AMŽINAJAI MOTINAI

BALYS AUGINAS

Daug pasaulyje žinau brangių metalų—
Auksą ir sidabrą, baltąją platiną...
Bet prieš Tave lenkias karūna karalių,
Ir išminčių galvos, ir vergų bedalių—
Blanksta kalnai lobių marių ir žemyno!

Kūdikio akyse T u skaisti Aušrine,
O širdy—lakštutes nuostabi giesmele.
Prieš tą Obeliską Meiles Begalines
Klaupia kartų kartos, lenkias minių minios -
Ir kaip ryto saule, T u švieti jiems kelią, -

Trupa tvirtos grandys geležies ir vario,
Aižėja ir plienas—marmuras sudūli.
Gęstančiame žvilgsny žūvančio jau kario
T u spindėsi amžiais, lyg žvaigžde vakarė,
Ir sukepę lūpos Tau šnibždės — “MO-TU-LE...”