Nuotraukos II

LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954)

LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio apygardų žemėlapis. 1949-1950 m.

Tauro  apygardos  mokomosios  kuopos  partizanai  rikiuotėje.  Priešais  - lektoriai  (iš  kairės):  Žalgirio  rinktinės  štabo  viršininkas  Pranas  Runas-Daugirdas,  Algirdas,  Žalgirio  rinktinės  štabo  Organizacinio  skyriaus viršininkas  Vytautas  Jundila  (]undilas?)-]aunutis  ir  Vytauto  rinktinės štabo  Organizacinio  skyriaus  viršininkas  partizanas  Skydas.  1947  m. rugpjūčio 13 d.

Tauro  apygardos  mokomosios  kuopos  lektoriai  egzaminuoja  kursantą, Vytauto apygardos partizaną Viesulą. Už stalo sėdi (iš kairės): Vytauto rinktinės  štabo  Organizacinio  skyriaus  viršininkas  partizanas  Skydas, Žalgirio  rinktinės  vadas  (Pranas  Kasperavičius?)  Šturmas  ir  apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys. 1947 m. rugpjūčio 18 d.
Tauro  apygardos  Kęstučio  ir  Žalgirio  rinktinių  partizanai  poilsio  minutę prieš ūkinę operaciją Antanave. Ketvirtas iš kairės stovi apygardos štabo specialusis  pareigūnas  Vytautas  Gavėnas-Vampyras,  Granitas.  Kazlų Rūdos miškas, 1947 m. lapkričio 12 d.
Pietų  Lietuvos  srities  atstovai  (priekyje)  Jurgis  Kriščiūnas-Rimvydas  ir
Juozas  Lukša-Skrajūnas,  Skirmantas  su  trimis  lydinčiais  Tauro  apygardos
Vytauto rinktinės partizanais pakeliui į Lenkiją. 1947 m. gegužės 12 d.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija, priimta visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime 1949 m. vasario 16 d.
Dainavos  apygardos  Dzūkų  rinktinės  Margio  grupės  partizanai  šaudymo pratybose
Žuvusių ir išniekintų Vytauto apygardos Liūto rinktinės Dūmo būrio par­tizanų ir ryšininkių kūnai prie Anykščių MGB būstinės tvoros. Iš kairės: būrio  vadas,  apygardos  štabo  narys  Antanas  Bagočiūnas-Dūmas,  Albertas Pakenis-Jūreivis, buvęs Perkūno būrio vadas, nuo 1950 m. priklausęs Dū­mo  būriui,  Justinas  Puodžiūnas-Šerkšnas,  Vytautas  Pačinskas-Audra, ryšininkės  Emilija  Mieliauskaitė-Vaiva  ir  Onutė  Mieliauskaitė.  Žuvo 1951 m. balandžio 14 d.
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Šarūno būrio partizanai praty­bose.  Pratyboms  vadovauja  būrio  vadas  Feliksas  Daugirdas-Šarūnas (kairėje). Apie 1947 m.
Žuvę Vyčio apygardos Radvilos būrio partizanai (iš kairės): Kazys Mickevičius-Kaziukas,  Antanas  Urbonas  (Mačiulis?),  būrio  vadas  Ipolitas  Mulevičius-Pavasaris, Apolonija Dailidėnaitė ir Jurgis Dailidėnas. Žuvo 1952 m. gegužės 21-22 d. išduoti agento Stalo
LSSR Ministru Tarybos ir LKP(b) CK 1948 m. gegužės 18 d. nutarimas „Dėl  priemonių  iškeldinant  banditų  ir  gaujų  rėmėjų  buožių  šeimas“, priimtas  vadovaujantis  SSRS  Ministrų  Tarybos  tų  pačių  metų  vasario 21  d.  nutarimu,  kuriame  buvo  nurodyta  iš  Lietuvos  ištremti  12  tūkst. šeimų
1951 m. trėmimo operacijos „Ruduo" operatyvinis žemėlapis, kuriame pa­žymėtos  tremtinių  ešelonų  sudarymo  stotys,  prie  jų  parašyti  ešelonų numeriai
Iš traukinio išlaipinti tremtiniai Buretės paskirstymo punkte. Irkutsko sr., 1949 m. balandžio mėn.
Teofilė  Mikutavičienė  (viduryje)  su  Sujetichos  gyvenvietės  darželinukais  - lietuvių tremtinių vaikais. Irkutsko sr., 1948 m.
Tremtinių  Jablonskių,  Pabrėžų  ir  Kerų  šeimos  su  mažamečiais  vaikais traukinio vagone pakeliui į Sibirą, į Krasnojarsko kr. 1951 m.
Kengyro  sukilimo  dalyvis  Povilas  Seikalis.  Suimtas  1950  m.,  nuteistas 10 metų lagerio. Žuvo pirmąją sukilimo dieną (1954 m. gegužės 16 d.)
Laukių  šeima  Odinske,  Irkutsko  sr.,  1951  m.  Ištremta  iš  Kretingos  r. Tarvydų k.
Afanasijus  Kazanas  -  Lietuvos  kariuomenės  kapitonas,  ginkluoto  antiso­vietinio  pasipriešinimo  dalyvis,  Rečlago  kalinių  sukilimo  organizacinio
komiteto narys. Žuvo 1953 m. rugpjūčio 1 d. sovietų kariuomenei malši­nant sukilimą
Antanas  Seikalis,  Rudnikų  lagerio  kalinių  streiko,  surengto  Kengyro  su­kilėliams paremti, dalyvis. Kazachijos SSR, 1955 m.
Kengyro lietuviai. Kazachijos SSR, XX a. šeštasis dešimtmetis
Siaurojo geležinkelio tiesimas. Kurtujus, Irkutsko s r., 1956 m.
Lagerininkai.  Iš  dešinės  pirmas  -  poetas  Antanas  Miškinis,  nuteistas 25 metams lagerio, trečias -  Andrius Ulevičius. Kamyšlagas, Omsko sr.,
1955 m.
Tremtinių  vestuvės.  Nuotraukoje  matomi  vaišių  atributai  -  butaforiniai tortai,  pagaminti  iš  virtų  bulvių.  Chabaidakas,  Krasnojarsko  kr.,  XX  a. šeštasis dešimtmetis
„Velykų vakaras" - nuotrauką su tokiu užrašu istorijai paliko tremtinių grupė. Birikčiulis, Krasnojarsko kr., 1953 m.
Artimieji prie Olgos Briedienės, 1949 m. ištremtos iš Joniškio r. Juodei­kių k., kapo. Dobčiūras, Irkutsko s r., apie 1952-1953 m.
Džezkazgano  kalinių  kapinynas.  Kazachijos  SSR,  XX  a.  šeštasis  dešimt­metis