REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGIO RĖMĖJAI IR TRUKDYTOJAI

• Dr. Antano Trimako ir prelato Mykolo Krupavičiaus pilnas pritarimas rezoliucijų žygiui — • Vyskupo Vincento Brizgio atsisakymas įsijungti į Komitetą — • Eugenijaus Bartkaus talka žygiui ir jo pasitraukimas iš to darbo — • Leonardo Šimučio nenoras tą žygį remti — • Kairiojo ir komunistinio elemento pragaištinga veikla

Nemėginome ir nemėginsime rašyti Rezoliucijoms Remti Komiteto žygio istorijos. Tai padarys kiti ateityje. Rezoliucijos (H. Con. Res. 416) pravedimas JAV-bių Kongrese Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų bylos reikalu — tai milžiniškas laimėjimas kovoje dėl Pabaltijo kraštų laisvės. Praėjusiame “Į Laisvę” numeryje (1969 — Spalis — Nr. 46/83) pažadėjome duoti daugiau medžiagos rezoliucijų žygio klausimu. Savo pažadą vykdome.

Redakcija

Komiteto ryšiai su VLIK-u

Eilė VLIK-o narių vienu ar kitu būdu talkino Rezoliucijoms Remti Komitetui. Didelio nuoširdumo ir pritarimo rezoliucijų pravedimo žygiui rodė a.a. dr. A. Trimakas, buvęs VLIK-o pirmininkas. Duodame trejetą ištraukų iš jo eilės rašytų laiškų Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei.

“ .. .Kartoju, Kuchel-Lipscomb rezoliucija yra tikrai pozityvus įnašas į Lietuvos bylą. Ją turėtumėm visi remti ir daryti visa, kad Kongresas ją priimtų, šiandieninės politinės sąlygos jai nėra palankios, bet tai nereiškia, kad turėtumėm nuleisti rankas ir nieko nedaryti. Jei ji ir nebūtų priimta, vien jos garsinimas kelia Lietuvos vardą ir tai turi teigiamos propagandinės reikšmės. Dar kartą linkiu sėkmės ..(š dr. A. Trimako laiško, rašyto 1961 metų rugsėjo mėnesio 8 dieną.).

“ .. .Gerai žinodamas Tamstos nuoširdų sielojimąsi Lietuvos laisvės reikalais, maloniai kviečiu atsilankyti į Sesiją (į VLIK-o seimą! Red.) ir pasikeisti mintimis, kaip geriau sustiprinti Lietuvos laisvinimo darbą. Jei dėl bet kurių priežasčių atvykti negalėtumėt, didžiai vertinsime sulaukę Tamstos minčių raštu...” (Iš dr. A. Trimako laiško, rašyto 1962 metų spalio mėnesio 16 dieną.).

“ .. .Sesija įvertino Jūsų atliekamus žygius Lietuvos vardui ir jos bylai kelti JAV Kongrese. Su tuo JAV vyriausybė neabejotinai turi skaitytis ir padėti mūsų bylą išlaikyti bent gyvą ....” (Iš dr. A. Trimako laiško, rašyto 1962 metų lapkričio mėnesio 23 dieną.).

VLIK-o buv. pirmininkas prelatas M. Krupavičius įsijungė į Rezoliucijoms Remti Komitetą ir tą žygį rėmė konkrečiai ir nuoširdžiai, štai, vienas iš jo laiškų, rašytų Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei:

“Gerbiamasai Pirmininke,

Siunčiu piniginę auką Jūsų rezoliucinei veiklai paremti. Ne daug, bet siunčiu, kiek išgaliu. Mūsų lietuviškoji padangė labai aptemdyta. Gal niekad tokia tamsi nebuvo. Prie dabartinės Vašingtono politikos ji gali negreit nušvisti. Iš Kenedžio nesulauksime pagalbos rankos nei užtariamo žodžio. Daroma mums pavergtiesiems skaudžiausia nenupelnyta skriauda. Tie politiniai vadovai pamina teisingumą ir savo garbę. Bet juo didesnis pavojus, juo daugiau turime šaukti ir veikti, stipriai susibūrę į glaudų vienybės ratų, kad ne-parodytumšm savo tyla sutikimo su kupčiavojimu kitų laisve. Yra “naujienų” (čia prelatas, be abejo, turi galvoje “Naujienų” dienraštį! Red.) ir “senienų”, kurie kaišios pagalius į Jūsų ratus. Teisingu lietuvišku keliu eikit, nors ir nėra vilties iš to darbo susilaukti teigiamų vaisių. Pati mūsų gyva reakcija, pats skriaudžiamųjų balsas turės savo reikšmės. Tepadeda Jums Dievas. Jūsų, M. Krupavičius. 1963.VIII.10.”

Komiteto ryšiai su ALT-ba

Senatoriaus Tom Kuchel rezoliucija (S. Con. Res. 12) ir kongresmano Glen Lipscomb rezoliucija (H. Con. Res. 153) buvo įneštos į Senatą ir Atstovų Rūmus 1961 metais prieš pat Vasario 16-sios minėjimus visame krašte. ALT-bos vykdomasis komitetas, jo terminologija, “užgyrė” tas abi rezoliucijas, pranašavo jų greitą pravedima JAV-bių Kongrese ir kvietė krašto lietuvius jungtis į rezoliucijų pravedimo žygį. Kai ALT-bos vykdomasis komitetas patyrė, kad abi rezoliucijos buvo įneštos į JAV-bių Kongresą ne Marijos Kižytės (ALT-bos ryšininkės Washingto-ne), o Kalifornijos lietuvių veikėjų pastangomis, tas veiksnys tuoj nutilo. Tuo metu ALT-bos vykdomąjį komitetą sudarė “keturi didieji”: L. Šimutis, dr. P. Grigaitis, M. Vaidyla ir E. Bartkus. Dr. P. Grigaitis su savo “Naujienomis” išėjo į kovą prieš rezoliucijas ir lietuvių pastangas jas pravesti, šaipėsi iš viso to darbo ir M. Vaidyla su savo “Sandara”. Tėvai Marijonai buvo užėmę aiškią liniją už rezoliucijas ir jų pravedimą, ir L. Šimutis negalėjo nieko rašyti “Drauge” prieš tą žygį. Jis į Rezoliucijoms Remti Komitetą nesijun-gė ir bandė atkalbinėti savo pažįstamus (Wm. T. Kvetkų ir kitus), kurie planavo prisidėti prie to darbo. Wm. T. Kvetkas L. Šimučio “patarimo” nepaklausė ir įsijungė į Rezoliucijoms Remti Komitetą.

Su dideliu entuziazmu į rezoliucijų pravedimo žygį įsijungė E. A. Bartkus, tuometinis ALT-bos vykdomojo komiteto vicepirmininkas. Jis ir jo žmona Danguolė tikrai nuoširdžiai ir visomis išgalėmis talkino Rezoliucijoms Remti Komitetui iki maždaug 1965 metų gegužės mėnesio pradžios. 1965 metų gegužės mėnesį ALT-bos vadovybės nariai (jų tarpe buvo ir E. Bartkus) turėjo pasitarimą su latvių ir estų veikėjais Wa-shingtone. Tos trys grupės pasisakė nepalankiai rezoliucijų žygio reikalu. Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė kvietė E. Bartkų, jei jis prie to pabaltiečių pareiškimo neprisidėjo, viešai pareikšti spaudoje. Jis nebeatsakė į Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės laišką ir savo atskiro pareiškimo spaudoje nepaskelbė. Atrodo, kad jis tuo metu pasuko L. šimučio, dr. P. Grigaičio ir M. Vaidylos keliu. Po maždaug mėnesio rezoliucija (H. Con. Res. 416) buvo priimta Atstovų Rūmuose. Reikia manyti, kad E. Bartkus vėliau gailėjosi prisidėjęs prie rezoliucijų pravedimo žygio trukdytojų grupės.

Nuo 1961 metų rugsėjo mėnesio 13 dienos (žiūr. jo laišką; jis savo įstaigoje neturėjo lietuvės sekretorės — laiškas rašytas anglų kalboje.) iki maždaug 1965 metų pavasario ir Eugenijus Bartkus ir jo žmona Danguolė tikrai daug padėjo Rezoliucijoms Remti Komitetui: jis kėlė savo balsą ALT-bos vykdomojo komiteto posėdžiuose; darė viešus pareiškimus spaudoje; dalyvavo Rezoliucijoms Remti Komiteto organizuojamose delegacijose į Washingtoną lankyti senatorių ir kongresmanų; rėmė tą darbą piniginiai.

Dr. P. Grigaitis rašė dešimtimis kartų “Naujienose”, kad ALT-bos vykdomasis komitetas neberemiąs rezoliucijų, įneštų į JAV-bių Kongresą. Eugenijus Bartkus padarė šį pareiškimą spaudoje:

“ALT-ba rezoliucijas teberemia

“Naujienų” apžvalgoje buvo neseniai pareikšta, kad ALT-bos vykdomasis komitetas rezoliucijų, įneštų į JAV-bių Kongresą, neremia. ALT-bos

BARTKUS ĮSIJUNGIA Į REZOLIUCIJŲ PRAVEDIMO ŽYGĮ — Eugenijus A. Bartkus, tuometinis Amerikos Lietuvių Tarybos centro vykdomojo komiteto vicepirmininkas (dabar — pirmininkas), mielai įsijungė į rezoliucijų pravedimo žygį. Laiške pažymi, kad kiti trys vadovybės nariai yra priešingi rezoliucijų pravedimo darbui. Laiškas rašytas angliškai, nes savo įstaigoje neturėjo lietuvės sekretorės. E. Bartkus taip pat užsimena apie turėtą automobilio nelaimę, kurios metu jo žmona (Danga-Danguolė) buvo sunkiai sužeista.

vykdomasis komitetas savo pareiškimo, padaryto 1961 metų vasario mėnesį rezoliucijų rėmimo reikalu, nėra atšaukęs. Tame pareiškime mes, ALT-bos vykdomasis komitetas, raginome visus geros valios lietuvius bei organizacijas remti tas rezoliucijas visomis išgalėmis ir kovoti už jų pravedimą. Tas ALT-bos vykdomojo komiteto pareiškimas tebegalioja, žinutės ir pareiškimai “Naujienose”, kad ALT-bos vykdomasis komitetas rezoliucijų neberemia, neatitinka tiesai ir yra tik dr. Pijaus Grigaičio nuomonė.

Puiku, kad šiuo metu turime JAV-bių Kongrese Lietuvos bylos reikalu net 9 rezoliucijas. Savo vardu kviečiu visus geros valios lietuvius ir visus lietuvių vienetus šį žygį visomis išgalėmis remti.

EUGENIJUS A. BARTKUS Amerikos Lietuvių Tarybos Vykdomojo Komiteto Vicepirmininkas

Chicago, 1962.V.25.”

(“Darbininkas” šį E. Bartkaus pareiškimą paskelbė savo 1962 metų gegužės mėnesio 29 dienos numeryje, o “Draugas” — gegužės mėnesio 31 dienos numeryje.).

Buvo pakviestas įsijungti į Rezoliucijoms Remti Komitetą ir Leonardas Šimutis. Duodama ištrauka iš jam tuo reikalu rašyto 1961 metų rugpiūčio mėnesio 27 dieną laiško:

“ ... Iki šiol į komitetą yra jau į-sijungę daug lietuvių darbuotojų . .. Butų gera, kad ir Jūs įeitumėt į šį komitetą. Esu įsitikinęs, kad Jūs rezoliucijoms pilnai pritariate . . . .”

Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė visad stengėsi painformuoti Leonardą Šimutį apie savo veiklos planus ir atliekamus darbus. Jam buvo parašytas gana ilgokas laiškas 1961 metų rugsėjo mėnesio 24 dieną. Leonardas šimutis atsiliepė rugsėjo pabaigoje. Duodame ištrauką iš to laiško (1961.IX.30):

“Į Tamstos pirmąjį laišką neatsakiau, nes jaučiau, kad ir be atsakymo žinojote, jog aš į Tamstų komitetą negalėsiu įeiti....”

Po geros savaitės L. Šimutis savo laiške (1961.X.11) kvietė Rezoliucijoms Remti Komitetą nukreipti savo veiklą kita linkme:

“.. .Sovietinio kolonializmo kėlimas Jungtinėse Tautose yra labai svarbus reikalas. Tai yra ruošimas dirvos kitiems konkretesniems žygiams dėl Lietuvos ir kitų pavergtųjų tautų išlaisvinimo. Jei ten nebus tinkamai paruošta dirva, būtų net rizikinga kelti tai, ką mes norime. Todėl manyčiau, kad būtų naudinga ir Jūsų komitetui įsijungti į sovietinio kolonializmo kėlimo darbą J.T. ...”

Ištrauka iš Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės atsakymo (1961. X.14) L. Šimučiui:

“...šiandien turėjome pasitarimą su kongresmanu Glen Lipscomb. Nuodugniai išdiskutavome visą rezoliucijų reikalą. Anot kongresmano Lipscomb, mes turį kovoti, ir laimėjimas būsiąs mūsų pusėje.

Šis komitetas suformuotas specifiniam tikslui. Į kitus darbus, kaip komitetas, nesijungsime.

Be abejo, sovietinio kolonializmo kėlimas JT-se yra labai svarbus reikalas. Puiku, kad ALT-ba šio žygio imasi. Kuchel-Lipscomb rezoliucijos kėlimas ir kova už jos pravedimą Jums šį darbą tik palengvins. Mano supratimu, mes, lietuviai, turėtumėm eikvoti savo laiką ir pinigus truputį konkretesniems darbams. Komiteto supratimu, Kuchel-Lipscomb rezoliucija yra konkretesnis žygis, negu kad bendrai sovietinio kolonializmo kėlimas JT-se ...

Tas ALT-bos vykdomojo komiteto planas planu ir teliko. Neteko girdėti, kad ALT-bos vadovybė ką nors konkretesnio tuo reikalu būtų dariusi.

BARTKAUS TALKA REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETUI (žiūr. kitame puslapyje!) — Rezoliucijoms Remti Komiteto organizuotų delegacijų į Washingtoną nariai po keletą kartų aplankė senatorius ir kongresmanus 1961-1966 metų laikotarpyje, kviesdami juos remti įneštas į JAV-bių Kongresą rezoliucijas Lietuvos bylos reikalu. Po vizitų pas senatorius ir kongresmanus grupėms vadovavę asmenys užpildydavo specialiai paruoštus blankus, duodami pašnekesių su legislatoriais santraukas. Eugenijus Bartkus dalyvavo minėtose delegacijose ir vadovavo 2-3 asmenų grupėms, kurios lankė senatorius ir kongresmanus. Duodamas E. Bartkaus pranešimas po jo vadovautos grupės vizito pas kongresmaną Edward A. Garmatz (D.-Md.).

Nei ALT-bos vykdomasis komitetas nei VLIK-o vadovybė rezoliucijų pravedimo žygio nė vienu centu neparėmė. Piniginės paramos buvo prašytą eilę kartų iš ALT-bos vadovybės. Po rezoliucijos (H. Con. Res. 416) pravedimo Atstovų Rūmuose, Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė vėl kreipėsi į ALT-bos vykdomąjį komitetą, prašydama skirti bent porą tūkstančių dolerių tos rezoliucijos pravedimui ir Senate. Į Komiteto prašymą atsiliepė (1965.VIII.5) L. Šimutis, ALT-bos vykdomojo komiteto pirmininkas:

"Ačiū už laišką. Su jo turiniu supažindinau visą Alto centro valdybą. Tamstos prašymo skirti Rezoliucijų komitetui $2,000.00 negalime patenkinti, nes mūsų šiuo metu Alto biudžetas neleidžia...”

Garbės komiteto formavimas

Rezoliucijoms Remti Komitetas buvo nuomonės, kad be žymesnių ir įtakingesnių amerikiečių talkos ir paramos visas tas žygis bus neįmanomas. Tuoj (1961 metais!) buvo pradėtas formuoti garbės komitetas, kviečiant į jį visus žinomesnius ir įtakingesnius amerikiečius ir vieną kitą ir iš pabaltiečių: JAV-bių Kongreso narius, steitų gubernatorius, miestų burmistrus, dvasiškius, laikraštininkus, visuomenininkus ir iškilesnius asmenis kitose profesijose. Visas šis užsimojimas nebuvo lengvas, nes tuo metu buvo tik viso žygio pati pradžia ir dar nesimatė apčiuopiamų darbo rezultatų. Tų žymesnių ir įtakingesnių amerikiečių gretos nuolat didėjo (ir yra vis didinamos!). Šiuo metu Rezoliucijoms Remti Komitetas savo narių tarpe turi JAV-bių prezidentą Richard M. Nixon, JAV-bių viceprezidentą Spiro T. A g new, eilę legislatorių, steitų gubernatorių, miestų burmistrų, laikraštininkų ir dvasiškių. Iš žinomesnių dvasiškių paminėtini: vyskupas Edward E. Swanstrom (New York, New York); prelatas Raymond J. Swords, S.J., Holy Cross kolegijos prezidentas (Worcester, Massachusetts); kun. Daniel Lyons, S. J., knygų autorius, laikraštininkas, katalikų savaitraščio Twin Circle redaktorius; ir kiti.

Rezoliucijoms Remti komitetas neaplenkė ir mūsų vyskupo Vincento Brizgio. Jis nesutiko įsijungti į Rezoliucijoms Remti Komiteto Garbės komitetą. Duodami ištisai tuo klausimu trys laiškai. Laiškų kalba netaisyta.

Los Angeles, 1961 metų lapkričio mėn. 10 d.

Jo Ekscelencijai Vyskupui Vincentui Brizgiui 6727 South California Avenue Chicago 29, Illinois

Ekscelencija,

Esu tikras, kad Jūsų Ekscelencija remiate Kuchel-Lipscomb rezoliuciją. Maloniai kviečiu Jus, Ekscelencija, įsijungti į šio vieneto garbės komitetą. Lauksime Jūsų Ekscelencijos teigiamo atsakymo.

Į garbės komitetą esame pakvietę keletą žymių ir žinomų amerikiečių. Iki šiol sutikimus yra davę Chicagos burmistras Richard Daley ir Illinois gubernatorius Otto Kemer. Laukiame teigiamų atsakymų iš kitų pakviestų amerikiečių. Iš lietuvių į garbės komitetą kviečiame tik Jūsų Ekscelenciją.

Su aukšta pagarba,

(pas.) Leonardas Valiukas

Priedas: Kuchel-Lipscomb rezoliucijos teksto nuorašas.

Chicago, m., lapkričio 13 d. 1961

Gerbiamam P. Leonardui Valiukui, Kuchel-Lipscomb Rezoliucijos Komiteto Koordinatoriui.

Los Angeles.

Gerbiamas ir Malonus Ponas Leonardai.

Visų mūsų tautiečių patrijotinę veiklą ir gerbiu ir remiu. Man kaip vyskupui tačiau negalima oficijaliai dėtis į betkokius politinius kolektyvus. Taip, aš negaliu būti nei ALTo nei VLIKo nariu, nebent likčiau be jokių pareigų — kaip vyskupas pasitraukčiau iš darbo ir gyvenčiau privataus asmens gyvenimu. Tuo atveju man vistiek bent nederėtų į tokius junginius eiti, nes kaikas galėtų netinkamai tai suprasti.

Jūsų veiklą ir kilusią polemiką seku su dėmesiu. Duok Dieve jai gerų vaisių. Vistiek tačiau mes patys turime labai budėti. Jeigu panaši rezoliucija būtų atmesta arba Amerikos atstovų rūmų ar čia laimėjusi būtų atmesta UN, tuo atveju mūsų politinis pralaimėjimas būtų labai didelis. Esu nuomonės, kad šiuo metu UN nuotaikos mums dar nėra palankios. Visuomenė be reikalo to nepastebėjo, o prieš kelis metus tos rūšies pralaimėjimą atstovų rūmuose esame išgyvenę. Tai ir yra pretekstai mums nepalankiems drįsti kalbėti, kad mes esame tradicinės Rusijos dalis.

Vieni kitiems linkėkime ir tikėkimės, kad Jūsų ir kitų nuoširdžios pastangos išeis tik į gera.

Su nuoširdžia Jums pagarba.

(pas.) Vysk. V. Brizgys

Los Angeles, 1961 metų lapkričio mėn. 18 d.

Jo Ekscelencijai Vyskupui Vincentui Brizgiui 6727 South Califomia Avenue Chicago 29, Illinois

Ekscelenciją,

Dėkoju Jums, Ekscelencija, už malonų 1961 metų lapkričio 13 d. laišką ir malonius Ekscelencijos pareikštus žodžius mums visiems.

Gaila, kad Ekscelencija nesutinkate įsijungti į šio vieneto garbės komitetą. ALT-ba ir VLIK-as yra politinių grupių junginys, gi šis vienetas nėra susirišęs nė su viena politine grupe. Į šį vienetą jungiasi visi geros valios lietuviai, latviai, estai ir kiti amerikiečiai, trokštą kaip galima greitesnio laisvės ryto Lietuvai. Ekscelencija, Jūs turite savo nusistatymą, ir aš, žinoma, jo nepakeisiu.

Eilė vyskupų ir net kardinolų labai aktyviai dalyvauja krašto politiniame gyvenime. Čia prisimena man kardinolas Joseph Frings. Jis po karo oficialiai įstojo į vokiečių krikščionių demokratų partiją ir ragino visus kitus dvasiškius aktyviai eiti į politinę veiklą.

Lietuviuose yra visad daug baimės. Dažnas vis klausia: “Ar laimėsime? Jei ne, tai neverta nė pradėti.” Neseniai teko kalbėtis su senatoriumi Tom Kuchel. Savo pašnekesyje mes palietėm ir tą taip vadinamą baimės reikalą. Jis davė labai gerą pavyzdį. Abraham Lincoln gyvenime pralaimėjimas sekė pralaimėjimą, bet jis rankų nenuleido ir pagaliau tapo net krašto prezidentu. Anot senatoriaus Tom Kuchel, mes nieko negalime pralaimėti, o tik laimėti. Anot senatoriaus Tom Kuchel, mes, lietuviai, ir dabar jau daug laimį, gauną daug “publicity”, laimį naujų draugų Lietuvos reikalui.

Jūs, Ekscelencija, daug keliaujate ir gerai pažįstate lietuvių nuotaikas. Tačiau noriu labai trumpai užsiminti apie nuotaikas mūsų žmonėse, kurias šis komitetas patyrė nuo 1961 metų rugpiūčio pradžios, kai šis vienetas pradėjo savo veiklą. Esame gavę šimtus laiškų. Lietuvių masės nėra patenkintos apsnūdusia ALT-bos veikla. Anot daugelio lietuvių, tai nėra vadovavimas, o tik sekimas visuomenės. Gana charakteringas vieno patrioto lietuvio pareiškimas: “ .. .Arba ALT-ba turi imtis tikro ir rimto vadovavimo ir darbo, arba uždaryti savo kromelį. ...”

Šis vienetas, Ekscelencija, neturi jokių kovos kirvių nei prieš ALT-bą, nei prieš pavienius jos narius. Mes siūlyte siūlome jiems imtis darbo už Kuchel-Lipscomb rezoliucijos pravedimą. Kiek teko patirti iš pačių ALT-bos žmonių, dr. Pijus Grigaitis užvetavo. Mes manome, kad būtų didžiausia tautinė nuodėmė nekovoti už minėtą rezoliuciją. Anot kongresmano Glen Lipscomb, mes turį kovoti visomis legaliomis priemonėmis už šią rezoliuciją. “Jei lauksite vis ‘tinkamo momento’ ”, kaip kongresma-nas Lipscomb pažymėjo, “jo iš viso galite nesulaukti”.

Priimkite mūsų visų geriausius sveikinimus ir linkėjimus.

Jus gerbiąs,

(pas.) Leonardas Valiukas

Rezoliucijų žygio trukdytojai

Rezoliucijų žygio trukdytojų buvo dvi grupės: vieni veikė tik lietuvių tarpe (apie juos buvo užsiminta jau praėjusiame ir šiame "Į Laisvę” numeryje); kiti bandė įeiti į amerikiečių tarpą. Apie juos lietuviai mažai težino.

Beveik kiekvienoje lietuvių bendruomenėje JAV-se (ir Kanadoje) yra taip vadinamos raudonųjų lietuvių grupelės. Joms priklauso (su mažomis išimtimis) senosios išeivijos lietuviai ir vienas kitas iš jų vaikų, gimusių ir augusių šiame kontinente. Visiems tiems lietuviams maskoliams rezoliucijų žygis buvo tikrai ne prie širdies, ir jie išėjo į kovą prieš šį Lietuvos laisvinimo darbą. Jie atakavo legislatorius Washingtone laiškais ir telegramomis, bandydami “įrodyti”, kad Lietuva esanti ir laisva ir nepriklausoma. Legislatoriai tuos raudonųjų lietuvių laiškus ir telegramas persiųsdavo Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei, štai, vienas iš tų laiškų:

“May 5, 1961

American Lithuanian Workers Lite-rary Association 102-02 Liberty Avė.

Ozone Park 17, N. Y.

Senator Thomas H. Kuchel Rep. Glenard P. Lipscomb Washington, D.C.

Dear Sirs:

Only recently the fact came to our attention that you submitted to the Congress of the United States a joint resolution (Buvo įnešta concurrent resolution. Raudonieji neskiria concurrent resolution nuo joint resolution. Red.) dealing with the Baltic statės — Lithuania, Latvia and Estonia. In your resolution, among other things, you allege that the governments of those republics ‘did not come to power in legal or democratic processes’, and that ‘the Soviet Union took over Lithuania, Estonia and Latvia by force of arms’.

Your assertions are incorrect. It seems to us that you have been misled by a handful of refugees, followers of the old fascist regimes which existed in those countries before the World War. The facts are as follows:

On June 17, 1940, according to the requirements of the old constitution of Lithuania, a new, provisional government of Lithuania came into being. This provisional people's government immediately promulgated rules for the election of a new parliament. In those rules we find that:

‘All citizens of Lithuania at the age of not less than 21 have the right to vote’, and

‘that every citizen at the age of not less than 21 has the right to be elected as a people’s representative’.

The election by a secret ballot took place July 14-25,    1940.    1,386,569

citizens of Lithuania voted, and elected a new parliament of 78 members. The composition of the new parliament by nationality was as follows: Lithuanians — 67, Jews — 4, Poles — 3, White Russians — 2, Russians — 1 and Latvians — 1.

The new parliament met July 21, 1940, and on July 22nd unanimously adopted a declaration making Lithuania a Socialist Soviet Republic. On the same day it also decided to request the Soviet Union to accept Lithuania into the Soviet Union. The Supreme Council of the USSR August 4, 1940, granted the request of the parliament of Lithuania, and ever since Lithuania has been, by the will of her people, part of the USSR.

By the same legal processes also two other Baltic countries — Latvia and Estonia — became Soviet Republics and members of the USSR.

In the light of these facts your proposed resolution is an insult to those three countries.

DŽIAUGSMINGA ŽINIA — Senatoriaus Thomas H. Kuchel telegrama Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei, kuria jis pranešė, kad ir JAV-bių Senatas priėmė garsiąją rezoliuciją (H. Con. Res. 416). Atstovų Rūmai tą rezoliuciją buvo priėmę 1965 metų birželio mėnesio 21 dieną, o Senatas ją priėmė 1966 metų spalio mėnesio 22 dieną.

A great majority of the Lithuanian Americans see no justification whatsoever for the policy of our government to continue the recognition of the so called “ambassadors” of the old fascist regimes of Lithuanian, Latvia and Estonia who absolutely represent nobody. It is time for our government and Congress to review the entire attitude of our country toward Soviet Lithuania, Latvia and Estonia.

Respectfully yours,

(Signed) Catherine Patrick, Chairman

(Signed) John Grybas, Secretary”

Laiško kalba netaisyta. Tokių turime taip vadinamų lietuvių JAV-se! Tie raudonieji lietuviai pasimeta ir datose. Anot jų, “rinkimai” buvo vykdomi July 14-25, 1940, gi naujasis "parlamentas” jau liepos 22 ("rinkimams” dar nepasibaigus!) “nubalsavo” prašyti Sovietų Sąjungos tame laiške minėtos “malonės”,

Iš naujųjų ateivių į panašią “veiklą” buvo įsijungęs A. Almus (Šalčius). Legislatorial yra persiuntę Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei ir jo laiškų. Savo laiškuose legislatoriams jis neužsimindavo esąs lietuvis; save tituluodavo kaip “expert on Baltic affairs”.

Rezoliucijos pravedimas ir Senate

Kaip visiems žinoma, ta garsioji rezoliucija (H. Con. Res. 416) Lietuvos bylos reikalu buvo priimta Atstovų Rūmuose 1965 metų birželio mėnesio 21 dieną. Tik po metų ir keturių mėnesių (1966.X.22) pavyko tą rezoliuciją pravesti ir JAV-bių Senate. Tą tikrai linksmą ir džiaugsmingą žinią pranešė senatorius Tom Kuchel telegrama, kuri buvo pasiųsta rezoliucijos priėmimo dieną Senate Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkui. Ta telegrama įdedama šiame “Į Laisvę” numeryje. Rezoliucijos pravedimas Senate pareikalavo milžiniškų pastangų, darbo, laiko ir taip pat daug piniginių išteklių. Tuo klausimu yra įdomios medžiagos. Duosime jos ateityje ‘Į Laisvę” žurnale.

(I. vlk.)

Ar esi šiais metais parėmęs Rezoliucijoms Remti Komiteto žygį pinigine auka? Jei ne, tai dar šiandien pasiųsk ją Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei.

DR. KAZYS AMBROZAITIS

Rezoliucijos (H. Con. Res. 416) pravedimas JAV-bių Kongrese buvo pats didžiausias laimėjimas nuo 1940 metų kovoje dėl Lietuvos laisvės, šis darbas dar nėra baigtas. Pasiųsk savo piniginę auką dar šiandien šio žygio parėmimui.

DR. VYTAUTAS MAJAUSKAS

Tenelieka nė vieno geros valios lietuvio, kuris neparemtų kasmet savo pinigine auka Rezoliucijoms Remti Komiteto vykdomo taip svarbaus darbo kovoje dėl Lietuvos laisvės.

DR. JUOZAS KAZICKAS

Rezoliucijoms Remti Komiteto žygis — tai vienas iš pozityviausių darbų kovoje dėl Lietuvos laisvės. Dar šiandien pasiųsk savo piniginę auką šiam darbui paremti.

DR. ANTANAS RAZMA


Rezoliucijoms Remti Komiteto žygį remiu nuo pačios jo pradžios. Kviečiu visus geros valios lietuvius skirti kasmet kaip galima didesnę piniginę auką šiam tikrai konkrečiam Lietuvos laisvinimo darbui paremti.

DR. PETRAS KISIELIUS

PADEK IŠKELTI LIETUVOS BYLĄ JUNGTINĖSE TAUTOSE!

Laukiame Jūsų talkos ir paramos!

• REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETAS JAU YRA ATSIEKĘS PIRMĄJĮ LAIMĖJIMĄ: —

•    Šio vieneto pastangomis yra pravesta JAV-bių Kongrese garsioji rezoliucija (H. Con. Res. 416).

•    Šia rezoliucija Kongresas kviečia JAV-bių vyriausybę iškelti ir tinkamai apginti Lietuvos bylą Jungtinėse Tautose.

• GALUTINIS REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO TIKSLAS — GARSIOSIOS REZOLIUCIJOS (H. Con. Res. 416) ĮGYVENDINIMAS.

•    Šiam milžinižkos apimties žygiui reikia ir darbo rankų ir piniginės paramos.

•    Jei šiais metais šio darbo dar nesi parėmęs pinigine auka, pasiųsk tai kaip galima greičiau.

•    Tam tikslui naudok kartu siunčiamą vokelį.

• VISOS AUKOS SIŲSTINOS KOMITETO KASININKEI —

Mrs. Nida Brinkis

Post Office Box 27719

Los Angeles, California 90027

GARSIOSIOS REZOLIUCIJOS ĮGYVENDINIMAS YRA VISŲ GEROS VALIOS LIETUVIŲ ŽYGIS!