Bendruomenės rinkimai Amerikoje

Balandžio 27 JV lietuviai rinko savo “valdžią” — bendruomenės tarybą. Tuo pat metu lygiagrečiai buvo renkami ir JV lietuvių atstovai į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimą. Jau antrą kartą JV lietuviai renka savo bendruomenės vyriausią organą.

1955 ir 1958 skaičiai

Pirmoji bendruomenės taryba buvo trejiems metams išrinkta 1955. Tada rinkimuose balsavo 6,916 lietuvių, šiemet tarybos rinkimuose balsavo 4,137, o PLB Seimo — 4,142. Atskiromis valstybėmis balsavusieji lietuviai taip pasiskirstė (skliausteliuose 1955 duomenys): Connecticut 345 (593), Illinois 1,300 (2,149), Massachusetts 272 (429), Michigan 303 (453), New Jersey 355 (524), New York 554 (1,137), Ohio 294 (470) ir California, Maryland, Missouri, Nebraska, Pennsylvania, (Rhode Island), Wisconsin drauge 510 (719), o paštu iš įvairių valstybių 204 (442).

Rinkiminių apylinkių buvo (skliausteliuos 1955 duomenys): Connecticut 6 (6), California 2 (2), Illinois 18 ((15), Maryland 1 (1), Massachusetts 4 (4), Michigan 2 (2), Missouri 1 (1), Nebraska 1 (1), New Jersey 6 (6), New York 11 (14), Ohio 2 (3), Pennsylvania 2 (2), Rhode Island 0(1), Wisconsin 2 (1). Viso 58 (59).

Kandidatų į JV LB tarybą buvo 76 (95). Reikėjo išrinkti 20 (27). Daugiausia balsų surinkęs kandidatas gavo 2,058 (3,673) balsus.

Priešrinkiminis lietuvių sujudimas šiemet buvo didesnis kaip 1955. Tąsyk gal daugiau priešrinkiminę akciją organizavo ir vykdė pati vyr. rinkimų komisija. Šiemet vyr. rinkimų komisija tenkinosi tik savo formalių pareigų atlikimu, nesirūpindama lietuvius prie urnų patraukti. Rinkikus išjudinti daugiausia rūpinosi LB Valdyba, ypač jos pirmininkas S. Barzdukas, be to, laikraščiai, gaila, nevisi, ir atskiri sambūriai, kviesdami balsuoti už savo parinktus kandidatus.

Aktyvumas prieš bendruomenę

Naujas šiuose rinkimuose reiškinys, palyginti su 1955 rinkimais buvo — vadinamų antibendruomenininkų iš pasyvaus LB organizacijos boikoto perėjimas į aktyvų LB organizacijos neigimą, rinkimų eigoje įtaigojant JV lietuviams LB organizacijos netinkamumą, nepajėgumą, partiškumą ir įvairių kitų negerovių. Norint šunį mušt, lazdą nesunku rasti. Bet iš kur tas noras?

Kai 1946-49 Vokietijoje Vlike buvo svarstoma ir persvarstoma, redaguojama ir perredaguojama LIETUVIŲ CHARTA, taip pat organizaciniai pasaulio lietuvių bendruomenės pagrindai, niekam nė mintis neatėjo, kad betkuris sąmoningas lietuvis galėtų neigti LB organizacijos būtinumą. Tiesa, socialdemokratų žmonės jau tada pabrėžė LB centriniam organam rinkti proporcinių rinkimų reikalą, kuriam niekas ir neprieštaravo. Visi buvome vieningi, kad, norėdami savosios išeivijos tautinę egzistenciją išlaikyti, turime išeivijos tautinei bendruomenei duoti organizacinius rėmus. Buvo aišku, kad jėgos priemonių tokiai LB organizacijai negalime suteikti, bet didžiai tikėjome tautiniu solidarumu ir LB organizacijos moraliniu svoriu. Kas tąsyk Lietuvių Chartos ir LB organizacinių pagrindų autoriams neatėjo galvon, tai tas faktas, kad LB organizacijos idėja nesutaps su daugumos JV lietuvių vadovaujančių žmonių interesais, žinoma, su jų pačių suprastais. Jei kai kuris lietuvis klebonas pavydžiai saugo savo parapijiečius, kad jų aukomis nebūtų paremti kito lietuvio klebono arba kurio lietuvių vienuolyno katalikiška ir lietuviška veikla, tai kaipgi jis nepagalvos ir apie tai, kad LB organizacijos ugdomas tautinis solidarumas ir jo įnašai lietuvybės reikalams gali taip pat žalingai atsiliepti parapijos kasai. Štai kodėl, išskyrus pirštais skaitomus lietuvius klebonus idealistus, kaip prelatai Albavičius, Balkūnas, Juras ir dar vienas kitas, 90% lietuvių klebonų bei kunigų oficialiai LB organizacijai abejingi, o faktiškai jai priešiški. Esmėje tais pačiais motyvais prieš LB organizaciją rikiuojasi ir kaikuri JV lietuvių spauda, kurios redaktoriai savo kovoje dėl būvio LB organizacijoje regi ne savo natūralią atramą, bet konkurentą... Iš čia kyla LB organizacijai nepasitikėjimas, įtarimai, priekabės, boikotas, niekinimas, kiršinimas. Kai prieš akis turi visas antibendruomenininkų pastangas ir skleidžiamas lietuviuose nuotaikas, negali graužtis nė dėl tokio kuklaus balsuotojų skaičiaus, ypač kai balsavimo teisė surišta su tautinio solidarumo įnašų duokle.

Mokesčių veiksnys

Prieš balsavimo teisės rišimą su mokestinėmis prievolėmis esu jau 1955 rinkimų proga pasisakęs. Kai tuometinė vyr. rinkimų komisija atsiklausė kolonijas, kiek maždaug jos numato balsuotojų, kad bent apytikriai būtų galima orientuotis, kiek spausdinti balsavimo lapelių, tai vienos kolonijos LB vadovybė, be kita ko, rašė: “Šiuo metu užsimokėjusių nario mokestį narių tėra nedaug, per šimtą... Jeigu gi vyr. b-nės organai nutartų... leisti balsuoti ir neužsimokėjusiems nario mokesčio lietuviams, tai tada prašau atsiųsti vokų ir balsavimo lapelių 600 — 700...” Kaip atsimename, nors ir mažas, balsavimo mokestis buvo paliktas, ir anoj kolonijoj vietoj 600 — 700 balsavo tik 133, o šiemet tik 116. Aš nepateisinu nei gydytojo, nei inžinieriaus, kurie rinkimų komisijos paprašyti balsavimo metu atiduoti priklausančius tautinio solidarumo įnašus, nebalsavę apleido rinkimų patalpą. Jų medžiaginė padėtis jokių sunkumų jiems atlikti savo prievoles bendruomenei nesudaro. Tačiau turint galvoje bendrą šio krašto dabartinę ūkinę padėtį, kuri yra jau palietusi daugelį ir mūsų tautiečių, tautinio solidarumo įnašų sąlyga balsavimui labai daug ką sulaikė nuo urnos.

Sistemos reikalas

Pats girdėjau iš vieno LB organizacijos pradininkų pareiškimą, kad neisiąs balsuoti dėl to, kad netaikoma proporcinė rinkimų tvarka. Jis tos tvarkos reikalauja nuo pat LB idėjos iškėlimo. Ir aš neturiu rimtų argumentų prieš jo nusistatymą. Proporcinių rinkimų priešininkų argumentai, kad tai politiniai rinkimai, kad tai partiniai rinkimai yra tuščiažodžiavimas. Visoki rinkimai yra lygiai politiniai ir lygiai partiniai. Anglosaksai išvis proporcinių rinki-

BENDRUOMENĖS RINKIMAI

mų nežino, bet ar Britanijos parlamento rinkimai nėra partiniai, nėra politiniai? Ar JV prezidento ir kongreso rinkimai nėra politiniai ir partiniai? Proporcinės balsavimo tvarkos priešininkai labai pabrėžia asmens reikšmę balsuotojui, lyg proporcinė tvarka būtinai asmenį turėtų išjungti. Proporcinė tvarka leidžia balsuoti už visą sąrašą, bet lygiai leidžia balsuoti už pasirinktus asmenis iš visų sąrašų, iš visų kandidatų, kaip ir lig šiol vykdoma mažoritarinė balsavimo tvarka. Joks mažoritarininkų “principas” nenukenčia dėl proporcinės rinkimų tvarkos, o ligšiolinis tos tvarkos atsisakymas neabejotinai yra LB organizacijai nuostolingas. (Ar priėmus proporcinę sistemą, jai priešingi taip pat nesakys: neisią balsuoti, kadangi taikoma proporcinė sistema? Red.).

Visuomeninės diferiancijos ženklai

Šių metų LB rinkimų duomenys kiek skirtingi nuo 1955 duomenų ir savo visuomeninės diferenciacijos atspalviu. Iš LFB rinkėjų sambūrio siūlytų 20 kandidatų į tarybą praėjo 8, 1955 iš 27 buvo praėję 13. Iš KD siūlytų 7 praėjo 1, 1955 iš 14 buvo praėję 9. Iš tautininkų siūlytų 20 praėjo 8, 1955 iš 27 buvo praėję 9. Iš jaunųjų liberalų siūlytų 17 praėjo 8, ir iš čikagiškių grupės siūlytų 17 praėjo 6. LFB rinkėjų sambūrio siūlytieji kandidatai surinko 23,067 balsus t.y. 34.5% visų balsų (66,903). 1955 buvo surinkta 39.2% visų balsų. Vienam LFB rinkėjų sambūrio kandidatui tenka 1153 balsai. KD siūlytieji kandidatai surinko 6,747 balsus t.y. 10% visų balsų. 1955 KD siūlytieji buvo surinkę 20.3% visų balsų. Vienam KD siūlytam kandidatui tenka vidutiniškai 965 balsai. Tautininkų siūlytieji kandidatai surinko 31,290 balsus, t.y. 31.8% visų balsų. 1955 jų siūlytieji kandidatai buvo surinkę 32.2% visų balsų. Vienam tautininkų siūlytam kandidatui vidutiniškai išeina 1,064 balsai. Jaunųjų liberalų siūlytieji kandidatai surinko 17,741 balsą, t.y. 26.5% visų balsų. Jų vienam kandidatui vidutiniškai išeina 1,043 balsai, čikagiškių grupės siūlytieji kandidatai surinko 18,614 balsu, t.y. 27.8% visų balsų. Jų vienam kandidatai vidutiniškai išeina 1,095 balsai.

Šie duomenys apie pravestus atstovus ir surinktus balsus yra relatyvūs ta prasme, kad nemaža kandidatų figūravo keliuose siūlymuose. Pvz., tuos pačius kai kuriuos kandidatus siūlė čikagiškių grupė, LFB rinkėjų sambūris ir KD, arba LFB rinkėjų sambūris, čikagiškių grupė ir tautininkai, arba LFB rinkėjų sambūris ir tautininkai bei jaunieji liberalai. Tokių bendrų kandidatų balsai figuruoja ir vienų ir kitų siūlytojų duomenyse. Todėl ir duomenų suma nesudaro 100%. Iš viso tokių bendrų kandidatų praėjo 10, o į kitą 10 pateko 4 iš jaunųjų liberalų sąrašo, 3 iš tautininkų, 1 iš LFB rinkėjų sambūrio sąrašo, 1 iš čikagiškių sąrašo ir 1 individualiai. Pagal pasaulėžiūrines nuotaikas 13 išrinktųjų yra liberalai ar jiems artimi ir 7 katalikiškai apsisprendę.

Pagal visuomenines nuotaikas 8 yra arčiausiai tautininkų, 5 — LFB/ LDF, 4 — liaudininkų, 1 — KD ir 2 (??).

Seni ir nauji veidai

Kuklus rinkimuose dalyvavusių skaičius tam tikru priekaištu duria buvusiajai LB tarybai, kad ji ben-

druomenės organizacijos idėjai ne tik nesukėlė senosios išeivijos palankumo, bet atvėsino ir naujosios dėmesį. Antrosios JV LB tarybos laukia sunkūs uždaviniai ir didelė atsakomybė. Tarybos nario titulas reiškia ne tik bendruomenės organizacijos idėją įsisavinti, bet ir ją ryžtingai vykdyti. LB tarybos narys bendruomenės organizacijoje nėra tik statistas, laikas nuo laiko pakviečiamas pasirodyti tarybos posėdyje. Tarybos narys yra LB organizacijos spiritus movens — gyvoji dvasia, jos entuziastas ir apaštalas, jos sumanymų pradininkas ir jų vykdymo organizatorius vietinėje ir amerikinėje plotmėje.

Džiugu, kad pusė naujosios tarybos narių — 10 iš 20 — yra nauji veidai. Greta buv. tarybos narių prel. I. Albavičiaus, S. Barzduko, dr. M. Gimbutienės, kn. dr. A. Juškos, kn. prof. S. Ylos, J. Kapočiaus, A. Mikulskio, K. Musteikio, A. Nasvyčio, J. Šlepečio, atėjo naujokai V. Adamkavičius, J. Bačiūnas, A. Devenienė, G. Galva, J. Ginkus, J. Jankus, M. Katiliškis, P. Kisielius, A. Landsbergis, dr. P. Skardžius. Vieni jų atsineša turtingą visuomeninės veiklos kraitį, kiti jaunystės ar kūrybinį veržlumą. Tai pozityvu. Ir nors, skaitant jaunųjų liberalų rinkiminiame atsišaukime apie g. g. Bačiūno, Devenienės ir eilės kitų siūlomų kandidatų “partinį neutralumą”, “už kurių nugarų nestovi partinės ar asmeninės ambicijos”, tegalima buvo atlaidžiai šypsotis, tai, antra vertus, norėtųs naujajai LB tarybai linkėti, kad ji nenukryptų ir nenutoltų nuo lig šiol taip sėkmingai puoselėtos LB organizacijos visuotinumo bei antpartiškumo plotmės. Patirtis liudija, kad ir pasaulėžiūriškai ar partiškai aiškiai apspręstas asmuo šiuos savo specifiškumus norėdamas gali subordinuoti bendrųjų uždavinių visuotinei plotmei.

Seimo rinkimų daviniai

Kas pasakyta apie JV LB tarybos rinkimus, tinka ir JV lietuvių atstovų rinkimams į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimą. Iš 20 naujosios JV LB tarybos narių į PLB Seimą kandidatavo 16 ir visi išrinkti. Iš viso kandidatų buvo 119. Reikėjo išrinkti 41. Daugiausia balsų surinkęs kandidatas S. Barzdukas gavo 2,632 balsus, sekantis prof. kn. Yla gavo 2,451 ir dar trys kandidatai gavo daugiau kaip 2,000 balsų. Mažiausias atstovo balsų skaičius yra 1,103. Kiti 78 kandidatai gavo po mažiau balsų. Iš LFB rinkėjų sambūrio siūlytų 41 kandidato praėjo 22. Iš KD siūlytų 27 praėjo 9. Tarp KD siūlytųjų nebuvo kunigų Juškos, Ylos, Rimšelio. Iš čikagiškių grupės siūlytų 15 praėjo 10. Iš jaunųjų liberalų siūlytų 19 praėjo 11. Iš tautininkų siūlytų 41, praėjo 20. Bendrų kandidatų, buvusių keliuose siūlymuose, praėjo 25: 8 bendri jauniesiems liberalams ir tautininkams, 5 bendri LFB rinkėjų sambūriui ir čikagiškių grupei, 3 bendri LFB sambūriui, čikagiškiams ir tautininkams, 3    bendri LFB sambūriui ir KD, 2 bendri LFB sambūriui ir tautininkams, 2 bendri LFB sambūriui, tautininkams ir jauniesiems liberalams, 1 bendras LFB sambūriui, tautininkams ir KD ir 1 bendras LFB sambūriui, čikagiškių grupei ir KD. Kiti 16 išrinktųjų kandidatų praėjo 1 iš jaunųjų liberalų siūlytų, 4 tautininkų siūlyti, 5 LFB rinkėjų sambūrio siūlyti, 1 čikagiškių grupės siūlytas, 4    KD siūlyti ir gerb. Audėnas individualiai.

Iš to fakto, kad iš 41 renkamojo į PLB Seimą 40 išrinktųjų atstovų praėjo iš specialiai siūlytų balsuoti kandidatų, negalima daryti išvados, kad balsuotojai į tuos siūlymus nekreipė dėmesio. Tas rodo, kad balsuotojai kreipė dėmesio į rinkiminių siūlymų kandidatus daugiau, nei į kitus. Tų kitų buvo 20. Jie tesurinko vidutiniškai po 571 balsą, taigi tik apie pusę mažiausio renkamojo balsų skaičiaus (1103). Antra vertus, balsuotojai kreipė savo dėmesį ir balsuojamiems asmenims. Nepažįstamas balsuotojams kandidatas, nors jį net du siūlytojai piršo, vis tiek nepraėjo.

Pagal pasaulėžiūrines nuotaikas 20 išrinktųjų atstovų yra liberalai arba jiems artimi, 21 katalikiškai apsisprendęs. Pagal visuomenines nuotaikas 13 išrinktųjų arčiausiai tautininkų, 11 — LFB/LDF, 8 — liaudininkų, 7 — KD ir 2 (??).

Tikslingas PLB Seimo sudėtyje buvimas diplomatinės patirties žmonių, kaip V. Sidzikauskas. Jo penktoji vieta gautųjų balsų skaičiaus eilėje sykiu yra ir lietuvių visuomeninis respektas jam kaip Lietuvos Laisvės Komiteto pirmininkui.

Labai sveikas ir sveikintinas visuomeninis reiškinys, kad į PLB Seimo atstovų sudėtį JV lietuviai parinko būrį jaunesniosios kartos atstovų. Adamkavičius, Ambrozaitis, Jasaitis, Kavolis, Kleiza, Landsbergis, Mieželis, Vardys gali ir turi tapti generacijų ryšiu. Tai labai reikšmingas tautinės bendruomenės egzistencijai vaidmuo. Jau vien šiuo atžvilgiu, jei taip galima pasakyti, apsimokėjo vietoj JV LB tarybos gremiumo JV lietuvių atstovams į PLB Seimą pasirinkti visuotiniai balsavimai.

V. Vaitiekūnas