Trečioji Europos LFB studijų savaitė
TREMTYJE
Europos LFB pirmieji pradėjo organizuoti studijų savaites. Jų prasmė — atsinaujinti dvejopai: idėjiniu ir organizacinio solidarumo atžvilgiu. Abudu atžvilgiai svarbūs atsidūrusiems svetimame krašte. Kasdieniniame gyvenime daugumas neturi progų ir galimybių papildyti savo idėjinį lobį naujais svarstymais ar lektūra. O nepasipildydamas kiekvienas senka. Idėjų trūkumas veda į paviršutinišką, nekritišką dienos įvykių priėmimą; idėjų trūkumas pakiša banalų apytuštį tarpusavio santykiavimą, tenkinimąsi organizacinių dalyku svarstymu ir persvarstymu; pakiša pigų ir lengvą tuščiažodžiavimą... Studijų metu bendrai praleistos dienos suartina dalyvius personaliai. Sujungia juos ne tik idėjos, bet ir asmeniniai sentimentai. Nuo to stiprėja solidarumas, kuris atsiliepia ir tolesniame praktiniame veikime, nes kaip gi neatsiliepsi šaukiamas, kaip neparodysi paslaugumo, kada į tave šaukiasi tavo asmeninis pažįstamas ir draugas.
Pernai trečiu kartu Europos LFB turėjo studijų savaitę. Ji susilaukė dar didesnio pasisekimo nei anos pirmosios dvi. Pasisekimas rodo, kad pataikė duoti žmonėms, kas jiems buvo reikalinga ir būtina. Jų patirtis gali būti naudinga pažinti ir Į Laisvę skaitytojams. Tad šiame nr. pateikiame bent dalį tų idėjų, kurios ten buvo svarstomos... Jų bendra ašis buvo giliau pažinti pastangas, kaip komunistinis režimas Lietuvoje nori paveikti lietuvių tautos mentalitetą, iš kitos pusės savaitė stengėsi giliau pažinti Vakarų dvasią, kaip ji elgiasi komunistinių idėjų akivaizdoje.
Techniškai tebuvo įmanoma duoti laikraštyje ne visus ten skaitytus pranešimus, o ir tų, kuriuos čia duodame, teduodame tik santraukas. Sakysim, prof. Ivinskio pranešimo buvo 40 mašinėlės puslapių, ir teko jame nuskriausti labiausiai vaizdus iš latvių ir estų gyvenimo, tenkinantis daugiau lietuviškuoju; M. Musteikio pranešimas iš 20 puslapių turėjo sutrumpėti taip pat iki pusės. Tačiau redakcija tariasi, kad jų esmę yra tiksliai perdavusi. O studijų savaitės eigą bei nuotaikas pavaizduoja toliau trumpas reportažas pagal K. Obolėno, kun. Dauknio, M. Musteikio ir kt. ten dalyvavusių pranešimus.
*
Studijų savaitė vyko Vokietijoje netoli Heidelbergo ant Neckaro krantų kurortinėje vietoje Neckarsteinache 1956 rugpjūčio 5-12. Dalyvių skaičius buvo nelauktai didelis — bičiulių ir svečių 105 asmenys iš Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Belgijos, Olandijos, Anglijos ir Amerikos. Jų tarpe buvo 2 ministeriai, 20 profesorių bei daktarų, 15 kunigų, o taip pat studentų, visuomenės veikėjų, žurnalistų, kultūrininkų, rezistencijos kovotojų iš 1940-44 laikų. Kai kas buvo su visomis šeimomis. Kas dieną prieš piet būdavo po vieną paskaitą su diskusijomis, popiet diskusijos tęsiamos, ruošiamos kultūrinės pramogos, minėjimai, įvairūs pasirodymai, literatūros ir muzikos vakarai ir bendri vakarojimai.
Tai vyko tokia chronologine eile.
— Studijų savaitę atidarė Europos bičiulių pirmininkas dr.K. Čeginskas,tardamas, kad bendrai praleistos dienos visiems studijų dalyviams bus paskatinimas naujiems kūrybos žygiams.
“Kūryba yra žmogiškosios būties žyme. Kol mes kuriame — mes esame. Tą patį reiktų pasakyti ir apie visą tautą. Kol lietuviškoji kūryba nepasiliaus, tol niekas neišbrauks lietuvių tautos iš gyvųjų tarpo. Nenuostabu todėl,— kalbėjo K. Čeginskas, —kad gyvosios ir kovojančios mūsų tautos jėgos kaip tik pasižymi našiu kūrybingumu ir nuoširdžia kūrybos meile... Nelaimės ištiktajai tautai, kovojančiai dėl savo laisvės, dvasinė kūryba visuomet buvo galingas kovos ginklas..
ELFB neleido ir neleidžia rūdyti šiam ginklui. Galime pasidžiaugti, kad jų pavyzdys sulaukė pagirtino sekimo Europos lietuvių visuomenėje.
Šias studijų savaites iššaukė pats gyvenimas, būtent, reikalas susitikti, bičiuliškoje dvasioje pabendrauti, bendrai pamąstyti; reikalas išsinerti iš prakaituoto kasdienybės rūbo ir atsigaivinti gaivinančiuose lietuviškos kūrybos vandenyse. Lygiai gyvenimiška yra ir pati savaitės programa. Su paskaitininkais ir pranešėjais mes gvildensime įvairius klausimus, liečiančius mūsų tautos praeityje sukauptą patirtį, dabartinę padėtį pavergtoje tėvynėje, tremtyje, neužmiršdami mesti žvilgsnį į tarptautinės politikos ir bendrai žmogiškosios dvasios akiračius. Mes nemanome tačiau pasitenkinti tik vienašališka proto kultūra. Studijų savaitės rengėjai nepamiršo to dvasinio peno, kurį gali suteikti tik religinio ir meninio pobūdžio programa. Taip pat rūpėjo, kad studijų savaitė būtų kartu ir tikro susitikimo, bičiuliškų pažinčių ir asmeninio sąlyčio savaitė”.
Studijų savaitės dalyviai buvo gausiai pasveikinti žodžiu ir raštu. Iš sveikinusių žodžiu pažymėtinas Lietuvos ministeris Paryžiuje dr.S. A. Bačkis,pažymėdamas, kad Lietuvių Frontas yra iš tų sąjūdžių, kurie kilo sunkiais tėvynei laikais.
“Jis aukomis ir žygiais yra įrodęs, kad lietuvių tautos dvasia visuomet lieka gyva ir kad sunkiais tragiškais momentais pasireiškia naujos jėgos, kurios spinduliuoja ne tik vidaus gyvenime, bet tą spinduliavimą pareiškia ir užsienyje — tarptautiniame gyvenime. Lietuvių Fronto pasirinktas kelias yra pats kilniausias ir sunkiausias, nes siekia skelbti gražiuosius idealus ne vien saviesiems, bet ir svetimiems tarptautinėje plotmėje ir nuolat rūpinasi priminti, kad lietuvių tauta niekuomet nesiliovė ir nesiliaus kovoti už savo laisvę ir nepriklausomybę.”
Priminęs pareigą tremtyje jieškoti vienybės tų, kurie kovoja dėl Lietuvos, stiprinti autoritetą, kurie toje kovoje kalba Lietuvos vardu, pažymėjo: “Mus sieja kraujo aukos. Tų aukų vardu mes semkimės jėgų, energijos ir dirbkime, kiek mūsų jėgos ir protas leidžia”.
Vokietijos bendruomenės pirmininkasPr. Zundesveikindamas pažymėjo, kad ir Vokietijos bendruomenė šiais metais pasekė LFB pavyzdžiu, rengdama jaunimui stovyklą su paskaitomis.
*
Paskaitų ciklas prasidėjo prof.Z. Ivinskiopranešimu apie sovietų kėslus susovietinti Lietuvos ir kitų Baltijos kraštų istoriją. Antroji paskaita buvodr.K. Čeginsko,kuris peržvelgė lietuvių rezistencijos kovas praeityje, labiausiai paliesdamas 1831, 1863 sukilimus, nušviesdamas juos nauja archyvine medžiaga irpatrauklia forma, pasireikšdamas kaip nauja stipri mokslinė jėga. Kunigas Dėdinasiš Belgijos rūpestingai faktais paremtame pranešime kalbėjo apie krikščionybės padėtį ir jos įtaką modernioje Europoje, labiausiai operuodamas Belgijos gyvenimo pavyzdžiais. Pranešimas susilaukė didelių diskusijų, trukusių apie šešias valandas. Prof. J. Griniusvėl grįžo prie Z. Ivinskio dabartinės Lietuvos komunistinio vaizdo — kalbėjo apie komunistinį meną Lietuvoje. Mečys Musteikiskalbėjo apie šiuo metu besireiškiančius tremties nuopuolio ženklus ir priemones jiems atsispirti. Diskusijose buvo daugiausia svarstoma, ką mes praktiškai galėtume padaryti. Prof. A. Maceinagiliai išmąstytame pranešime rodė Vakarų žmogaus galvojimo iliuzijas Sovietinio komunizmo akivaizdoje ir pažymėjo naują uždavinį tremtiniams — padėti Vakarų žmogui komunizmo grėsmę suprasti ir nuimti šalin tas vakariečio iliuzijas. E. Turauskassupažindino studijų savaitės dalyvius su bėgamąja tarptautine politika.
Pranešimai buvo tik medžiaga ilgiems ir kartais karštiems išsikalbėjimams. Buvo pasiekta to, kad kiekvienas galėjo ne tik išklausyti pranešimų, bet pats įsijungti į minčių persvarstymą savu galvojimu.
*
Vakarai buvo praleidžiami taip pat kolektyviai. Vieną pavakarę buvo surengta Valanda Tėvynei bažnyčioje su lietuviškomis maldomis bei giesmėmis ir kun. D. Kenstavičiausvaizdingu lietuvišku apmąstymu, kas yra mums tėvynė. Kitą vakarą buvo Alinos Grinienėsparuošti montažai iš dainų, poezijos, beletristikos gabalų “Žemaitija” ir “Suvalkija”. Juos atliko Vasario 16 gimnazijos auklėtiniai, studentai ir kiti šių dienų dalyviai žemaičiai ar suvalkiečiai. Tautinių šokių grupė rodė savo meną. Mokyt. V. Natkevičiussu studentais surengė rašytojų sukaktuvininkų minėjimą (A. Klementas, B. Sruoga, Vaičaitis, Jurkus, Vaičiulaitis). Paskutinį (šeštadienio) vakarą buvo Kaiserslauterno inžinerijos 8593 kuopos, vadovaujamos kpt. Baltrušaičio, vyrų dvigubo kvarteto ir trio koncertas. Vadovaujami muziko F. Strolios,vienetai su augštu meniniu lygiu padainavo devynias lietuviškas dainas, tarp jų buvo ir partizanų daina “Pražydo jazminai po langu”, harmonizuota F. Strolios. Dalyvių ypatingo pripažinimo susilaukė Juozo Strolios daina “Namo”. Dr. Grinius ta proga iškėlė darbo kuopų vyrų tautinio žiburio palaikymą dainomis, muzikui Stroliai buvo įteikta lietuviškų raštų juosta, vyrams po gyvą rožę. Sekmadienį, rugpjūčio 12, buvo pamaldos už Lietuvos laisvę. Kun. Dauknys,MIC, pamoksle iškėlė sąmoningą Kristaus dieviškumo ir Kristaus iškeltos meilės žmogui liudijimą kaip dinamišką rezistenciją prieš Rytuos vykstantį žmogaus naikinimą, kartodamas Pijaus XII kvietimą į religinį atgimimą už Geresnį Pasaulį.
Studijų savaitės metu per tris vakarus vyko ir Europos LF Bičiulių metinė konferencija, kurioje po visų apyskaitinių organizacinių pranešimų buvo išrinktas Europos LF Bičiulių pirmininku prof. Zenonas Ivinskis ir nutarta kitą studijų savaitę rengti rugpjūčio 4-11. Iškilmingu studijų savaitės ir konferencijos baigimu buvo dar paskutiniu momentu pergyventas lietuviško solidarumo, dvasinio atsinaujinimo pajautimas ir perduotas pasveikinimas Tėvynei.
*
Iš eilės studijų savaitės dalyvių redakciją pasiekė labai teigiami atsiliepimai.
"Esu pritrenktas to, ką čia pamačiau. Atvykau nepasitikėdamas, išvykstu susižavėjęs”.
Kitas:“Čia pamačiau, kad LF savo veiklą Lietuvai ir lietuvybei įrodė ne žodžiais, bet darbais, nejieškodami sau iš to jokios asmeniškos naudos, ir kad LF yra milžiniška jėga”.
Iš vieno žurnalisto:“Jūs, kaip pirmieji krikščionys, darbuojatės su pasišventimu ir pasiaukojimu, tuo pačiu užkrėsdami ir patraukdami į save kitus”...
P. Nr.:“šiemetinė studijų savaitė man labiausiai patiko. Vyravo graži, akademiška nuotaika... Europišką naštą šiemet praplėtė atvykėliai iš Olandijos, Belgijos ir Anglijos, kuri daug žada... Neaptikau tokio, kuris šia studijų savaite būtų nepatenkintas”. ..
Pr. P.:“Studijų savaitė praėjo tikrai augštam lygy ir buvo tikrai verta ją perduoti oro bangomis kraštui” (buvo platus reportažas per Miucheno Amerikos Balsą. Red.).
Tokio pasisekimo priežastis, tur būt, labai paprasta. Europoje žmonės labiau nei Amerikoje jaučia lietuviško bendravimo alkį. JĮ sugetė;'o patenkinti Europos bičiuliai tuo, kad atėjo su idėjomis, kurios pajėgė pakelti susirinkusių mintis anksčiau už duoninę kasdienybę, augščiau už emigrantines skirtybes bei tarpusavio trintis, o į aktyvų dalyvavimą idėjose ir nuotaikoje visus dalyvius, bičiulius ir jų svečius, patraukė organizatorių spinduliuojanti širdis ir kūrybinis dinamiškumas.
Šiame nr. užfiksuojame ateičiai tos studijos savaitės mintis ir nuotaikas kaip vieną iš tikrų kelių, kurie nemeluotai veda į lietuvio išlikimą nepalaužto ir kovingo. Tai yra viena iš pačiu efektingųjų rezistencijos formų tremtyje.
