Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.)
GINTAUTAS IEŠMANTAS
IŠ „ŠEŠIŲ OKTAVŲ"
I
Ir vėlei viskas eis kaip ėję,
Ir nenutvieks akių mintis,
Tos pačios kalbos sklis aidėję,
Tuo pat keliu tekės lemtis.
Tai gal bereik' svaja virpėjo?
Gal veltui niaukėsi širdis?
Meldžiaus tau, saule, tarsi Dievui,
Bet kur tu? Kur? vis šalnos pievoj...
VI
Kaip būtų gera pagyventi
Bent mirksnį atvira širdim,
Laisvai erdvių erdvėm plazdenti
Troškimais žėrinčia mintim.
Kur toliai, ryžtas— saulių šventė —
Nerimčiau vėtrose viltim...
Aš tavo, goda! Aušros dega —
Kada, kaip jos, man šviesi taką?
GINTAUTAS IEŠMANTAS, žurnalistas, poetas, kurį laiką dirbo ok. Lietuvoje ,,Komjaunimo tiesos" redakcijoje, buvo komunistą partijos nariu, bet iš jos 1970 išstojo. Dalyvavo veikloje, reikalaujančioje Lietuvai laisvo apsisprendimo teisės. Už tai 1980 buvo nuteistas griežto režimo koncentracijos lageriui ir papildomai tremčiai. Šiuo metu vis dar yra tremtyje. Čia spausdinamos ištraukos iš jo poezijos, parašytos 1975 ir 1976 metais.
ATVIRUMAS
Žiūriu tavin, atvirume,
Ir liūdna, ak, liūdna! Atrodai
Nelyginant vaisius užgintas,
Kurio pats Dievas mūsų tėvams
Kitados neleido ragauti
Ir draudė, sako, dėl mūsų pačių ateities,
Dėl mūsų laimės ir labo.
Tu kybai, regiu, taip pat ant šakos
Ir žvilgsni trauki tarsi stebuklas.
Matyt, kažkokia jėga slėpininga
Glūdi tavyj nejučiom,
Kad man šypsais kaskart lyg išganymas.
Nuskinsiu, regis, ir tuoj atsivers
Keliai ir gelmės, ir toliai,
Ir jungsis širdys, ir polėkiai švis.
Ir kris netiesa, apgaulė,
Ir sielos it žvaigždės sužibs
Siekimų grožybe;
Ir pats aš tapsiu
Drąsus ir tvirtas kaip niekad.
O nuostabi,o žavinga svajone!
Ji šviečia, ak, šviečia man, atvirume,
Kaip išdidus ir kantrus švyturys
Veidmainystės bei melo jūroje.
Ir plaukia smagūs laivai,
Ir burės plazda lyg paukščiai per žydrumą.
Bet aš žinau, bet nesyk aš patyriau,
Ką reiškia tavęs ieškoti.
Bloškė, o bloškė mane prakeiktis,
Skausmas į dvasią ręžės it peilis.
Net draugas, net artimiausias bičiulis,
Žiūrėk, pavirsta nepatikimu,
Ar skubinas pirmas įgelti.
Ak, nežinai, iš kur ir kada
Smūgis ištiks!
Užtat ir baimingai tyli,
Arba kalbi ne tai, ką galvoji.
