VASARIO 16 MINĖJIMAS JAV-BIŲ KONGRESE

Valstybės Departamento ir kitų JAV-bių krašto institucijų pareiškimai Lietuvos bylos klausimu darosi vis blankesni ir blankesni ir beveik nieko nebepasako. Žinoma, iki aukšto laipsnio tai mūsų pačių kaltė. Jei mes išvystytumėm tinkamą tuo reikalu spaudimą į tas institucijas, to, be abejo, nebūtų. Tai, žinoma, atskira tema. Šio gabaliuko tikslas yra trumpai užsiminti apie Vasario 16-sios paminėjimą 1973 metais JAV-bių Kongrese. Su džiaugsmu reikia pareikšti, kad JAV-bių Iegislatoriai Washingtone nebijo kelti ir ginti Lietuvos bylą ir kartu nepagaili kietų žodžių Lietuvos pavergėjams. Per kongresmanus ir senatorius galėtumėm išvysti didelį spaudimą ir į Valstybės departamentą ir Baltųjų rūmų pareigūnus Lietuvos laisvinimo reikalu. Toli gražu mes, lietuviai, to neatliekame.

Vasario 16-sios oficialus minėjimas Kongrese

Eilę metų tuos minėjimus Atstovų rūmuose ir Senate organizuodavo ALT-bos vykdomasis komitetas. Paskutiniųjų kelerių metų laikotarpyje minėtai institucijai šiame darbe talkina JAV-bių LB centro valdyba ir kiti vienetai. JAV-bių Senate oficialaus Vasario 16-sios minėjimo kaip ir nebėra. Mat, prieš keletą metų Senato kapelionas Edward L. R. Elson atsisakė įsileisti lietuvius dvasiškius. To savo nusistatymo jis ir dabar dar tebesilaiko. Antra, ALT-bos vykdomasis komitetas nesuranda palankesnio senatoriaus, kuris imtųsi iniciatyvos sutelkti tam tikslui apčiuopiamesnį senatorių skaičių. Alt-bos vykdomasis komitetas skelbė ir šiais metais mūsų spaudoje apie Vasario 16-sios minėjimą Senate. To mūsų veiksnio surastas organizatorius — senatorius Charles H. Percy (R. - III.), tepajėgė be savęs surasti dar vieną senatorių (senatorių Adlai E. Stevenson III. D. - III.), kuris dalyvavo oficialiame Vasario 16-sios minėjime Senate (žiūr. vasario 15 Congressional Record, S2641 pusi.). Ir vieno ir kito senatorių žodžiai labai blankūs, užimą mažiau kaip pusę pusl. minėto leidinio. Tiesa, eilė senatorių Vasario 16-sios proga tarė žodžius ar padarė pareiškimus, bet jie atliko  tai kitu laiku ar kitomis dienomis.

Vasario 16-sios minėjimas Atstovų rūmuose įvyko vasario 20. Tam minėjimui vadovavo kongresmanas Daniel J. Flood (D. - Pa.). Be kongresmano Flood, ilgesnius ar trumpesnius žodžius tarė dar 22 kongresmanai. Ir Atstovų rūmai ir Senatas kiekvienos dienos posėdžius pradeda maldomis. Tą dieną maldą Atstovų rūmuose sukalbėjo kun. Adolfas Stašys. Čikagos šv. Kryžiaus parapijos vikaras. Jo maldoje yra sakinys: “Today we commemorate the 55-year anniversary of Lithu mia’s inde-pendence”. Argi Lietuva tėra buvusi tik 55 metus nepriklausoma? Kun. A. Stašio kreipimaisi į Dievą anglų kalboje labai retai tėra naudojami: vietoj “Dear God” — sakoma “Our Father God” ar “Almighty God”; vietoj “Christ” — sakoma “Jesus Christ” ar “our Redeemer”. Tai, žinoma, yra dvasiškių reikalas! Paminėjau tai, nes tie lietuvio dvasiškio išsireiškimai angliškoje maldoje “rėžia” ausį.

Turiningiausi žodžiai Senate ir Atstovų rūmuose

Apie 100 legislatorių (senatorių ar kongresmanų) šiemet tarė žodžius ar padarė savo pareiškimus raštu Vasario 16-sios proga JAV-bių Kongrese. Turiningiausį žodį Senate tarė senatorius Abraham Ribicoff (D. -Conn.). Šis senatorius akcentavo savo žodyje seną ir garbingą Lietuvos praeitį, kėlė komunistinės Rusijos padarytą skriaudą, kvietė JAV-bių vyriausybę kelti ir ginti Lietuvos bylą visomis progomis ir visuose tarptautiniuose forumuose ir įgyvendinti Kongreso priimtą H. Con. Res. 416 rezoliuciją. Minėtą rezoliuciją jis ištisai įtraukė į Congressional Record. Jo kalba ir rezoliucija duodama minėto leidinio vasario mėnesio 19 numeryje, S2713 pusl. Atstovų rūmuose visa galva kitus savo žodžiu prašoka kongresmanas Jack F. Kemp (R. - N. Y.). Jis, kaip ir senatorius Ribicoff, kėlė seną ir garbingą Lietuvos praeitį, įtraukė ištisai į Congressional Record (žiūr. to leidinio vasario 20 numerį, H976-H977 pusl.) H. Con. Res. 416 rezoliuciją ir JAV-bių LB centro valdybos specialų pareiškimą (An Appeal to the United Nations Secretary General), kvietė krašto vyriausybę ir visus amerikiečius kovon dėl Lietuvos laisvės. Anot kongresmano Kemp, mes,-amerikiečiai, negalį vien tik džiaugtis karo belaisvių (iš Vietnamo) sugrįžimu; visa lietuvių tauta esanti nelaisvėje.

Legislatorių žodžių ar pareiškimų negalavimai

Eilės legislatorių žodžiai ar pareiškimai yra nepaprastai blankūs ir beveik nieko nepasaką. Tie senatoriai ar kongresmanai tepareiškia tik užuojautą kenčiantiems lietuviams ir viltį, kad Lietuva atgausianti laisvę ir nepriklausomybę. Tam tikra dalis legislatorių yra įstatyta jau į “geras vėžes” — jie taria kietą žodį pavergėjams ir reikalauja krašto vyriausybę imtis konkrečios akcijos Lietuvos laisvinimo žygyje. Į panašias vėžes įstatytini ir visi kiti legislatorial, kurie tik ryžtasi kelti balsą Lietuvos bylos klausimu. Kodėl jie to nedaro? Labai paprastai, daugumai mūsų siunčiamų laiškų ar telegramų Kongreso nariams trūksta konkretumo. Nepakanka tik kviesti legislatorius kalbėti ar padaryti pareiškimus. Jiems reikia pasiųsti konkrečios ir kondensuotos medžiagos jų žodžiams ar pareiškimams; legislatoriams rašomuose laiškuose aiškiai nurodyti) kokių žodžių ar pareiškimų mes iš jų lauktumėm.

Mūsų spaudoje buvo skelbta, kad ALT-bos vadovybė kreipėsi laiškais prieš Vasario 16-sios minėjimus krašte į visus legislatorius Washingtone. Kongresmanas Ray J. Madden (D. -Ind.) vasario 7 pareiškime cituoja ALT-bos vykdomojo komiteto pirm. dr. K. Bobelio laišką (žiūr. Congressional Record, vasario 7 numerį, E750 pusi.). Iš dr. K. Bobelio laiško, rašyto minėtam legislatoriui vasario 1, nesimato, kad būtų duodamos bet kokios sugestijos tam kon-gresmanui. Reikia manyti, kad panašaus turinio laiškus iš dr. K. Bobelio gavo ir kiti legislatoriai. Kongresmanas Stanford E. Parris (R. -Va.) ištisai įtraukė» į Congressional Record (žiūr. vasario 22 numerį, E995 pusi.) laišką, gautą iš JAV-bių LB centro caldybos pirmininko V. F. Volerto. Tas laiškas minėtam legislatoriui rašytas vasario 7. Volerto laiškas yra žymiai konkretesnis, negu kad dr. Bobelio. Antra, V. Vo-lertas kartu su laišku pasiuntė ir specialų pareiškimą. Pora legislatorių tą pareiškimą įtraukė į Congressional Record ištisai, kiti — jį citavo. Iš Congressional Record nesimato, kad ALT-bos vadovybė būtų pasiuntusi bet kokios medžiagos kongresma-nams ar senatoriams. Jei ALT-bos vadovybė teprašo legislatorius tik kalbėti, tai jie ir tekalba, paberdami eilę tuščių žodžių ir bereikšmių frazių.

Minėjimai Kongrese ateityje

Ne vienas iš lietuvių numoja ranka Vasario 16-sios minėjimams Kongrese: esą iš jų jokios naudos ir pan. Taip gali kalbėti tik neišmanėliai ir Lietuvos laisvės priešai. Atliekamo Lietuvos laisvinimo darbo negalima ant svarstyklių pasverti, to negalima padaryti ir su Vasario 16-sios minėjimais Kongrese. Jai JAV-bių legislatoriai taria kietus žodžius Lietuvos pavergėjams, jei reikalauja krašto vyriausybę imtis konkrečių žygių Lietuvos laisvinimo žygyje, tai yra didelis ir svarbus dalykas. Antra, tie legislatorių žodžiai bei pareiškimai įdedama į Congressional Record (Kongreso darbų stenogramas). Tas leidinys pasiekia universitetų, kolegijų ir viešąsias bibliotekas; tą leidinį prenumeruoja krašto politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo vairuotojai. Tuos legislatorių pareiškimus galime visad (ir turėtumėm!) naudoti žygyje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Kuria linkme tie minėjimai kreiptini ateityje. Kas juose keistina, taisytina bei tobulintina? Kas tuos minėjimus turėtų tinkamai suorganizuoti? Tai klausimai, kuriems reiktų gauti tinkamus bei pilnus atsakymus.

1. ALT-bos vykdomasis komitetas ne kartą yra pareiškęs, kad tų minėjimų organizavimas esąs jo reikalas. Anot to veiksnio vadovybės, kiti neturėtų kišti nosies į tą darbą. Be abejo, niekas ir nekištų nosies į tą reikalą, jei tik ALT-bos vadovybė tą darbą tinkamai atliktų. Jei ne pašaliečių (LB vadovybės ir kitų grupių) talka, Vasario 16-sios minėjimai Kongrese būtų apgailėtinoje padėtyje. Jei tik ALT-ba nori tam darbui vadovauti, tegu tai ir daro. Tuo atveju Vasario 16-sios minėjimų suorganizavimams turėtų pasikviesti specialistus, per JAV-bių LB vadovybę įjungti į tą darbą kiek galima didesnį skaičių krašto lietuvių. Tam reikalui panaudotina ir visa mūsų patriotinė spauda.

2. Kalbančiųjų ar darančiųjų pareiškimus legislatorių skaičių iš 100 pakelti bent į 200. Tikrai turime lietuvių poros šimtų legislatorių steituose ar distriktuose.

3.    Įstatyti visus tuos legislatorius į tinkamas vėžes: mums tuščiažodžiavimo nereikia. Jie savo žodžius bei pareiškimus turi paruošti, prisilaikydami mūsų sugestijų bei pageidavimų.

4.    Žodžiuose ar pareiškimuose akcentuotina: (a) sena ir garbinga Lietuvos praeitis (1973 metų Vasario 16-sios minėjime tai padarė tik apie 25 legislatoriai); (b) lietuvių pasipriešinimas pavergėjams (tik keli legislatoriai paminėjo partizanų kovas ir 1971 ir 1972 metų įvykius — Kudirką, Kalantą ir kit. — komunistų pavergtoje Lietuvoje); (c) 1941 metų sukilimas ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymas; (d) Lietuvos bylos perkėlimas į Jungtines Tautas, įgyvendinant Kongreso priimtą H. Con. Res. 416 rezoliuciją; (e) Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas visose kitose tarptautinėse organizacijose bei forumuose.

5.    Senatorių ir kongresmanų žodžiuose turėtų pranykti šios frazės ar išsireiškimai: “Lithuania, a small country . . .” (yra visa eilė mažesnių valstybių už Lietuvą!); “Lithuania en-joyed independence for 22 years...” (visi žinome, kad tai netiesa!); “We commemorate the 55th anniversary of independence of Lithuania . . (Lietuva yra buvusi šimtmečiais nepriklausoma!). Panašių, mums nenaudingų ir kartu neteisingų frazių būtų galima pririnkti dešimtimis iš legislatorių žodžių bei pareiškimų.

Tie siūlymai savaime nerealizuo-sis. Čia turi pilna sparta pajudėti ALT-bos, LB ir kitų vadovybės.

Dr. P. G. Vasaris