LIETUVIŠKOSIOS PROBLEMOS — žvilgsnis iš studijų savaitės Dainavoje

Į gražiąją Michigano Dainavą š.m. rugpjūčio 21-27 d. vėl suvažiavo JAV ir Kanados Lietuvių Fronto bičiuliai ir draugai į savo 38-tąją lietuviškų studijų savaitę. Šiemet ji nebuvo labai gausi, gal dėlto, kad daugelis nuolatinių dalyvių šią vasarą vyko į Lietuvą, į Dainų ir šokių šventę, Ateitininkų kongresą, į Į laisvę fondo studijų dienas. Tačiau savaitės programa, kuria rūpinosi Vytautas Volertas, buvo įdomi, paskaitos aktualios, diskusijos ir posėdžiai gyvi.

Juozas Kojelis savo paskaitoje „Iš LFB praeities į ateitį” pažvelgė į pranašiškas dr. Antano Maceinos mintis, išsakytas viename laiške bičiuliams dar 1953 metais, ir palygino jas su dabartine tikrove. Beveik prieš 40 metų dr. Maceina sakė, kad ir laisvę Lietuvai atgavus, reikės iš naujo kurti valstybės idealą, jį skelbti, už jį kovoti. Savo paskaitoje Juozas Kojelis iškėlė ir dabarties grėsmę Lietuvai iš Rusijos pusės dėl karinio tranzito per Lietuvos teritoriją ir apskritai Karaliaučiaus srities klausimais.

Dr. Valdas Samonis, Toronto universiteto profesorius, Rusijos ir Rytų Europos studijų centro bendradarbis, savo paskaitoje nagrinėjo Lietuvos nueitą kelią į rinkos ekonomiką, kur Lietuva juo nuėjo ir kur jis nuves ją ateity. Dar 1991 m. pradėtas valstybinio turto privatizavimas, LDDP valdžiai paėmus į savo rankas valstybės vairą, buvo pradėtas stabdyti. Atsirado piktnaudžiavimas, juo pasinaudojo buvę komunistai, kuriems suteikiamos ypatingos lengvatos. Tuo būdu atsirado nomenklatūrinė privatizacija, daranti valstybei didelę žalą, kai nesugebama naudotis vakarietiškais ekonomikos metodais, kai į valstybės iždą nebemokami mokesčiai. Ateitis neaiški. Neatrodo, kad senasis raugas sukurtų geresnį gyvenimo lygį. Sukama į korporacinį modelį, panašų į Lotynų Amerikos kraštus. Lietuvoje atsiranda maža, viską valdančių turtingųjų grupė ir didelė dauguma beturčių, o viduriniosios klasės kaip ir nebėra. Tad Lietuvos ekonominės ateities perspektyvos nėra geros.

Panašia tema, gal daugiau apie Lietuvos žemės ūkio problemas, kalbėjo ekonomistas Jonas Pabedinskas. Jis tvirtino, kad dabarties ekonominės problemos Lietuvoje yra glaudžiai surištos su politika. Dabartinė valdžia, sužlugdžiusį gražiai pradėtas reformas, bando subsidijomis remti žemės ūkį. Į Rytus eksportui sustojus, o į Vakarus dar neprasidėjus, susidaro liūdna padėtis. Valdžia nebeišgali ūkininkams net atsilyginti už pristatomus produktus. Ateina kritiškos dienos, Lietuva nebegali pati išsimaitinti ir valgo iš gautų paskolų.

Liūda Rugienienėsavo paskaitoje atkreipė dėmesį į Rusijos imperinius kėslus savo artimojo užsienio kaimynų atžvilgiu. Ji davė ir keletą minčių, ką būtinai užsienio lietuviai tuo reikalu turėtų daryti. (Jos kiek sutrumpinta paskaita spausdinama šiame numery.)

Dr. Valdas Samanis. Apačioj— Algis Raulinaitis, Juozas Kojelis ir dr. Adolfas Damušis.

Adv. Povilas Žumbakis metė kritišką žvilgsnį į pačią Lietuvių Bendruomene ir apskritai užsieny gyvenančius lietuvius, jų nesusikalbėjimą bei ginčus savo pačių tarpe ir menką įtaką dabartinės Lietuvos valdžios vedamos politikos krypčiai. Užsienio lietuvių veiksniai neišvysto koordinuotos veiklos net ir šiuo metu atsiradusio didelio pavojaus dėl Lietuvos saugumo iš Rusijos pusės atveju. Prelegentas taip pat pastebėjo, kad Lietuvos valstybės diplomatai užsienio kraštuose neturėtų kištis į tuose kraštuose gyvenančių užsienio lietuvių kultūrinę ir kitokią veiklą. Taip pat būtų geriau, jei ir Lietuvių Bendruomenės įstaiga Vilniuje nebūtų valdžios (Seimo) rūmuose. Reikia stengtis palaikyti santykius su tauta, bet ne su valdžia.

Juozas Kojelis Dainavoje reklamuoja Povilo Žumbakio naująją knygą. Apačioj— paskaitos metu. Gretimame puslapy — prieš išvažiuojant namo reikia dar kartą nusifotografuoti. Dainavos nuotraukos ]. Urbono ir K. Ambrozaičio.

Visos Šios paskaitos daugiau ar mažiau lietė tiek Lietuvą su visomis problemomis, tiek ir užsienio lietuvių santykius su Lietuva. Po paskaitų vykusios diskusijos dar labiau išryškino svarstomus klausimus ir tai parodė, kiek jie yra svarbūs užsieny gyvenančiai lietuvių tautos daliai, kuri, deja, dažnai pačios Lietuvos yra ignoruojama ir nuvertinama.

Studijų savaitėje buvo liečiamos ir kitokios temos. Marija Reinienė, Lietuvių fondo tarybos pirmininkė, kalbėjo apie Lietuvių fondą, jo reikšmę ir įnašą išeivijai ir Lietuvai. Dr. Jonas Račkauskas, Lituanistikos tyrimų ir studijų centro vedėjas, papasakojo apie to centro darbus, projektus ir prie jų dirbančius žmones. Savo antrojoje paskaitoje dr. Valdas Samonis kalbėjo visai skirtinga savo specialybei tema. Jis atskleidė mažai žinomus faktus apie Suvalkų trikampio srityje vykusia pokario rezistencinę veiklą. Prelegentas yra kilęs iš Punsko. Jis vaizdžiai pasakojo savo senelių ir tėvų liudijimus ir pergyvenimus. Parodė taip pat ir jo padarytą 1990 metais video filmą iš paminklo partizanams šventinimo iškilmių Punsko krašte.

 

Apie prieš keletą savaičių Lietuvoje surengtą Į laisvę fondo studijų savaitę pranešimus padarė dr. Kazys Ambrozaitis ir Juozas Baužys. Taip pat dalyviai buvo supažindinti su kun. dr. Petro Dauginčio mintimis apie ateities Lietuvos viziją, kuri būtų paremta pilnutinės demokratijos ir socialinio solidarumo santvarkos principais. Kun. Petras Daugintis kiekvieną rytą stovyklautojams atnašaudavo šv. Mišias.

Viktoras Naudžius referavo apie katalikiškosios spaudos Lietuvoje platinimo problemas. Valstybinės platinimo agentūros, kurios dominuoja visą krašto spaudos platinimą, katalikiškos spaudos nenori platinti, tad daugumoje kioskų ar knygynų jos negalima gauti. Tačiau visai neseniai buvo pradėti pirmieji žingsniai įsteigti savą spaudos ir knygų platinimo bendrovę.

Kaip paprastai, savaitės metu netruko ir oficialių posėdžių. Posėdžiavo Lietuvių Fronto bičiulių taryba, Į laisvę fondas, Lietuviškų studijų centras. Tad laisvų valandų poilsiui nebuvo daug. Savaitės užbaigai, šeštadienio vakare buvo surengtas literatūros ir muzikos vakaras. Prisimenant neseniai mirusį bičiulį, rašytoją Česlovą Grincevičių, novelę iš jo knygos „Vidurnakčio vargonai" perskaitė Juozas Baužys. Pianistė Giedrė Gaškienė atliko keletą piano muzikos kūrinių. Rašytojas Jurgis Jankus skaitė novelę ,,Teta Renata”, Apolinaras Bagdonas — keletą savo eilėraščių, o rašytojas Vytautas Volertas užbaigė vakarą su novele ,,Du bičiuliai". Nuotaikingas vakaras buvo pratęstas iki gilios nakties, ir salėje ilgai dar skambėjo lietuviškų dainų garsai.

Juozas Baužys