REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO PASTANGOS PERKELTI LIETUVOS BYLĄ Į JUNGTINES TAUTAS
LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE
Rezoliucijoms Remti Komiteto iniciatoriai, pradėję darbą. 1981 metų pradžioje, nusistatė tris kovos etapus: (1) Pravesti vieną iš įneštų rezoliucijų Atstovų Rūmuose ir Senate; (2) palenkti vyriausybę Kongreso nutarimo vykdymui; ir (3) laimėti bylą Jungtinėse Tautose. Pravedus rezoliuciją (H. Con. Res. 418) abiejuose JAV-bių Kongreso rūmuose, pirmasis kovos etapas baigtas. Rezoliucijoms Remti Komitetui prieš akis yra antrasis kovos etapas, kuris nebus nė kiek lengvesnis už pirmąjį.
Darbai ir žygiai, nulėmę pirmąjį laimėjimą
Asmenys, stovėję toliau nuo rezoliucijų pravedimo žygio, dažnai gali pagalvoti, kad toji rezoliucija (H. Con. Res. 416) “iškrito” iš dangaus.
Toli gražu taip nebuvo, čia nepakako poros ar trejetos kongresmanų ar senatorių aplankymo Washingtone ar keleto laiškų legislatoriams krašto sostinėje. Tai buvo beveik šešerių metų didelės įtampos ir intensyvumo darbas, pareikalavęs nepaprastų pastangų, didelio sumanumo, begalės laiko ir nemažų finansinių išteklių. Į šį žygį buvo įsijungę tūkstančiai geros valios lietuvių, latvių, estų ir kitų amerikiečių. Nuo 1951 metų pradžios iki 1986 metų spalio mėn. 22 d., kada rezoliucija buvo pravesta ir Senate, Washingtoną tuo reikalu pasiekė apie 1,500,000 laiškų bei telegramų. Kasmet Rezoliucijoms Remti Komitetas suorganizuodavo ir pasiųsdavo į Washingtoną pora ar net daugiau delegacijų, kurios aplankydavo beveik visus Kongreso narius ir padarydavo į juos spaudimą rezoliucijų pravedimo reikalu. Tik 1966 metų vasarą, kai buvo lenkiamas Senatas mūsų reikalui, buvo suorganizuotos net trys delegacijos, kurių nariai praleido eilę dienų Washingtone ir aplankė visus senatorius po porą. ar net tris kartus. Visa eilė žymių amerikiečių buvo įjungta į šį darbą ir jie panaudoti pilnu jų svoriu, darant spaudimą į kongresmanus ir senatorius. Lietuvių, latvių, estų ir kitų amerikiečių spauda suvaidino čia nepaprastą vaidmenį. Iš lietuvių laikraščių “Draugas” ir “Darbininkas” rėmė rezoliucijų pravedimo žygį šimtaprocentiniai ir be jokių rezervų; daug vietos šiam reikalui skyrė ir kita mūsų patriotinė spauda: “Laisvoji Lietuva”, “Dirva”, “Aidai”, "Lietuvių Dienos” ir kiti laikraščiai bei žurnalai. Trumpai — šis pirmasis laimėjimas buvo atsiektas geros valios lietuvių, latvių, estų ir kitų amerikiečių kietu, ilgu ir ištvermingu darbu.
Rezoliucijoms Remti Komiteto tolimesni žygiai
Su rezoliucijos pravedimu JAV-bių Kongreso abiejuose rūmuose komiteto darbas toli gražu nėra baigtas, o padaryta tik gera pradžia, žengtas didelis žingsnis į priekį Pabaltijo kraštų laisvinimo kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas, apjungiąs beveik visus aktyvesnius ir žymesnius lietuvius, latvius, estus ir eilę kitų įtakingų amerikiečių, deda visas pastangas, kad krašto administracija imtųsi žygių tą rezoliuciją įgyvendinti, perkeldama Pabaltijo kraštų bylą į Jungtines Tautas ir kitus tarptautinius forumus ir ten tinkamai ją apgindama. Ateities žygių ir darbų planai detalizuoti ir vykdomi.
Rezoliucijoms Remti Komiteto šiuometinius žygius bei darbus galima suskirstyti į keturias grupes: —
1. Organizacijos stiprinimas. Rezoliucijoms Remti Komitetas stengiasi šiuo metų įtraukti į savo gretas kiek galima daugiau žymesnių ir įtakingesnių amerikiečių. Bandoma įjungti į šį darbą ir tie pabaltiečiai, kurie iki šiol beveik niekuo prie šio žygio nėra prisidėję.
II. Siekimas amerikiečių masių.
Rezoliucijoms Remti Komitetas specialiais pranešimais (press releases) informuoja didžiuosius krašto dienraščius. Taip pat bandoma laimėti mūsų reikalui laikraščių kolumnistus, radijo ir televizijos komentatorius. Tai nėra lengvas darbas, ir apčiuopiamesni rezultatai pasirodys tik po kurio laiko.
III. Finansinių resursų organizavimas. Pirmąjį laimėjimą, lyginant su panašaus pobūdžio amerikiečių žygiais, Rezoliucijoms Remti Komitetas atsiekė, galima sakyti, su centais. Tolimesniems žygiams ir darbams realizuoti reikia ir reikės didesnių finansinių resursų. Tuo reikalu apeliuojama į visus geros valios lietuvius, latvius, estus ir kitus amerikiečius. Didelė dalis lietuvių dar nė vienu centu nėra šio žygio parėmusi. Pats laikas kiekvienam lietuviui, kuris dar sielojasi Lietuvos ateitimi, paremti šį žygį finansiniai. Tai yra nepaprastos apimties žygis, ir nė negalima laukti, kad Komitetas jį įgyvendintų su centais.
IV. Administracijos ir Valstybės Departamento spaudimas. Šiam reikalui nei krašto administracija, nei Valstybės Departamentas nėra palankūs. Ir čia staigių rezultatų nė negalima laukti. Spaudimas jau vykdomas ir jis bus ateityje vis labiau ir labiau suintensyvinamas. Į šį spaudimą įjungiami legislatorial Washing-tone, abiejų partijų vadai ir kiti į-takingi amerikiečiai, o taip pat mėginama įjungti steitų legislatures ir didesnių miestų tarybos. Vien tik tų asmenų informavimas ir nuolatinio ryšio su jais palaikymas pareikalauja iš Rezoliucijoms Remti Komiteto begales laiko ir didelių finansinių išteklių.
JAV-bių Kongresas mūsų pusėje
Mūsiškė rezoliucija (H. Con. Res. 416) ir Atstovų Rūmuose ir Senate buvo priimta vienbalsiai. Tuo metu ne vienas iš kongresmanų ir senatorių tik kėlė balsą, kad pravedamoji rezoliucija esanti per švelni. Tą savo nusistatymą jie vėliau patvirtino, įnešdami griežtesnes rezoliucijas šiame Kongrese (90th Congress).
Senato mažumos vadas senatorius Everett M. Dirksen (R. - III.) 1967 metų vasario mėn. 22 d. rašė Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei: "... As you well remember, I personally took up with the leadership in the Senate Foreign Relations Committee the urgency of reporting out H. Con. Res. 416 which incidentally, was accomplished on the very last day that Congress was in session and was unanimously passed.
“I shall continue in my efforts in this vain as I have re-introduced my S. Con. Res. 6, which now carries the number S. Con. Res. 4, and goes even further than H. Con. Res. 416.”
Senatorių Dirksen yra pasekę kiti legislatorial šiame Kongrese, įnešdami iš naujo savo rezoliucijas ir tikėdamiesi, kad pavyks vieną iš jų pravesti. Be virš minėtos rezoliucijos, šiame Kongrese yra įneštos dar šios:
S. Con. Res. 3, įnešta senatoriaus Gordon Allott (R. — Colo.);
H. Con. Res. 25, įnešta kongresmanės Edna F. Kelly (D. — N. Y.);
H. Con. Res. 73 — kongresmano Peter W. Rodino, Jr. (D. — N. J.);
H. Con. Res. 85 — kongresmano Edward J. Derwinski (R. — III.);
H. Con. Res. 197 — kongresmano Alphonzo Bell (R. — Calif.);
H. Con. Res. 215 (ši rezoliucija apima visas pavergtas tautas) — kongresmano Henry C. Schadeberg (R. — Wise.);
H. Con. Res. 263 — kongresmano Henry Helstoski (D. — N.J.);
H. Con. Res. 372 — kongresmano Frank Annunzio (D. — III.); ir
H. Con. Res. 388 — kongresmano William T. Murphy (D. — III.).
Legislatorial spaudžia JAV-bių prezidentą
Visa eilė senatorių ir kongresmanų yra kontaktavę JAV-bių prezidentą ar pasakę kalbas Kongrese, ragindami ar net reikalaudami prezidentą Lyndon B. Johnson iškelti Pabaltijo kraštų bylą Jungtinėse Tautose ir priversti sovietus pasitraukti iš Lietuvos Latvijos ir Estijos. Čia tik duosime keletą ištraukų iš legislatorių pareiškimų JAV-bių Kongrese:
Kongresmanas Glenard P. Lipscomb (R. — Calif.): "... I would rspectfully urge the President to do everything reasonably possible to carry out the expression of Congress contained in this resolution (H. Con. Res. 416) . ..” (Congressional Record, 1967.11.16, pusi. H1416).
Kongresmanas Edward J. Derwinski (R. — 111.): “... Mr. Speaker, we in the Congress should take positive action to show the courageous people of Lithuania that we support their longing for independence, I have again this session introduced a resolution requesting the President of the United States to instruct our Ambassador to the United Nations to place the Baltic States question on the U. N. agenda and to have the United Nations request the Soviets to withdraw from Lithuania, Latvia, and Estonia. This resolution would also call upon the U. N. to conduct and supervise free elections in these three Baltic nations so that the historic principle of self-determination of peoples would be legitimately applied there. I urge that this resolution be acted upon during this session...” (Congressional Record, 1967.11.16, pusi. H 1434).
Senatorius Hugh Scott (R. — Penn.) : "... The 89th Congress of the United States unanimously passed a resolution (H. Con. Res. 416) calling on the President to direct the attention of world opinion through the United Nations and other appropriate international forums to the denial of national independence for the Baltic States. I urge the President and all Americans to continue efforts to bring world opinion to bear on behalf of the restoration of the rights of self-determination...” (Congressional Record, 1967.VI.15, push S8291).
Kongresmanas Joseph P. Addabbo
(D. — N.Y.): "...I ask that House Concurrent Resolution 416 be placed in the Record once again, and our Ambassador to the U.N., Ambassador Goldberg, move this question in the U. N. . . . ” (Congressional Record, 1967.VI.26, pusi. H8037).
Kongresmanas Frank Annunzio (D. — 111.): “... During the 89th Congress I introduced a resolution with reference to the continuing enslavement of Lithuania, Estonia, and Latvia. Today I am pleased once again to introduce a similar resolution expressing the sense of the Congress in behalf of the Baltic States and urging that these Republics be freed so that, under the supervision of the United Nations, they may hold elections and choose their own form of government...” (Congressional Record, 1967.VI.14, push H7248).
Kongresmanas Bob Wilson (R. — Calif.) : “ ... House Concurrent Resolution 416, passed by the House on June 21, 1965, and by the Senate on October 22,1966, calls for freedom for Lithuania, Latvia, and Estonia.
‘T suggest that now would be a good time for our U. N. Ambassador, Arthur J. Goldberg, to bring before the U. N. the question of restoring the boundaries and free rule of Latvia, Lithuania, and Estonia — thus carrying out the intent of House Concurrent Resolution 416...” (Congressional Record, 1967.VI.14, push A3010).
Administracijos pasipriešinimo palaužimas
Ne paslaptis, kad Valstybės Departamentas kliudė rezoliucijos (H. Con. Res. 416) pravedimui JAV-bių Kongrese. Kongresui esant mūsų pusėje, krašto administracijai nepavyko rezoliucijos pravedimo sukliudyti. Ir vėl ne paslaptis, kad nei prezidentas Johnsonas, nei Valstybės departamentas nerodo bent šiuo metu nė jokio noro imtis priemonių pravestos rezoliucijos įgyvendinimui. JAV-bių ambasadorius prie Jungtinių Tautų A.J. Goldberg net nėra iki šiol viena ar kita forma užsiminęs apie Pabaltijo padėtį ar paminėjęs Lietuvos vardą. Ambasadoriai Lodge ir Stevenson to nevengdavo padaryti.
Senatoriai ir kongresmanai, kurie jau daro spaudimą į krašto administraciją Kongreso pravestos rezoliucijos įgyvendinimo reikalu, praneša Rezoliucijoms Remti Komitetui, kad Baltuosiuose Rūmuose ir Valstybės Departamente esą tam tikro nepasitenkinimo ir susinervinimo žymių, kai tik Pabaltijo kraštų laisvinimo reikalas pajudinamas. Bet, anot tų legislatorių, pavykę pirmą kartą tą pasipriešinimą ten palaužti, pavyksią ir dabar palenkti ir JAV-bių prezidentą ir Valstybės departamentą Pabaltijo kraštų reikalui. Kiekvienas iš tų legislatorių visad priduria, kad spaudimas į tas abi institucijas neturįs būti nė kiek mažesnis, kaip kad jis buvęs pirmojo kovos etapo metu. (-a.p.)
Ar jau atnaujinai “Į Laisvę” žurnalo prenumeratą 1967 metams?
• Jei ne, tai padaryk dar šiandien, pasiųsdamas savo prenumeratos mokestį žurnalo administratoriui.
• Prenumeratos mokestis: $5.00
(JAV-se ir Kanadoje); visur kitur — $3.00.
• Administratoriaus adresas: Mr. Aleksas Kulnys, 1510 East Merced Ave., West Covina, California 91790.
