Praną Eimutį prisimenant
Prano Eimučio kapas Kauno kapinėse. Iz. Girčio nuotr.
Nepriklausomybės laikais mūsų spauda paminėdavo ne tik augštesnio laipsnio karius, garbingai žuvusius dėl Tėvynės, bet ir žemesnio laipsnio kareivius, sakysime, Povilą Lukšį, Praną Eimutį, J. Kalasiūną, A. Zambacevičių ir kt.
Šį kartą prsiminsime Kauno Karo Komandantūros mokomosios kuopos savanorį eilinį Praną Eimutį, nuo kurio žuvimo kovo mėn. 18d. sukako 42 metai.
Kas gi iš tikrųjų buvo Eimutis? Jis buvo paprasto žemdirbio sūnus, gimęs 1897 m. Kėdainių aps., Airiogalos vai., Kajuciškių km. 1919 m. sausio 11 d. jis įstojo savanoriu į naujai atkuriamą Lietuvos kariuomenę ir kaip sumanus, žvalus ir drąsus kareivis buvo paskirtas į mokomąją kuopą, kuriai vadovavo karin. Jurgis Bobelis. Eimutis nebuvo naujokas, jis jau buvo tarnavęs rusų kariuomenėje ir Maskvoje baigęs šoferių mokyklą.
Tuo metu Kaune buvo neramu nes vokiečių kariai buvo nustoję drausmės, demoralizuoti ir siautė Kauno gatvėse vadindamiesi spartakiečiais (vokiečių komunistai). 1919 m. kovo 15 d. į Kauną atvyko Amerikos maitinimo Komisija ištirti atsikūrusios Lietuvos ekonominę padėti. Komisija apsistojo Metropolio viešbutyje. Kadangi vokiečių okupacinė valdžia šia lietuviams drauginga amerikiečių komisija buvo nepatenkinti, prie viešbučio buvo pastatyta sargyba, kurią nešė Eimutis ir sav. J. Stramaitis. Kovo 18 d. prie viešbučio prisiartino būrys ginkluotų spartakiečių ir pradėjo veržtis į vidų norėdami likviduoti Komisijos narius. Tačiau sargybiniai drąsiai sukryžiavo savo šautuvus ir užkirto spartakininkams kelią. Tada vokiečiųbūryje pasigirdo keiksmai ir koliojimai nukreipti sargybai, o įtūžęs vokietis vachmistras Hans Sass paleido du šūvius iš revolverio į P. Eimutį ir jį vietoje nukovė.
Iššaukta mokomoji kuopa atskubėjo į įvykio vietą, atbėgo ir kiti lietuvių komendantūros daliniai ir spartakiečiai buvo išsklaidyti, žudikas suimtas ir pristatytas į lietuvių komendantūrą.
Vokiečių karo vadovybei reikalaujant, ir pažadėjus jį nubausti, jis buvo atiduotas vokiečiams.
Savanorio Prano Eimučio mirtis pasauliui parodė Lietuvos kario sielos vertybes, jo pasišventimą, pasiaukojimą, drausmingumą ir pareigos supratimą.
Šią šiurpią ir tragišką sav. P. Eimučio mirtį, J.A.V. kongreso narys J. Hollister, tuomet buvęs Komisijos narys, ne kartą savo laiškuose apgailestavo ir Lietuvos kareivį statė pavyzdžiu.
Taip tais laikais mirdavo mūsų savanoriai — kariai.
P. Dirkis
