JIEMS PAGARBA IR DĖKINGUMAS
A. DIMAS
Lietuvių tauta su didele pagarba mini didžiuosius mūsų tautos žygius. Tai istorijos perspektyvoje ir šiandien pažvelkime į anuos laikus, kai prieš 41 metus rinkosi pirmieji Lietuvos vyrai į lietuviškus pulkus savo tėvynės ginti. Ir niekas negali ginčyti fakto, kad Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktas būtų likęs tik tuščias raštas be turinio, jei nebūtų susidariusi gyva jėga, kuri tame akte paskelbtą idėją būtų įkūnijusi. Žinome, kad mūsų inteligentijos vadai privedė tautą prie Nepriklausomybės akto paskelbimo, bet plačios masės — savanoriai stojo su ginklu rankoj tą nepriklausomybe ginti. Be savanorių branduolio nebūtų galėjusi susikurti ir Lietuvos Kariuomenė, o be kariuomenės valstybė būtų neišsilaikiusi ne tik dėl išorinių priešų puolimo, bet ir dėl viduje atsiradusių priešvalstybinių gaivalų veiklos.
Lietuvos kariuomenės savanorių branduolį daugiausia sudarė jaunimas. Jis, būdamas ištikimas savo tėvų kalbai, savo papročiams, buvo tautiniai ir realiai nusiteikęs, bet ir konservatyvus, neigiamai žiūrįs į jam svetimas, nors ir viliojančias naujenybes. Pakėlęs svetimųjų jungą, buvęs priverstas lieti kraują už svetimus tikslus, lietuvis suprato, kad be savo tėvynės žmogus — tuščias garsas ir kad žmogaus gyvenimas turi reikšmės tik valstybėje ir dėl valstybės. Lietuvis jaunuolis karštai mylėdamas savo gimtinę, nieko neragintas gaivališkai persiėmė tėvynės meile ir tautiniu išdidumu; tuo pakėlė bendrą tautinę nuotaiką krašte ir sukėlė tautinę jėgą kovai dėl tautos būvio.
Vilnius. Priekyje — Vilniaus Rinktinės, vėliau 1 pėst. div. štabo, būstinė
Kai pirmieji savanorių būriai jau buvo sudarę šiokį tokį kariuomenės branduolį, laikinoji Lietuvos vyriausybė galėjo ryžtis šaukti vadinamą mobilizaciją ir štai, 1918 m. lapkričio 23d. pirmoji vyriausybė Vilniuje duoda pirmąjį įsakymą mūsų kariuomenei. Šaukiamieji naujokai daugumoje suprato savo pareigą ir kartu su savanoriais, nebijodami mirčiai žiūrėti į akis, narsiai kovėsi su Lietuvos priešais. Tai buvo ženklas, kad mūsų krašto žmonėms netrūko nei pasišventimo, nei tėvynės meilės. Jie kariavo 2 metus net su trimis priešais ir garbingai apgynė savo nepriklausomybę. Jie krauju apšlakstė savo gimtąją žemę, atpirko iš vergijos ir davė galimumą nepriklausomai tvarkytis. Tad aktingiems karo dėl Lietuvos nepriklausomybės dalyviams, kurie savo krauju yra aplaistę, mūsų tėvų žemę ir ginkluotoje kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės yra netekę gyvybės, sveikatos ar darbingumo, pareikškime pagarbą ir dėkingumą. Garbė ir visiems mūsų šauniesiems kariams, kurie per 22 nepriklausomos Lietuvos metus garbingai stovėjo mūsų tautos bei valstybės sargyboje!
Atkurtos Lietuvos kariuomenės 41 metų sukakties proga, kreipiamės į jus, brangūs savanoriai — kūrėjai bei kariai, kad tautinės savigarbos vedami jūs ir čia, išeivijoje, tą pirmąjį ir didžiausią savo pasiryžimo akstiną — patriotizmą išlaikytute ir skleistute mūsų išeivių tarpe. Tegul jūsų šeimos tampa naujomis tvirtovėmis, kurios su tokia pat narsa kovotų už lietuvybės ir tautinės kultūros išlaikymą išeivijoje. Savo tautos likimo išsprendimui daugiausia galėsime lemti, jei šiuose sunkių bandymų laikuose išliksime, kaip tauta, gyvi. Savo tautinės gyvybės išsaugojimas yra svarbiausias šių dienų uždavinys. Kova irgi nelengva, tik kitose sąlygose ir kituose kovos laukuose. Budėkite, kad savanorio dvasia išliktų gyva kiekviename lietuvyje, ir naujas kartas skatinkite į tokius pat žygius!
KARIUOMENĖS ŠVENTĖS PROGA
Lietuvos kariuomenės šventės proga Lietuvių Veteranų Sąjungos “Ramovė” Centro Valdyba sveikina visus Ramovėnus, Savanorius-Kūrėjus, Šaulius ir Birutininkes.
Reiškiame gilią pagarbą gyviesiems Lietuvos Laisvės kovų liudininkams - Invalidams ir visiems kariams, savanoriams, partizanams, šauliams, kurie kovojo, kad Lietuva būtų laisva ir, kurie dar ir šiandieną nepraranda vilties— tiki, kad vergijon patekusi tėvynė vėl atgaus laisvę. Jie tautos gyvybiniems tikslams dirba ir aukojasi, kiek jų jėgos ir sąlygos leidžia čia išeivijoj ir ten už geležinės uždangos.
Reiškiame pagarbą ir tiems mūsų tautos darbuotojams, kurie pasišventę dirba kultūrinį darbą, kurie gyvu ir spausdintu žodžiu, daina, ar scenos vaidyba prisideda prie tautos gyvybės išlaikymo, iškelia tautos vertybes, skatina tautinį susipratimą, stiprina mūsų dvasią ir ryžtą, šaukia tautą vienybėn— vardan tos laisvos Lietuvos. Garbė jiems!
Šios šventės proga kreipiamės ir į visą lietuvišką jaunimą— mūsų, tautos atžalyną. Brangieji jaunuoliai, gyvendami svetimoj aplinkoj, nežūkite savo tėvų žemei — Lietuvai. Būkite stiprūs, kaip ąžuolas, granitas, plienas . . . Pažinkite Lietuvos praeitį, Jos gražią, turtingą istoriją. Supraskite, kad tik būdami susipratę, giliai mąstantieji, tikrai kultūringi lietuviai-lietuvės, galėsite būti ir svetimtaučių akyse prideramai vertinami ir gerbiami. Jaunime! Tau teks kurti Lietuvos ateitį. Būk pasirengęs tai didžiai ir šventai pareigai. Būk pasirengęs kovoti ir aukotis, kaip tai darė tavo tėvai, atkuriant Lietuvos valstybę 1918-20 metais, kaip tavo seneliai dirbo ir aukojosi budindami - keldami Lietuvą nepriklausomam gyvenimui Daukanto, Basanavičiaus. Kudirkos laikais, kaip tavo protėviai aukojosi ir kovojo, kurdami Lietuvą Gedimino, Kęstučio, Vytauto Didžiojo laikais.
Šia proga pasižadėkime ir jaunimas ir senimas savo darbą, mokslą ir jėgas skirti Lietuvos laisvės aukuran. Tai visų mūsų šventa pareiga, uždėta mums mūsų tėvų žemės, aplaistytos partizanų krauju ir paskendusios tautos skausmuose.
Lenkiame savo galvas ties žuvusiųjų tautos laisvės kovotojų kapais. Amžina jų šventos aukos atmintis terusena kiekvieno lietuvio širdyje ir tesuburia mus visus bendriems darbams tautos gyvybei išlaikyti ir prarastai laisvei atgauti.
Lietuvių Veteranų Sąjungos “Ramovė” Centro Valdyba
