KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ
VLADAS PUTVINSKIS-PUTVYS
Nėra tokios jėgos pasauly, kuri galėtų pavergti tautą, tvirtai pasiryžusią ginti savo nepriklausomybę.
Šitą gilią teisybę turės pripažinti kiekvienas žmogus, kurs šiek tiek sąžiningai tyrinėjo istorijos lapus.
Tiesa, buvo tautų nuskriaustų, kurios galų galais žuvo, bet tiriant aiškiai pasirodo, kad jos pačios buvo kaltos.
Buvo tautų, kurioms teko pergyventi didžiausių sunkumų ir nelaimių.
Susipratusios, mylinčios laisvę tautos pakėlė tuos sunkumus, iš nelaimių sėmė mokslo ir sustiprėjo. Įsigalėjo, laimingai susitvarkė ir sparčiai žengia pirmyn,
Nerangios gi liko kitų pavergtos, išnaudotos, ir žuvo, paskendo.
Tvirtesnės sielos tautos nugali didžiausius sunkumus.
Silpnasielės, ištvirkusios — sensta, silpsta, dargi geriausiose aplinkybėse.
Ne tautos gausingumas lemia jos likimą, ne geografinis ir politinis jos padėjimas yra svarbiausias sprendikas.
Šitie dalykai yra svarbūs, bet svarbiausias yra tautos vidinis rangumas: susipratimas, mokėjimas panaudoti čia minimas išlygas ir prie jų prisitaikyti.
Kas turi akis, temato.
Kiekviena tauta sutinka tokį likimą, kokio yra verta, kokio nusipelno.
“Pajėga yra teisybė”. Taip sako apsvaigę savo laikina didybe didžiųjų valstybių politikai.
“Teisybė yra nenugalima jėga”. Taip sako gili istorijos ir viešojo gyvenimo tyrinėtojų išmintis.
Šios kovos įtemptu momentu prisimena visos šios tiesos.
Yra pas mus piliečių, kurie nepakankamai gerai jas žino ir supranta. Šios tiesos visos mums rėkte rėkia:
— Jūsų likimas jūsų rankose. Jūs stovit ant laisvos ateities slenksčio. Jūs galit lengvai tą gerą pasiekti, tik su išlyga.
Oi ta išlyga! Jei mūsų piliečių dauguma supras tėvynės ir savo reikalą ir sutartinai stos to reikalo ginti.
Ar ta išlyga, nuo kurios jūsų laimė priklauso, yra išlaikyta?
Susipratimas sparčiai kyla. Plačioji visuomenė sujudo, mūsų jėgos kaskart auga, bet dar daug daug mūsų visuomenės jėgų neištiesė kaip reikiant savo galingų sąnarių. Dar daug jėgų reikia prikelti iš miego, dar daug nesusipratimo pašalinti.
Tėvynės gynėjas tik tada bus tvirtas, kada jis žinos, jog toji tėvynė ir nepriklausomybė laiduoja jam laimingą gyvenimą. Mūsų pilietis dar nesuskubo paragauti tikrų laisvės ir nepriklausomybės vaisių, nes karas trukdo susitvarkyti ir kultūriškai bei ekonomiškai atsigauti.
Pats demokratingumas nėra pas mus pakankamai suprastas ir atjaustas. Mes turim demokratines teises ir formas, bet pilietis dar nemoka jomis naudotis, jų ginti kasdieniniame gyvenime. Pilietis dar nesijaučia tikras krašto šeimininkas.
Mes, plačioji visuomenė, dar nemokame būti tinkami krašto valdovai ir kartu sąmoningi, drausmingi. Tikrojo demokratingumo vaisių dar maža tesame ragavę.
Taigi susipratimas pas mus dar neturi tradicijos. Jis tuo tarpu turi tik savo pagrindą, vien tik tikėjimą, kad laisva tėvynė duos ir mums tos laimės, kurios duoda kitos demokratinės nepriklausomos valstybės.
Ramiu laiku galime ramiai dirbti kultūros srity, perdaug nesirūpindami, kad pilietinis susipratimas auga ne taip greit, kaip mes norime.
Bet dabar, įtemptos kovos metu, šiurkšti senų engėjų jėga stengias pastoti mums kelią į šviesiausiąją ateitį, išveržti iš mūs mūsų gerovės pagrindą, amžinai užpūsti mūsų savitos kultūros dar jauną liepsnelę, — mes negalim pasitenkinti lėta eisena. Mes norim, kad susipratimas kiltų sparčiai, kaip pavasario tvanas!
Ir štai pašalietis mato pas mus nepaprastą reginį.
Susipratę piliečiai, tikri patriotai, kas gali, laikinai išstoja iš vietų, meta kasdieninį darbą ir stoja į gynėjų eiles arba važiuoja kurti susipratimo ir tėvynės meilės gaisro.
Susimobilizavo ūkininkai, valdininkai, seimo atstovai, mokiniai. Kas turi tvirtą ranką, ima šautuvą. Kas moka karštus jausmus pareikšti žodžiu, eina tvirtinti brolių sielų.
Likę savo vietose, sumažėjus darbininkų skaičiui, dirba dvigubą darbą.
Bet nieks nesiskundžia. Tėvynė to reikalauja, taip reikia ir taip daroma. Tekyla susipratimo banga kuo plačiausiai.
Visi sąmoningi piliečiai, kurių ta karšta banga dar nelietė, skubėkit į tų savanorių kovotojų eiles. Siaurinkit savo asmens reikalus pamirškite laikinai asmens ir partinius vaidus dėkitės į bendrąjį darbą.
Tegul pavojaus supratimas sutvirtins jūsų širdis, ir patys sutvirtėję, tvirtinkit nusiminėlius, įtikinkit netikėlius, sujudinkit apsnūdėlius, taikykit susivaidijusius, mokykit neišmanėlius. Tegul visos jėgos susivienys bendrajam didžiajam savo laimės gynimo darbui.
RED. PASTABA: Šis straipsnis buvo parašytas Kaune, laisvės kovų metu. Tam tikra prasme, jis gali būti laikomas VLADO PUTVIO ir kitų anų laikų kovotojų testamentu mums ir ateinančioms kartoms.
