Sausio 3-4 d. žuvę partizanai
Vytenio būrio partizanai.
Pagal KGB sužymėjima pirmas -Antanas Mateiko-Krapylas, ketvirtas - Antanas Ivanauskas-Vakarietis, penktas - Jonas Marozas-Šaragas, šeštas - Vincentas Makarauskas-Tigras, septintas - Leonas Kriščiūnas-Cbundu-mundu, aštuntos - Vladas Klerys-Sakalos, devintas - Albinas Pakulevičius-Strelčius. (Genocido aukų muziejus)
Ivanauskas Antanas-Vakarietis gimė 1919 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vėtriškių kaime. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.
Makarauskas Vincentas-Tigras gimė 1929 m. Panevėžio apskrityje Naujamiestyje. Į partizanų gretas įstojo 1947 m., priklausė Vyčio apygardos V. Drąsučio-Vytenio būriui. Žuvo 1949 m. sausio 3 Berčiūnų valsčiaus Nočiagalos kaime
Marozas Jonas - Šaragas gimė Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Papiškių kaime. Vyčio apygardos partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities Papojaus kaime, Čiplio sodyboje patekęs į pasalą
Mateika Antanas. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
NAUSĖDA Jonas, g. 1922 Jonelių k., Švėkšnos v. 1941 baigė Švėkšnos ”Saulės” gimnaziją. Poetas. Pokario metais dirbo Laukuvos gimnazijos mokytoju, kur įkūrė LLA organizaciją ASTRA, bendravo su partizanais. Žuvo 1948 01 03 Radvietyje (netoli Kvėdarnos), pas Paulikus.
ADOMAITIS Stasys, g. 1922 Kasiulkuose, Betygalos apyl., Raseinių r.,ūkininkų šeimoje. Suimtas 1945 01 04 ir tą pačią dieną prie savo gimtosios sodybos sušaudytas.
VALAITIS Pranas, Jono - Bičiulis, g. Sarakiškiuose, Jurbarko r. Mažažemis ūkininkas. Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1953 01 03 Butkaičiuose, Jurbarko r. Kūnas išniekintas Jurbarke.GUDŽIŪNAS Vladas - Kęstutis, g. 1923 Juodaičiuose, Jurbarko r. Žuvo 1953 01 04 Bažavalėje, Ariogalos v., kartu su J. Stoškumi (Kazio Jotulio sodyboje).
STOŠKUS Jonas, Juliaus - Skrajūnas, g. 1928 Bažavalėje, Ariogalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 04 gimtajame kaime. Kartu žuvo V. Gudžiūnas - Kęstutis.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai Juozas Jasulaitis-Turklys, Kazokas (rinktinės vadas) ir Antanas Martinaitis-Kapsas (rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas) bei ryšininkai Antanas Vagonis ir Kazys Vagonis.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.
Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės stovi: ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras, Granitas, Geležinio Vilko rinktinės vadas Algirdas Varkala-Žaliukas, apygardos vado adjutantas Jonas Pileckis-Brokas, Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas, štabo narys Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasulaitis-Kazokas (Genocido aukų muziejaus fondai)
JUOZAS JASULAITIS - TURKLYS, KAZOKAS
1922 12 11–1947 01 04
Juozas Jasulaitis gimė 1922 m. gruodžio 11 d. Vilkaviškio aps. Žaliosios vls. Bobių k. Juozo ir Domicės (taip dokumente) Jasulaičių šeimoje. Mokėsi amatų mokykloje.
Nuo 1945 m. Stirnos bataliono (nuo 1945 m. rugpjūčio 15 d. – Tauro apygardos Stirnos rinktinės, 1946 m. sausio 31 d. pervadintos Žalgirio vardu) partizanas. Nuo 1946 m. kovo mėn. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 4-osios kuopos vadas. Tų pačių metų gegužės 20 d. Žalgirio rinktinės vado Jurgio Ilgūno-Šarūno įsakymu Nr. 1 J. Jasulaitis-Kazokas buvo paskirtas rinktinės 55-osios kuopos vadu.
1946 m. liepos 4 d. jis dalyvavo Tauro apygardos štabo pareigūnų posėdyje, kuriame buvo numatyti apygardos vado rinkimai, pritarta, kad J. Jasulaitis-Kazokas eitų Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas, aptarti ryšiai su Pietų Lietuvos partizanų srities štabu ir kiti klausimai.
Tų pačių metų rugpjūčio 27 d. Žalgirio rinktinės vadas Šarūnas J. Jasulaitį paskyrė šios rinktinės štabo viršininku kartu einant ir 55-osios kuopos vado pareigas.
Po 1946 m. spalio 24 d. Žalgirio rinktinės įsakymu Nr. 15 J. Jasulaitis-Kazokas pasirašė kaip šios rinktinės vadas. Tų pačių metų lapkričio 22 d. Laisvės kovotojų karinės šventės proga už tinkamą pavestų pareigų atlikimą, stropų ir sumanų vadovavimą rinktinei Kazokui pareikšta Tauro apygardos vado A. Baltūsio-Žvejo padėka, o 1947 m. sausio 20 d. Žvejo įsakymu Nr. 5 jam suteiktas viršilos laipsnis, taip pat pareikšta tarnybinė padėka ir tarnybinis pagyrimas.
ANTANAS FELIKSAS MARTYNAITIS- KAPSAS
1928 01 14–1947 01 04
Antanas Feliksas Martynaitis gimė 1928 m. sausio 14 d. Marijampolės aps. Gudelių vls. Subačiškių k. Vincento Martynaičio ir Agnieškos Juronytės-Martynaitienės šeimoje. Gyveno Marijampolės aps. Veiverių mstl. Mokytojas.
Partizanas nuo 1945 m. 1946 m. rugsėjo 2 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Jurgio Ilgūno-Šarūno įsakymu Nr. 10 buvo paskirtas rinktinės Susisiekimo ir apginklavimo poskyrio viršininku. Žuvo eidamas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Ūkio skyriaus viršininko pareigas.
ANTANAS VOGONIS
1893 06 21–1947 01 04
Antanas Vogonis gimė 1893 m. birželio 21 d. Vilkaviškio vyskupijos Skriaudžių parapijos Naujo Klebiškio k. Andriaus Vogonio ir Marijonos Sakalauskaitės-Vogonienės šeimoje. Gyveno Marijampolės aps. Veiverių vls. Kampinių k. Sodybos šeimininkas. Partizanų ryšininkas.
JURGIS KAZYS VOGONIS
1927 04 24–1947 01 04
Jurgis Kazys Vogonis gimė 1927 m. balandžio 24 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Skriaudžių parapijos Kampinių k. Antano Vogonio ir Magdalenos Raulinaitytės-Vogonienės šeimoje. Partizanų ryšininkas.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/201201_jasulaicio_zutis.pdf
https://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2017/201701_TA_ZR_zutis.pdf
Lincius Pranas iš Raninės k. Paežerėlių vlsč. 1917 - 1946 01 03. Žuvo Paižolagių k.
Vizgirda Antanas - Kapsas gimė Vaitiekupių k. Šakių apskr. 1918 - 1947 01 04. Žalgirio rinkt, būrio vadas.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Navikas Albinas - Skirgaila iš Šilbalių k. Vilkaviškio raj. 1928-1952.01.03. Žuvo Šilbalių k. išduotas dar partizanavusio Kabelio. Kartu žuvo sodybos šeimininkas Jonas Belevičius.
Gudaitis Jeronimas - Šernas. G. 1920 m. Šikutiškių k. Jankų vlsč. Vargonininkavo Višakio Rūdoje. Partizanuose nuo 1944 m. Priklausė Abromavičiaus būriui. Žuvo 1946.01.04. Lopetų k. Antano-Perkūno brolis.
Lincevičius Pranas - Tautginis. G. 1917 m. Raginės k. Paežerėlių vlsč. Žuvo 1946.01.04 slėptuvėje pas uošvį Striūpaitį Puniškių k. Žalgirio rinktinė.
Mureika Antanas - Barzda iš Kriūkų k. Paežerėlių vlsč. Partizanas nuo 1945.01.06. Skyrininkas. Žuvo 1946.01.04. Raninės k. Paežerėlių vlsč.
Mureika Antanas iš Širvydų k. Lekėčių vlsč. Žuvo 1946.01.04 Paišdagių k. pas Mačianską kartu.su P. Linciumi. Niekinti Kriūkuose.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Mykolas Krikščiūnas-Valstietis, Vyčio apygardos Trimito tėvūnijos, Lukšio būrio vadas, buvo klastingai 1953 m. spalio 23 d. suimtas agento Nemunas(KGB slapyvardis) vadovaujamos agentūrinės grupės, kai, nežinodamas apie jų išdavystę, atėjo susitikti į sutartą vietą Ramygalos r. Mičiūnų miške. Suėmimo metu jo draugas Jokūbas Petraitis-Gegužis buvo nukautas (F.3. B.51/26. L.321).
1954 m. rugsėjo 4 d. jis buvo teisiamas kartu su buvusiu būrio vadu Alfonsu Vaičiūnu-Parašiutu bei bunkerio, kuriame slapstėsi, šeimininke Zita Briedelyte-Aldona, Šambalių k. gyventoja, Karinio Tribunolo nuteistas pagal RTFSR Baudžiamojo kodekso straipsnius 58-la, 58-11 ir 58-8 mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas 1955 m. sausio 3 d. Maskvos Butyrkų kalėjime
Petras Mackevičius-Jurgis, Šimonių vls., Juodpenų k., Vytenio b. Ž.1948 01 03.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
LEIKA JONAS, iš Kušlių k., Užpalių vls. Partizanas. Priklausė L.Tursos būriui. Žuvo 1945 01 03 Kėpių k. lauke, netoli Bružo sodybos. Kartu nušautas ir jo pusbrolis Vytautas Leika.
LEIKA VYTAUTAS, g.1929 m. Kušlių k., Užpalių vls. Partizanas. Priklausė L.Tursos būriui. Žuvo su pusbroliu Jonu Leika Kėpių k., netoli Bružo sodybos 1945 01 03.
PUTRIMAS BALYS - Dučė, Vaidūnas, Ūkvedys, g.1920 m. Antakalnių k., Utenos vls. 1944-1945 m. Utenos amatų mokykloj dirbo instruktoriumi. Gavęs šaukimą į kariuomenę, išėjo į mišką - įstojo į Aitvaro partizanų būrį. Nuo 1946 m. buvo būrio vadas, Liūto rinktinės žvalgybos viršininkas. 1952 04 21 pagal saugumo parengtą planą, pasitelkus partizano brolį, panaudojus migdomąjį preparatą, buvo (su Pranu Pakalniu) suimtas, karo tribunolo nuteistas sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1953 01 03.
TURSA NIKODEMAS - Tetervinas, g.1906 m. Kušlių k., Užpalių vls. Priklausė Gedimino rinktinės būriui. Žuvo 1945 01 03 su Jonu ir Vytautu Leikomis Kušlių miške. Palaidotas Mikėnų k. kapinėse.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Šmuilys Andrius, g.1901 m. Eičiūnų k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
Andrius Šmuilys žuvo 1946 m. sausio 4 d. Kreivių k., Paežerėlių vls., Šakių aps
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-25-1999.pdf
