tikslais 18 mūsų medžiagų buvo panaudota progresyviniuose kai kurių neformalių organizacijų leidiniuose.

Atliktas pozityvus darbas vienijant ir telkiant respublikos veteranus-čekistus, buvusius liaudies gynėjus, pokario metų aktyvistus, taip pat asmenis, nukentėjusius nuo ginkluoto pogrindžio, kurie ryžtingiau pradėjo atsikirsti išpuoliams ir prasimanymams prieš sovietų valdžią, bandymams iškreipti tikrąją klasių kovą pokario metais. Šiais metais Vilnių aplankė 387 (1988m.- 262) kapitalistinių šalių diplomatai, korespondentai; tarp jų nustatyta 16 rezidentūrų darbuotojų, 18 karinių žvalgų ir 28 įtariami priklausę priešininko specžvaigyboms. Daugelis jų aplankė "Sąjūdžio" štabą, susitiko su jo lyderiais, gavo informaciją apie politinę respublikos situaciją.

Iš daugiau kaip 16,5 tūkst. respubliką aplankiusių užsieniečių išaiškinti 57 asmenys, įtariami ryšiais su priešininko spectarnybomis ir 88- su užsienio antisovietiniais, nacionalistiniais centrais. Vienam iš jų uždrausta įvažiuoti į SSRS. /.../

Vykdant kontržvalgybinį darbą pagal trečią liniją, pagrindinis dėmesys sutelktas į vidaus reikalų darbuotojų kovinės parengties išsaugojimą. Sudėtinga politinė padėtis respublikoje sudarė sąlygas negatyviems procesams plisti ir tarp šios ministerijos darbuotojų. Buvo bandymų įkurti "Sąjūdžio" rėmimo grupę. Per SSRS MVD ir Liet. SSR MVD vadovybes panaudotos įspėjamosios-auklėjamosios priemonės užkirto kelią neformalių grupių kūrimui.

Nors įvairūs visuomeniniai judėjimai organizavo aktyvias kampanijas kompromituojant karinius komisariatus ir žlugdant naujokų šaukimą į Sovietų armiją, bendradarbiaudami su komisariatų vadovybe, partiniais ir sovietiniais organais, taip pat panaudodami tardymo metodus, šią svarbią karinę-politinę priemonę atlikome sėkmingai; šaukimo planas įvykdytas.

Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 72 metinių minėjimo metu kartu su MVD užgniaužėme bandymus sustabdyti karinės technikos paradą.

Ekonomikos pertvarkymo, perėjimo į respublikinę ūkiskaitą metu ypatingą dėmesį skyrėme nepalankių situacijų darbo kolektyvuose išaiškinimui ir lokalizavimui, nes aktyviai veikiantys neformalūs judėjimai ("Sąjūdis", "Darbininkų sąjunga", "Lietuvos laisvės lyga" ir kt.) galėjo išprovokuoti antisovietinius ir kitus nepageidaujamus procesus. Realizavus operatyvinę informaciją, buvo išvengta 11 pavojingų atvejų, kai darbininkai, susipykę su administracija, ruošėsi streikuoti (Ignalinos AE, Mažeikių NPG, "Vilma", “Sigma", staklių gamykla "Žalgiris" ir kt.).

Kadangi "Lietuvos darbininkų sąjungos" veikla vis labiau plito, o šios sąjungos vadovaujančias vietas užėmė antisocialistiniai elementai, buvo įvykdytas pagrindinių agentūrinių- operatyvinių priemonių planas, į sąjungą įterpti 33 agentai ir nemažai patikimų asmenų, kuriems padedant, pavyko lokalizuoti priešiškai nusiteikusių asmenų negatyvų poveikį darbo kolektyvams.

Kartu su SSRS KGB atlikti avarijos Jonavos "Azote", kur buvo žmonių aukų, tyrimai: nenustatyta, kad kas nors būtų kenkęs sąmoningai.

Iš gamybinių objektų į kapitalistines ir besivystančias šalis išvyko 150 specialistų, iš kurių 17 agentų ir 11 patikimų asmenų. /.../

1989 metais padidėjo informacijos srautas, nukreiptas į Centrą ir Lietuvos KP CK; dalis šios informacijos lėmė svarbių politinių sprendimų priėmimą.

Per metus komitete išnagrinėti ir patenkinti 2374 sovietinių piliečių kreipimaisi.

Mob. skyrius atliko plano MP-81 korektyvą, darbuotojai praktiškai mokėsi veikti ypatingomis sąlygomis. Buvo tobulinama asmenų sukvietimo, darbuotojų paskirstymo ir evakuacijos sistema.

Didelis dėmesys buvo skiriamas asmeniniam saugumui, Komiteto ir jo rajoninių skyrių fizinei bei techninei apsaugai.

Operatyvinių poskyrių vadovybė bei kolegija pagrindinį dėmesį skyrė valdymo tobulinimui, stengėsi skatinti didesnę darbuotojų atsakomybę už agentūrinį darbą, už slaptų bendradarbių išsaugojimą, jų patikimumo tikrinimą bei principingumo ugdymą esamoje politinėje situacijoje.

Šių priemonių dėka pavyko išsaugoti ir kiekybinį, ir kokybinį slaptų pagalbininkų lygį (6377 žmonės). /.../

1989m. operatyvinė ir tarnybinė veikla parodo, kad susiklosčiusioje politinėje situacijoje komitetas yra nepajėgus čekistiniais metodais paveikti operatyvinę padėtį. Operatyviniu būdu praktiškai negalėjome paveikti "Sąjūdžio" ir kitų neformalių susivienijimų lyderių, kurių daugelis yra SSRS liaudies deputatai ir Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kontaktų šalies viduje ir užsienyje, su lietuviškos emigracijos funkcionieriais, kapitalistinių šalių administracijų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Galutinių rezultatų nesulaukėme ir lokalizuodami priešišką savarankiškų organizacijų veiklą.

Politinis- aiškinamasis ir įspėjamasis- profilaktinis darbas nebuvo pakankamai efektyvus dėl partinių ir teisėsaugos organų pasyvumo (ten buvo siunčiami atitinkami dokumentai), dėl to, kad partija nebesukontroliavo masinių informacijos priemonių.

Dalis slaptų pagalbininkų, teikdami patikimą informaciją išsisuka nuo principingo įvykių įvertinimo ir iš baimės dėl savo ateities užima laukimo poziciją.

Kritinė analizė rodo, kad respublikos KGB ir operatyviniai darbuotojai ne visada buvo pasirengę veikti naujomis, ekstremaliomis sąlygomis, lėtai įsisavina ir panaudoja naujus darbo metodus su slaptuoju aparatu, nepakankamą dėmesį skyrė ryšiams su darbininkais.

Tolesnė operatyvinės padėties prognozė leidžia daryti prielaidą, kad 1990 metų vasarį išrinkta Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba priims sprendimą apie nepriklausomybę ir pasitraukimą iš SSRS.

Šiomis sąlygomis Lietuvos SSR KGB stengiasi išsaugoti darbuotojų operatyvumą ir mobilizuoti jų pasirengimą veikti bet kokiomis ekstremaliomis situacijomis.

Komiteto pirmininkas
generolas-majoras 
E.Eismuntas

Išsiųsti 2 egz.
1    egz.
2    egz.
atlikt. Bertašius, tel.
Inspekcija
spausdino Cuzanovskaja 1990 01 04

PAAIŠKINIMAI

1.    PGU- pirmoji vyriausioji valdyba. PGU "A" tarnyba priemonių skyrius, renigiantis kitose valstybėse mitingus, demonstracijas, kreipimusis į Vyriausybes, paklausymus parlamentuose, stengiasi paveikti dokumentų priėmimą tarptautinėse organizacijose, skleidžia dezinformaciją.

2.    ORB- operatyvinė ruošimo byla.

Parengė Dalius Stancikas