JAUNIMAS, VEIKSNIAI IR BENDRADARBIAVIMAS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

PROF. DR. ANTANAS MACEINA, žymiausias lietuvių religinių, filosofinių ir tautinių problemų svarstyto jas, poetas, daugelio veikalų lietuvių ir vokiečių kalbomis autorius, 1973. 1.27 sulaukė 65 metų amžiaus. Iš Muensterio universiteto (Vokietijoje) profesoriaus pareigų išėjęs į pensiją, nuostabia intelektualine jėga ir kūrybiniu intensyvumu naujais veikalais turtina lietuvių religinę ir filosofinę literatūrą.

Prof. A. Maceina yra vienas iš pagrindinių Lietuvių Fronto ideologų ir nuoširdus “Į Laisvę” bendradarbis. Jo aktualus straipsnis “Tautos pakaitalas ar papildas?” spausdinamas šiame žurnalo numeryje.

 

Trečiasis politinių studijų savaitgalis Los Angeles

Vasario 3-4 Los Angeles Hilton viešbutyje vyko trečias iš eilės politinių studijų savaitgalis, suorganizuotas LFB vietos sambūrio. Tokie savaitgaliai, kurių mintį iškėlė ir kurių pravedimą entuziastiškai remia dabartinis LFB c. v. pirm. Leonardas Valiukas, yra organizuojami kas antri metai. Šalia vietinių jėgų aktyviais svarstybų dalyviais paprastai turima žymesnių asmenybių ir iš tolimų vietovių. Prieš ketverius metus buvo atvykęs prof. A. Klimas, užpernai — prof. V. Vardys, dr. J. Kazickas ir V. Volertas, šiemet - dr. K. Ambrozaitis ir dr. P. Kisielius.

Šių metų savaitgalyje simpoziumų būdu buvo užsimota panagrinėti tris savo tarpe artimai susijusias temas: a. Jaunimas laisvės kovoje, b. Lietuvių Bendruomenė Lietuvos vadavimo darbe ir c. Užsienio lietuvių bendravimas su okupuota Lietuva. Rašytojo Jurgio Gliaudos paskaita “Tarybinės santvarkos raida’’ tapo tarsi visų trijų nagrinėjamų temų fonu, išryškinančiu laisvės kovos prasmę ir perspektyvas.

Jaunimas laisvės kovoje

Šiuo klausimu savo nuomones pareiškė šeši kalbėtojai: J. Pažėraitė, E. Girdauskas, L. Kojelis, K. Reivydas, S. Stančikas ir R. Žukas. Visi dalyviai vietos aukštųjų mokyklų studentai, tik stud. E. Girdauskas specialiai atvykęs iš Vancouverio, Kanados.

Kalbėtojų nuomonės nesutapo: vieni pasisakė už aktyvų įsijungimą j laisvės kovą ir tos kovos stiprinimą (Pažėraitė, Kojelis, Girdauskas), kiti trys pasiliko abejonėse, nes paveikesnei kovai surado neįveikiamų kliūčių: patys nepasiruošę, nepažįstame komunizmo arba iš vis išeivijoje kovų nei frontų būti negalį, nors nė vienas ir nepaneigė kovos už laisvę prasmės.

Diskusijose kalbėjo E. Bradūnaitė, prof. S. Žymantas, J. Motiejūnas, L. Valiukas ir kt.

LB Lietuvos laisvinimo darbe

Ši tema jau buvo svarstyta ir ankstyvesniuose politinių studijų savaitgaliuose. Palyginus anksčiau ir dabar vykusių diskusijų nuotaikas, nesunku pastebėti, kad šiemet jos nebebuvo taip aitrios, kaip kitais kartais. Seniau antibendruomenininkai į politikos lauką ateinančią Bendruomenę laikė “laisvės kovą griaunančia”, “vienybę ardančia jėga”, dabar

Politinių studijų savaitgalio aktyviųjų programos dalyvių dalis; sėdi (iš kairės) — K. Ambrozaitis, P. Kisielius, J. Kuprionis, stud. J. Pažėraitė, B. Brazdžionis, Ž. Brinkienė, P. Pamataitis, G. Valančius, J. Kojelis; stovi — L. Valiukas, Z. Brinkis, stud. L. Kojelis, A. Raulinaitis, E. Arbas, A. Kolnys, A. Mažeika.

Politinių studijų savaitgalis vyko Los Angeles Hilton viešbutyje vasario 3 - 4 d. d. Į savaitgalį specialiai buvo atvykę LFB Vyr. Tarybos pirm. dr. P. Kisielius ir Vyr. Tarybos vicepirm. dr. K. Ambrozaitis; savaitgalio programos parengimui vadovavo LFB Los Angeles sambūrio pirm. dr. Z. Brinkis.

LFB Los Angeles sambūrio suorganizuotame politinių studijų savaitgalyje “Bendravimas su kraštu’’ klausimų gvildena (iš kairės) dr. P. Kisielius, poetas B. Brazdžionis, dr. K. Ambrozaitis (kalba), L. Valiukas, dr. P. Pamataitis ir dr. G. Valančius.

Nuotrauka Pr. Gasparonio

gi sąžiningai laisvės kovoje besireiškiančių bendruomenininkų niekas jau iš kovos lauko išstumti nebesiekė, nors vienas antras tą faktą ir apgailestavo.

Pagrindiniai simpoziumo kalbėtojai reiškė maždaug tokias mintis:

Dr. P. Kisielius aiškiai pasisakė už LB dalyvavimą politiniame Lietuvos laisvinimo darbe, nes tai esanti kiekvieno lietuvio ir kiekvienos lietuviškos organizacijos pareiga. Monopolio šioje srityje būti negali, tačiau susiklausymas ir susiderinimas, jei tik galima, reikalingas. Apgailestavo, kad iki šiol vesti pasitarimai su Alta kompetencijos riboms nubrėžti teigiamų rezultatų nedavė. Kalbėtojas išvardino visą eilę LB atliktų laisvinimo žygių!.

Dr. K. Ambrozaitis teigė, kad LB esanti didžiausia ir tobuliausiai susitvarkiusi oeganizacija už Lietuvos ribų. Bendruomenę išaugino, subrandino ir laisvinimo darbą atvedė laikas. B-nė pasiryžusi į kiekvieną pozityvų darbą eiti kartu su kitais. Kur kitų nėra, eina viena pati. Vadovavimo pareigų nesiima, o eina talkon, tačiau kaip lygus kitų laisvinimo veiksnių partneris. Žvelgdamas ateitin, dr. K. Ambrozaitis siūlė vengti duplikavimo, nuolatinės konferencijos forma vienoje vadovybėje koordinuoti visą lietuvių politinę veiklą, laisvės kovą plėsti į Amerikos intelektualų sferas, organizuoti pajėgų informacijos centrą ir t. t.

Prof. J. Kuprionis akcentavo ne politinės, o kultūrinis - dvasinės veiklos prasmingumą, nes rusai iš savo rankų Lietuvos neišleisią. Bendruomenė politikoje gal ir atliekanti naudingų darbų, tačiau įnešusi į lietuvių gyvenimą nedarną, susiskaldymą, o praeityje ir susistumdymų prie prezidentūros durų. Siūlė mesti partiškumą ir emocijas.

A. Mažeika kėlė lietuviško susiklausymo ir vienybės reikalą. Tuo keliu eidami Lietuvos laisvės reikalui daugiausia pasitarnausime, nors aiškiai ir nepasisakė, ar LB atėjimas į politinį laisvinimo darbą yra naudingas, ar ne.

A.    P. Raulinaitis lietuviškame gyvenime išskyrė dvi veiklos sritis: politinę ir kultūrinę. Politinei veiklai turėtų vadovauti Vlikas, talkinant sustiprėjusiai Altai, kultūrinei — Lietuvių Bendruomenė. Tačiau toks veiklos sritimis pasidalinimas neturėtų niekam užkirsti kelio veikti politinėj srity.

Visa eilė diskusijų dalyvių iš auditorijos kalbėtojų mintis ar tai parėmė, ar papildė, ar pakritikavo. Diskusijose dalyvavo Arbas, Gliaudą, Girdauskas, Čekanauskas, Graužinis, Kojelis, Motiejūnas, Valančius, Valiukas, Vidugiris ir kt.

Bendravimas su okupuota Lietuva

Šią studijų temą pristatė dr. K. Ambrozaitis, dr. P. Kisielius, poetas Bern. Brazdžionis, dr. P. Pamataitis ir dr. G. Valančius. Dikusijas sekė per 100 klausytojų.

K. Ambrozaitis siūlė tvirtai laikytis Clevelando nutarimų ir vengti organizuoti išėjimo prieš bendrai sutartą taktiką. LFB Clevelando nutarimus, kol jie nepakeisti, laiko privalomais. Priešas prieš mus gudriai panaudoja mūsų tautinius sentimentus. Mums reikia krašto, ir kontaktų su savo krašto žmonėmis nevenkime. To reikalauja mūsų solidarumas su tauta. Tačiau, susidūrę su okupantu, turime žinoti kaip elgtis.

B.    Brazdžionis Sovietų Sąjungos tikslus ir taktiką, santykiaujant su laisvuoju pasauliu, atidengė gausiomis citatomis iš jų pačių spaudos. Didžiojoje politikoje, sekant tarptautinę konferenciją Helsinkyje, ir lietuviškoj politikoj jie laisvo žmogaus suprastas santykiavimo formas atmeta “be jokios kalbos ir be kompromiso”. Bendrauti su savo krašto žmonėmis ir galima, ir reikia, tačiau bendraudami neturime išvirsti “dorais lietuviais”, brežneviška - sniečkiška prasme. Prisiekę ištikimybę Lietuvai išvažiavome, toje pažioje ištikimybėje ir išlikime.

P. Kisielius bendravime su žmonėmis iš okupuotos Lietuvos mato didesnius pavojus okupanto politikai negu mums. Jei sprendimų ieškosime ramioje nuotaikoje ir išmintingame susitelkime, patys išliksime vieningi. Yra mūsų visuomenėje žmonių, kurie tą rimtą klausimą išnaudoja kitų lietuvių šmeižimui ir niekinimui, skleisdami melą, kurdami gandus.

P. Pamataitis taip pat pasisakė už bendravimą su pavergto krašto lietuviais. Tačiau eidami į tą bendravimą turime būti apdairūs ir nerodyti savo naivumo, laikydami šioje srityje sovietus naiviais. Pirmos okupacijos metu rusai iš Lietuvos trėmė visus, kurie buvo palaikę ryšius su užsieniu, o dabar patys menininkus pas mus siunčia. Nesunku suprasti, kas po ta skraiste slepiasi. To klausimo pažinimą turėtume pagilinti ir teoretinėmis studijomis.

G. Valančius į susidrausminimą kviečiančius nutarimus laiko prievartiniu apinasriu, pažeidžiančiu intelektualinę - moralinę individo atsakomybę. Niekas neturįs teisės uždrausti lietuviui mylėti lietuvį. Kurie nepritaria menininkų iš Lietuvos koncertų organizavimui, sukasi lyg nuodingo voro įkąsti.

Diskusijos, kaip ir iš anksto buvo galima pramatyti, nebuvo vaisingos, nors tam tikra prasme ir labai įdomios. Blogiausia, kad neįvyko argumentų susidūrimo. Pav., į Brazdžionio pateiktą gausiomis citatomis paremtą dalykišką klausimo svarstymą buvo atsakyta tokiu “argumentu”: poetai ir filosofai politinių klausimų spręsti negali; į Ambrozaičio ir Pamataičio logišką argumentaciją laikytis bendrai sutartos taktikos atsiliepta: “Nedrauskime vykti į Lietuvą, nedrauskime susitikti su atvykstančiais, nekovokime prieš lietuvį . . .; nepabota ir Kisieliaus kvietimo šį rimtą klausimą svarstyti deramoje rimtyje — besąlyginio bendradarbiavimo šalininkai perėjo į emocijas. Reikštų emocijų nuoširdumu abejoti netenka, tačiau pasiilgta rimto, ramaus, akademiško svarstymo.

Diskusijų metu išryškėjo kitas veik paradoksiškas faktas: pasisakymus už besąlyginį bendradarbiavimą daugiausia reiškė frontininkų nedraugai ir LB - Altos konflikte Altos šalininkai. Gi čikagiškių “Naujienų” pusbolševikiais apšaukti LFB žmonės visi be išimties pasisakė už bendruomenišką susidrausminimą ir respektą pagrindinių organizacijų bendrai sutartai taktikai.

Šiose diskusijose aktyviai dalyvavo be pagrindinių kalbėtojų dar Pažiūra, Graužinis, Motiejūnas, Girdauskas, Vidugiris, Kuprionis, Kojelis, Mažeika, Butkienė, Raulinaitis, Kubilius, Naujokaitis ir kt.

Tarybinės teorijos raida

Rašytojas Jurgis Gliaudą, aptaręs tarybinės dogmos prigimtį, giliai pažvelgė į tos dogmos kitimo apraiškas okupuotoje Lietuvoje. Dogma nepakito ekonominėje srityje, gi meno pasaulyje net neįsitvirtino. Tai ypač ryšku okupuotoje Lietuvoje, kur naujoji rašytojų karta nepasekė Cvirkos, Venclovos keliu. Tekste duoklė socialistiniam realizmui atiduodama, tačiau potekstėje prasiveržia gyvenimo tikrovė. Dogmos liberalėjimas duoda vilčių ateičiai.

Akademinio lygio J. Gliaudos paskaita susilaukė palankaus įvertinimo. Tolimesniame šia tema pokalbyje dalyvavo Žymantas, Bradūnaitė, Balvočius, Miliukas, Motiejūnas.

Baigiamąją kalbą pasakė dr. Petras Kisielius, LFB Vyr. Tarybos prezidiumo pirmininkas. (Kalba bus spausdinama sekančiame “Į Laisvę” numeryje — Red.)

Atskirų temų diskusijoms vadovavo moderatoriai: E. Albas, Ž. Brin-kienė, Ig. Medžiukas ir L. Valiukas. “Į Laisvę” red. J. Kojelis perskaitė išvadų komisijos paruoštas studijų išvadas.

Politinių studijų savaitgalio programą ilgesne kalba pradėjo ir trumpu žodžiu užbaigė LFB Los Angeles sambūrio pirm. dr. Zigmas Brinkis.

Gbj.