Veteranų veikla
L.V.S. RAMOVES ČIKAGOS SKYRIAUS SUSIRINKIMAS
Sausio 26 d. L. Auditorijoje įvyko Čikagos skyriaus narių visuotinis metinis susirinkimas. Susirinkimą atidarė pirm. P. Dirkis, prašydamas minutės susikaupimu pagerbti visai dar neseniai mirusį kariams gerai žinomą prof. kan. J. Meškauską, kaip buvusį 1917 m. Rusijoje susitvėrusių lietuvių batalionų pirmąjį karo kapelioną ir paskutinį Kauno įgulos bažnyčios rektorių, ir ltn. Aleksą Jakubauską, mirusį skyriaus narį.
Po atidarymo buvo sudarytas susirinkimo prezidiumas iš Jono Švedo — p-ko ir Vlado Garbenio — sekretoriaus. Svarbiausieji susirinkimo dienotvarkės punktai buvo: v-bos ataskaitiniai pranešimai ir rinkimai naujos v-bos bei rev. komisijos. Valdybos vardu pranešimą darė pats p-kas P. Dirkis, kuris labai vaizdžiai ir išsamiai išdėstė visas skyriaus teigiamas ir neigiamas puses, bei pateikė ištisą eilę praktiškų siūlymų.
Skyriaus Rev. Komisijos vardu pranešimą darė p-kas Kazys Musteikis. Jis savo pranešime pabrėžė, kad skyrius vedamas ir tvarkomas pavyzdingai, gėrėjosi skyr. p-ko P. Dirkio pasišventimu ir atsidavimu skyrių išlaikyti tinkamoje augštumoje ir tam darbui jo nesigailėtų pastangų, nei laiko ir net lėšų. Už tai susirinkimas p-kui išreiškė didelę padėką.
Dėl pačių pranešimų beveik jokių diskusijų nebuvo. Po to ėjo naujos valdybos ir revizijos komisijos rinkimai. Susirinkimas išrinko tokius žmones, kurių pageidavo, būtent: Joną Tapulionį, Povilą Dirkį, Juozą Bubelį, Juozą Butėną ir Petrą Liekų. Į rev. komisiją: gen. Kazį Musteikį, Joną Liorentą ir Joną Burneikį.
Susirinkimo dalyviams, ramovėnas Balys Brazdžionis pademonstravo filmą iš Čikagos lietuviškų organizacijų gyvenimo: LietuviškaČikaga.
Naująją Čikagos skyriaus valdybą sudaro: Povilas Dirkis — pirmininkas, Jonas Tapulionis — vicepirmininkas, Juozas Bubelis — šv. ir kult. vadovas, Petras Ličkus — kasininkas ir Juozas Butėnas — sekretorius.
Naujas V-bos adresas: 3922 So. Artesian Ave., Chicago 32, Ill. Tel. I.A. 7-4693.
BALTIMORE
Kariuomenės minėjimą L. V. S.Ramovės Baltimores sk. suruošė 1957 m. lapkričio 30 d. Minėjimas susidėjo iš pamaldų, iškilmingojo susirinkimo ir koncerto.
Pamaldos vyko Šv. Alfonso lietuvių parapijos bažnyčioje. Iškilmingą susirinkimą pradėdamas Dr. K. Kanauka pažymėjo, kad, besiekiant taikos, pasaulis įsivelia į vis sunkesnius karus; lietuvių tauta per kovas dėl laisvės ir savarankiškumo išsilaiko pasaulio tautų eilėse; ji bus tol gyva, kol lietuvis aukos savo kraują ir gyvybę dėl jos.
Žuvusiųjų pagerbimas buvo įspūdingas. Iš už scenos pasigirdo tylūs piano garsai ir vyrų balsai: “Kovoie jūs žuvot...” Rimtame susikaupime sustojusieji pilnoje salėje lietuviai savo mintimis nuskrido į tėviškės kalnelius, krūmelius, pamiškes, kur žuvo kovotojai už nepriklausomybę; šiurpas nukrėtė kiekvieną, prisiminus Rainių miškelį, Pravieniškius, Panevėžį, Zarasus, Sibiro taigą, Flossenburgą, Stutthofą.
Po žuvusiųjų pagerbimo gen. št. plk. ltn. Pranckonis trumpai prisiminė kariuomenės atkūrimą ir laimėjimus. Jis pažymėjo, kad visa tai pasiekta dideliu pasiaukojimu ir visos tautos vieningu troškimu būti laisviems ir nepriklausomiems.
Gen. št. plk. Itn. Pranckonis pranešimo metu
Meninę dalį atliko Skautų Vyčių oktetas, vadovaujamas M. Liuberskio. Koncerto programa buvo taip sudaryta, kad pirmoji dalis klausytojus nukėlė į brangią Tėvynę: Kur banguoja Nemunėlis, šauksmas, Stoviu aš parimus, Laisvės daina. Okteto narys L. Ralys solo išpildė porą dalykų.
Antroji dalis dalyvius supažindino su kareiviais ir jų žygiais: Kareivių daina, Žygis į Vilnių, Ramovėnų maršas, Pražydo jazminai. Ir pabaigai lengvo žanro dainos: Baltos gėlės, Sapnų pilis, Vabalas ir gėlė, Valsas as dur.
Minėjimas organizuotumu, suplanavimu ir įvykdymu buvo be priekaištų. Ramovėnų rengiamus minėjimus Baltimores lietuviai mielai ir gausiai lanko.
Po programos įvyko “Ramovės” narių, jų svečių su šeimomis ir programos išpildytojų kukli vakarienė.
Pažymėtina, kad minėjime ir vakarienėje dalyvavo čia gimę ir išsimokslinę žymūs lietuviai: Baltimores pašto viršininkas W. Laukaitis, Lietuvių Organizacijų Tarybos p-kas adv. T. Grajauskas, Dr. A. Želvis ir kiti, seniau į šį kraštą atvykę, lietuviai. Vakarienę paįvairino oktetas, sudainavęs keletą dainelių.
Pasisvečiavimą Ramovės sk. surengė 1958 m. sausio 19 d. Jame dalyvavo nariai, jų bičiuliai ir rėmėjai su šeimomis. Pasisvečiavimas vyko už Baltimores miesto ribų gražioje provincijos užeigoje, uždaroje salėje.
Pasisvečiavimą pradėjus, plk. ltn.M. Karaša trumpame pranešime išdėstė pasisvečiavimo tikslą: narių, jų prietelių ir rėmėjų tarpe siekti darnaus ir šilto sugyvenimo, nes visi lietuviai esame sudėtingos kovos padėtyje dėl Lietuvos laisvės atstatymo ir turime budėti, kad neprarastume tautinės gyvybės. Pažymėjo, kad pasisvečiavimų įprotis pas lietuvius siekia gilios senovės.
Šis pasisvečiavimas reikšmingas tuo, kad jame dalyvavo Amerikos Legiono Marylando Valstybės Adjutantas. Buvo pažadėjęs dalyvauti ir Legiono komandierius, bet dėl gilaus sniego jo gyvenvietėje, kalnuose, atvykti negalėjo.
Trumpame žodyje, paliesdamas politinius interesus, Adjutantas apgailestavo, kad amerikiečiai daugiau domisi beisbolu ir televizija, negu bendrąja politika.
Besivaišinant ponių paruoštais užkandžiais ir skanėstais, begurkšnojant kavutę, paskanintą krupniku, buvo jaukiai praleista sekmadienio popietė: pasišnekučiuota,pašokta, padainuota.
Žurnalui “Lituanus”paremti prie Baltimores ir Vašingtono lietuvių studentų ruošto koncerto — meno vakaro, L.V.S. Ramovės Baltimore sk. prisidėjo savo organizaciniu patyrimu ir darbu.
Koncertas — meno vakaras turėjo puikų pasisekimą. Programa, kurią išpildė studentai, buvo gražiai atlikta ir savo įvairumu ir jaunuoliška nuotaika išpildymu sužavėjo gausiai susirinkusius ne tik iš Baltimores, bet ir iš Vašingtono ir Fhiladelphijos. Toksai nuotaikingas jaunųjų menininkų koncertas Baltimorėje buvo pirmas.
Vyriausias žurnalo “Lituanus” redaktorius Dr. V. Vygantas koncerto — meno vakaro užbaigos žodyje pasidžiaugė, kad Amerikos lietuvių gyvenime yra pirmas atsitikimas, kai vyresnieji lietuviai kartu su studentais taip sėkmingai bendradarbiauja žurnalui paremti.
“Lituanus” žurnalo redakcinis kolektyvas savo padėkos laiške Baltimores ramovėnams viliasi, kad jų pradėtąjį su studentais bendradarbiavimą paseks ir kitos lietuvių kolonijos.
Po programos, jaunimas, kurio ypatingai buvo gausu, linksmai ir jaukiai pasišoko, grojant europiniais motyvais geram orkestrui. Senimas ir kiti dalyviai vaišinosi ponių skaniai paruoštais užkandžiais, tortais, pyragaičiais. Reikia pažymėti, kad šio pobūvio metu nebuvo jokių svaiginamų gėrimų, o nuotaika buvo puiki.
M. K-a
Vaišės po Kariuomenes šventės minėjimo Baltimorėje: priekyje iš k. p-nia Želvienė, dr. A. Želvis, p. E. Karašienė, plk. Itn. M. Karaša; toliau palei sieną — p. Laukaitienė, p. Gutauskienė, p. Gutauskis, p. K. Kazlauskas, dr. K. Kanauka, profilis p. A. Jakubauskienės.
NAUJA VALDYBA NEW YORKO RAMOVĖS SKYRIUJE
Kovo 8 d. įvykusiame skyriaus susirinkime gen. št. plk. A. Sperauskas skaitė paskaitą: Sovietų karinės doktrinos pasikeitimas. Tema įdomi ir aktuali, verta didesnės audiencijos kaip vien tik skyriaus nariai. Paskaitininkas išryškino kaip senoji sovietų karinė doktrina, paremta gynimosi idėja — stalininė doktrina, šiais laikais pasikeitė į puolamąją doktriną — chruščevinę.
Dienotvarkės antroje dalyje vyko naujos valdybos rinkimai. Iš senosios valdybos, kuriai pirmininkavo kpt. A. Kirkyla, pranešimo paaiškėjo, jog skyrius veikė normaliai šaukdamas susirinkimus ir savo veiklą apvainikavo gražiu Kariuomenės šventės minėjimu, davusiu pelno, paskirto L. L. Kovų invalidams šelpti.
Energingai valdybai buvo pareikšta skyriaus padėka.
Naujon valdybon vienbalsiai buvo perrinktas kpt. A. Kirkyla ( pirmininku), kiti nariai išrinkti ir pasiskirstė pareigas sekančiai:
J. Kiaunė — vicepirm., V. Šventoraitis — sekr., J. Tutinas — kultūros reik. vad., ir A. Petkevičius — ižd.
Į revizijos komisiją išrinkti: A. Sperauskas, J. Šlepetys ir Z. Raulinaitis.
Susirinkime dar buvo svarstoma eilė einamųjų reikalų ir sumanymų, vyravo bičiuliška ir jauki nuotaika.
A.
16-JI VASARIO PARYŽIUJE
Prancūzijos L. B-nės Krašto Valdyba suruošė iškilmingą Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 40 metų sukaktuvių minėjimą.
Iš ryto apie 11 val. tautiečiai susirinko gausingai į bažnyčią, esančią ant Grenelle gatvės, kurioje įvyko pamaldos. Įneštą mūsų trispalvę lydėjo dvi tautiškais rūbais pasipuošusios lietuvaitės. Gražų dienai pritaikintą pamokslą pasakė kun. Petrošius. Pamaldos baigėsi Tautos Himnu ir malda “Apsaugok Augščiausias”.
Sekmadienio vakare apie 20 val. 30 min., gražioje Pleyel salėje vėl susirinko visi gyveną Paryžiuje lietuviai. Ten vyko minėjimas ir meninė dalis. Minėjimą atidarė mūsų uoli K. V. pirmininkė O. Bačkienė. Sugiedojus Tautos Himną, Lietuvos atstovas, min. dr. Bačkis tarė įspūdingą žodį. Po jo dar kalbėjo prancūziškai profesorius Matore (jis yra buvęs Lietuvoje). Meninėje dalyje violenčele pagrojo Hospice, po jo deklamavo Strankauskaitė (Maironio “Jei po amžių kada” ir iš partizanų rinkinio “Obelėlė”). Muzikas Stravinskis gražiai išpildė pianinu Čiurlionio “Du Preliudai”, Brahmso “Rapsodiją op. 79 Nr. 2”, Chopino “Nocturną”, tris valsus ir “Scherzo op. 39”.
Prieš tai dr. Bačkis, už žuvusius karius ir partizanus pakvietė visus tylos minutės. Tarp svečių buvo ir estų su latviais atstovai. Užbaigiant pirmininkė nuoširdžiai prašė visus būti tikraisiais, garbingais Lietuvos vaikais, mylėti tėvynę ir kovoti dėl jos. Vrublevičius
