LIETUVIŲ FONDO IDĖJAI 25 METAI

KAZYS AMBROZAITIS

Šio šimtmečio pradžioje lietuviai imigrantai Amerikoje organizavosi ekonominiais ir religiniais pagrindais. Patriotiniai motyvai reiškėsi savaime, nes juos jungė lietuviško kraujo giminystė ir palikto krašto nostalgija. Tačiau jų suorganizuoti susivienijimai didesnių planų ateičiai neturėjo, daugumoje stengėsi patenkinti dienos reikalavimus. Paskutinioji pokarinė išeivija skyrėsi tuo, kad ji dar pridėjo politinius motyvus aktyviai siekti Tėvynei laisvės ir tiesti veiklos planus tolimesnėn ateitin.

Per paskutinius keturius dešimtmečius lietuviškoji išeivija keitėsi. Tą pasikeitimą buvo galima ryškiai stebėti kas dešimtmetį. Pirmame dešimtmetyje visiems rūpėjo įsikurti, organizuoti lituanistinį švietimą, organizuoti Lietuvių Bendruomenę ir kitas organizacijas. Antrame dešimtmetyje klestėjo kūryba, organizacijų varžybos, atsirado įvairių premijų. Trečiasis dešimtmetis dar irgi davė kūrybos, jautėsi organizacijų subrendimas, klestėjo masiniai renginiai, nors jau tuo metu pradėjome netekti daugelio kūrėjų, dar iš Lietuvos atvykusių mokslininkų. Paskutinis dešimtmetis jau rodo aiškius pavargimo ženklus: labai sumažėjo lituanistinės mokyklos, sumenko kūryba, pergyvename jaunimo neįsijungimą į lietuvišką veiklą.

Veiklai visuomet trūko finansinės paramos. Finansų organizavimas vyko pamažu. Prieš trisdešimt metų lietuviški fondai buvo tik svajonė. Pirmuoju ir vyriausiu fondu reikia pripažinti Bendrą Amerikos Lietuvių Fondą (Balfą), kurio tikslas buvo atgabenti kiek galima daugiau lietuvių Amerikon. Jo reikšmė dar ir šiandien nedaug tesumažėjo. Vėliau pradėjo kurtis atskirų organizacijų fondeliai. Vienu iš pirmųjų buvo Ateitininkų Šalpos Fondas, kurį organizavome kartu su prel. J. Balkūnu, Petru Minkūnu, Vincu Šmulkščiu, dar talkinant Juozui Laučkai, P. Vainauskui ir kt. Šis fondas pradėjo veikti 1951 metais, sėkmingai veikia ir dabar. Jo tikslas tada buvo remti studijuojantį jaunimą. Be daugelio knygų leidimo, sporto ir kt. fondelių, išimtinai pažymėtinas Į Laisvę Fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, kuriam vardą nukalė dr. V. Vardys ir kuris buvo suorganizuotas 1960 metų antroj pusėj. Idėja paremti kūrėjus ir parūpinti knygų, kurios reikalingos išeivijai ir kurių negalima spausdinti okup. Lietuvoje, buvo jau seniai keliama dr. J. Girniaus, J. Brazaičio, dr. V. Vardžio, kun. A. Balčio, St. Daunio, A. Barono ir kitų. Buvo nusistatyta parūpinti rankraščius ir kiekvienais metais išleisti bent vieną knygą. Entuziazmas šiam darbui buvo didelis, buvo išleista iki šiol devyniolika labai vertingų knygų ruošiama išleisti ir daugiau. Jau pradžioje, tik ką išleidus Bradūno redaguotas Mačernio „Vizijas” ir dr. J. Girniaus „Tauta ir tautinė ištikimybė”, remiantis gausiu pritarimu, Į Laisvę Fondo valdyboje kilo idėja tą fondą išplėsti iki 100 tūkstančių ar net iki 300 tūkstančių, kad būtų galima užsimoti didesniems kultūriniams darbams. Šalia dr. V. Vardžio valdyboje buvo ir dr. A. Razma, kuris kėlė mintį lietuvių milijoninio fondo ir kurį entuziastingai rėmė Aloyzas Baronas. Dr. Razma tvirtino, kad milijoninis fondas esąs įmanomas, jeigu būtų rasta plati bazė visuomenei patenkinti, nes reikią tik tūkstančio aukotojų, kurie paaukotų po tūkstantį dolerių. Šiai „nerealiai" minčiai pradžioje nepritarėme, nes tai atrodė jaunų žmonių svajonė.

Lietuvių Fondo idėjos pradžią laikau dr. A. Razmos paskelbtą straipsnį Draugo dienraštyje 1960 gruodžio 8. Jo antraštė: „Milijono dolerių fondas lietuviškiems reikalams ir to fondo parlamentas". Šis straipsnis susilaukė reikiamo dėmesio ir įvairūs asmenys pradėjo reaguoti spaudoje. Tuo pačiu metu Lietuvių Bendruomenės Ekonominė taryba organizavo Geležinį fondą. Lietuvių fondo organizatoriai siūlė principą, kad LF kapitalas būtų neliečiamas, o tiktai jo procentai būtų atiduodami kultūriniams reikalams remti, ir kad aukotojai fondo administravime turėtų balsą, proporcingą įneštai sumai. Geležinio fondo principai buvo priešingi. Po ilgesnių pasitarimų ir kontaktavimo atskirų asmenų, 1961 kovo 19 Čikagoje susirinko platesniam pasitarimui LB ir visuomenės atstovai. Šio pasitarimo rezultate buvo priimtos keturios išvados, kurios pritarė LF principams. Nutarta organizuoti tiktai vieną fondą, tačiau jo pelną skirstyti bendrai lygiu balsu.

1961 rugsėjo 2-3 JAV LB tarybos suvažiavimas patvirtino kovo 19 iniciatorių susitarimą, su teise tvirtinti LF statuto pakeitimus. Jau nuo tada neliko jokių abejonių, kad tokios formos fondas turės pasisekti. Buvo įjungti įvairių pažiūrų asmenys, ir jau nuo pat pradžios atsisakyta nuo bet kurios grupės dominavimo. Buvo kreipiama dėmesys į profesionalus, ypač gydytojus. Iš pirmųjų 50 narių pusė buvome gydytojai. Tam padėjo dr. A. Razmos skaitytas referatas apie LF Amerikos Lietuvių Gydytojų suvažiavime New Yorke, 1961 birželio 25.

Lietuvių Fondo organizacijos sėkmingą pradžią užtikrino du momentai: suradimas plačios visuomeninės bazės, įtraukiant įvairių pažiūrų asmenis į darbą ir įtraukimas gydytojų, kurie padėjo gauti visuomenės pasitikėjimą. Pradžioje net dažnai Lietuvių Fondą pravardžiavo, jį vadindami ,,daktarų fondu". LF įsipilietino, kai 1962 kovo 14 jis buvo įregistruotas Illinois valstybėje ir gavo pilną atleidimą nuo federalinių mokesčių. Pirmasis visuotinis LF narių suvažiavimas įvyko Čikagoje 1963 gegužės 18 dieną.

Lietuvių Fondas gana greitai pradėjo augti, kai buvo priimami nariais ne vien, ,tūkstantininkai", bet ir kiekvienas, įnešęs bent dolerį. Kiekvienas, paaukojęs šimtą dolerių, tampa pilnateisiu nariu ir gauna vieną balsą. Nariai išrenka 18 asmenų į Tarybą trejiems metams, kasmet prirenkami 6 tarybos nariai, jų kadencijai pasibaigus. Taryba renka valdybą vieneriems metams, Kontrolės komisija renkama visuotino suvažiavimo taip pat vieneriems metams. Visuotini narių suvažiavimai kviečiami kartą metuose. Tarybos darbas vyksta komisijose: investavimo, pelno skirstymo, palikimų ir t.t.

LF organizacija greitai nusistovėjo, subrendo, įsigijo visuomenės pasitikėjimą, kaip demokratiškai susiorganizavusi, plačios bazės ir pastoviausia organizacija išeivijoje. Organizacijos pagrindas yra telkimas kapitalo, kuris yra neliečiamas, tik jo gautas pelnas skiriamas lietuvių kultūriniams reikalams remti. Yra mintis, kad pagrindinis kapitalas bus perkeltas į laisvą Lietuvą.

Per 25 veiklos metus į LF įstojo 5830 narių, keletas jų įmokėję virš 10 tūkstančių dolerių. Šiuo metu kapitalas siekia arti keturių milijonų. Tą kapitalą sudėjo 3581 gyvas narys, 1837 atmintiniai įnašai, net 329 organizacijos įstojo nariais. Palikimais gauta iš viso 975,000 dol. Be to, dar Lietuvių Fonde yra virš 10 atskirų „fondelių", kur aukotojai specifiniai nurodo, kam gautas procentas turėtų būti skiriamas. Pradžioje daugiausia diskusijų sukeldavo investavimo būdai, o dabar dėmesio centre yra pelno paskirstymo problemos. Iš viso lietuvių kultūriniams reikalams ir lietuvybės išlaikymui jau paskirta virš dviejų milijonų dolerių. Tai suma, kurios jau nereikėjo rinkti iš visuomenės.

Pelno skirstymo komitete teko dirbti apie trylika metų, reikėjo pereiti per keletą stadijų ir principų. Pelną skirsto trys LF tarybos nariai ir trys delegatai, skirti JAV LB valdybos. Pradžioje tekdavo patiems ieškoti, kam skirti skatinančias premijas, planuoti specialius projektus ir t.t. Vėliau nutarėme, kad LF liks tik mecenatu, o pati visuomenė pateiks apsvarstytus planus ir prašymus bei sudarys jury komisijas. Daugiausia pinigų tenka Lietuvių Bendruomenės Švietimo ir Kultūros tarybų planams paremti.

Žymi suma skiriama ir studijuojančio jaunimo stiprendijoms. Nuo dabar kiekvienais metais jau bus skiriama ne mažiau, kaip ketvirtis milijono lietuvių kultūriniams reikalams. Jau treti metai, kaip priimtos pastovesnės pelno skirstymo gairės, pravedami vieši apklausinėjimai. LF administravimui išleidžiami tik apie 2%.

Kai kuriuos LF principus pasekė vėliau gyveniman atėjęs ir Tautos Fondas, kuris irgi gana sėkmingai auga ir žada daugiau lėšų lietuvių politiniams reikalams.

Lietuvių Fondo idėja, pasiūlyta visuomenei prieš dvidešimt penkerius metus, tapo entuziastiškai priimta ir įgyvendinta. Tikime, kad gal nei dešimt metų nereikės kapitalui padvigubinti ar net pasiekti 10 milijonų. Šiuo metu dar atsiranda vis naujų fondų, tačiau Lietuvių Fondo jau niekas nepralenks. Tikime, kad ateityje LF galės paremti ir išlaikyti didesnius projektus: centrinius archyvus ar muziejus bei tyrimo centrus.


1988 metais

JAV ir Kanados Lietuvių fronto bičiulių Studijų ir poilsio savaitė bus ir vėl Dainavoje, rugpjūčio 7-14 dienomis. Jau dabar pasižymėkime kalendorius.