ĮŽANGINIAI
TYLUSIS RŪPESTIS
Kartais taikiai, kartais gan kovingai sprendžiame lietuviškąsias problemas. Retai sutariame dažniau išsiskiriame. Debatų įkarštyje saviškius pervertiname, nesaviškius linkę nuvertinti. Motyvacijos skalė perdažnai lėkšta, nors be galo plati. Zodžiams netaupūs, logikai nereiklūs, oponentams nepagarbūs. Tačiau vienu atžvilgiu iki šiol visi sutarėme: nekalbėti apie Lietuvos laisvės uzurpatoriaus talkininkus mūsų pačių tarpe tarsi jų ir nebūtų.
Iš tikro, kalbėti apie tai pavojinga dėl dviejų priežasčių: iš vienos pusės, bet kokia kad ir labiausia pagrįsta prielaida visada iššauks piktus “birčininkų” “raganų niedžiotojų”, “patriotinių fanatikų” kaltinimus, iš antros— kalbėjimas gali pažadinti pagundą perlengvai švaistytis kolaboracijos su priešu kaltinimais irįtarinėjimais. Tačiau vis tik apie taikalbėti reikia, nes Lietuvos laisvės priešo talkininkų mūsų tarpe yra. Nutylėjimas neša didesnę riziką už kalbėjimą.
Komunistainesiunčia į mūsų tarpą agentų slaptom raketom išvogti, nes jų neturime, neinfiltruoja šnipų, nes ir paslaptys menkos. Jei kada kiek jų ir turėjome, perdavė jas rusų žvalgybai Albinas Morkus, lietuvių išeivijos Alger Hiss. Pagrindinis Lietuvos okupanto tikslas—sulaužyti vieningą lietuvių išeivijos rezistencijos ryžtą ir sujaukti laisvės kovos pastangas. Tam jis kviečia mus į pavergtą tėvynę, tam siunčia čia savo agentus, tam tikslui pasiekti jis ieško ir randa talkininkų mūsų tarpe.
Negalėdamas įveikti jėga, priešas griebiasi klastos ir gundymų. Lietuviškoji išeivija gundoma ne tik bibliškais duonos ir garbės pažadais, bet ir daug suktesnėmis danajų dovanomis: tautine kultūra, pačia tauta ir tėvynės meile. Gundytojas atstoja tik tada, kai gundomasis neatlaidžiai pareikalauja Lietuvai nepriklausomybės.
Okupanto sėkmė mus skaldyti ir laisvės kovą jaukti būtų žymiai menkesnė, jei jis turėtų veikti iš tolo. Talkininkai jį ir jo skaldantį pirštą perkelia į mūsų tarpą. Pasirodę ryškesni sąmyšio mūsų pačių tarpe reiškiniai kelia tylų, bet gilų susirūpinimą.
Rūpestį kelia lietuvių išeivijos kolonijose egzistuoją pastovūs taškai, į kuriuos atsiremia ir informacijomis apsirūpina trumpesniam ar ilgesniam laikui iš anapus apsilanką žmonės. Iš tų pačių ar kitų taškų okupacijos organus Lietuvoje ir jų centrines Maskvoje pasiekia veiklesnių užsienio lietuvių adresai ir iššifruotos slapyvardžiais rašančių antikomunistų spaudos darbuotojų pavardės.
Su rūpesčiu sutinkami tie iš okupuotos Lietuvos grįžę laisvojo pasaulio lietuviai turistai, kurie uždaruose susirinkimuose pasakoja apie tariamai Lietuvoje matytą mokslinės ir meninės kūrybos laisvę, nesužalotą lietuvių tautos savitumą, geras žmonių nuotaikas. Pavergimo apraiškų nei demografinės kreivės kitimo rusų naudai jie lieka nepastebėję ar sąmoningai nutyli.
Pastangos lietuvius surišti kalbinės ir kultūrinės giminystės ryšiais su slavais yra viena iš rusifikacijos priemonių pavergtame krašte. Ir rūpestis nevirsta džiaugsmu, kai tokių pat pas mus pasireiškusių pastangų išeina ginti tam tikri lietuvių darbuotojai.
Sąmoningų priešo talkininkų mūsų tarpe nėra daug. Didesnę žalą laisvės kovai padaro talkininkai iš naivumo.
MŪSŲ ATSAKYMAS KOMUNISTAMS
Nors ir padejuojame dėl savo nevieningumo, bet esame gana vieningi; nors ir pasiskundžiame dėl menko savo prisidėjimo prie Lietuvos laisvinimo darbo, bet atliekame daug. Mūsų vieningumo ir mūsų politinio darbo negali pakęsti Maskvos komunistinis okupantas Lietuvoje. Jis jau bandė visą eilę būdų mus suskaldyti ir palaužti mūsų pastangas, pasiryžimą ir darbą kovoje dėl Lietuvos laisvės. Lietuvos pavergėjui vis nesisekė. Paskutiniu metu komunistai pradėjo bandyti mus suskaldyti lietuviška daina.
Neseniai Lietuvos okupantas buvo atsiuntęs solistą Virgilijų Noreiką rečitaliams į Kanadą ir JAV-bes. To solisto tikslas nebuvo mus atgaivinti lietuviška daina, o palaužti lietuvių vienybę ir įnešti nesantaikos į mūsų bendruomenes. Čia komunistai kiek laimėjo vienoje ar kitoje lietuvių bendruomenėje Kanadoje ir JAV-bių lietuvių sostinėje Chicagoje. Netrukus Lietuvos okupantas atsiųs daugiau dainininkų, muzikų ir aktorių į laisvojo pasaulio lietuvių bendruomenes. Kaip mes juos sutiksime?
Komunistinio okupanto koncertų bei rečitalių ruošimo tikslas laisviesiems lietuviams yra labai aiškus: suskaldyti mus. Mūsų atsakymas jiems turi būti taip pat labai aiškus: pilnas ir visiškas ignoravimas jų koncertų, rečitalių ir kitokio pobūdžio parengimų. Sąmoningas ir galvojantis lietuvis negali remti komunistų kėslų.
