JUBILIEJINĖ STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJ


Ir ko jiems taip linksma? Grupė Europos bičiulių X-je studijų savaitėje. Iš kairės: A. Grinienė, J, Lingis, M. Margirienė, J. Eretas, Z. Ivinskis.

STUDIJŲ DIENOS

MEČYS MUSTEIKIS

Europos LF Bičiuliai, ruošdami pirmąją Studijų Savaitę 1954 m., turbūt nė nesivylė, kad šitokio pobūdžio kultūrinės veiklos metodas prigis, duos vaisių ir taip išaugs, kad jo reikšmę ir būtinumą laikui bėgant pripažins ne tik LFB, bet ir kitos organizacijos ar paskiri mūsų tautiečiai. Šiandien visa tai jau įvykęs faktas, ką ypačiai patvirtina šiemetinė, jubiliejinė — jau X-toji — Studijų Savaitė. Europos Stud. Savaičių svarbą pabrėžia ne vien tas faktas, kad jose visu rimtumu iškeliami, nagrinėjami ir po to praktiškai taikomi veikloje patys aktualiausi mūsų tramtiniškojo gyvenimo klausimai bei uždaviniai, susiję drauge su pavergta Lietuva. Šalia viso to taip pat didelę reikšmę turi tai, jog Stud. Savaitėse sudaroma galimybė susitikti lietuviams kultūrininkams jau beveik iš viso pasaulio. Reikšminga ir tai, kad tokias savaites pamėgo ir eiliniai tautiečiai, o ypačiai jaunimas, ir kad jie tokias savaites mielai lanko.

Šiemetinė, dešimtoji Studijų Savaitė Europoje minėtais atžvilgiais tikrai pavyko. Štai eilė joje dalyvavusių kultūrininkų. Dalyvavo profesoriai: dr. J. Eretas, dr. J. Grinius, dr. Z. Ivinskis, dr. A Maceina, dr. P. Rabikauskas, S. J., dr. J. Zeliauskas, SDB. Šalia jų, kiti intelektualai: kun. dr.J. Aviža, kun. dr. A. Baltinis, žurn. V. Banaitis, dr. K. J. Čeginskas, rašyt. kun. dr. P. Jatulis, istorikas kun. R. Krasauskas, dr. J. Lingis, dr. P. Rėklaitis, rašyt. R. Spalis, kun. dr. J. Vaišnora, dali. T. Valius, dr. P. Vileišis ir kiti. Dalyvavo net iš devynių valstybių: Anglijos, Ispanijos, Italijos, Švedijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Vak. Vokietijos, taip pat iš užjūrio — JA Valstybių bei Kanados. Nemažas būrys jaunimo dalyvavo neseniai atvykęs iš Lietuvos.

J. Grinius teisinasi dėl spaudoje paskelbtų savo įspūdžių apie Amerikos lietuvių gyvenimą

Yra charakteringa, kad Stud. Savaitėse nuoširdžiai bsndradarbiauja įvairių pažiūrų bei susigrupavimų žmones. Sutartinai bendrauja ir katalikai su protestantais. Toji gražaus sugyvenimo lietuviška dvasia tiek prigijo, kad nevienas tautietis pagrįstai yra pareiškęs, jog tokiose savaitėse jaučiasi lyg mažytėj Lietuvoj. Be abejo, toji lietuviška, gražaus sugyvenimo dvasia, kartu su naujais įspūdžiais bei patirtomis žiniomis, sklinda ir visuose kraštuose, į kuriuos grįžta Savaitės dalyviai.

A. Baltinis skelbia pavojus lietuviškai kultūrai svetur

Dėl visų čia minėtų priežasčių lietuvių Studijų Savaitės Vokietijoje virto tiesiog svarbiu veiksniu visos Europos lietuvių gyvenime. Ir jeigu tokios Savaitės būtų nutrauktos ruošti, tai Europos lietuviai tikrai daug prarastų.

Dėl tokių Studijų Savaičių organizavimo dideli nuopelnai priklauso Europos Lietuvių Fronto Bičiuliams. Negalima nutylėti ir paskiri asmenys, prie Stud. Savaičių rengimo labiausiai prisidėję. Būtina paminėti techniškieji Savaičių organizatoriai, kaip Alina Grinienė, kun. dr. J. Aviža:, kun. Br. Liu-binas, moderatoriai prof. A. Maceina, dr. J. Grinius, daugiausiai paskaitų skaičiusieji ir kiti.

Grupė Europos bičiulių X-je studijų savaitėje su svečiu iš J. A. Valstybių kun. dr. A. Baltiniu.

Savaičių dešimtmečiui paminėti Europos LFB Valdyba išleido (ir Savaitės metu visiems X-tosios Stud. Savaitės dalyviams išdalino) specialų leidinėlį, pavadintą 10 Studijų Savaitė Europoje. Iš jo sužinome, kad pirmąsias šešias Stud. Savaites ruošė vieni Europos LFB. 7-tą ir 8-tą rengė ELFB drauge su Vokietijos ateitininkais (sendraugiais ir studentais), Vokietijos Liet. Studentų Sąjunga ir vyresniaisiais evangelikų Jaunimo ratelio nariais. Prie X-tosios Stud. Savaitės surengimo prisidėjo, be minėtų, dar ir Vokiečių — Pabaltiečių Draugija. IX-tąją ir X-tąją Stud. Savaites globojo PLB Vokietijos Kr. Valdyba.

Tame pat leidinėlyje aprašyta, kada ir kur Savaitės įvyko, kokia jų programa, kokie paskaitininkai, kas daugiausia paskaitų — pranešimų skaitė ir kita. Be to, jame išvardinti pavardėmis visi Stud. Savaitėse dalyvavusieji — viso 363 asmenys.

...X-tojl Stud. Savaitė vyko prie Vak. Vokietijos sostinės Bonnos, Reino upės atšlaitėje — Koenigs-winterio Jaunimo namuose, rugpiū-čio 7-14 dienomis. Oficialus jos atidarymas įvyko rugp. 8 d. Atidarė moderatorius prof. A. Maceina. Pradžios žodį tarė PLB Vokietijos Kr. Valdybos pirmininkas kun. dr. J. Aviža, globėjų vardu, ir Europos PLB Valdybos pirmininkas prof. Z. Ivinskis, rengėjų — iniciatorių vardu. Atidarymo iškilmių metu specialiais ženkleliais buvo pagerbti Stud. Savaitėse daugiausiai paskaitų — pranešimų skaičiusieji: dr. K. J. Čeginskas (10 pask. ir 1 pran.). prof. A. Maceina (8 pask.), prof. J. Grinius (7 pask. ir 5 pran.) ir prof. Z. Ivinskis (7 pask.)). Taip pat ženkliukais buvo apdovanoti visose Stud. Savaitėse dalyvavusieji: dr. K. J. Čeginskas, A. Grinienė, M. Musteikis,, V. Natinis ir M. V.

Savaitės bendroji tema: Tauta tėvynėje ir svetur. Paskirose paskaitose ir pranešimuose buvo nagrinėjami šie klausimai: tautiškumo sąvoka (pask. dr. K. J. Čeginskas iš Uppsalos), kalbos vaidmuo tautybei (rašyt. R. Spalis iš Halifa-xo), lietuvio padėtis tarp kitataučių (prof. J. Eretas iš Bazelio), kultūrinės kūrybos pavojai pavergtoje Lietuvoje (dr. J. Lingis iš Stockholmo) ir svetur (kun. dr. A. Baltinis iš Čikagos), religinės bendruomenės vaidmuo tautiniu atžvilgiu (kun. dr. S. Matulis iš Londono), galimybės lietuviškajai veiklai per Vokiečių — Pabaltiečių Draugiją (pranešėjai žum. V. Banaitis ir A. Gruenbaum, abu iš Muencheno), lietuvybės rūpesčiai Amerikoje (praneš, kun. dr. A. Baltinis, prof. J. Grinius ir dr. P. Vileišis), akademinio jaunimo gyvenimas pavergtoje Lietuvoje (pranešėjai — studentai V. Macaitytė ir W. Toerneris, neseniai atvykę iš Lietuvos).

Z. Ivinskis gina lietuvių enciklopediją kaip reikšmingą lietuviškosios kultūros apraišką

Aktorius A. Gedvila deklamuoja V. Mykolaičio - Putino poeziją

Šalia pagrindinių paskaitų ir pranešimų paminėtos trys reikšmingos sukaktys: 700 metų nuo Mindaugo mirties (paskaitininkas istorikas kun. R. Krasauskas iš Romos), 100 metų nuo 1863 m. sukilimo (pask. kun. dr. J. Vaišnora iš Romos) ir V. Mykolaičio—Putino 70 m.amžiaus (pask. V. Naikus iš Hechingeno). Paskaita apie Mindaugą buvo pailiustruota V. Krėvės dramos Mindaugo mirties ištrauka, kurią perteikė studentai A. Lingė, V. Bartusevičius, A. ir R. Brinkiai, J. Naujokas ir A. Kazlus. Po paskaitos apie 1863 m. sukilimą ištrauką iš V. Mykolaičio-Putino knygos Sukilėliai skaitė aktorius A. Gedvilą, neseniai atvykęs iš Lietuvos. V. Mykolaičio-Putino minėjimo metu A. Gedvilą padeklamavo V. Mykolaičio - Putino poezijos.

Meninę programą šiais metais atliko svečiai iš Amerikos, suruošdami puikų koncertą: solistai Pr. Bičkienė ir L. Stukas, pianistas A. Vasaitis ir svieto linksmintojas aktorius V. Žukauskas.

Pirmą kartą Stud. Savaičių istorijoje šiemet buvo suruoštos dvi parodos: lietuvių moderniosios grafikos ir senosios grafikos (senųjų Didž. Lietuvos Kunigaikštystės žemėlapių). Oficialūs parodos rengėjai — Vokiečių - Pabaltiečių Draugija Vokietijoje. Techniškai ją suruošė dr. P. Rėklaitis.

Vieną popietę Savaitės dalyviai padarė išvyką laivu, Reino upe.

Šios Stud. Savaitės dvasiniais vadovais buvo ev. kun. J. Urdzė (Bonna), kurs kasdien laikė pamaldas evangelikams, ir kun. J. Petrošius (Paryžius), kuris kasdien atnašavo šv. Mišias ir sake pamokslus — katalikams.

Paskutiniąją dieną, rugp. 14, Stud. Savaitės uždarymo metu, prof. A. Maceina pranešė, jog sekančiai Stud. Savaitei pagrindine tema numatyta “Krikščionybė moderniame pasaulyje”. Nauju Savaitės moderatoriumi pakviestas dr. K. J. Čeginskas.

Jubiliejinė X-ji Studijų Savaitė uždaryta Europos LFB V-bos pirmininko prof. Z. Ivinskio žodžiu ir Tautos Himnu.