Studijų savaitgalio atgarsiai spaudoje
Viešas platesnės apimties įvykis, jei nesusilaukia spaudos dėmesio, nepasiekia savo tikslo. Tai reiškia, kad organizuotom pastangom ryškinami klausimai nėra aktualūs arba nekvalifikuotų žmonių ir netinkama forma sprendžiami. Šia prasme yra teisus vieno mūsų labai produktyvaus žurnalisto skundas, kad į jo išprakaituotų sieksninių straipsnių serijas atsiliepimas esąs labai skurdus. Tyla nieko kito čia nereiškia, o tik priminimą, kad prakaitas veltui liejamas.
LFB Los Angeles sambūrio organizuotam politinių studijų savaitgaliui spausdinto ir tarto žodžio dėmesio buvo daug. Reakcijų skalė labai plati: nuo piktų insinuacijų iki labai palankaus pritarimo.
Pirmąjį studijų įvertinimą paskelbė Los Angeles leidžiamas mažas mėnesinis laikraštukas “Lietuviai Amerikos Vakaruose” 1969 m. sausio mėn. numeris. Čia informacija taip surikiuota, kad jei nebūtų minima vieta, laikas ir žmonių pavardės, būtų galima manyti, jog rašoma apie visai kitą įvykį:
“Pirmuoju referatu prabilo senas rezistentas prof. St. Žymantas ... Diskusijose dėl šio referato buvo stengtasi akcentuoti daugiau negatyvius dalykus negu pozityvius. Daugiausia stengtasi ryškinti veiksnių neveiklumą ir jų nereikalingumą ...
Bet visos tos pastabėlės buvo tik kaip preliudas į didesnę kakofoniją, sugrotą vėliau, laike simpoziumo, nelaimingo muzikanto dr. P. Pamataičio, pritariant kitiems bičiuliams. Dr. Pamataitis . .. pabėrė šių išminties perlų: Altas ir Vlikas lemiamos reikšmės nebevaidina; visą atsakomybę už laisvės kovą turi perimti P. Liet. Bendruomenė, todėl reikia, kad Vlikas laisvu noru kapituliuotų ir visą savo darbą perduotų PLB-nei. Jei jis to nenorėtų, tai turėtų sutikti į artimiausią savo seimą įsileisti 50 delegatų iš PLB, kurie tą Vliką ir likviduotų.
Po šitokių “saliamoniškų” pasiūlymų bičiulis J. Kojelis tuoj šoko su siūlymu susirinkusiems čia pat ir nubalsuoti ir priimti dr. Pamataičio siūlymus. J. Kojelio siūlymas buvo sutiktas be ypatingo entuziazmo ir, užprotestavus A. Devenienei, S. Žymantui ir kitiems, buvo praleistas tylomis ... Nenoromis skverbiasi mintis, kad jei vietoj P. Pamataičio ir J. Kojelio čia būtų buvę pakviesti kalbėti kokie Kosyginai ar Priamyginai, tai jie nieko kito o tik tą patį būtų pakartoję.
Labai nuostabu, kad prie šios kakofonijos, kad ir pavėluotai, sekančią dieną lyg pirmuoju smuiku prisidėjo mūsų gerb. gen. konsulas dr. J. Bielskis, pačirendamas tą pačią melodiją, kaip ir Pamataitis”.(Citatų kalba netaisyta. — K.).
Sunku pasakyti, ar šias rašančiojo haliucinacijas iššaukė LSD, ar neapykanta frontininkams (privačiai jis didžiuojasi frontininkų labiau nekenčiąs už komunistus), tačiau su pasigardžiavimu jas pakartojo bostoniškis ..“Keleivis” (1969.11.19, Nr. 8). Savo informaciją “Keleivis” pradeda taip:
“Los Angeles mieste Antano Skiriaus leidžiamas laikraštis “Lietuviai Amerikos Vakaruose” šių metų nr. 1 aprašė frontininkų surengtą Politinių studijų lietuviškoms problemoms spręsti savaitgalį”,ir pacitavęs iš LAV riebesnes vietas, baigia tokia pastaba: “Matyt, didelės liūtys Kalifornijos padangėje ne vienam ir smegenis bus išplovusios”.
“Lietuvių Dienų” žurnalas 1969 metų sausio mėn. numeryje redakcijos vardu studijų savaitgalį vertino kitaip:
“Pranešimų autoriai buvo rimtai pasiruošę ir dalykus, kuriuos jie nagrinėjo, pažvelgė keleriopu kampu, duodami klausimo vispusišką supratimą ir požiūrį bei savo studijos išvadas. Studijų dalyviai— pranešimų klausytojai turėjo plačią teisę iškelti savo sumanymus, su nagrinėtojo požiūriu nesutikti, jam prieštarauti ar papildyti bei paryškinti. Diskusijoms buvo skirta pakankamai laiko, ir jose pasireiškė gausus skaičius, konstruktyviai prisidėdamas prie temos praplatinimo ir pagilinimo”.
Apie dr. A. Klimo paskaitą tos pačios “Lietuvių, Dienos” taip rašė:
“Prelegentas į dalyką pažvelgė labai originaliai, realiai pasiūlydamas eilę darbų ir veiklos sparnų tose srityse, kur pavergtas lietuvis yra visai surakintas, o laisvasis turi laisvas rankas, prieinamus šaltinius ir tėvynės likimo įpareigojimą, nuo kurio neatleidžiamas nė vienas tautos sūnus”.
LD žurnalas taip pat atspausdino ištisai studijų išvadas.
“Darbininke”1969 m. vasario 21 d. nr. 13 faktišką studijų eigą ir pagrindines prelegentų mintis perdavė korespondentas Ig. M. Trumpą įvertinimą formulavo taip:
“Pakviesti pranešėjai— žinomi vietos visuomenės veikėjai ir politinio gyvenimo problemų žinovai — pabėrė pluoštus minčiu ir iškėlė eilę faktų, aktualių paliestų problemų nagrinėjimą įsijungė daugelis dalyvavusių”.
Tame pačiame numery “Darbininkas” paskelbė ir išvadas.
Plačiai studijų savaitgalis buvo aprašytas “Drauge”, 1969 m. vasario 11 numeryje. Dienraščio bendradarbis, kondensuotoje formoj perteikęs kalbėtojų mintis bei diskusijų dalyvių pasisakymus, pagrindinį įvertinimą padarė savaitgalyje dalyvavusio svečio iš Čilės prof. dr. J. Kakariekos žodžiais: “Paskaitos, pranešimai ir diskusijos buvo labai aukšto lygio. Džiaugiuosi galėjęs dalyvauti tokių stiprių intelektualinių jėgų, susitelkime”.
Studijų išvadas “Draugas” paskelbė 1969 m. vasario 25 d.
Kanadiškiai “Tėviškės Žiburiai” 1969 m. vasario 27 d. numeryje, skelbdami išvadas, pridėjo įvadą, kuriame tarp kitko pastebėjo:
“Pastaruoju metu ėmė kilti vis daugiau balsų, siūlančių viso laisvinimo darbo reformų”.
“Naujienos”,atrodo, išgąsdintos A. Skiriaus leidžiamo laikraštėlio, 1969 m. vasario 11 d. numerio vedamajame aliarmavo:
“Dr. Petras Pamataitis Los Angeles mieste su 50 frontininkų yra pasiryžęs likviduoti Vliką, o inž. Bronius Nainys Chicagoje yra pasiryžęs kirsti smūgį Amerikos Lietuvių Tarybai”.
Dienraštis nepaaiškina, kodėl atakuojančių šias tvirtoves jėgų santykis toks nelygus: ar Nainys 50 kartų stipresnis už Pamataitį, ar ALT-ba 50 kartų silpnesnė už VLIK-ą, tačiau siekiama sudaryti tokią nuotaiką, tarsi be kraujo praliejimo šiuo kartu tikrai nebūsią apsieita.
Daug ramiau serijoje straipsnių studijų savaitgalį ir studijų išvadas prisimena “Naujienų” redaktorius Algirdas Pužauskas. Tik, gaila, savaitgalį “montuodamas” su JAV LB centro valdyba ir Rezoliucijoms Remti Komitetu, viską gerokai apjaukia, pateikdamas iškreiptų informacijų, kritiką taikydamas “ad hominem” arba sauvališkai papildydamas studijų prelegentų mintis, po kuriomis jie, tur būt, neskubėtų pasirašyti:
“Žengiant toliau į praeitį ir ieškant atsakymo, kodėl Nainys išėjo prieš Altą, kuri nieko blogo Bendruomenei nėra padariusi, kodėl jis išėjo prieš Bendruomenę įsteigusį Vliką, tenka nukeliauti į Los Angeles pas Rezoliucijoms Remti Komitetą. To Komiteto vadai sausio 25 ir 26 d. d. turėjo diskusijas.. .
Pirmuoju kalbėtoju buvęs prof. St. Žymantas, kuris jau prieš daug metų LRS žurnale Santarvėj kartu su dabartiniu Akiračių redaktorium malė Vilką į miltus . ..
Pamataitis tvirtino, kad okupantas džiaugiasi silpnėjančia laisvės kova. Jis siūlė, kad Vilką turėtų perimti PL Bendruomenė, o Altą— JAV Lietuvių bendruomenė. PLB taptų lyg viso pasaulio lietuvių seimu. Prelegentas užmiršo pridėti, kad to seimo pirmininku būtų clevelandiškis Barzdukas, premjeru Nainys, o užsienio reik. ministeriu, tur būt, taptų pats Valiukas” (“Naujienos”, 1969 m. kovo 3d.).
Nors dienraščio redaktorius ir nepaaiškina, koks tas seimas, kurs turi ir pirmininką, ir premjerą, ir užsienio reikalų ministerį, tačiau sekančios dienos numeryje pereina į studijų išvadų kritiką. Reikia pasidžiaugti, kad A. Pužauskas išvadų neiškreipia, nors galutinėje sąskaitoje ir priskiria į nesąmonių kategoriją:
“Išvadose sakoma, kad reikia aktyviai siekti, kad JAV vyriausybė iš Baltijos okupacijos nepripažinimo politikos pereitų į nepriklausomybės reikalavimo politiką. Šiam siekiui gerai galėtų pasitarnauti JAV kongrese pravestoji HCR 416 rezoliucija.
Na, šitas frontininkų tvirtinimas ir apvainikuoja visas išvadas nesąmonių karūna”.
Algirdui Pužauskui, mat, “lieka neaišku, kaip tie kongreso raginimai, padaryti Jonsonui, 1966 m. galėtų gerai pasitarnauti 1969 metais reikalaujant nepriklausomybės iš Nixono”.
Žinoma, Nixonas Lietuvos nėra okupavęs, vargu tad būtų tikslu iš jo reikalauti nepriklausomybės, tačiau šiaip jau JAV Kongreso rezoliucijos yra nukreiptos į prezidentą, nežiūrint, kas tuo metu toje kėdėje sėdėtų. Pav., Kongreso raginimas prez. Eisenhoweriui skelbti Pavergtųjų tautų savaites tebegalioja ir prez. Nixonui, ir reikia laukti, kad jis tokią savaitę paskelbs. Tas pats yra ir su Tonkin’o rezoliucija. Visai kitas reikalas, kad prezidentas gali tokių rezoliucijų raginimo nepaisyti. Gi kalbant apie H. Con. Res. 416, kai kam viskas būtų aiškiau, jei ji būtų pravesta ne Rezoliucijoms Remti Komiteto, bet, sakysime, Amerikos Lietuvių Tarybos pastangomis.
“Dirva”, nors ir aprūpinta autentiška medžiaga, mieliau pasirinko “Lietuviai Amerikos Vakaruose” šaltinius. Kovo 21 vedamajame tarp kitų dalykų taip pat skelbia, jog “praeityje Vilko ir PLB santykiuose stokodavo reikalingo aiškumo ir dėl to kai kur pasireikšdavo net dirbtinės trinties pastangų, kaip tai neseniai išsiliejo Los Angeles surengtame seminare, kai kuriems dalyviams reikalaujant bendruomeninės Vliko okupacijos”.
Krikščionių Demokratų Sąjungos pirmininkas, kalbėdamas Chicagoje, atrodo, irgi informavosi iš panašių šaltinių:
“ ‘Į Laisvę’ žurnalas... nevengia panegirikos VLIKo pirmininkui, bet purvais drabsto VLIKo instituciją ir jo veiklą... Tuo pačiu keliu pasuko ir LFB studijų savaitgalis Los Angeles” (“Dirva”,1969 m. kovo 26 d.).
1969 metų vasario mėnesio “Akiračiai” politinių studijų savaitgalyje baubų nepastebėjo. Kad ir nepagailėdami savų prieskonių, redakcijos vardu paskelbtame komentare studijas vertina blaiviai:
“Nors . . . pranešėjai daugumoje yra politikos mėgėjai, diskusijos atrodo buvo gana aukšto lygio. Kiek įmanoma spręsti iš paskelbtų aprašymų, pranešimai ir išvados (kurias skelbiame čia ištisai) buvo ypatingai kritiški dabartiniam išeivijos politiniam “ establišmentui”. Žinoma, tokią kritiką įrontininkams palankūs sluogsniai nevadina “anti-veiksnine”, kai tuo tarpu Akiračiai tokio epiteto susilaukia už panašią pažiūrą į veiksnius. Kaip ten bebūtų, paskelbtose studijų savaitgalio išvadose matosi toli ir pagrindinai siekiančių reformų siūlymas, pasisakymas už demokratinį - bendruomeninį pagrindą politinėje veikloje ... Abejotina, ar kas iš tų reformų siūlymų išeis, nes institucijos savęs nelikviduoja prieš natūralią mirtį. Greičiausiai tokie sentimentai prives Bendruomenę prie politinio darbo, kurį daugelyje atvejų ji jau sėkmingai veda”.
“Akiračiai” ištisai paskelbė ir išvadas.
“Į Laisvę” žurnalui paskelbus studijų paskaitas, pranešimus ir kitą medžiagą, skaitytojai turės progos pasidaryti savo išvadas ir palyginti jas su spaudoje paskelbtais įvertinimais.
K.
REDAKCIJOS PRANEŠIMAS
Kitas “Į Laisvę” numeris išeis rugsėjo mėnesį. Redakcija lauks medžiagos (pasisakymų žurnale keliamais ir kitais klausimais, pranešimų, laiškų "Laiškai redaktoriui” skyriui) tam numeriui iki 1969 metų rugpjūčio mėn. 15 d.
Redakcijos adresas: “Į Laisvę” žurnalas, Post Office Box 75893, Los Angeles, California 90005.
