LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ
Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė įvyko 1967 metų rug-piūčio 13 - 20 dienomis Dainavoje (Manchester, Michigan). Studijų savaitės tema — Lietuvos valstybingumo kelias. Tema parinkta atsižvelgiant į tai, kad ši (11-ji iš eilės) studijų savaitė įvyko Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties ženkle ir išvakarėse. Susidomėjimas buvo nemažas: savaitės dienomis susirinkdavo iki 80 LFB sąjūdžio narių ir svečių, o savaitgalyje sugužėjo net iki 200.
Dauguma bičiulių su šeimomis iš Detroito, Clevelando ir Chicagos suvažiavo jau sekmadienį, rugp. 13 d., nors oficialus studijų savaitės atidarymas įvyko pirmadienio rytą, “Dainavos” kalneliuose pakėlus vėliavą, sugiedojus Lietuvos himną ir LFB JAV ir Kanados cv pirm. V. Galvydžiui tarus žodį. Po to stovyklavietės koplyčioje šv. Mišias atlaikė prel. A. Bačkis, pamoksle akcentuodamas būtinumą lietuvių vieningos kovos už tautos laisvę ir už kenčiančią Lietuvos Bažnyčią.
Lietuvos diplomatų amžius kelia nerimą
Pirmąją paskaitą tema “Lietuvos problema ir Lietuvos diplomatinė tarnyba” skaitė dr. S. Bačkis. Jis pabrėžė, kad skaudžiausias smūgis Lietuvos problemai ir kartu Lietuvos diplomatijai būtų, jei JAV pripažintų Lietuvos okupaciją. Bet kol kas tokių ženklų nesimato: mirusių konsulų vieton vis paskiriami nauji. Dr. S. Bačkis pastebėjo, kad kai kieno keliama mintis, jog Lietuvai reikia siekti satelitinio statuso, yra labai pavojinga. Kol kas dabartinę Lietuvos okupaciją iš laisvųjų Europos kraštų pilnai pripažinusi yra tik Švedija. Jis iškėlė daug įdomių smulkmenų iš Lietuvos diplomatijos veiklos pokario laikotarpyje. Pastebėjo, kad mūsų diplomatai turi būti labai atsargūs ir negali kištis į jokius lietuvių politinius ar organizacinius ginčus. Liūdnoka žinia, kad Lietuvos diplomatų amžiaus vidurkis 65-70 metų. Kas ateis į jų vietas? Buvo kelta klausimų, ar negalėtų jaunosios jėgos įsijungti į Lietuvos diplomatinę tarnybą? Bet, dr. S. Bačkio žodžiais, kuris universitetą baigęs ir diplomatinei gamybai pasiruošęs akademikas norėtų dirbti už tą atlyginimą, kurį gauna Lietuvos diplomatinės tarnybos žmonės ? Kitas klausimas, ar tokius žmones JAV-bių, Britanijos ir kitų kraštų vyriausybės leistų į pareigas įvesti.
Jėgų derinimas kovoje dėl Lietuvos laisvės
Antradienį, rugpiūčio mėn. 15 dieną, įvyko paties tolimiausio studijų savaitės dalyvio ir moderatoriaus Juozo Kojelio (Los Angeles, California) paskaita, tema: "Jėgų derinimas kovoje dėl Lietuvos laisvės”. Anot paskaitininko, tik siekiant kokio nors konkretaus ir aiškiai definuoto tikslo, galima kalbėti apie jėgų derinimą. Veik per du dešimtmečius kasmetinėse konferencijose veiksniams nepasisekė jėgų suderinti, nes jėgų derinimas buvo padarytas pats sau tikslu. Tiesa, kad visi veiksniai kai ką daro ir kai ką padaro, bet dėl veiklos nesuderinimo perdaug išeikvojama veltui laiko, energijos ir pinigo. Nesame turtingi, kaip žydai, nei įtakingi, kaip airiai, tad ypač planingai ir racionaliai turime naudoti dvasinį potencialą ir finansinius išteklius.
Iš esmės turime vieną pagrindinį tikslą ir jo siekti turėtume vienoje organizacinėje santalkoje — demokratiškai besitvarkančioje Lietuvių Bendruomenėje. Tačiau kol prie to prieisime, turėtume siekti, kad visi laisvinimo veiksniai šiuo metu derintų jėgas Lietuvos laisvės bylos iškėlimui Jungtinėse Tautose. Reikšmingesnio laisvės kovoje siektino tikslo joks veiksnys iki šiol nėra deklaravęs.
Praeities darbams įvertinti ir dabarties problemoms aptarti buvo skirtas antradienio vakaras. Pasisakymuose ir diskusijose dalyvavo vien tik LF bičiuliai. Moderavo dr. A. Klimas.
Buvo momentų, kada bičiuliai klausimus diskutavo su emociniu pakilimu, ypač kai buvo paliestos kai kurios šio meto aktualijos LFB organizacinėse ribose ir už jų. Buvo pasakyta vertingų minčių, tik gaila, kad niekas jų neprotokolavo. Gera, kad Tarybos pirmininkas dr. Ad. Damušis vis kažką žymėjosi savo užrašų knygutėje.
Moderatoriui atskleidus paslaptį, kad dr. J. Kazickas, bičiuliškų įsipareigojimų vedamas, savo vedybinės sukakties dieną leidžia stovykloje, visi dalyviai laimės jam palinkėjo “Ilgiausių metų” garsais.
Tą pati vakarą po rimtų pokalbių apie pačią organizaciją visi “Dainavoje” esantieji atgaivai sugužėjo į trumpą linksmesnės programos dalį, kur dr. S. Aliūnas paskaitė studijų savaitės humoro laikraštį, pilną linksmų aktualijų. Taip pat buvo perskaitytas ir mirusio bičiulio rašytojo-humoristo Alb. Valentino trumpas feljetonas "Paskutinis atviras žodis”. Linksmavakaris užbaigtas prie ežero su dainomis, diriguojant St. Barzdukui.
Dr. J. Kazicko paskaita: “Lietuvos laisvės galimybės”
Trečiadienio pagrindinį paskaitininką auditorijai pristatė dr. J. Piktinas, diskusijas po paskaitos moderavo J. Kojelis.
Per paskutiniuosius 5 metus šioje ir anoje geležinės uždangos pusėje yra įvykę daug reikšmingų pasikeitimų. Amerikos pokariniame laikotarpyje išgelbėta ir ekonomiškai sustiprėjusi Europa politiškai linksta į izoliaciją. Naujoji karta komunizmo pavojaus nebemato, netgi Vakarų Vokietijoje. Tuo tarpu sovietai siekia tų pačių tikslų, kaip ir Stalino laikais, tik kitais metodais: ateina tarsi su nekaltais kultūriniais ir ekonominiais siūlymais Europai.
Europos ir Amerikos liberalai, pagauti ant sovietinio kabliuko, visom išgalėm talkina sovietų politikai. Puola tuos, kurie supranta, kad pagrindiniai sovietų tikslai nepasikeitę.
Nors sovietai veržiasi visur, kur tik susidaro progų, tačiau ir patys turi rimtų problemų. Svarbiausia — sovietinis žmogus ėmė ilgėtis laisvės. Policinėmis priemonėmis sunku darosi laisvės ilgesį užgniaužti.
Autentiški duomenys rodo, kad tautinis sąmoningumas ir laisvės aspiracijos ypatingai stiprios Lietuvoje. Lietuvos partizanai išryškino pavergėjo ir pavergtųjų pozicijas, ir panieka rusams už padarytas ir daromas skriaudas Lietuvoje yra didelė.
Šiuo metu Lietuvoje vedama kova už tautinę nepriklausomybę, bet jei patys rusai Rusijoje išsikovos sau kiek daugiau laisvių, lietuvių spauda pradės reikalauti ir valstybinės nepriklausomybės.
Kovoje už valstybinę nepriklausomybę Lietuvos žmonės daug tikisi iš laisvojo pasaulio lietuvių. Ypatingai sveikintų Lietuvos bylos iškėlimą Jungtinėse Tautose.
“Nebūtinai karas atneš Lietuvai laisvę. Šio meto pasaulio politikos dinamiškumas artina laisvės dienas. Vienu ar kitu keliu Lietuva laisvę atgaus. Aš esu didelis optimistas”, — įdomią paskaitą užbaigė dr. J. Kazickas.
Diskusijose dalyvavo S. Balčiūnas, St. Barzdukas, VI. Butėnas, V. Akelaitis, dr. J. Pikūnas, dr. J. Kižys, dr. A. Klimas ir kt.
Trečiadienio vakare kitapus Spyglio įvyko L. ir dr. P. Žemaičių suruoštos vaišės visiems studijų savaitės dalyviams, kur vėl dr. S. Aliūnas skaitė humoristinį laikraštį "Vėžlio ūsas”.
Ketvirtadienio (rugpiūčio mėn. 17 d.) rytą buvo išklausytas kun. K. Pugevičiaus žodis (iš juostos) apie Lietuvos reikalo pristatymą pasauliui. Kun. K. Pugevičius pasakojo, kad Šiluvos koplyčios Washingtone šventinimo metu vienas įtakingas asmuo pasakęs, kad Lietuvos byla turėtų būti pamiršta. Pasak kun. Pugevičių, tokie išsireiškimai esą naivūs, ir mes neturį nuleisti rankų. Prieš 75 metus Lietuvos padėtis buvusi žymiai sunkesnė, vienok 1918 m. vasario 16 d. ji prsisikėlė laisvam gyvenimui. Pristatant Lietuvos bylą kitiems, kiekvienas lietuvis turįs būti diplomatas ir kovotojas. Aukštai įvertinęs Chicagoje kun. G. Z. Sabataičio, SJ, įsteigtą informacijos centrą, prelegentas iškėlė reikalą, kad lietuviai radijo valandėlėse (anglų kalboje) plačiau pasiektų amerikiečius su gera muzika bei įdomiais informaciniais pranešimais. Tokie informaciniai pranešimai apie Lietuvą anglų kalba galėtų būti įrašyti į juosteles ir pasiųsti amerikiečių radijo stotims kartu su tautine muzika. Taip daro vokiečiai, italai, tokią programą jau buvęs paruošęs kun. K. Pugevičius vienai amerikiečių radijo stočiai. Baigdamas kun. K. Pugevičius pastebėjo, kad mes praleidę didelę progą identifikuoti Lietuvos problemą su Izraelio konfliktu.
Mažos tautos daug laimi diplomatija
Ketvirtadienio pavakarį, J. Juknevičienei vadovaujant, vaikučiai atliko trumpą programą, o paskui V. Sidzikauskas skaitė paskaitą apie neprikl. Lietuvos diplomatijos veiklą. Įžangoje V. Sidzikauskas išreiškė sentimentą tiems sambūriams, kurie atstovauja rezistencijos pradą, jų tarpe ir LPB. Jei Nepriklausomybės aktą įgyvendino Lietuvos savanoriai-kūrėjai, kalbėjo V. Sidzikauskas, tai tarptautiškai Lietuvos valstybę įpilietino mūsų diplomatai. Vilnius jau yra ir bus amžinai Lietuvos. Tai mūsų diplomatų ilgo ir sunkaus bei lankstaus darbo vaisius. Klaipėdos, Mažosios Lietuvos ir Kuršių marių srities ateitis taip pat atsisvėrusi Lietuvos naudai. Tai privačiuose pokalbiuose pripažinę ir vokiečių užsienio reikalų ministerijos žmonės Bonnoje. Prelegentas taip pat pažymėjo, kad mažosioms tautoms ypač yra svarbi diplomatija. Net ir Izraelis mokosi iš lietuvių, nes ir jiems tenka vesti nelengvą diplomatinę kovą.
Penktadienio (rugp. 18 d.) rytą prof. J. Brazaitis kalbėjo tema “Nepriklausomos Lietuvos dvasia mūsų literatūroje”. Pabrėžė, kad neprikl. Lietuvos literatūroje susitiko net keturios generacijos: Vaišganto - Jakšto, Sruogos - Kiršos - Putino - Krėvės, Miškinio - Aisčio - Brazdžionio ir Bradūno - Niliūno - Mačernio. Į Lietuvos istoriją gilinosi II generacija, o III žvelgė į ateitį. Tarp generacijų kovos nebuvo, bet įtampa vyko tarp dviejų pasaulėžiūrų: idealistinės ir social-revoliucinės. Visa tai profesorius savo įdomioje paskaitoje paryškino eile pavyzdžių.
Popietinį pranešimą padarė iš Clevelando atvykęs svečias, Lietuvių Krikščionių Demokratų centro komiteto pirm. A. Kasulaitis tema “Politiniai emigrantai ir valstybingumo atstatymas". Prelegentas teigė, kad pirmoje eilėje mums turi rūpėti ne materialinio ar intelektualinio įsikūrimo galimumai, o kova už savo pavergtą valstybę. Partizanai metė studijas, profesijas ir darbus, nes visa nesvarbu, kada tėvynė pavojuje. Prelegentas pabrėžė, kad politika išeivijoj reikalinga kaip ir mokslas ir menas. Mes turime siekti, kad valstybingumo dvasia būtų gyva čia ir pavergtoje tėvynėje. Kvietė nekelti anarchijos, būti vieningais, ir priminė Cicerono posakį: "Būkime įstatymų vergais, kad būtume laisvi".
Prieš tai įvykusiame simpoziume “Mūsų bendrieji uždaviniai ir jų konkretus vykdymas Lietuvos laisvinimo kovoje” buvo taip pat gana įdomių pasisakymų. Br. Nainys iškėlė, kad mūsų pirmoji pareiga auklėti jaunimą, detroitietis Polteraitis pabrėžė, kad visi vieningai turi talkinti mūsų veiksniams, V. Galvydis pažymėjo, kad turime išlaikyti tautinę gyvybę, kaip saugojame savo. A. Kasulaitis nusiskundė, kad mūsų jaunimas yra tuščias kevalas, kad neturi idėjų, kad mes jį šokantį ir dainuojantį tik lepiname, bet jame nėra gyvosios lietuvybės, jis nesireiškia lietuviškoj veikloj.
Laisvės kovotojų pagerbimas
Penktadienio vakaras buvo skirtas Lietuvos partizanų prisiminimui. Kun. Br. Dagilis stovyklos koplyčioje už žuvusius Lietuvos laisvės kovotojus aukojo šv. Mišias, o 9:30 val. vakare, ąžuolo šakomis papuoštoje stovyklos salėje, degant žvakėms, įvyko akademija partizanams pagerbti. Ją pravedė knygos “Kritusieji už laisvę” autorius VI. Ramojus. Tyliam susikaupime dr. A. Damušis kalbėjo apie aukos kelią už pavergtą žmogų. Išryškino idealistinį, pilną heroinės dvasios kelią, kurį dabar bando nustelbti praktiškasis kelias. Šis kelias Lietuvos jaunimui atrodęs klastingas ir slidus, tad jis ir pasirinko idealistinį, kuris tapo nusagstytas nesibaigiančia virtine kapų.
Aktorė St. Kielaitė skaitė Al. Barono novelę “Žvaigždikis”, kurioje ryškiai atspindėjo rezistencijos momentai. Baritonas Alg. Grigas, akomponuojant Alv. Vasaičiui, padainavo "Kad širdį tau skausmas’’ — J. Naujalio, “Visur tyla” — Gruodžio ir “Laisvųjų daina” — VI. Jakubėno. Aktorius J. Kelečius perdavė pluoštą rezistencinių Mykolo Vilties eilėraščių.
Akademiją užbaigė dr. K. Ambrozaitis, atskleidęs pora tragiškai graudžių istorinių faktų iš partizanų kovų.
Jaunimas pasisako Lietuvos laisvinimo reikalais
Šeštadienį, rugp. 19 d., iš ryto pranešimą padarė prof. J. Brazaitis, o po pietų, dr. A. Klimui moderuojant, buvo jaunimo simpoziumas: “Kaip aš suprantu savo pareigą Lietuvai ir kaip galiu prisidėti prie Lietuvos nepriklausomybės atstatymo”. Šis simpoziumas sutraukė, gal būt, patį didžiausią būrį klausytojų, nes kiekvienam buvo įdomu patirti, kaip jaunimas, kuriam, mūsų kartai pavargus, teks perimti Lietuvos laisvinimo vairą į savo rankas, žiūri į Lietuvos išlaisvinimo reikalus ir galimybes (Apie šį simpoziumą atskirai rašoma kitame skyriuje; žiūr. Jaunimas Lietuvos laisvinimo darbe. Red.).
Rezoliucijų ir “Į Laisvę” žurnalo reikalai
Po šio simpoziumo bičiulių ir svečių būreliuose užsimezgė gyvos diskusijos, bet tuoj vėl rinkomės į salę išklausyti "Į Laisvę” žurnalo redaktoriaus ir Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininko Leonardo Valiuko pranešimo žurnalo ir rezoliucijų klausimais. Šio pranešimo klausęs “Naujienų” bendradarbis Alf. Nakas “Naujienų” dienraštyje, kur L. Valiukas šimtus kartų buvo juodinamas, rašė: “Vis dėl to, ilgainiui imi šiam vyrui simpatijos rasti. Tai už jo geležinius nervus ir nepaprastą energiją. Nei pats energingiausias dabartinis Vliko pirmininkas, tur būt, jo nepavys, neaplenks .. .”
Leonardas Valiukas, grįždamas iš trijų savaičių kelionės rytiniuose steituose ir krašto sostinėje Washingto-ne ir sustojęs pusdieniui Dainavoje, kvietė visus studijų savaitės dalyvius jungtis kaip galima aktyviau į JAV-bių Kongreso pravestos rezoliucijos (H. Con. Res. 416) įgyvendinimo žygį. Trumpai užsiminė ir “Į Laisvę" žurnalo reikalu. Kvietė visus LFB sąjūdžio narius žurnalą užsisakyti ir kiekvienam surasti dar po vieną naują prenumeratorių.
Studijų savaitės pabaigtuvės
Gyvas ir darbingas šeštadienis užbaigtas tradiciniu literatūros ir dainos vakaru, kurį pravedė dr. P. Kisielius, dalyvaujant per 200 bičiulių ir svečių. Novelę “Kaltės išpažinimas” skaitė rašytojas Aloyzas Baronas. Aktoriai St. Kielaitė ir Jonas Kelečius meniškai įscenizavo ištrauką iš Vinco Krėvės “šiaudinės pastogės”. Solistas Alg. Grigas, akomponuojant Alv. Vasaičiui, padainavo: “Ūdrio dainos” ariją iš Klovos operos “Pilėnai” ir ariją “Užmiršai tėvų kapus” iš Verdi operos Traviata. Pabaigai dr. S. Aliūnas perdavė savo humoristinių eilėraščių, kurių paskutinis buvo gausus studijų savaitės aktualijomis.
Organizuojant 11-tąją LFB bendrinę studijų savaitę, ypač daug darbo įdėjo LFB JAV-bių ir Kanados centro valdybos pirm. V. Galvydis, sekr. Vita Baleišytė ir kit.
VI. Ramojus
REDAKCIJOS PRANEŠIMAS
“Į LAISVĘ” žurnalo kitas numeris išeis 1968 metų kovo mėnesį. Visa medžiaga tam numeriui (laiškai redaktoriui, pranešimai ir kt.) turi pasiekti redakciją iki 1968 metų sausio mėn. 15 d.
REDAKCIJA
ATSIŲSTA PAMINĖTI
Anatolijus Kairys, CURRICULUM VITAE (vienaveiksmė tragedija komiškai). Išleido NIDA, 1 Ladbroke Gardens, London, W. 11, Great Britain. Atspaudas iš 1966 metų “Trečiosios pradalgės”. Copyright by author. 58 pusl. Kaina nepažymėta.
