Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje
( LF Bičiulių Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas)
Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitėje, įvykusioje 1967 metų rugpiūčio mėnesio 14-20 dienomis Dainavoje (Michigan, JAV), rugpiūčio mėn. 18 d. buvo pasisakyta prieš religinį persekiojimą Lietuvoje ir nutarta kviesti lietuviškąją visuomenę bei informacijos institucijas talkon iškelti pasaulio arenoje skriaudas, daromas sovietinio okupanto lietuvių tautai, persekiojant žmones dėl religinių įsitikinimų bei naikinant ir niekinant didelės meninės ir istorinės vertės religinius paminklus Lietuvoje.
Pastaruoju laiku vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių taikingai sugyventi su Sovietų Sąjunga, būk, ji “pradėjusi orientuotis laisvės kryptimi”. Tačiau šitokie tvirtinimai iš tikrųjų tėra arba naivi iliuzija arba apgauli dujų uždanga komunizmo žiaurumams pridengti. Sovietų Sąjunga tikrumoje okupuotuose kraštuose, kaip ir anksčiau, tebevykdo žiaurią sąžinių prievartavimo politiką. Tai patvirtino visa eilė ekskursantų, kurie praėjusią vasarą lankėsi okupuotoje Lietuvoje, o taip pat paliudijo ir Londono “The Geographical Magazine” korespondentas John Massey Stewart, kuris to žurnalo 1967 metų rugpiūčio mėn. numeryje pranešė, kad Lietuvos sostinėje Vilniuje sovietinė valdžia jau yra uždariusi net 27 bažnyčias.
Tokiu būdu okupuotoje Lietuvoje okupantas persekioja ne tiktai tikinčiuosius už tikėjimą, bet ir tikinčiųjų sukurtus aukštos meninės bei istorinės vertės religinius paminklus. Suminėti visų skriaudų neįmanoma, bet negalima nutylėti išniekinimo bent svarbesnių Kauno ir Vilniaus šventovių, turinčių didelę istorinę ir meninę vertę.
Tarp eilės sovietinės valdžios išniekintų bažnyčių Kaune, reikia paminėti šias: gotikinės XV-XVI amž. šv. Jurgio ir šv. Trejybės bažnyčias, kurių viena paversta sandėliu, o antra— šokių sale; viena ryškiausių vėlybojo baroko XVIII amž. šventovių, šv. Stanislovo bažnyčia, paversta sandėliu; pati harmoningiausia visoj Lietuvoj bizantinio stiliaus šv. Mykolo bažnyčia paversta vitražų muzėjum; paminklinė Lietuvos laisvei paminėti Prisikėlimo bažnyčia paversta fabriku.
Iš 27 bažnyčių, kurias sovietinė okupacinė valdžia uždarė Vilniuje, pirmiausia paminėtinas gotikinis XV-XVI amž. šedevras Lietuvoje— šv. Pranciškaus bažnyčia, kuri buvo į-steigta 1459 metais karaliaus Jogailos Kazimiero. Dabar okupantas ją pavertė sandėliu. Vienintelė Vilniaus renesansinė šv. Mykolo bažnyčia, įkurta didžiojo kanclerio ir Lietuvos hetmano Leono Sapiegos 1594 metais, okupanto taip pat yra išniekinta, paverčiant ją sanitarinių įrengimų parodos patalpa. Pirmoji Vilniaus baroko bažnyčia, statyta XVII amž. ir paskirta Lietuvos jaunimo globėjo šv. Kazimiero garbei, okupanto yra paversta prekių sandėliu, o dabar numatyta ją paversti ateistinės propagandos muzėju. Viena iš charakteringiausių Lietuvai vėlybojo baroko XVIII amž. šv. Kotrynos bažnyčia paversta popieriaus sandėliu. Pati stilingiausia Lietuvos neoklasikinio stiliaus šventovė, Vilniaus katedra, statyta 1387 metais ir Vytauto Didžiojo atnaujinta 1419 metais, yra paversta paveikslų galerija; pastaruoju metu katedra pradedama naudoti kaip salė koncertams ir parengimams. Šv. Kazimiero karstas iš katedros kertinės koplyčios yra pašalintas. Krikščionybės pradžią Lietuvoje siekianti nuostabi savo fasado harmonija ir vidaus altorių kompozicija šv. Jono bažnyčia, Vytauto Didžiojo ir Jogailos statyta 1387 metais ir per amžius tarnavusi Vilniaus akademijai ir universitetui, yra paversta senų baldų sandėliu.
Argi kultūringasis pasaulis neturi veiksnių, kurie bent bandytų sudrausti antireliginės okupanto neapykantos žiaurumus, nukreiptus ne tiktai prieš pavergtą žmogų, bet ir prieš jo meninius, istorinius, religinius kūrinius?
Argi įmanoma tokį okupanto barbariškumą pakęsti šiame dvidešimtame šimtmetyje?
Ne tiktai čia paminėtieji komunistinės prievartos veiksmai okupuotoje Lietuvoje, bet ir jų nutylėjimas arba klastingas dengimas laisvajame pasaulyje yra nusikaltimas prieš žmoniškumą.
Čia paminėti okupanto veiksmai, padiktuoti antireliginės neapykantos, nei kiek neatsilieka nuo nacių žiaurumų, persekiojant nekaltus žmones dėl jų rasinės kilmės, ar deginant knygas, nepalankias valdančiųjų politinei linijai.
PROTESTUODAMI prieš tą dvidešimtojo amžiaus barbariškumą,
KVIEČIAME
lietuviškąsias organizacijas bei pavienius asmenis kreiptis laiškais į Jungtines Tautas, į įvairių valstybių atstovybes, į pavienius kultūrininkus, menininkus, visuomenininkus, politikus, prašant jų įtakos sovietinio okupanto sauvaliavimui Lietuvoje sudrausti ir sustabdyti žmogaus sąžinės persekiojimą bei meninės ir istorinės vertės religinių kūrinių naikinimą.
