viršelis

ženklas
 

LIETUVOS 1941 m. BIRŽELIO 22-28 DIENŲ
SUKILĖLIŲ SĄJUNGA

MES KOVOJOME IR ŽUVOME,
KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVA

KAUNAS
  2005

UDK 947.45.081
              Me 225

Sudarytojai:    Algimantas Biliūnas
                           Alfonsas Žaldokas
     Redaktorius    Jonas Algirdas Antanaitis

Viršelio dailininkė      Vilija Zabarskienė
      Dizainerė    Vaiva Simonienė

©Lietuvos 1941 m. birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjunga
      ©Krašto apsaugos ministerija

ISBN 9986-738-69-5

TURINYS

ĮVADAS...4

Paminklai 1941 m. birželio sukilimo metu žuvusiųjų sukilėlių atminimui . 8

Hum. m. dr. Arvydas ANUSAUSKAS.
1941 m. birželio sukilimas: aukos ir padariniai ....................... 17


Lietuvos Laikinosios vyriausybės nario J. AMBRAZEVIČIAUS
žodis prie partizanų kapo Kauno Karmelitų kapinėse 1941 m. birželio 26d 26


Pilypo ŽUKAUSKO-NARUČIO žodis, pasakytas Lietuvių aktyvistų fronto vardu
Kauno Karmelitų kapinėse 1941 m. birželio 26 d. ....................... 27


Bronė KUPRYTĖ. Žuvusiems partizanams .................................. 28

1941 m. birželio sukilime žuvusių sukilėlių (partizanų)sąrašas......... 29

1941 m. gruodžio 18 d. Gorkio kalėjime sušaudytų
lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabo narių sąrašas ................ 57


Antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, nužudytų
Rainiuose 1941 m. birželio 25 d., sąrašas ............................. 59


1941 m. birželio sukilėlių (partizanų), sovietinės okupacijos
metais nuteistų ir sušaudytų, kurių palaikai patalpinti
Tuskulėnų rimties parko kolumbariume, sąrašas ......................... 63


1941 m. birželio sukilėlių (partizanų), nuteistų sovietinės
okupacijos metais ir mirusių įkalinimo vietose sąrašas ................ 65


Nežinomų sukilėlių (partizanų), žuvusių
1941 m. birželio sukilime, palaidojimo vietovių sąrašas ............... 73


Sutrumpinimai ir santrumpos ........................................... 76
Šaltiniai ............................................................. 77

ĮVADAS

1941 m. birželio sukilimas prieš sovietinį okupantą buvo kruopščiai parengta karinė - politinė operacija. Tai buvo tautos reakcija į paskutinės Lietuvos vyriausybės neryžtingumą, kai be jokio pasipriešinimo buvo leista Stalinui 1939 metų rudenį įkurti karines bazes, o 1940 metų birželį okupuoti visą Lietuvą. Toji vyriausybė ne tik nesugebėjo pasipriešinti Lietuvos valstybingumo griovimui, bet ir nepaaiškino tautai kas vyksta. Todėl sovietinė okupacija buvo netikėtas smūgis Lietuvos visuomenei, tačiau ji išliko nepalaužta. Tragiškų įvykių akivaizdoje pradėjo reikštis aktyviausios patriotinės jėgos - tai Lietuvos kariuomenės karininkija, Lietuvos šauliai ir jaunimas, susibūręs į visuomenines organizacijas, iš kurių veiksmingiausia buvo ateitininkai - moksleivių ir studentų organizacija, ugdanti krikščionybės ir demokratijos vertybes. Prie jų prisidėjo ir neorganizuotas jaunimas.

Jaunųjų politikų ir karininkų iniciatyva 1940 m. spalio 9 d. Kaune buvo įkurtas Lietuvos aktyvistų frontas - politinė ir karinė organizacija, kurios siekiai, pasak Leono Prapuolenio, vieno iš LAF’o įkūrėjų, buvo apjungti tautą ir ruoštis būsimam karui. Tam tikslui buvo įsteigti LAF’o štabai Vilniuje ir Kaune.

Vilniaus štabo vadovu tapo maj. Vytautas Bulvičius, aukštos erudicijos karininkas, 1939-1940 m. dėstęs karinius mokslus Vytauto Didžiojo universitete, o sovietams okupavus Lietuvą, perkeltas į Vilnių, į sovietinės kariuomenės lietuviško pulko štabą. V. Bulvičius į pasipriešinimo veiklą įtraukė ne vien kariškius, tarnavusius lietuviškuose sovietinės kariuomenės daliniuose, bet ir civilius tarnautojus, atstovavusius lietuviškai administracijai Vilniuje. Kadangi Vilnius buvo tapęs Lietuvos sostine, tai ir LAF’o Vilniaus štabui buvo skirtas pagrindinis vaidmuo, rengiant sukilimą ir organizuojant atkurtos valstybės valdymą. Vilniaus štabas parengė detalų sukilimo planą, kuriame numatė panaudoti Lietuvos kariuomenės likučius, įtrauktus į Raudonosios armijos 29-tą teritorinį korpusą. Tačiau Vilniaus štabas buvo susektas sovietinio saugumo, kuris iki 1941 m. birželio pradžios areštavo daugumą jo narių. V. Bulvičius ir septyni jo štabo nariai buvo sušaudyti Gorkyje, kiti įkalinti ilgam laikui.

Tokiu būdu pagrindinis uždavinys rengti sukilimą ir jam vadovauti atiteko Kauno štabui, kurio steigėjas ir vadovas buvo tuometinis Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas Pilypas Žukauskas-Narutis. Dalyvavęs moksleivių ateitininkų slaptoje veikloje, Pilypas Žukauskas-Narutis turėjo gerą pogrindininko patyrimą, todėl studentų organizacijos jam buvo patikėjusios vadovauti Studentų koalicijai, kuri buvo savotiška opozicija valdžiai dar esant nepriklausomai Lietuvai. 1940 m. rudenį į šią koaliciją įstojo profesionalūs kariškiai, pašalinti ar patys pasitraukę iš kariuomenės, ir atėję į universitetą. Taip formavosi LAF’o Kauno štabas. Nors į štabą įėjo įvairių pažiūrų žmonės, bet svarbiausią vaidmenį jame turėjo tie, kurie kritiškai vertino autokratinį A. Smetonos režimą. Ryšius tarp Vilniaus ir Kauno štabų palaikė L. Prapuolenis, kuris buvo faktinis LAF’o politinis vadovas.

Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje gen. štabo pulkininko Kazio Škirpos iniciatyva 1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne buvo įsteigtas LAF’o vadovaujantis centras. Į jį įėjo daugiausia politiniai pabėgėliai, priklausę įvairioms politinėms srovėms, o vienijo juos svarbiausias tikslas - „sutelkti visas tautos aktyviausias jėgas į LAF’ą už Tėvynės Lietuvos išlaisvinimą iš komunistinio sovietų jungo". Tiesa, tų „aktyviausių jėgų“ Berlyne buvo tik keliolika žmonių. Iš LAF’o vadovaujančio centro Berlyne gaunama informacija buvo labai svarbi Lietuvoje veikusiam pogrindžiui.

Tačiau šio centro kuriami planai ir programos buvo atitrūkę nuo tikrosios padėties Lietuvoje, todėl Lietuvos pogrindininkų siekiams ir veiklai neturėjo apčiuopiamos įtakos.

Nors sukilimą rengė ir vykdė jaunimas, visa buvo atlikta labai profesionaliai, būtent: išlaikytas visiškas organizacijos slaptumas, prasidėjus karui tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos staigiai užimti strateginiai objektai - ryšių centrai, radijo stotis, elektrinė, vandentiekis, milicijos būstinės ir kt., organizuota veiksminga transporto arterijų ir strateginių objektų gynyba, priešui teikta klaidinanti informacija per sukilėlių užimtas ryšių priemones. Galima teigti, kad sukilėliai pasiekė užsibrėžtą pradinį tikslą: buvo paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas, sudaryta Lietuvos Laikinoji vyriausybė, atkurta lietuviška administracija (daugelyje vietovių anksčiau, nei į ją įžengė vokiečių kariuomenė). Tačiau galutinio tikslo nepavyko įgyvendinti. Vokietija nepripažino sudarytos LLV, visokiais būdais trukdė jai veikti, todėl po šešių savaičių LLV buvo priversta suspenduoti savo veiklą. Didžioji dalis sukilimo vadovų įsitraukė į antinacinę rezistenciją, daugelis iš jų buvo nacių įkalinti ir net sunaikinti.

Nepaisant to, kad 1941 m. birželio sukilėliams nepavyko įtvirtinti nepriklausomybės, Sukilimo poveikis Lietuvos ateičiai ir jos visuomenei buvo labai reikšmingas: žmonės suprato, kad jie patys turi spręsti savo valstybės reikalus. Buvo padėti tvirti valstybingumo ir pilietiškumo pagrindai. Valstybingumo siekis tapo neišsenkamu šaltiniu tolesnei ginkluotai ir neginkluotai rezistencijai, kuri per pusę šimto okupacijos metų išlaikė tautos laisvės troškimą ir atvedė ją į nepriklausomybę - į 1990 m. kovo 11-ąją.

*

Kaip kiekviena kova, taip ir Birželio sukilimas neišvengė aukų. Vis dar keliamas klausimas, ar nebuvo tos aukos beprasmės, nes sukilėliai nepasiekė savo tikslo - nepriklausomybės, į šį klausimą bando atsakyti dr. Arvydas Anušauskas, palygindamas, kiek kalinių išžudė besitraukiantys enkavedistai Lietuvos ir Ukrainos kalėjimuose. Jo nuomone, vien Kauno sukilėliai išsaugojo gyvybes beveik dviem tūkstančiams kalinių. Kas privertė enkavedistus sprukti iš Kauno pirmos karos dienos vakare, kai Maskvos radijas tebeskelbė pergales frontuose? Pilypas Narutis knygoje „Tautos sukilimas" rašo, kad enkavedistams ir lietuviškiems kolaborantams daug baimės įvarė radijo laidos, pradėtos transliuoti LAF’o trumpabangiu siųstuvu iš Aleksoto sekmadienį apie 15 val. Manydami, kad radijo laidą perduoda vokiečių desantas, enkavedistai, nepaisydami instrukcijos sunaikinti politinius kalinius, skubėjo nešti savo kailį. Tai tik vienas epizodas, iš kurio aiškėja, kaip Sukilimas padėjo išsaugoti daugiau gyvybių, negu žuvo sukilėlių.

Apie Sukilime patirtas aukas iki šiol nebuvo patikimų duomenų. Daugelis autorių, rašiusių apie Sukilimą, pavyzdžiui, gen. St. Raštikis, Algirdas M. Budreckis nurodo, kad per kelias kovų dienas žuvo daugiau kaip 2000 laisvės kovotojų, dr. A. Damušis pateikia žuvusių skaičių dvigubai didesnį - 4000. Prof. Juozas Brazaitis („Vienų vieni“) taip aiškina šį neatitikimą: „Tais dvejopais skaičiais operuoja ir kiti leidiniai. Pirmasis skaičius reiškia tiesiogiai žuvusius, antrasis skaičius prijungia dar išžudytus pirmom bolševikų bėgimo dienom kalėjimuose, koncentracijos stovyklose, deportuojant į Rusiją. Šiaip ar taip tos kelių dienų aukos buvo gausesnės nei 1919-1921 metų laisvės kovose".

1941 m. birželio sukilėlių sąjungos tarybos nariai Algimantas Biliūnas ir Alfonsas Žaldokas, naudodamiesi įvairiais šaltiniais, sudarė žuvusių Sukilimo dalyvių sąrašą. Jame minimos 845 pavardės. Istorikas Valdas Striužas yra parengęs sąrašą vietovių (ir kapų), kuriuose palaidota per pusantro šimto sukilėlių, kurių pavardės nėra žinomos. Taigi abiejų sąrašų bendras skaičius gali siekti iki tūkstančio* .

Be to, knygoje pateikiami sąrašai žuvusių ar nužudytų sukilėlių ne Sukilimo metu, būtent: 1941 m. gruodžio 18 d. Gorkio kalėjime sušaudytų Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabo narių, Antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, nužudytų Rainiuose 1941 m. birželio 25 d., 1941 m. birželio sukilėlių (partizanų), sovietinės okupacijos metais nuteistų ir sušaudytų, kurių palaikai patalpinti Tuskulėnų rimties parko kolumbariume, 1941 m. birželio sukilėlių (partizanų), nuteistų sovietinės okupacijos metais ir mirusių įkalinimo vietose.

Knygos sudarytojai tikisi, kad pateikti žuvusių sukilėlių sąrašai istorikams, tyrinėjantiems 1941 m. birželio sukilimą, ir žuvusių sukilėlių giminaičiams palengvins galimybę rasti išsamesnės informacijos prie kiekvienos pavardės nurodytuose šaltiniuose.

Jonas Algirdas Antanaitis

* Šis skaičius nėra galutinis, nes ne visos Sukilimo aukos yra išvardytos rašytiniuose šaltiniuose, o gyvų liudininkų, galinčių suteikti reikiamą informaciją, nebeliko.

PAMINKLAI

1941 m. BIRŽELIO SUKILIMO METU
ŽUVUSIŲJŲ SUKILĖLIŲ ATMINIMUI

Nuotraukas iš LGGRTC archyvo parinko ir komentarus parengė
paveldosaugininkė Memorialinio departamento
programų vyriausioji specialistė Rūta TRIMONIENĖ

paminklas sukilėliams
 

Šiauliuose sukilėlių kalnelyje tarpukaryje pastatytas ir 2005 m. atstatytas paminklas sukilėliams ir kariams, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę atminti. Papėdėje palaidoti 1863-1864 metų sukilime nužudytų sukilėlių palaikai.

Autorius architektas K. Reisonas.

J. Proscevičiaus nuotr.

koplyčia

1991 m. birželio 23 d. minint 50-ąsias Rainių kankinių nužudymo metines, pasatyta ir pašventinta koplyčia. Kitoje kelio pusėje buvo pasodinti 74 ąžuoliukai, atvežti iš kankinių gimtųjų vietų jų atminimui įamžinti.

Autorius A. Žebrauskas.

Z. Jurgelevičiaus nuotr.

Kryžius

1992 m. pasatytas Kryžius Kauno miesto (Karmelitų) kapinėse čia palaidotų sukilimo metu žuvusių sukilėlių atminimui.

Autoriai: skulptorius R. Antinis, architektas E. Miliūnas.

K. Dobkevičiaus nuotr.

kryžius

2001 m. Kryžių kalne 1941 m. birželio mėn. žuvusių sukilėlių atminimui pastatytas kryžius.

Autorius liaudies meistras A. Ganusauskas.

J. Proscevičiaus nuotr.

paminklas

1990 m. Juodupės kapinėse Rokiškio rajone pastatytas paminklas 1941 m. birželio mėn. 24 d. nukankintiems sukilėliams.

Autorius G. Nasvytis.

V. Kalpoko nuotr.

memorialinė plokštė

2001 m. atidengta memorialinė plokštė Molėtų rajone Joniškio kapinėse palaidotų 1941 m. birželio 26-28 dienomis žuvusių sukilėlių atminimui.

Autorius skulptorius J. Jagėla.

V. Striužo nuotr.

 paminklas

1996 m. pastatytas antkapinis paminklas žuvusiems sukilėliams Ylakių kapinėse Skuodo rajone.

Autorius dizaineris R. Navickas.

V. Bičkaus nuotr.

 koplytstulpis

2001 m. birželio 23 d., minint Lietuvos 1941 m. birželio sukilimo 60-ąsias metines, Kupiškyje prie Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazijos žuvusių sukilėlių-abiturientų Danieliaus Kulikausko, Juozo Lisausko, Jurgio Pajarsko ir Vytauto Alešiūno atminimui pastatytas koplytstulpis. Autorius J. Šmigelskis.

I. Eigelienės nuotr.

antkapinis kryžius

1992 m. Kauno Panemunės kapinėse ant žuvusių sukilėlių kapo pastatytas antkapinis kryžius.

Autorius A. Varanavičius.

K. Dobkevičiaus nuotr.

Hum. m. dr. Arvydas ANUŠAUSKAS

1941 m. BIRŽELIO SUKILIMAS:
AUKOS IR PADARINIAI

PIRMIAUSIA APIE AUKAS

Matyt, būtų neteisinga prie sukilimo aukų nepriskirti tų žmonių, kurie savo jėgas ir energiją nuo pat 1940 metų skyrė išsivadavimui iš bolševizmo jungo ir už tai aukojo savo sveikatą, o neretai ir gyvybę. Per pirmuosius okupacijos metus sovietinis saugumas aktyviai sekė 1 234 žmones (neįskaitant Vilniaus miesto NKGB valdybos sektų žmonių), kuriuos įtarė rengiant ginkluotą sukilimą.

Pirmiausiai tai buvo Lietuvos karininkai, šauliai, policininkai. Iš minėtų sektų žmonių iki 1941 m. gegužės 19 d. suėmė 264 ir 120 numatė suimti. Per paskutinį pirmosios okupacijos mėnesį šie skaičiai dar labiau išaugo. Naktį iš 1941 m. balandžio 28-osios į 29-ają Telšių apskrityje buvo suimti 24 žmonės, balandžio 16-26 d. Vilniuje-18 žmonių („Šiaulių mirties bataliono" byla), Mažeikiuose -14 žmonių ir t.t.

Tarp suimtųjų atsidūrė kpt. O. Žadvydas, plk. J. Šarauskas, S. Kaupas ir kiti žmonės, kuriuos siejo bendras tikslas - bet kokiomis priemonėmis atkovoti Lietuvos nepriklausomybę. Tarp suimtųjų atsidūrė ir 16 Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabo organizatorių.

Ir tai buvo ne paskutinės 1941 metų sukilėlių aukos. Paties sukilimo metu, savo gyvybės kaina laisvindami Lietuvą, žuvo šimtai žmonių. Traukdamiesi okupantai nužudė dar apie 700 žmonių, tarp kurių buvo ir sukilimo dalyvių arba vienokiu ar kitokiu būdu jiems simpatiją išreiškusių asmenų (tarp jų - ir klausiusieji Kauno radiofono perduodamo himno, iškėlę trispalves vėliavas).

Jau birželio 22 d. Tauragės apskrities Vainuto valsčiaus Girininkų kaime okupantai ir jų parankiniai nukankino 14 žmonių. Marijampolės apskrities Kazlų Rūdos miestelyje nužudytas 21 žmogus, birželio 23- 24 d. Telšių apskrities Plungės valsčiaus Mardosų kaime -14 žmonių ir t.t. Iš viso būta beveik keturių dešimčių grupinių žudynių. Būtent iš Kauno pradėjęs plisti sukilimas po visą Lietuvą nuo žūties apsaugojo tūkstančius žmonių.

Okupantų sukeltos civilių žudynės savo kulminaciją pasiekė 1941 m. birželio 24 d., bet jau kitomis dienomis kolaborantai ir raudonarmiečiai savo žudymo aistrą išliejo ant dar tebeįkalintų žmonių galvų: birželio 25-26 d. įvykdytos Telšių kalėjimo ir Pravieniškių lagerio kalinių skerdynės.

Tomis dienomis Mažeikių apskrities Sedos miestelyje vietos komunistai, raudonarmiečių padedami, kankino 14 lietuvių, kuriuos ir nužudė, kaip prijaučiančius partizanams. Taip pat tomis dienomis Panevėžyje prie cukraus fabriko sušaudyta 19 žmonių. Iš jų 15 kupiškėnų buvo nužudyti už mėginimą telktis į partizanų būrį.

Kovodami su plėšikavusiais ir žudžiusiais raudonarmiečiais, enkavedistais bei sovietiniais aktyvistais, žuvo nemažai partizanų - birželio 23 d. prasidėjusio sukilimo prieš bolševikus dalyvių. Būtent jų dėka birželio 23-25 d. iš kalėjimų išsivadavo mažiausiai 3 336 kaliniai (1999 m. leidinyje „Lietuvos gyventojų genocidas" patikslintais duomenimis, žinomos 2 112 išsivadavusių žmonių pavardės -A. A.), tarp kurių buvo apie 2 500 lietuvių, 718 lenkų, 168 žydai, 81 rusas.

Būtent sukilimas sutrukdė išgabenti į Sovietų Sąjungos lagerius tūkstančius kalinių. Vargu ar staigus vokiečių kariuomenės puolimas būtų sutrukdęs įgyvendinti Maskvoje 1941 m. birželio 22 d. sudarytą planą - išvežti visus kalinius arba, nesant galimybių tai padaryti, visiems politiniams kaliniams, kaip dezertyrams, taikyti aukščiausią bausmę - sušaudyti.

NKGB tardymo skyriaus viršininkas Eusėjus Rozauskas, vienas iš aktyviausių enkavedistų, tai ir siūlė pirmiausia įgyvendinti Kauno kalėjime: „Neturint galimybių evakuoti kalinių iš Kauno kalėjimo Nr. 1, išskirti iš jų pavojingiausius ir prieš atsitraukiant sušaudyti“, lokių kalinių, E. Rozausko apskaičiavimu, buvo net 400 (kas penktas kalinys).

Bet jau birželio 23-ają 1 val. nakties iš Kauno pabėgo visa NKVD vadovybė, kartu išsiveždama apie šimtą būsimų Červenės ir Bygosovo aukų. Iš Vilniaus enkavedistai norėjo išsigabenti 1 700 kalinių (iš tikrųjų buvo 1181 kalinys), bet mieste suaktyvėjus lietuvių sukilėliams, beveik visa kalinių ešelono apsauga pabėgo.

Atkabinus pusę vagonų su kaliniais, enkavedistams pavyko išvežti tik 606 kalinius. Taip pat jiems pavyko išsivežti Šiaulių, Panevėžio, Švenčionių kalėjimų kalinius. Bet vis dėlto išsilaisvino ar buvo sukilėlių išlaisvinti beveik visi Kauno kalėjimo, pusė Vilniaus kalėjimų kalinių, Utenos, Ukmergės, Tauragės, Marijampolės kalėjimų kaliniai.

Pakartosiu, kad būtent dėl sukilimo neįvyko tai, kas įvyko Vakarų Ukrainoje, kur kalėjimuose buvo sušaudyti 8789 kaliniai, išvežti 45 569, o sukilėliai išvadavo tik 270 kalinių. Nors į Lvovą vokiečių kariuomenė įžengė beveik tuo pačiu metu kaip ir į Kauną, bet Lvovo kalėjime buvo sušaudyti 2464 kaliniai, o Kauno sukilėliai išsaugojo beveik 2000 kalinių gyvybę. Manau, tai vienas iš svarbesniųjų sukilimo padarinių. Deja, jis iki šiol mažai pabrėžiamas.

BAIGIAMOJI REZISTENCIJOS STADIJA

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad pats sukilimas buvo lietuviškos antisovietinės rezistencijos baigiamoji stadija - kulminacija. Nuo pat okupacijos pradžios jai imta priešintis. Spontaniškai ir stichiškai atsiradusios pasipriešinimo grupės ne iš karto įgijo organizaciniu požiūriu sutvarkytą pavidalą. Bet jau 1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne susikūrė Lietuvių aktyvistų frontas, kuris padėjo užmegzti ryšius su Lietuvoje buvusiomis pasipriešinimo grupėmis ir mėgino koordinuoti jų veikimą (kiek tai buvo įmanoma tuometinėmis sąlygomis).

LAF’as savo tikslą apibrėžė trumpai - „Laisvos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas". Ir šio tikslo vardan LAF’e susivienijo pačių įvairiausių politinių srovių atstovai - tautininkai, liaudininkai, krikščionys demokratai, socialdemokratai bei partijoms nepriklausę žmonės. Saugumo ir praktiniais sumetimais buvo sukurti LAF’o Kauno ir Vilniaus štabai. Būtent LAF’o Vilniaus štabui 1941 m. pavasarį buvo patikėta suformuoti Laikinąją vyriausybę. Gen. štabo majoras Vytautas Bulviaus buvo LAF’o Vilniaus štabo vadas. Taip pat buvo numatyta jį skirti krašto apsaugos ministru.

Čia norėčiau pažymėti, jog LAF’o Berlyno štabas, siekdamas susidaryti kuo geresnės sąlygas savo tikslams įgyvendinti, bendradarbiavo su vokiečių karine žvalgyba ir vyriausiąja kariuomenės vadovybe. Tikėtasi sukilimą pradėti iš karto, kilus tuometinių sąjungininkų- Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui. Pabrėžiu, jog buvo bendradarbiaujama ne su vokiečių saugumo policija (SD), kuri, anot K. Škirpos, „neturėjo priemonių pašalinti rusus - okupantus iš Lietuvos ir kad to (...) tebuvo galima tikėtis tik iš vokiečių karinių pajėgų“.

Sukilimas, galima sakyti, vos nebuvo išprovokuotas iš vokiečių gautos žinios, jog Vokietija puls gegužės pirmąją arba antrąją savaitę. Nesėkmės Balkanuose privertė Vokietiją pakeisti savo planus, bet žinia apie artėjantį karą suaktyvino pasirengimą sukilimui. Anot aktyvaus pogrindžio dalyvio P Naručio, 1941 m. balandžio 22 d. „LAF’o Vilniaus ir Kauno štabų patvirtinta Lietuvos Laikinoji vyriausybė".

Bet NKGB 1941 m. birželio 7 d. pavyko susekti LAF’o Vilniaus štabą, kurio vadovaujami sukilę 29-ojo teritorinio šaulių korpuso lietuvių batalionai turėjo žygiuoti į Vilnių. Mjr. V. Bulvičiaus planas paskelbti nepriklausomos Lietuvos atkūrimą Vilniuje ir Laikinąją vyriausybę apsaugoti profesionaliomis lietuvių karinėmis pajėgomis liko neįgyvendintas, areštavus LAF’o Vilniaus štabą.

Nuo tol vadovavimas perėjo į LAF’o Kauno štabo rankas. Jo koordinatorius buvo ypatingasis LAF’o įgaliotinis Leonas Prapuolenis.

Vokietijos saugumo karinė politinė vadovybė žinojo apie lietuvių pogrindžio planus, kurie visiškai neatitiko Vokietijos interesų. LAF’o vadą pik. Kazį Škirpą Reicho vidaus reikalų ministerija įspėjo:

„1. Tuo metu, kai vokiečių kariuomenės daliniai įžygiuos į Lietuvą, lietuviai atbėgėliai neprivalo savavališkai sudaryti jokios Lietuvos vyriau-sybės, tiek iš asmenų, esančių pačioje Lietuvoje, neturėdami tam kompetentingų Vokietijos įstaigų sutikimo.

2. Valdžios galia Lietuvoje bus iki karo pabaigos vykdoma kompetentingų Vokietijos valdžios organų. Prie krašto valdymo bus pritraukti Vokietijos pasitikėjimą turį lietuviai".

Šitie vokiečių nurodymai duoda pagrindo manyti, kad karo pradžioje paskelbta Lietuvos Laikinoji vyriausybė nebuvo marionetinė, nes vokiečiai net nesirengė leisti lietuviams „žaisti nepriklausomybės".

Kitaip negu gegužės mėn., birželio mėn. sukilimą skatino ir ypač jo dalyvių skaičių gausino birželio 14-19 d. per Lietuvą persiritusi trėmimų ir suėmimų banga. Daugelis žmonių, kurie jokiais ryšiais nebuvo susieti su pogrindžiu, būtent tuomet galutinai apsisprendė. Nors trėmimai ir areštai apardė pogrindžio organizaciją, Utenos ir Rokiškio apskrityse jau atsirado prastai ginkluotų nedidelių partizanų būrių. Prasidėjus karui, pasienio vietovėse ginkluotos pogrindžio grupės legalizavosi ir ėmėsi vienokių ar kitokių kovos veiksmų. Tuose partizanų būriuose žmonės vienijosi ne klasiniu, kaip skelbė bolševikinė propaganda, bet patriotiniu tautiniu pagrindu.

Birželio 23 d. 9 val. 28 min. per Kauno radiją prabilo LAF’o štabo jgaliotinis Leonas Prapuolenis. Vyriausiojo štabo vardu jis pranešė Lietuvai apie sukilusį Kauną, perskaitė trumpą pranešimą apie tai, kad atkuriama Lietuvos nepriklausomybė, sudaroma Laikinoji vyriausybė. Laidos pabaigoje sugiedota jau seniai per radiją girdėta „Tautiška giesmė".

Istorinio pranešimo tekstas buvo toks:

„Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais.

Žiauraus bolševizmo teroro iškankinta Lietuvių Tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais".

Birželio 23 d. sukilimas prasidėjo ir Vilniuje. Kadangi Raudonosios armijos dalinių pačiame mieste buvo nedaug, o ir jie greit pasitraukė, didelių mūšių mieste nebuvo. Kalbamų įvykių liudytojas prisimena: „Pirmieji vokiečių motorizuotieji daliniai, į miestą įžengę birželio 24 d. ryte, lietuvius rado savo pozicijose. Svarbesnėse vietose plevėsavo lietuviškos vėliavos. Trispalvė buvo iškelta Gedimino pilyje 1941 06 23 apie 16 val. <... > Žuvusių, sužeistų ar invalidais tapusių lietinių partizanų Vilniuje gali būti apie 57 <...>“.

Tuo pat metu stipriai kovėsi Vabalninko, Panevėžio, Kupiškio, Anykščių, Užpalių, Kamajų, Jūžintų, Dusetų, Salako, Daugailių, Antalieptės, Zarasų ir kitų vietovių partizanų būriai. Rokiškio partizanai puolė miestą birželio 25 d., minosvaidžiais apšaudė kariuomenės štabą ir išvadavo 23 myriop nuteistus rokiškėnus.

Vilniaus lietuviai vokiečių karius sutiko ovacijomis, bet ir čia vokiečiai greit parodė savo tikrąjį veidą. Kai vokiečiai mėgino iškelti svastikos vėliavą pilies bokšte ant Gedimino kalno, kur jau plevėsavo Lietuvos trispalvė, lietuviškoji sukilėlių sargyba juos pasitiko įspėjamaisiais šautuvų šūviais.

Norėčiau pabrėžti, kad sukilimas Kaune vyko iki birželio 25 d., Vilniuje - iki birželio 24 d., o apskrityse pasipriešinimas besitraukiančiai Raudonajai armijai tęsėsi beveik visą pirmą karo savaitę, t. y. tol, kol vokiečių kariuomenė peržygiavo per Lietuvą. Tokios būtų sukilimo ribos. Jas išplėtus į vieną krūvą suplakami sukilėlių ir vokiečių veiksmai, o tai trukdo suprasti tikruosius sukilimo tikslus ir padarinius. Bet ir tokio trumpo sukilimo pakako, kad pradėtų veikti valstybinės ir savivaldos institucijos, viešoji policija. Tvarką įvedantys ginkluoti šaulių, partizanų būriai įžengiančiai vokiečių kariuomenei demonstravo, kad ji traukia per išsilaisvinusį kraštą, turintį šeimininką ir nereikalaujantį okupacinės globos.

SUKILIMO PRASMĖ

Tautos sukilimas, sukilėlių veiksmai tik sąlyginai palengvino Vermachto žygį į rytus. Nei Gudijoje, nei Pskovo srityje jokio sukilimo nebuvo, bet į rytus buvo judama taip pat sparčiai, kaip ir Lietuvoje. Tiktai tame kare Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių, interesai nerūpėjo nei Rytams, nei Vakarams, nei Vokietijai.

Lietuvos Laikinosios vyriausybės suformavimas ir viešas paskelbimas visam pasauliui buvo didelis politinis smūgis ir Vokietijai, ir Sovietų Sąjungai. Vokietiją, aišku, suerzino tai, kad lietuviai nepaklausė Reicho reikalavimų neskelbti nepriklausomybės ir nesudaryti vyriausybės. Reichą ypač nervino lietuvių išsišokimas, nes nei Latvijoje, nei Estijoje, kur situacija iš esmės buvo panaši, nebuvo paskelbtos tautinės vyriausybės su pretenzija į valstybingumo tęstinumą. Naciai juo labiau niršo, kad laikinoji vyriausybė buvo paskelbta ne saujelės išsišokėlių ar apsišaukėlių, o buvo išdava kone visuotinio lietuvių sukilimo. Estijoje panaši vyriausybė sudaryta tik 1944 metais, besitraukiant vokiečiams.

Sukilimas jau pačioje užuomazgoje išsklaidė mitą, kad vokiečiai išlaisvino Lietuvą. Reichas Lietuvos atžvilgiu turėjo savo planą. Ir vokiečiai nuo pat pirmos įžengimo į Lietuvą dienos nepripažino Lietuvos vyriausybės, vengė su ja bendrauti. Tikrieji Trečiojo reicho vadų tikslai lietuvių politikams ir pogrindžio žmonėms nebuvo visiškai aiškūs. Iki pat 1941 m. liepos mėn. pabaigos Vokietijos vadovybė dar nebuvo galutinai nustačiusi Pabaltijo valstybių statuso: ar įvesti tiesioginį okupacinį valdymą, ar palikti ribotą savarankiškumą (Slovakįjos, Kroatijos pavyzdžiu). Nugalėjo kieta Hitlerio, Bormano, Himlerio linija, ir Lietuvoje buvo įvestas okupacinis vokiečių režimas.

Sovietų Sąjungą ypač dirgino tai, kad tautos Birželio sukilimas ir Laikinosios vyriausybės paskelbimas labai išraiškingai paneigė propagandinį Maskvos mitą, esą 1940 metais Lietuva džiaugsmingai ir savanoriškai įstojusi į SSRS. Būtent už tai Lietuvai ir jos sukilėliams buvo keršijama kelis dešimtmečius. NKVD, o vėliau KGB visokiais būdais ir šalies viduje, ir užsienyje kaip įmanydami stengėsi diskredituoti sukilėlius, o per juos - ir patį Sukilimą bei tautos siekį atgauti nepriklausomybę.

Pirmųjų sovietizacijos metų aukšto rango Lietuvos enkavedistai, susitepę rankas mūsų šalies žmonių krauju, bandė sutapatinti Birželio sukilėlius su vėlesniais žydšaudžiais, nacių pradėtą ir nuosekliai įgyvendintą žydų genocidą parodyti kaip bemaž visų lietuvių siekį ir nusistatymą. Stalinistai savo kruvinas piktadarybes bandė dangstyti hitlerininkų nusikaltimais žmoniškumui.

Kol nebuvo įvesta civilinė vokiečių valdžia, Lietuvoje šeimininkavo vokiečių kariškiai ir SD bei Gestapas.

Jau birželio 25 d. į Kauną su specialios paskirties būriu (Einsatzgruppe) atvyko liūdnai pagarsėjęs brigadenfiureris V. Stahleckeris, kuris inspiravo ir organizavo pirmuosius žydų pogromus Kaune. Vos užėmę Lietuvą, vokiečiai tuoj pat perėmė į savo rankas lietuvių policiją ir besikuriančius karinius dalinius. Laikinoji vyriausybė bandė užkirsti kelią savivalei ir beprasmiškam kraujo liejimui. Tačiau jau pirmosiomis dienomis vokiečių izoliuota nuo visuomenės Laikinoji vyriausybė neįstengė kontroliuoti padėties ir buvo bejėgė sustabdyti žudynes. Ne sukilėliai kalti, kad jų iš sovietinių kalėjimų išvaduotus kalinius žydus naciai sukišo į getus ir sušaudė.

SUKILIMO REIKŠMĖ

Dar didesnė moralinė psichologinė sukilimo reikšmė. Tauta atgavo pasitikėjimą savo jėgomis. Lietuva buvo antroji Europos šalis (po Suomijos 1939 m.), ginklu pasipriešinusi stalininei agresijai (nors ir metus pavėlavusi), ir pirmoji, sukilusi prieš okupantus. Pasitikėjimą ir pasipriešinimo dvasią atgavusi tauta toliau kovojo už nepriklausomybę.

Sukilimo dėka lietuviai įsitvirtino administracijoje, kai kuriose pramonės, transporto įmonėse. Buvo sukurtas lietuviškas vietinės savivaldos aparatas, kuris vėliau įstengė kiek sušvelninti nacistų vykdomą krašto išnaudojimo politiką, išplėtė galimybes sabotuoti vokiečių vykdomas mobilizacijas į kariuomenę ir darbus Reiche. Laikinai pavyko išsaugoti reliatyviai autonomišką kultūros ir švietimo įstaigų tinklą. Sukilimas padėjo pagrindus ir nutiesė kelius visam tolesniam lietuvių tautos pasipriešinimui-tiek antinaciniam, tiek antisovietiniam.

Birželio sukilimas parodė pasaulio valstybėms lietuvių tautos laisvės siekį tuomet, kai ir pačios Vakarų valstybės rūpinosi savo neaiškiu likimu. Birželio sukilimas - tai didvyriškas ir tragiškas Lietuvos istorijos puslapis. Didvyriškas savo užmoju, tragiškas neišsipildžiusiomis viltimis.

Penkiasdešimt metų Lietuvoje, o dažnai ir už jos ribų kalbant apie Birželio sukilimą, bandyta diegti mums nepilnavertiškumo ir gėdos kompleksą, neišpirktos ir apskritai neišperkamos visuotinės kaltės pojūtį. Norėta, kad mes patys 1941 metų birželio sukilimą išbrauktume iš savo istorines atminties.

Sukilimas buvo bandymas atkurti nepriklausomybę, tegu nepavykęs valstybės atkūrimo bandymas. Tai buvo lietuviškas reikalas, mėginimas įgyvendinti lietuvių tautos interesus nepaisant jokių kitų, kad ir didžiųjų valstybių, interesų.

Gairė - pilnutinė demokratija. Į Laisvę fondas, 2001.

Lietuvos Laikinosios vyriausybės nario
J. AMBRAZEVIČIAUS
žodis prie partizanų kapo

Kauno Karmelitų kapinėse 1941 m. birželio 26 d.

Ne pirmas kartas šioje vietoje prasiveria duobė, kad priimtų kūnus tų, kurių kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei. Bet niekada toji duobė nebuvo tokia didžiulė kaip šiandie.

Tai rodo, kiek ypačiai šiandien Lietuvos žemė yra ištroškusi laisvės.

Tai rodo taip pat, kokia stipri Tėvynės meilė jau yra išaugusi jos vaikų širdyse, kad ištisi jų būriai šimtai ir tūkstančiai savu noru ryžtasi mirti, bet ne vergauti. Pajaučiam šių tylių kapų akivaizdoje visos tautos pasiryžimą gyventi per mirtį.

Didingas tai momentas. Bet ir graudus.

Graudu su žuvusiais didvyriais išsiskirti kovos draugams, tėvams, artimiesiems, graudu ir Laikinajai vyriausybei. Kovos draugams ir kariams telieka vienas nuraminimas: partizanai kovojo ir žuvo didvyriškai, kaip kovoja narsiausių pasaulio tautų sūnūs.

Tėvams, giminėms, artimiesiems Tėvynės vardu dėkojame, kad išaugino ir atidavė Tėvynei tai, ką jie turėjo brangiausia. Juos paguosti tegalim tik poeto teisingu žodžiu: „Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės... Tau dar liko sūnų, kas Tėvynę praras, antros neišverks apgailėjęs".

Visai tautai graudu, kad neteko tų žmonių, kurie jos gyvenimo pažangai yra reikalingiausi: neteko idealingiausių žmonių. Pasiliko tačiau viltis, kad jų kraujas neišgaruos be vaisių šioms dienoms ir ateičiai.

Šios tylios kuklios laidotuvės, kaip tylus ir kuklus buvo mūsų partizanų pasiaukojimas, ateityje pavers jų kapus gausiai lankoma vieta tylos ir ramybės, - tos ramybės, kurioje telkiasi, bręsta nauja dvasios energija naujam gyvenimui kurti ir dėl jo kovoti.

Skyrium ar būriais lankydamiesi prie šių partizanų kapų, stiprėsime dirbti, o jei reikės - ir mirti dėl to idealo, dėl kurio jie aukojosi - Lietuvos laisvės.

PILYPO ŽUKAUSKO-NARUČIO
žodis, pasakytas
Lietuvių aktyvistų fronto vardu

Kauno Karmelitų kapinėse 1941 m. birželio 26 d.

Brangūs kovotojai, tautinio darbo apsaugos talkininkai!

Prieš keletą dienų Aktyvistų Fronto vardu buvote pašaukti į žūtbūtinę kovą - sukilimą prieš žiauriausią mūsų tautos priešą ir valstybės naikintoją - Maskvą - Staliną - bolševikus.

Petys į petį susikibę kovojome. Apsaugojome Kauną, užtikrinome veikimą Kauno radijo stoties ir radijofono. Iš čia buvo pajudinta visa lietuvių tauta lemtingai kovoti. Nors ne iš Vilniaus, bet iš Kauno geležinio vilko garsu prabilome į visą pasauli: „Lietuva tėvynė mūsų!.. Lietuva yra laisva!

Ne tik prabilome, bet Jūs savo herojiška mirtimi atžymėjote, kad lietuvių tauta nori būti laisva. Mes, likę gyvieji, savo ir Jūsų tylinčiomis lūpomis kreipiamės... į visą pasaulį:

-    Lietuva sukilimu numetė Maskvos uždėtą jungą - okupaciją!

-   Lietuva turi savo Laikinąją vyriausybę!

-    Lietuva yra laisva ir nori būti laisva!

Jūs, brangūs broliai, savo kruvina auka po žiaurių bolševikinio teroro metų atkūrę Nepriklausomą Lietuvą, ilsėkitės ramybėje. Šiandien prieš Maskvą pakeltus ginklus mums atima, reikia grąžinti. Bet mes, gyvi likę, įsipareigojame budėti ir ginti savo krašto laisvę ir nepriklausomybę.

Amžinąjį atilsį suteik, Viešpatie, tiems, kuriuos, kovojančius už Lietuvos laisvę, pasišaukei pas save!

Brone KUPRYTĖ

ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS

Jūs kritot už laisvę garbingoj kovoj,
Gimtosios šalies sakalai.
Per amžius lietuviai minės jus dainoj,
Garbė jas lydės amžinai.

Jūs žengėt į kovą, nebojot mirties,
Kad pančiai nuo rankų nukristų,
Kad viltys sulaukti gražios ateities
Kiekvieno širdyje nušvistų.

Jau Lietuvai švinta laisvužės gaisai -
Užgeso raudona žvaigždė...
Pirmus partizanus jau glaudžia kapai,
Ir gėlės jiems šnabžda „sudie"...

Bet ne! Jūs gyvensit tarp mūs amžinai:
Lietuviai jūs vardą minės.
Karta iš kartos - seni ir vaikai
Malda ir dainom palydės...

1942 m.

1941 m. BIRŽELIO SUKILIME ŽUVUSIŲ
SUKILĖLIŲ (PARTIZANŲ)

SĄRAŠAS

Sąrašą sudarė Lietuvos 1941 m. Birželio 22-28 dienų
sukilėlių sąjungos tarybos nariai -
Algimantas BILIŪNAS
Alfonsas ŽALDOKAS

ABAKANAVIČIUS Kazys    Š-44

ABOREVIČIUS Aleksas    Š-50

ABRAMAVIČIUS Vincas    Š-l, L. 2

ADOMAITIS Jonas    Š-18; Š-23; Š-50
     (Joniškio kap., Molėtų r.)

ADOMAITIS Jonas    Š-32, p. 147; Š-43,42.02.21

ADOMAITIS Vladas    Š-42.L. 1; Š-51, p. 97

AIDUKAS    Š-50

ALEKSYNAS Vincas    Š-l, L. 6; Š-2, L. 1; Š-51, p. 83

ALEŠIUNAS Vytautas    Š-l, L. 6; Š-2, L. 1; Š-39; Š-32, p. 148; Š-51, p. 75,84; Š-44, 41.08.08

ALIONIS Kazimieras    Š-2, L. 1; Š-32, p. 148; Š-50; Š-34

ALŠAUSKAS (Alisauskas) Stepas Š-4, L. 52-53; Š-37, p. 124

ANDRIUŠIS Juozas    Š-32, p. 150

ANDRIUŠIS Vincas    Š-l, L. 6; Š-2, L. 1; Š-33; Š-32, p. 150; Š-50

ANDRIUŠKEVIČIUS Juozas (Alytus)   Š-34; Š-50; Š-32, p. 150

ANDRIUŠKEVIČIUS Juozas (Kaunas)   Š-l, L. 2 ir 6; Š-2, L. 1

ANDRIUŠKEVIČIUS Stasys    Š-36; Š-50

ANDRUŠKEVIČIUS Jonas    Š-52, p. 5

APACKIS (Opackis) Aleksandras Š-l, L. 2

RDAVIČIUS Kazys    Š-2,L.l

ASTRAUSKAS Eduardas    Š-l, L. 4 ir 6; Š-2, L. 1; Š-32, p. 151; Š-50

ASTRAUSKAS Petras    Š-4, L. 46; Š-37, p. 116

ATKOČIUS Juozas    Š-50

AUKŠTIKALNIS Bronius    Š-2, L. 1; Š-32, p. 151; Š-50

AUKŠTUOLIS Jonas    Š-37, p. 155; Š-51, p. 88

 

BABEVIČIUS Vincas    Š-14,p. 190

BABKAITIS Pranas    Š-l, L. 6; Š-2, L.l; Š-15, p. 63; Š-37, p. 87

BACEVIČIUS Kazys    Š-2, L. 1; Š-43,44.06.14

BACEVIČIUS Saliamonas    Š-2, L. 1; Š-34; Š-32, p. 152; Š-50

BACEVIČIUS Vytautas    Š-8, L. 53-56; Š-37, p. 306

BAGDONAS Leonas    Š-32, p. 152; Š-50

BAIRIUNAS(Bariūnas-Beinaravičius)           Š-l, L. 6; Š-33; Š-32, p. 152;
      Bronius    Š-50

BAJORAS    Š-37, p. 155

BAKAITIS Antanas    Š-2, L. 1

BAKŠEVIČIUS Jonas    Š-2, L. 1

BAKTYS Antanas    Š-l, L. 6; Š-2, L. 1; 51, p. 110

BALAŠEVIČIUS Vincas    Š-31

BALČIŪNAS Antanas    Š-17, p. 137

BALČIŪNAS Ignas    Š-17, p. 137

BALČIŪNAS Stasys    Š-l, L. 2; Š-51, p. 35

BALČIŪNAS Stepas    Š-6, L. 3-5; Š-37, p. 131; Š-44,41.08.06; Š-46

BALTRAMAVIČIUS Ernestas    Š-2, L. 1

BALTRAMAVIČIUS Pranas    Š-2, L. 1

BALTRŪNAS Bronius    Š-24

BALTRUŠAITIS Antanas    Š-34; Š-50

BALTRUŠAITIS Jonas    Š-43, 42.03.27

BALVOČIUS Kazys    Š-l, L. 4 ir 6; Š-2, L. 1; Š-51, p. 61; Š-37, p. 115

BANEVIČIUS Stasys    Š-51, p. 42

BARACEVIČIUS Česlovas    Š-l, L. 2

BARANAUSKAS Jonas    Š-42, L. 1; Š-43,42.03.27

BARANAUSKAS Jurgis    Š-38, L. 2,23,25

BARANCEVIČIUS Morkus    Š-4, L. 43-44; Š-37, p. 112

BARAUSKAS (LKeilinis)    Š-50

BARAUSKAS Aleksas    Š-2, L. 2
      (Varėnos r. pasienio polic.)

BARAUSKAS Vytautas (Jonava)    Š-2, L. 2

BARKEVIČIUS Feliksas    Š-50

BARTKEVIČIUS Petras    Š-l,L. 2

BARTKUS Aleksas    Š-32, p. 155; Š-50

BARTKUS Domas    Š-2, L. 2

BARZDA Antanas    Š-17, p. 138

BAŠKYS Stasys    Š-2, L. 2

BAUKYS Juozas    Š-l, L. 6

BAŽINSKAS    Š-l, L. 2

BEDARBIS Pranas    Š-2, L. 2

BEINORIUS (Beinoras) Ikonas    Š-32, p. 155; Š-50

BELECKIS Vladas    Š-46, 42.09.26

BERNOTAS Vincas    Š-l, L. 6; Š-2, L. 2, Š-51, p. 147; Š-14, p. 120

BERŽANSKAS Petras    Š-51, p. 69; Š-l, L. 6; Š-2, L. 2

BIELIAUSKAS Jonas    Š-1.L.2

BIELIAUSKAS Petras    Š-l, L. 6; Š-2, L. 2; Š-50; Š-32, p. 155 ^

BILIŪNAS Jurgis    Š-51,p. 142; Š-l, L. 6; Š-2, L. 2

BILKIS Gubertas    Š-l, L. 2; Š-50

BIMBA Jonas    Š-l, L. 2

BIMBA Jonas    Š-51, p. 88

BIMBA Jurgis    Š-l, L. 6; Š-2, L. 2; 51, p. 118; Š-50

BIRGILAS (Birgiolas) Petras    Š-2, L. 2; Š-34; Š-32, p. 156; Š-50

BITARAVIČIUS Viktoras    Š-2, L. 2; Š-32, p. 156; Š-50

BLAŽAUSKAS Pranas    Š-l, L. 2

BLAŽYS Steponas    Š-51, p. 96

BLAŽYS Vincas    Š-38, L. 5,23,27; Š-50

BLĖKAITIS Antanas    Š-l, L. 6; Š-15, p. 62; Š-51, p. 21

BLIKERTAS Antanas    Š-54

BRAUKYLA Balys    Š-l, L. 2 ir 3; Š-51, p. 35

BRAZDEIKIS Antanas    Š-51, p. 126

BRAŽINSKAS    Š-50

BREITERIS Albinas    Š-2, L. 2

BUČELIS Stepas    Š-l, L. 2

BUČYS Valerijonas    Š-51, p. 67

BUDRAITIS Kazys    Š-51, p. 87

BŪGA Pranas    Š-2, L. 3; Š-50

BUINICKAS Vytautas    Š-52,p.5

BUIVYDAS Jonas    Š-l, L. 6; Š-2, L. 16; Š-51, p. 93

BUKAUSKAS Jonas    Š-l, L. 2

BULOVAS (Bulonas) Feliksas    Š-l, L. 6; Š-2, L. 2; Š-51, p. 22

BULOVAS Pranas    Š-17, p. 140

BULVIČIUS Albinas    Š-2, L. 2; Š-32, p. 158

BURBA Kazimieras    Š-2, L. 2

BURBA Stasys    Š-2.L.2

BUSIUS Pranas    Š-23; Š-50

BUTA Ignas    Š-4, L. 52; Š-37, p. 124; Š-51, p-70.

BUTAUTIS    Š-34; Š-50

BUTKEVIČIUS Viktoras    Š-2, L. 3; Š-33; Š-24; Š-50

BUTKUS Aleksas    Š-l, L. 2

BUTKUS Antanas    Š-l, L. 6, Š-2, L. 3; Š-32, p. 159

BUTKUS Benediktas    Š-13, L. 70; Š-15, p. 63; Š-17, p. 141; Š-37, p. 87

BUTVILAS Steponas    Š-46, 42.09.26

 

CHMIELIAUSKAS Juozas    Š-2, L.3;Š-17,p.l41; Š-32, p.159

CIESELSKIS Stasys    Š-2, L. 3

CIJŪNAITIENĖ Ona    Š-20; Š-50

CIJŪNAITIS Antanas    Š-20; Š-50

CIJŪNATIS Jonas    Š-20; Š-50

CIJUNĖLIS Vytautas    Š-32, p. 159; Š-50

CIPLIJAUSKAS Kęstutis    Š-l, L. 2

 

ČAPSKAS (Čapskis) Julius    Š-34; Š-50

ČEČERGIS Zigmantas    Š-l, L. 6; Š-2, L. 15; Š-14, p. 119; Š-13, L. 75-76; Š-37, p. 159; Š-38,L. 13

ČELIUS Juozas    Š-50

ČEPELĖ    Š-2, L. 14; Š-51, p. 80

ČEPULIS Stasys    Š-l, L. 2

ČESYNAS Rapolas    Š-40

ČESNULEVIČIUS Bronius    Š-2, L. 15; Š-51, p. 23

ČESNULEVIČIUS Kostas    Š-l, L. 6; Š-2, L. 15; Š-43, 42.03.27; Š-51, P- 23

ČIBIRAS Antanas    Š-30,L. l,eil.Nr.5;Š-33
     
(j. Itn., g. 1911, žuvo Vilniuje 1941.06.24)

ČIBIRAS Antanas    Š-24; Š-30, L. 1, eil. Nr. 4;
      (j.psk., g. 1914.12.07, žuvo Vilniuje    
Š-33; Š-32, p. 161; Š-50
      1941.06.24 Liejyklos g.)

ČIBIRKA Juozas    Š-l, L. 2

ČIURAS Kazys    Š-2, L. 15

ČIUTELĖ Stepas    Š-15, p. 59

 

DABRAVOLSKIS (Dobrovolskis)    Š-l, L. 2,3 Bonadas

DABRAVOLSKIS (Dobrovolskis)    Š-l, L. 2,3 Kasparas

DAILIDĖ (Dailyda) Juozas    Š-32, p. 161; Š-34; Š-50

DAKNEVIČIUS Stasys    Š-15, p. 23

DAMBRAUSKAS Stasys    Š-14, p. 190; Š-31

DANILEVIČIUS Povilas    Š-l, L. 2

DAPKUS Petras    Š-2, L. 3; Š-34; Š-32, p. 162; Š-50

DAPŠYS Apolinaras    Š-46,42.09.26; Š-51, p. 84

DARAŠKEVIČIUS Sergejus    Š-2, L. 3; Š-32, p. 162; Š-50

DARGIS Kazys    Š-4, L. 53-54; Š-37, p. 126; Š-51, p. 71

DARGIS Pranas    Š-9, L. 319-322; Š-37, p. 140

DAUGĖLA Jonas    Š-50

DAUGĖLAPranas    Š-l,L.2;Š-51,p.46

DAUKŠA Adomas    Š-l, L. 2

DAUKŠYS Boleslovas (Kačerginė)    Š-15, p. 63; Š-32, p. 162; Š-51, p. 49

DAUKŠYS (Daukšis) Jonas    Š-44,41.08.08; POLR; Š-51,
      (Panevėžio apskr. Smilgių b.)
   p. 84

DEGUTIS Pranas    Š-1.L.2

DELNICKAS Balys    Š-2, L. 3; Š-51, p. 23

DENČIAUSKAS Antanas    Š-l, L. 2

DIRKĖ Antanas    Š-42, L. 2; Š-53

DOČKUS    Š-l, L. 2

DOVYDAITIS Algirdas    Š-2, L. 3

DOVYDAITIS Jonas    Š-2, L. 3

DRANSEIKA Balys    Š-l, L. 2

DREVINSKAS Jokūbas    Š-2, L. 3; Š-44,41.07.29; Š-51, p. 29

DRUPAS Stasys    Š-l, L. 5-6; Š-2, L. 3; Š-32, p. 163; Š-50

DRUSKIS Juozas    Š-2, L. 3

DUBECKAS Vincas    Š-4, L. 52-53

DUBICKAS Vincas    Š-4, L. 47-48; Š-17, p. 144; Š-51, p. 73; Š-37, p. 119,125

DUBONIS Mykolas    Š-1, L. 5; Š-50

DZERDAVIČIUS Vytautas    Š-8, L. 53-56; Š-37, p. 306

DZIEKEVIČIUS Jonas    Š-32, p. 164; Š-50

DŽENKAITIS Jonas    Š-l, L. 2 ir 7; Š-l0, L. 20 Š-15, p. 47; Š-16, p. 37; Š-32, p. 165; Š-2, L. 3

EIDUKEVIČIUS Vladas    Š-3,L.2,eil.Nr.28

EIROŠIUS Pranas    Š-2, L. 3; Š-32, p. 165; Š-50

ELVIS Gustavas    Š-l,L. 2

 

FLEDERIS Pranas    Š-2, L. 3

FURMANAVIČIUS Adomas    Š-50

 

GABRIŪNAS Kazys    Š-50

GABRUSEVIČIUS J.    Š-15, p. 78

GABRUSEVIČIUS Povilas    Š-17; Š-37, p. 177; Š-51, p.156

GABŠEVIČIUS M.    Š-50

GAIGALAS Domas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 3; Š-51, p. 49

GARBŠYS Jonas    Š-2, L. 3

GARECKAS Justinas    Š-2, L. 3; Š-51, p. 27

GASIULIS Andrius    Š-l, L. 7; Š-2,L. 16; Š-50; Š-44. 41.08.08

GAULIA    Š-50

GAURONSKIS(Gurauskas) Steponas   Š-l,L. 7; Š-2,L. 3; Š-27; Š-51, p. 107; Š-28; Š-37, p. 316

GAVULIS Petras    Š-32, p. 167; Š-50

GEDAMINSKAS Benediktas    Š-2, L. 4

GEGECKAS (Gegockas) Juozas    Š-l, L. 2

GENEDIS Mauša    Š-2, L. 4

GENEVIČIUS Povilas    Š-2, L. 4

GIEDRAITIS Juozas    Š-2, L. 4

GIEDRAITIS Liudas    Š-l, L. 2

GILYS Antanas    Š-44, 41.09.10

GILYS Juozas    Š-44, 41.09.10

GLAVECKAS Pijus    Š-2, L. 4

GOGELIS Antanas    Š-2, L. 4; Š-14, p. 120; Š-38, L. 2,23,25

GOGELIS Juozas    Š-2, L. 4

GORSKIS Bronius, s. Juozo    Š-l, L. 7; Š-2, L. 4; Š-14, p. 120; Š-38, L. 23,24

GRAKAUSKAS Pranas    Š-1, L. 3

GRAZDAUSKAS    Š-1, L. 2

GRAŽINSKAS Pranas    Š-32, p. 168; Š-50

GRICIUS Julius    Š-l, L. 7; Š-2, L. 4; Š-14, p. 103; Š-50; Š-32, p. 168

GRIGAITIS    Š-2, L. 4; Š-51, p. 110

GRIGALIŪNAS Antanas    Š-35; Š-42, L. 2; Š-53

GRIGALIŪNAS Dominykas    Š-23; Š-50

GRIGALIŪNAS Kazys    Š-32, p. 168

GRIGAS Jonas    Š-l, L. 2; Š-14, p. 103; Š-50

GRIGELIONIS (Grigalionis) Kazys   Š-10, L. 1-3; Š-l 1, L. 1; Š-37, p. 93; Š-51, p. 27

GRYGELIS Alfonsas    Š-15, p. 62; Š-17, p. 147; Š-51, p. 95; Š-43,42.03.27

GRINIUS Povilas (Kaunas)    Š-1.L.2

GRINIUS Povilas (Šiaulių r., Žygaičiai)       Š-2, L. 4

GRINKAS Jonas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 16; Š-44, 41.09.10; Š-46; Š-51, p. 84

GRIVICKAS Vincas    Š-l, L. 2

GRIŽAUSKAS Jonas    Š-51, p. 88

GROMNICKAS Romanas    Š-30, L. 1, eil. Nr. 6; Š-33; Š-32, p. 169

GRUBUNCKAS (Grubunskas) Vladas          Š-l, L. 2

GRUCĖ Juozas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 4; Š-51, p. 84

GRUŽAUSKAS    Š-37, p. 155

GUDAVIČIUS Stepas    Š-l, L. 2

GUDĖNAS Mykolas    Š-50

GUDYNAS P.    Š-l, L. 7; Š-2, L. 4; Š-32, p. 170

GULBINAS Antanas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 4; Š-24; Š-33; Š-32, p. 170; Š-50

GULBINAS Petras    Š-l, L. 2 ir 3

GUMAUSKAS Vincas    Š-32, p. 170

GURAUSKAS Steponas    Š-42,L. 1

GUREVIČIUS Antanas    Š-l, L. 2 ir 7; Š-2, L. 4; Š-32, p. 170

GUSTAITIS Benjaminas    Š-1,L. 2

GVARZDAITIS Antanas    Š-l, L. 2

 

IBENSKAS    Š-42.L.2

YLIUS (Ilius) Jonas    Š-34; Š-50

IVANAUSKAS Antanas    Š-44, 41.10.19; Š-46, 42.09.26; Š-51, p. 84

IVANAUSKAS Bronius    Š-43,42.02.21; Š-50; Š-51, p.118

IVANAUSKAS Fioktistas    Š-32, p. 171; Š-50

 

JADAUGA Petras    Š-40

JAGMINAS Bronius    Š-2, L. 4; Š-32, p. 171; Š-50

JAKAS Petras    Š-2, L. 4

JAKIMAVIČIUS    Š-50

JAKIMČIUS Petras    Š-30, L. 1, eil. Nr. 8; Š-33; Š-50

JAKUTIS Bronius    Š-l, L. 5; Š-2, L. 4; Š-32, p. 172; Š-50

JANAVIČIUS    Š-50

JANČYS Jonas    Š-l,L. 2

JANKAUSKAS Bronius    Š-32, p. 172; Š-50

JANKAUSKAS Jonas    Š-2,L.4

JANKAUSKAS Julius    Š-2,L.4;Š-50

JANKAUSKAS Mykolas    Š-2,L.4

JANKEVIČIUS Mykolas    Š-2, L. 5; Š-33; Š-32, p. 172; Š-50

JANKŪNAS Pranas    Š-27; Š-28; Š-37, p. 316; Š-42, L. 1; Š-51,p. 107

JANULIS Bronius    Š-37, p. 133

JANUŠAS (Jonušas)    Š-2, L. 5; Š-34; Š-32, p. 176; Š-50

JANUŠAUSKAS Vytautas Kazys    Š-l,L2ir3

JANUŠIS Feliksas    Š-1.L.2

JANUŠONIS Jurgis    Š-51,p.27

JARMALAVIČIUS Jonas    Š-43, 42.01.30

JARUŠEVIČIUS Jonas    Š-2, L. 5

JARUTIS Antanas    Š-4, L. 52-53; Š-37, p. 125

JASIUKAITIS Marcelis    Š-50

JASIULIS Vincas    Š-34; Š-50

JAŠINSKAS Adomas    Š-2, L. 5

JAUGĖLA (Daugėla) Povilas    Š-l, L. 2

JONUŠKA Juozas    Š-2, L. 5; Š-34; Š-32, p. 174; Š-50

JOSAS Tomas    Š-51, p. 120

JUCIUS Albertas    Š-l, L. 2

JUDICKAS Antanas    Š-l, L. 2

JUKNEVIČIUS Jonas    Š-l,L.7;Š-2,L.5;Š-51,p. 102

JUKNEVIČIUS Kazys    Š-35

JUKNEVIČIUS Vincas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 5; Š-51, p. 102

JUODSNUKIS Antanas    Š-l,L. 2

JUODŽBALYS Jonas    Š-2, L. 5; Š-32, p. 174; Š-51, p. 35

JUOSA    Š-2.L.5

JUOZAITIS Antanas    Š-l, L. 2

JUOZAITIS Jonas    Š-34; Š-50

JUOZAPAITIS Kazys    Š-2, L 5

JUOZAPAVIČIENE Ona    Š-1, L. 2

JUOZAPAVIČIUS Vincas    Š-1.L.2

JUOZĖNAS (Jurėnas) Povilas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 5; Š-14, p. 120; Š-38, L. 23,24 ir 26

JŪRAS Stepas    Š-50

JURGAITIS Teofilis    Š-2, L. 5

JURGELEVIČIUS Jonas    Š-50

JURGELIONIS Juozas    Š-32, p. 175; Š-51, p. 92

JURKEVIČIUS Zigmas    Š-l, L. 2

JURKONIS Antanas    Š-l, L. 4 ir 7; Š-32, p. 175; Š-50

JURKŠTAITĖ Teklė    Š-38, L. 2,23,25

JURKŪNAS Petras    Š-2, L. 5; Š-51, p. 143

JUŠKA Napoleonas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 5; Š-14, p. 120; Š-38, L. 7,19,23

JUŠKEVIČIUS Antanas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 5; Š-51, p. 23

JUŠKEVIČIUS Juozas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 5; Š-15, p. 64-65; Š-37, p. 155; Š-51, p. 143

JUŠKEVIČIUS Martynas    Š-l, L. 2

 

KAČIKONIS Stasys    Š-l, L. 2

KAIRYS Feliksas    Š-44,41.07.29; Š-51, p. 28

KAKARĖNAS Edvardas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 5; Š-4, L. 18-26; Š-10, L. 12 ir 17; Š-37, p. 105

KAKNAVIČIUS Adomas    Š-2, L. 5

KALADĖ Povilas    Š-50

KALANTA Jurgis    Š-l, L. 7; Š-2, L. 5; Š-24; Š-33; Š-50

KALASAUSKAS Jonas    Š-l, L. 7; Š-2, L. 6; Š-24; Š-33; Š-50

KALASIŪNAS Juozas    Š-50

KALINAUSKAS Severinas (Ksaveras)         Š-l, L. 7; Š-2, L. 6; Š-32, p. 177; Š-51, P- 84

KALNIETIS Juozas    Š-2, L. 6

KALPOKAS Juozas    Š-34; Š-50

KALPOKAS Pranas    Š-2, L. 6; Š-17, p. 151; Š-32, p.177

KAMINSKAS Jonas (Kaunas)    Š-l, L. 2

KAMINSKAS Jonas (Raseinių r.)    Š-2, L. 6

KAMINSKAS Julius    Š-2, L. 6; Š-51, p. 23

KAMINSKAS Jurgis    Š-2, L. 6

KANAPINSKAS Vincas    Š-2, L. 6; Š-34; Š-32, p. 177; Š-50

KANČYTĖS.    Š-15, p. 63

KANEVIČIUS Kazys    Š-2, L. 6

KANKEVIČIUS Petras    Š-2, L. 6; Š-32, p. 177; Š-50

KANOPA Pranas    Š-17, p. 151

KARALIŪNAS Vincas    Š-4, L. 92-95; Š-37, p. 133

KARČIAUSKAS    Š-43,42.03.27

KAREČKA Jonas    Š-30, L.l, eil. Nr. 12; Š-33;
      (j.psk., žuvo 1941 06 23 Vilniuje)
   Š-32, p. 178; Š-50

KARNALAVIČIUS (Karnilavičius) Nikodemas    Š-51, p. 46

KARVELIS Romas    Š-2, L. 6

KAŠKEVIČIUS Kazys    Š-l, L. 2

KATKAUSKAS Juozas (Jonas)    Š-50

KAUNECKAS (Kaunackis) Juozas    Š-l, L. 4 ir 7; Š-2, L. 6; Š-51, p. 61; Š-37, p. 116; Š-4, L. 44-46

KAVALIAUSKAS Antanas    Š-1, L. 2 ir 8

KAVALIAUSKAS Jonas    Š-l, L. 5; Š-50

KAVALIŪNAS (Kavoliūnas) Anupras    Š-l, L. 8; Š-2, L. 6; Š-38, L. 11,18, 23; Š-51, p. 147; Š-14, p. 120

KAZAKAUSKAS Vladas    Š-50

KAZAKEVIČIUS Aleksandras    Š-50

KAZAKEVIČIUS Petras    Š-14, p. 120; Š-38, L. 23,24,26

KAZANAVIČIUS Vincas    Š-51, p. 91

KAZĖNAS Kęstutis Juozas    Š-2, L. 6; Š-32, p. 180; Š-50

KAZIMIRSKIS    Š-l, L. 5; Š-50

KAZLAUSKAS Antanas    Š-l, L. 2

KAZLAUSKAS Jurgis    Š-36; Š-50

KAZLAUSKAS Povilas    Š-l, L. 8; Š-2, L. 6; Š-24; Š-33; Š-32, p. 180; Š-50

KELIUOTIS Norbertas    Š-2, L. 6; Š-34; Š-32, p. 181; Š-50

KELMICKAS Stasys    Š-50

KEMEKLIS Antanas    Š-l, L. 8; Š-2, L. 6; Š-44, 41.07.12; Š-51, p-84; Š-45; Š-46

KIAUNĖ Antanas    Š-l, L. 8; Š-8, L. 31-32; Š-37, p. 303,306; Š-51, p. 84; Š-17, p. 154; Š-46

KIAUŠAS Jonas    Š-l, L. 2

KIBURYS Jonas    Š-2, L. 6; Š-32, p. 181; Š-50

KIELA Juozas    Š-l, L. 2

KILTINAVIČIUS Kazys    Š-1, L. 2

KIRLA Juozas    Š-l,L. 2

KIRMĖLA Andrius    Š-2, L. 6

KIRMĖLA Jurgis    Š-2, L. 7

KIŠKŪNAS Bronius    Š-32, p. 181; Š-50

KIZYS(Kižys) Petras    Š-2, L. 7

KLIEGERIS Feliksas    Š-4, L. 43-44; Š-37, p. 113

KLIMKA Adomas    Š-l, L. 8; Š-2, L. 7; Š-4, L. 44-46; Š-50; Š-24; Š-33

KLOVA Pranas (Petras)    Š-l, L. 4 ir 8; Š-2, L. 7; Š-4, L. 44-46; Š-51, p. 61; Š-37, p.116

KOKANKA (Kuchanka) Juozas    Š-50

KONČIŪNAS (Kunčiūnas) Jonas     Š-l, L. 4 ir 8; Š-2, L. 7; Š-32, p. 183; Š-50

KONTENIS Kostas    Š-43, 42.03.27

KOVAS (Kopukovas) Jurgis    Š-50

KRASAUSKAS Pranas    Š-l,L. 2

KRAUJALIS Jonas    Š-2, L. 7; Š-38, L. 6,20,23; Š-50

KREMERIS Jurgis    Š-50

KREŠČENKA Mykolas    Š-32, p. 183; Š-50

KRIAUČIUNAS Bronius    Š-51, p. 42

KRIGELIS Alfonsas    Š-l, L. 8; Š-2, L. 7; Š-17, p. 156

KRIPAS Vladas    Š-2, L. 7

KUČINSKAS Stasys    Š-2, L. 8

KUDOKAS Vytautas    Š-l, L. 2

KULIŠĖVIČIUS (Kalasevičius)    Š-2, L. 7; Š-17, p. 151; Š-51,
      Antanas (Juozas)    p. 95

KUKAUSKAS Antanas    Š-8,L.31-32

KULAKAUSKAS Bronius    Š-1, L. 2

KULESEVIČIUS Edvardas    Š-10, L. 1-5; Š-37, p. 144

KULIKAUSKAS Antanas    Š-l, L. 8; Š-2, L. 7; Š-17, p. 156; Š-51, p. 84; Š-37, p. 303 ir 306; Š-46

KULIKAUSKAS Danielius    Š-l, L. 8; Š-2, L. 7; Š-39; Š-51, p. 80; Š-44,41.07.12; Š-45

KULIKAUSKAS Jonas    Š-2, L. 7

KULIKAUSKAS Kazys    Š-50

KUNDROTAS Kazys    Š-2, L. 7

KUNDROTAS Viktoras    Š-l, L. 8; Š-2, L. 7; Š-24; Š-33; Š-50

KUODYS (Kuodis) Kazimieras    Š-l,L. 8; Š-2,L. 7; Š-24; Š-33; Š-32, p. 186; Š-50

KUPČIŪNAS Antanas    Š-2, L. 7

KUPSTYS Antanas    Š-l, L. 2

KURAPKIS Jonas    Š-l, L. 8; Š-2, L. 7; Š-32, p. 186; Š-50

KURAS Juozas    Š-l, L. 8; Š-2, L. 7; Š-34; Š-32, p. 186; Š-50

KURETKA    Š-2, L. 7

KUZMA Jonas    Š-30, L. 2; Š-50
      (žuvo 1941 06 23 Vilniaus apyl.)

 

LABUTIS Petras    Š-l, L. 3

LAMBERTAS Pranas    Š-51, p. 87

LANKAUSKAS Adolfas    Š-37, p. 346

LAPAS Viktoras    Š-l, L. 2; Š-2, L. 8; Š-15, p. 60; Š-32, p. 187

LAPŠYS Pranas    Š-2, L. 8; Š-4, L. 49; Š-37, p. 120

LASINSKAS Alfonsas    Š-2, L. 8

LAŠINSKAS    Š-l, L. 8; Š-2, L. 16; Š-50

LAUČKUS    Š-2, L. 3

LAUKAITIS J.    Š-15, p. 92

LAURINAITIS Juozas    Š-2, L. 8

LAURINAVIČIUS Antanas    Š-l, L. 3

LAUŽIKAS Adolfas    Š-2, L. 8; Š-l, L. 8; Š-15, p. 64; Š-32,j). 188; Š-51, p. 28

LAZDAUSKAS Pranas    Š-4, L. 46; Š-37, p. 117

LEKECKAS Antanas    Š-2, L. 8

LELIŪGA    Š-2, L. 8

LENKAITIS    Š-2, L. 8; Š-32, p. 188; Š-50

LEONAVIČIUS (Leonaitis) Jonas    Š-35; Š-42, L. 2

LEONAVIČIUS Aleksas    Š-35

LEVINSKAS Mykolas    Š-42, L. 2

LEVŪNAS Vaclovas    Š-32, p. 188; Š-50

LIAKAS (Lekas) Kazys    Š-l, L. 8; Š-2, L. 8; Š-42, L. 2

LIAUGMINAS Antanas    Š-l, L. 8; Š-2, L. 8; Š-51, p.66

LIAUGMINAS Augustas    Š-4, L. 47; Š-37, p. 118

LIBA Petras    Š-32, p. 189; Š-50

LIEPA Vytautas    Š-l, L. 8; Š-2, L. 8; Š-32, p. 189

LINKEVIČIUS Stasys    Š-40
     
(žuvo Alytuje)

LINKEVIČIUS Stasys    Š-l, L. 8; Š-15, p. 63; Š-32,
      (žuvo Kačerginėje)
   p. 189; Š-51, p. 49

LISAUSKAS Juozas    Š-44,41.07.12; Š-45, 41.10.16; Š-39; Š-51, p. 80

LUKAUSKAS    Š-l, L 3

LUKOŠEVIČIUS Stasys    Š-50

LUPEIKIS Antanas    Š-l, L. 8; Š-2, L. 8; Š-51, p. 84

 

MACIULEVIČIUS Alfonsas    Š-51, p. 42

MACIULEVIČIUS Juozas    Š-l, L. 2

MACKEVIČIUS Juozas (Vladas)    Š-33; Š-50

MACAITIENĖ Ona    Š-2, L. 9

MAČERINSKAS Mykolas    Š-50

MAČIUKAITIS    Š-l, L. 3

MAKSKVYTIS (Maskvytis) Cezaris   Š-l, L. 8; Š-2, L. 8; Š-46; Š-51, p-84

MALIAUSKAS Mečislovas    Š-l, L. 3

MALINAUSKAS Adolfas    Š-2, L. 8

MALIUKEVIČIUS Vaclovas    Š-2, L. 8

MARCINKUS Steponas    Š-27; Š-28; Š-51, p. 107

MARČIUKONIS Stasys    Š-l, L. 3

MARGELIS Vladas    Š-l, L. 3

MARKŪNAS Antanas    Š-4, L. 51-52; Š-37, p. 122

MAROZAS Antanas    Š-46,42.09.26; Š-51, p. 84

MARTIŠAUSKAS Stasys    Š-l, L. 3

MASILIAUSKAS Stasys    Š-4, L. 46; Š-37, p. 117

MASKOLIŪNAS Jonas    Š-17

MATARAS Stasys    Š-l, L. 3

MATIUKAS Antanas    Š-32, p. 193; Š-50

MATONIS Jurgis    Š-2, L. 9

MATULA Kostas    Š-l, L. 3

MATULAITIS Bronius    Š-l,L. 3

MATULIS-MATULEVIČIUS Kazys    Š-l, L. 3; Š-2, L. 9; Š-15, p. 53

MATUSEVIČIUS Albertas    Š-l, L. 2; Š-50

MATUSEVIČIUS Albinas    Š-14, p. 103

MATUSEVIČIUS Stasys    Š-50

MAITUŠEVIČIUS Antanas    Š-40

MATUTIS Ignas    Š-32, p. 194

MATUZEVIČIUS Kazys    Š-l, L. 5 ir 9; Š-2, L. 9; Š-32, p. 194; Š-50

MAŽEIKA Povilas    Š-44, 41.07.12; Š-45, 41.10.16; Š-51, p. 85; Š-46, 42.09.26

MAŽEIKIS Pranas    Š-17, p. 163

MAŽUNAVIČIUS (Mažunovičius)    Š-4,1.44-46; Š-37, p. 116;
      Brunonas    Š-51, p. 62

MEILIŪNAS (Mėliūnas) Antanas  Š-l, L. 4; Š-15, p. 66; Š-32, p. 195; Š-51, p. 92

MEILIŪNAS (Mėliūnas) Kazys    Š-l, L. 4; Š-15, p. 66; Š-32, p. 195; Š-51, p. 92

MEILIŪNAS (Mieliūnas) (Mėliūnas)  Š-2, L. 9; Š-15, p. 66; Š-32, Jonas    p-195

MEILIŪNAS Jurgis    Š-17, p. 164

MEIŠTAS Antanas    Š-38, L. 8,8a, 21,23

MERKEVIČIUS Juozas    Š-2, L. 9; Š-18, p. 224-226; Š-50

MEŠKAUSKAS    Š-50

MEŠKELIS Benjaminas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 9; Š-51, p. 24

MIELIUS Petras    Š-l, L. 9; Š-2, L. 9

MIEŽONIS Leonas    Š-l, L. 9; Š-2,L. 9; Š-51, p. 148; Š-38, L. 11,19,23

MIGLINAS L.    Š-15, p. 92

MIKALAUSKAS Antanas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 9; Š-51, p. 68

MIKALAUSKAS Stasys    Š-2, L. 9; Š-33; Š-32, p. 196; Š-50

MIKUČIONIS Marijonas    Š-10,L.6-7

MIKULĖNAS Antanas    Š-51, p. 69

MIKULĖNAS    Š-50

MILAŠEVIČIUS Ottonas    Š-32, p. 197; Š-50

MILAŠIUS Kazys    Š-1, L. 3

MILČIUS Andrius    Š-l, L. 3

MILČIUS Juozas    Š-l, L. 3 ir 9; Š-2, L. 9

MILERIS (Miloris) Viktoras    Š-l, L. 3

MILEVIČIUS Petras    Š-l, L. 5; Š-37, p. 152

MILEVIČIUS Pranas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 9

MILVYDAS Juozas    Š-l, L. 3 ir 9; Š-2, L. 9; Š-15, p. 60; Š-32, p. 197; Š-37, p. 83; Š-16, p. 39

MISEVIČIUS Alfonsas    Š-2, L. 9; Š-32, p. 197; Š-50

MISEVIČIUS Petras    Š-2,L.9

MISIŪNAS Jonas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 9; Š-14, p. 120

MISORAS (Mizaras) Juozas    Š-l, L. 3

MIŠKINIS Adolfas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 10; Š-14, p. 120; Š-50; Š-38, L. 5,23,27

MIŠKINIS Aleksandras    Š-2,. 9; Š-6, L. 133

MIŠKINIS Jonas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 10; Š-14, p. 120; Š-38, L. 1,23,25

MONKEVIČIUS Zigmas    Š-2, L. 10; Š-42, L. 3

MONSTAVIČIUS Kostas    Š-2, L. 10

MORKEVIČIUS Antanas    Š-10, L. 6-7; Š-43, 42.02.21; Š-37, p.156

MORKŪNAS Aleksandras    Š-2, L. 10

MORKŪNAS Antanas    Š-15, p. 58; Š-16, p. 32

MORKUS Antanas    Š-2, L. 10; Š-42, L. 1; Š-51, p. 107

MOZURATTIS Jonas    Š-3, eil. Nr. 85

MOZŪRAITIS Jurgis    Š-l, L. 8; Š-2, L. 8

MUGENIS J.    Š-15, p. 64-65

MUGENIS Stasys    Š-40

MUNČELIS Pranas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 10; Š-24; Š-33; Š-50

MURALIS (Muralius) Vladas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 10; Š-32, p. 198; Š-51, p. 92

MURALIUS Jonas    Š-1, L. 4

MURINAS Jurgis    Š-2, L. 10

MUSTEIKIS Bronius    Š-l, L. 9; Š-38, L. 4,23,27; Š-50

MUSTEIKIS J.    Š-50

 

NACAS Stasys    Š-l, L. 9; Š-2, L. 10

NAGYS Jonas    Š-50

NAGLIUS A.    Š-15, p. 64

NAKROŠIS Augustinas    Š-50

NARSČIUS (Narstys) Kazys    Š-27; Š-28; Š-37, p. 316; Š-51, p. 107; Š-42, L. 1

NARUŠEVIČIUS Alfonas (Vladas) Š-50

NAVADUNSKIS Juozas    Š-l, L. 3

NAVAKAS Antanas    Š-ll, L. 1; Š-15, p. 64; Š-51, p. 28; Š-37, p. 93; Š-44, 41.07.19

NAVAKAS K.    Š-15, p. 64

NAVICKAS Jonas    Š-50

NAVIKEVIČIUS Jonas    Š-32, p. 199; Š-50

NEDZELIS Kazimieras    Š-51, p. 36

NEDZINSKAS Vladas    Š-l, L. 3; Š-15, p. 59

NEMANIUS Zendris    Š-44,41.07.29; Š-51, p. 28

NENIS (Nonis) Stasys    Š-l, L. 3

NIŪNIAVA Jonas    Š-51, p. 70

NORKŪNAS Antanas    Š-l, L. 3 ir 9; Š-2, L. 10; Š-15, p. 59; Š-32, p. 200; Š-37, p. 39,42

NORVAIŠA (Norvaišas) Antanas  Š-12, L. 3 ir 5; Š-37, p. 131; Š-51, p. 85; Š-44,41.08.06; Š-46

NORVAIŠAS Stasys    Š-2, L. 10

NUGARAS Albinas    Š-50

 

OBSACKAS (Obsarskas) Stasys    Š-38, p. 23,24,26; Š-51, p. 149

ORDAVIČIUS Kazys    Š-43, 44.06.14

OSIPAVIČIUS    Š-32, p. 200; Š-50

OŽALAS Mikalojus    Š-35; Š-42, L. 2

OŽIŪNAS Povilas    Š-l, L. 5 ir 9; Š-2, L. 10; Š-33; Š-32, p. 200; Š-50, p. 44-46

 

PADOLSKIS Juozas    Š-l, L. 3

PADVAISKAS Jonas    Š-6, L. 133

PAJARSKIS (Pajarskas) Jurgis    Š-44,41.07.12; Š-45, 41.10.19; Š-39; Š-51, p. 80

PAJĖDA Klemas    Š-51, p. 92

PAKROSNIS J.    Š-15, p. 92

PALIŪNAS Povilas    Š-l, L. 9

PALUBINSKAS Mykolas    Š-2, L. 10

PANULIS Juozas    Š-2, L. 10; Š-32, p. 201

PAPIRTIS Stasys    Š-l, L. 9; Š-2, L. 10; Š-15, p. 65; Š-32, p. 201; Š-50; Š-38, L. 3,23,27; Š-17, p. 170

PAŠAKARNIS Andrius    Š-50

PAŠILYS J. (Ignas Kzimieras)    Š-15, p. 78; Š-32, p. 202; Š-51, p. 156; Š-37, p. 177; Š-43, 42.01.30

PATAPAVIČIUS Alfonsas    Š-50; Š-56
      (Švenčionėliai)

PATAŠIUS Pranas    Š-50

PATECKIS Antanas    Š-15, p. 64

PAUKŠTIS Jonas    Š-17, p. 170

PAULAVIČIUS    Š-l, L. 3

PAVASARIS Simonas    Š-1, L. 3

PAŽEMECKAS Alfonsas    Š-42, L. 3

PELDŽIUS Klemensas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 10

PESECKAS Antanas    Š-14, p. 190; Š-31; Š-51, p. 49

PETARŪNAS J.    Š-15, p. 78

PETNIŪNAS Jonas    Š-37, p. 177; Š-51, p. 156

PETRAITIS Juozas    Š-1, L. 3

PETRAŠKA Vaclovas    Š-2, L. 16; Š-50

PETRAUSKAS (Obeliai)    Š-l, L. 4

PETRAUSKAS Jonas    Š-37, p. 316; Š-42, L. 1; Š-51,
      (Akmenės r., Papilė)
   p. 107

PETRAUSKAS Stasys    Š-51, p. 68

PETROSEVIČIUS Česlovas    Š-2, L. 10; Š-32, p. 204; Š-50

PETRULIS Adolfas    Š-2, L. 10; Š-32, p. 204; Š-50

PETRUŽIS Alfonsas (Švenčionėliai)    Š-56

PĖŽAS Jonas    Š-51, p. 81

PILIPAVIČIUS    Š-15, p. 58

PILYPONIS Aleksandras    Š-l,L. 3

PILIPONIS Alfonsas    Š-23; Š-20; Š-50

PILKAUSKAS Viktoras    Š-17, p. 172

PILVELIS Adolfas    Š-32, p. 204; Š-50

PLOTAVIČIUS    Š-1,L.3

POCIUS Juozas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 10; Š-4, L. 52-53; Š-51, p. 73; Š-37, p. 125

POCIUS Kostas    Š-43, 42.03.27

PODERIS Antanas    Š-14, p. 190; Š-31

PODERYS Stasys    Š-l, L. 3

PORUTIS Mečislovas    Š-50

POVILAITIS Kazys    Š-50

PRAKAPAS Jonas    Š-51, p. 24

PRANCKEVIČIUS (Aleksas?)    Š-33; Š-50

PRANCKŪNAS Jonas    Š-51, p. 88

PRIDOTKAS Juozas    Š-43, 44.06.14

PROČKIS (Pročkys) Pranas    Š-l, L. 9; Š-32, p. 206

PUČĖTA Andrius    Š-l, L. 3

PUKNYS Juozas    Š-32, p. 207; Š-50

PUMPUTIS Pranas    Š-51, p. 88

PUTYS Juozas (Švenčionėliai)    Š-56

PUTRA    Š-l, L. 4

PUTRIMAS Romas    Š-17, p. 174

PUTVINSKAS (Purvinskas) Povilas    Š-l, L. 3; Š-16, p. 36; Š-37, p. 42

PUZINAS Leonardas    Š-33; Š-50

 

RAČYS Martynas (Jurgis,Kazys?)    Š-50

RAČIUS (Raučius) Jonas    Š-34; Š-50

RADAVIČIUS Juozas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 11; Š-4, L. 18-26; Š-37, p. 105; Š-10, L.12-17

RADVILA(s) Andrius    Š-l,L. 3 ir 9; Š-2,L. 11; Š-32, p. 208

RADZEVIČIUS (brolis)    Š-37, p. 301

RADZEVIČIUS    Š-37, p. 301

RADŽIŪNAS Steponas    Š-l, L. 3

RAGATOVAS Jonas    Š-l,L. 3

RAGUCKAS Vincas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 11; Š-51, p. 58

RAKAUSKAS Alfonsas    Š-38, L. 22

RAKAUSKAS Saliamonas    Š-l, L. 9; Š-2, L. 11

RAKAUSKAS Steponas (Henrikas)    Š-l, L. 3

RAMANAUSKAS Juozas    Š-52, p. 5

RAMANAUSKAS Kazys    Š-l, L. 9; Š-2, L. 11; Š-13, L. 75-76; Š-14, p. 120; Š-38, L. 13a, 23; Š-37, p. 159

RAMANAUSKAS Kostas    Š-2, L. 11

RAMONAS Jonas    Š-10, L. 6-7; Š-37, p. 156; Š-51, p. 145

RATKEVIČIUS Antanas    Š-32, p. 209; Š-50

RAUCKIS Juozas    Š-17, p. 175; Š-51, p. 29

RAŽAITIS Algirdas    Š-40

REMEIKIS Jonas    Š-50

REMEIKIS Jonas    Š-32, p. 210; Š-33

REPŠYS Mikas    Š-51, p. 29

RYBOKAS (Rybakovas) Ignas    Š-30, L. 2, eil. Nr. 20; Š-50; Š-32, p. 210; Š-33

RIČKUS Antanas    Š-2, L. 11

RIMIŠKIS Mykolas    Š-l, L. 10; Š-2, L. 11; Š-51, p. 92

RIMKEVIČIUS Petras    Š-17, p. 176

RIMKEVIČIUS Voldimaras    Š-l, L. 3

ROPAS Vladas    Š-l, L. 3

ROSLEKAS Antanas    Š-2, L. 11

RUBLIAUSKAS    Š-2, L. 11

RUDMINAS Vytautas (Kaune)    Š-l, L. 3; Š-14, p. 119

RUDMINAS Vytautas (Šilutės r )    Š-l, L. 10; Š-2, L. 11; Š-32, p. 211

RUPŠYS Antanas    Š-27; Š-28

RUSECKAS Juozas    Š-44, 41.07.29

RUSECKAS Kazys    Š-l, L. 3

RUSECKAS Vaclovas    Š-1, L. 3

RUZGAS Andrius (?)    Š-13, L. 75-76; Š-37, p. 159; Š-38, L. 13a, 23

RUZGAS Vincas    Š-l, L. 10; Š-2, L. 11; Š-50; Š-38, L. 5,23,27

 

SABAČINSKAS (Sabašinskas)    Š-l, L. 3

SABALIAUSKAS Stasys    Š-1, L. 3

SABLINSKAS (Šablinskas)    Š-32, p. 212; Š-34

SAKEVIČIUS Alfonsas    Š-32, p. 212

SALDŪNAS Juozas    Š-2, L. 11; Š-43,44.06.14

SAMUKĖNAS Antanas    Š-50

SAMUILIS Jonas    Š-30, L. 2; Š-50

SARULIS    Š-2, L. 11; Š-32, p. 212; Š-50

SASNAUSKAS Ignas    Š-l, L. 5 ir 10; Š-l, L. 11; Š-32, p. 212; Š-50

SAULIS Pranas    Š-49

SAVICKAS Antanas    Š-1, L. 3

SAVICKAS K.    Š-15, p. 60

SAVULIONIS Juozas    Š-l,L. 3 ir 10; Š-2, L. 11; Š-32, p. 213; Š-15, p. 59 SAVULIS    Š-l, L. 3

SEIBUTIS Kostas    Š-l, L. 4

SEMAŠKAJuozas    Š-32, p. 213

SEMAŠKA Tomas    Š-50

SENIŪNAS Petras    Š-l, L. 10; Š-2, L. 11; Š-14, p. 190; Š-31; Š-32, p. 213; Š-51, p. 49

SEREDINSKAS (Jonas?)    Š-50

SIKORSKIS Vincas    Š-50

SIMONAITIS    Š-53

SINKEVIČIUS Jonas    Š-32, p. 214; Š-50

SINKEVIČIUS Kazys    Š-2, L. 11; Š-50

SIUBA Laurynas    Š-14, p. 120; Š-38, L. 13,23

SKAČKAUSKAS Petras    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12; Š-19, p. 207-210; Š-42, L. 2; Š-46; Š-51, p. 85

SKĖRYS Kazys    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12

SKERSTONAS (Skirpstienas) Alfonsas     Š-l, L. 3; Š-32, p. 215

SKIPITIS Ignas    Š-l, L. 3

SKIPITIS J.    Š-15, p. 58

SKIPITIS Zigmas    Š-19, p. 207-210; Š-42, L. 2; Š-46

SKIRSNIS    Š-37, p. 303,306

SKRABYS (Skrebys) Antanas    Š-32, p. 215; Š-50

SKRINIUS Dionizas    Š-l, L. 3; Š-15, p. 53

SKRIPKAUSKAS Antanas    Š-14, p. 39-57; Š-16, p. 36; Š-21; Š-26

SKRUPELIS Vladas    Š-1, L. 3

SKŠIPSKIS Feliksas    Š-l, L.10; Š-2, L. 12; Š-50

SKUČAS Bronius    Š-l, L. 3

SKURAUSKAS Petras    Š-2, L. 12; Š-7, L. 112; Š-15,
      (žuvęs Butrimonių apyl.)
   p. 46; Š-25; Š-34; Š-50

SLUŠNYS Vincas    Š-51, p. 69

SNIEČKUS Antanas    Š-32, p. 216; Š-34; Š-50

STABAČINSKAS (Stabašinskas)    Š-1, L. 3
      Anupras

STAKNYS (Staknas) Vincas    Š-2, L. 12; Š-51, p. 119

STANCELIS Kazys    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12; Š-24

STANEIKA Juozas    Š-30, L. 2, eil. Nr. 21; Š-24; Š-33; Š-50

STANEVIČIUS Juozas    Š-l, L. 3

STANISLOVAITIS Petras    Š-42, L. 1; Š-44,41.09.10

STANKAITIS Jonas    Š-27; Š-28

STANKEVIČIUS Vladas    Š-5, L. 435; Š-37, p. 178 (Imbrado būrys)

STANKEVIČIUS Alfonsas    Š-2, L. 16

STANKEVIČIUS Algis    Š-l, L. 4

STANKEVIČIUS Juozas    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12 (žuvo Kazlų Rūdoje)

STANKEVIČIUS Juozas    Š-32, p. 217; Š-50

STARITAS Vincas    Š-50

STARKUS Kazys    Š-50

STASIUKONIS Petras    Š-6, L. 265-266

STASIULIONIS Petras    Š-15, L.66; Š-37, p. 184; Š-43,42.01.30; Š-51, p-162

STASIŪNAS Simas    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12

STAŠKEVIČIUS Ignas    Š-2, L. 12

STAŠKEVIČIUS Marijonas (Medardas)       Š-3, eil. Nr. 158; Š-l, L. 20

STATKUS Alfonsas    Š-4, L. 49; Š-37, p. 120; Š-51, p.71

STATKUS Antanas    Š-4,L. 49; Š-37, p. 120;Š-51, p-71

STATKUS Kostas    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12; Š-4, L. 47-48,52-23; Š-37, p. 119 ir 125; Š-51, p. 73

STEIKŪNAS Arvydas    Š-l, L. 3

STELIONIS Jonas    Š-17, p. 179

STEPONAVIČIUS Alfonsas    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12

STEPONAVIČIUS Antanas    Š-50

STEPULIONIS    Š-l, L. 10

STOKNA Vincas    Š-l, L. 5 ir 10; Š-2,L. 12; Š-32, p. 218; Š-50

STRAŠINSKAS Kazys    Š-l, L. 3

STRAVINSKAS Kazys    Š-1, L. 3

STRIKAITIS Vincas    Š-l, L. 11; Š-2, L. 13; Š-4, L.52-53; Š-37, p.125; Š-51, p.73

STUKĖNAS Stasys    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12; Š-51, p. 119; Š-50

STUMBRYS Alfonsas    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12; Š-32, p. 218; Š-50

STUNDŽIA Jonas    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12; Š-15, p. 65; Š-38, L. 3,23,27; Š-50

SUDEIKIS Pranas    Š-50

SUROŠAS Česys    Š-l, L. 3

SUTKAITIS    Š-31

SUTKUS Viktoras    Š-2, L. 12

SVEČIULIS Jonas    Š-35,; Š-42, L. 2

SVEČIULIS Petras    Š-35; Š-42, L. 2

SVETKAUSKAS Antanas    Š-1, L. 3

 

ŠABLICKAS (Šablinskas) Alfonsas    Š-50; Š-34

ŠAKALYS A.    Š-14, p. 120; Š-17

ŠALNA Juozas    Š-l, L. 10; Š-2, L. 15; Š-50; Š-51, p-119

ŠARAUSKAS Juozas    Š-17, p. 181

ŠATAS    Š-50

ŠAULYS Aleksas    Š-2, L. 15; Š-51, p. 50

ŠAULYS Stasys    Š-50

ŠČERBAKOVAS Jakovas    Š-33; Š-50

ŠEREIKA Antanas    Š-2, L. 15

ŠERNIUS Tadas    Š-2, L. 15; Š-51, p. 58

ŠILEIKA Juozas    Š-l,L. 3

ŠIMANAUSKAS Viktoras    Š-l, L. 3

ŠIMKEVTČIUS Simas    Š-l, L. 10; Š-2, L. 15; Š-3, L. 5,eil. Nr. 159; Š-17, p. 181; Š-32, p. 221

ŠIMKEVIČIUS Vaclovas    Š-1, L. 3

ŠIMKEVIČIUS Zenonas    Š-2, L. 15

ŠIRMENIS Jonas    Š-32, p. 221; Š-50

ŠIURNA Bronius    Š-l, L. 10; Š-2, L. 15; Š-44, 41.08.08; Š-51, p. 85

ŠKERYS Kazys    Š-4, L. 18-26; Š-10, L. 12-17; Š-37, p. 102 ir 105; Š-43, 44.06.14

ŠKIUDAS Jonas    Š-l, L. 3

ŠIAUSTAS Jonas    Š-42, L. 1

ŠLEŽEVIČIUS (Šliževičius) Viktoras  Š-l, L. 3; Š-37, p. 69

ŠLIAUTERIS Stasys    Š-50

ŠLIONSKIS (Šliončkis) Jonas    Š-32, p. 222; Š-50

ŠLITERIS Algirdas    Š-l, L. 3

ŠNIOKA    Š-l, L. 4

ŠOPYS (Šopis) Jonas    Š-l, L. 4; Š-42, L. 1; Š-51, p. 109

ŠTARAS Vincas    Š-32, p. 222; Š-50

ŠUKYS Kazys    Š-32, p. 222; Š-50

ŠUKYS Mykolas    Š-38, L. 23,25,1

ŠUKYS Pranas    Š-17, p. 183

ŠUMINAS Vincas    Š-50

ŠVARPLAITIS Albertas    Š-l, L. 4 ir 10; Š-15, p. 22-36 ir 46; Š-17, p. 183

ŠVEIKAUSKAS Justinas    Š-48; Š-51, p. 69

ŠVILPA Juozas    Š-32, p. 223; Š-50

ŠVOBA Jonas    Š-l, L. 4 ir 10; Š-42, L. 1; Š-44,41.09.10; Š-51, p. 103

ŠVOGŽLYS Adomas    Š-l, L. 2 ir 10; Š-2, L. 15; Š-14, p. 102; Š-50; Š-51, p. 120

 

TALČIAUSKAS S.    Š-14, p. 102

TALKAČIAUSKAS Stasys    Š-l, L. 10; Š-2, L. 12; Š-32, p. 223; Š-50

TAMOŠIŪNAS Henrikas    Š-50

TAMOŠIŪNAS Justinas    Š-50

TAMOŠIŪNAS Petras    Š-l, L. 3

TAMULEVIČIUS A.    Š-15, p. 92

TANČIKAS (Taučikas) Vladas    Š-24; Š-33; Š-50

TARAKAVIČIUS Juozas    Š-20; Š-50

TARAKAVIČIUS Petras    Š-20; Š-50

TARAŠKEVIČIUS Eduardas    Š-32, p. 224; Š-50

TARULIS (Turulis) Juozas    Š-l, L. 2 ir 11; Š-2, L. 16; Š-14, p. 102

TAURAS Adomas    Š-2, L. 13

TAURAS Pranas    Š-2, L. 13

TAUTVAIŠAS Adolfas    Š-2, L. 13

TIJŪNĖLIS Antanas    Š-2, L. 13; Š-32, p. 224

TILINSKAS Stasys    Š-16, p. 25

TINTERIS Ignas    Š-2, L. 13

TIŠKEVIČIUS Feliksas Saliamonas    Š-43, 42.03.27

TIŠKEVIČIUS Kazys    Š-4, L. 52; Š-15, p. 61; Š-37, p. 125

TIŠKEVIČIUS Zenonas    Š-l, L. 3

TIŠKUS Alfonsas    Š-2, L. 9; Š-4, L. 51-52; Š-37, p. 123; Š-51, p. 71

TOLEIKIS Antanas    Š-l,L. 11; Š-2,L. 13; Š-38, L. 4,23,27; Š-50

TOLIUŠIS Juozas    Š-32, p. 225

TRAINAVIČIUS (Tranavičius)    Š-2, L. 13; Š-32, p. 225

TRAINAVIČIUS Algirdas    Š-l,L. 3

TRIBĖ(Trėba) Jonas    Š-2,L. 13; Š-11,L. 1; Š-50

TUGAN-BARANAUSKAS Aleksandras        Š-l, L. 3

TUMASONIS Juozas    Š-40

 

UDRA (Ūdra) Jonas    Š-42, L. 2; Š-53

ULEVIČIUS Jonas    Š-51, p. 30

ULEVSKIS Vytautas    Š-l, L. 11; Š-2, L. 13

ULOZAS Antanas    Š-l, L. 5 ir 11; Š-15, L. 67; Š-32, p. 226; Š-50

ULOZAS Gediminas    Š-l, L. 3

URBONAITĖ    Š-31

URBONAS Leonas    Š-l, L. 11; Š-2, L. 13; Š-42, L. 1; Š-46; Š-51, p. 85; Š-53

ŪSAS Viktoras    Š-42, L. 1; Š-44,41.09.10

UŽDAVINYS Stasys    Š-36; Š-50

 

VABALAS Jonas    Š-l, L. 3; Š-3, eil. Nr. 160

VAICEKONIS (Vaiciukonis) Antanas   Š-l, L. 2; Š-2, L. 13; Š-14, p. 102; Š-32, p. 228; Š-50

VAICKUS Eduardas (Švenčionėliai)  Š-50

VAIŠNYS (Vaišnis) Eduardas    Š-2, L. 13; Š-43,42.06.30; Š-32, p. 228; Š-50

VAIŠNORAS Albinas    Š-l, L. 11; Š-2, L. 13; Š-17, p. 188; Š-38, L. 3,23,27; Š-50

VAITKUS Vladas    Š-50

VAITONIS Pranas    Š-17, p. 188

VALIONIS Antanas    Š-2, L. 13; Š-32, p. 229; Š-50

VALIULIS Jonas (kpt.)    Š-30, L. 2, eil. Nr. 23; Š-33; Š-32, p. 229; Š-50

VALIULIS Jonas (Panevėžyje)    Š-2, L. 13

VALIULIS Pranas    Š-2, L. 13; Š-51, p. 24

VALIULIS    Š-32, p. 229

VALIŪNAS Petras    Š-2, L. 13; Š-34; Š-32, p. 230; Š-50

VALONIS Povilas    Š-l, L. 11; Š-15, p. 63; Š-44, 41.07.12; Š-46; Š-51, p. 85

VALUNTA Jonas    Š-44,41.07.29; Š-51, p. 30

VANAGAS Juozas    Š-50

VARANAVIČIUS Antanas    Š-l, L. 3

VAREIKA Baltrus    Š-l, L. 11; Š-2, L. 14; Š-46; Š-51, p. 85

VASILIAUSKAS Alfonsas    Š-l, L. 3

VASILIAUSKAS Balys    Š-2, L. 14; Š-17, p. 189; Š-51, p. 91

VASILIAUSKAS Juozas (Šakyna)              Š-56

VASILIAUSKAS Kazys    Š-50

VASIŪNAS Arkadijus    Š-50

VAŠKELA Antanas    Š-l, L. 3

VAŠKELIS Povilas    Š-l, L. 3 ir 11; Š-2, L. 14

VAŠKELIS Stasys    Š-2, L. 14

VEITAS Kęstutis    Š-51, p. 50

VENCKUS Vaclovas    Š-50

VENOŽINSKAS-VIENAŽINGIS   Š-1, L. 3
      Antanas

VENSKŪNAS    Š-l, L. 3

VERIKAS Eduardas (Kazys)    Š-l, L. 5; Š-50

VIDŽIŪNAS Antanas    Š-38, L. 6a, 20,23

VIGELIS (Vygėlis) Mykolas    Š-l, L. 11; Š-14, p. 120; Š-38, L. 1,23,25; Š-51, p-149

VILKŪNAS Petras    Š-35; Š-42, L. 2

VILNONIS (Vilionis) Vytautas    Š-l, L. 11; Š-14, p. 120; Š-32, p. 232; Š-38, L. 10,23; Š-51, p. 149

VILTRAKIS Jonas    Š-l, L. 13; Š-2, L. 14

VIRBICKAS Petras    Š-l, L. 3

VIRŽAITIS Jonas    Š-l,L. 11; Š-2,L. 14; Š-15, p. 63; Š-37, p. 87

VISIGORSKIS Vladas    Š-2, L. 14

VISOCKIS (Visockas) Valius    Š-l, L. 11; Š-2, L. 14; Š-14,
      (Ylakiai)
   L. 4, L. 44-46; Š-37, p. 115; Š-51, p. 62

VISOCKIS Juozas    Š-l, L. 3

VISOCKIS V. (Seda)    Š-15, L. 61

VYŠNIAUSKAS Juozas    Š-l, L. 3

VITARAS Vacys    Š-l, L. 3

VITKEVIČIUS Pranciškus    Š-2, L. 14

VITKUS Juozas    Š-2, L. 14

VYŽINIS(Vižinis) Alfonsas    Š-l, L. 11; Š-2, L. 14; Š-38, L. 6,20,23; Š-37, p. 162 ir 120; Š-51, p. 150

VLADARSKIS Andrius    Š-l, L. 11; Š-2, L. 14; Š-51, p. 162

VNARAUSKAS (Vranauskas)Povilas     Š-l, L. 4; Š-32, p. 233; Š-50

VOLUNGEVIČIUS Vincas    Š-l, L. 3

VUOGELĖ Leonas    Š-50

ZALUBA Adolfas    Š-50

 

ZAMARAS    Š-2, L. 14; Š-30, L. 2, eil. Nr. 24; Š-32, p. 234; Š-33; Š-50

ZELIANIUS Bronius    Š-50

ZENEVIČIUS Benediktas    Š-56

ZIDRAUSKAS Pijus    Š-1, L. 3

ZIMAITIS (Žibaitis) Alfonsas    Š-32, p. 234

ZINEVIČIUS Vaclovas    Š-2, L. 14; Š-34; Š-32, p. 234; Š-50

ZINKEVIČIUS Eduardas    Š-2, L. 14

ZIZAS Aleksandras    Š-1, L. 3

ZUOKAS Juozas    Š-l, L. 11; Š-2, L. 14; Š-43, 42.03.27; Š-51, p. 102

ZUOZAStasys    Š-l,L. 4 ir 11; Š-2,L. 14; Š-32, p. 234; Š-50

 

ŽADEIKIS A.    Š-32, p. 235; Š-50

ŽADROCKIS Pijus    Š-1, L. 3

ŽAKEVIČIUS Jaroslavas    Š-50

ŽALIAUSKAS Ksaveras    Š-42, L. 2

ŽALIUMAS    Š-37, p. 155

ŽĄSINAS Antanas    Š-4, L. 43-44; 37, p. 112;

ŽEBRAUSKAS Pranas    Š-l, L. 11; Š-33; Š-24; Š-32, p. 235; Š-50

ŽĖLAS (Žėla) R.    Š-l, L. 12; Š-2, L. 16; Š-24; Š-33; Š-32, p. 235; Š-50

ŽELNYS Bronius    Š-41, p. 268-269

ŽEMAITIS Kazys Albertas    Š-l, L. 11; Š-2, L. 15; Š-15, p. 65; Š-38, L. 28; Š-51, p. 150

ŽEMGULYS Juozas    Š-2, L. 15

ŽEROMSKIS Vacys    Š-2, L. 15; Š-51, p. 42

ŽĖRUOLIS Petras    Š-15, p. 64-65; Š-2, L. 15

ŽIAUNYS    Š-33; Š-50

ŽIBAITIS Jurgis    Š-2, L. 15

ŽIBAS Alfredas    Š-1.L.11; Š-2,L.16; Š-51, p.30

ŽIDZIŪNAS Aleksandras    Š-l, L. 3
      (palaidotas Kaune)

ŽIDŽIŪNAS Aleksas    Š-l, L. 11; Š-2, L. 16; Š-32,
      (žuvo Varėnoje)
   p. 235; Š-50

ŽILINSKAS (gydytojas)    Š-50

ŽILINSKAS Jonas    Š-50

ŽINDULIS Antanas    Š-17, p. 189; Š-51, p. 91

ŽINEVIČIUS-ŽINIUS Kazimieras     Š-50; Š-51, p. 120

ŽITKUS Antanas    Š-l, L. 4 ir 11; Š-4, L. 44-46; Š-51, p. 62; Š-37, p. 116

ŽITKUS Kostas    Š-2, L. 16; Š-51, p. 62

ŽIVATAUSKAS (Živatkauskas)    Š-l, L. 3 ir 12; Š-16, p. 39;
      Antanas    Š-32, p. 236

ŽIŽIŪNAS Kazys    Š-l, L. 3 ir 12; Š-2, L. 16

ŽUKAUSKAS Bronius    Š-2, L. 16; Š-32, p. 236; Š-50

ŽUKAUSKAS Juozas (Jurbarko r:)     Š-2, L. 16

ŽUKAUSKAS Juozas (Kaune)    Š-l, L. 3

ŽUKAUSKAS Kazys    Š-l, L. 12; Š-2, L. 16; Š-51, p. 85; Š-44, 41.08.08

ŽUKAUSKAS Zigmas    Š-1, L. 3

ŽUREVIČIUS Juozas    Š-l, L. 3

ŽUROMSKAS Juozas    Š-20; Š-50

ŽUROMSKAS Konstantas    Š-20; Š-23; Š-50

ŽVIKEVIČIUS Alfonsas    Š-20; Š-23; Š-50

ŽVIRBLIS Stasys (Juozas)    Š-l, L. 12; Š-2, L. 16; Š-51, p. 146

 

1941 m. GRUODŽIO 18 d.
GORKIO KALĖJIME SUŠAUDYTŲ
LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTO
VILNIAUS ŠTABO NARIŲ

SĄRAŠAS

Sudarė Alfonsas Žaldokas

Mjr. BULVIČIUS Vytautas

GOBIS Jurgis

KAMANTAUSKAS Aleksas (Jonas)

Kpt. KILIUS Juozas

MOCKAITIS Stasys

Ltn. SADZEVIČIUS Juozas

SKRIPKAUSKAS Antanas

Ltn. ŽEMKALNIS Leonas

Šaltiniai: Š-14, p. 39-57; Š-16, p. 36; Š-21; Š-26

ANTISOVIETINIO PASIPRIEŠINIMO
DALYVIŲ, NUŽUDYTŲ RAINIUOSE
1941 m. BIRŽELIO 25 d.,

SĄRAŠAS

Sąrašą sudarė Lietuvos 1941 m. birželio 22-28 dienų
sukilėlių sąjungos tarybos nariai -
Algimantas BILIŪNAS
Alfonsas ŽALDOKAS

ANTANAVIČIUS Antanas Š-47; Š-55, p. 13

ANTANAVIČIUS Jonas Š-47; Š-55, p. 14

ANTANAVIČIUS Juozas Š-47; Š-55, p. 15

BACHMANAS Liudvikas Š-47; Š-55, p. 16

BALSEVIČIUS Povilas Š-47; Š-55, p. 17

BALSEVIČIUS Stasys Š-47; Š-55, p. 18

BALTRAMIEJŪNAS Albinas Š-47; Š-55, p. 19

BALTRIMAITIS Kazys Š-47; Š-55, p. 19

BUBELĖ Steponas Š-47; Š-55, p. 0.

BUČIUS (Bučys) Kostas Š-47; Š-55, p. 221

BUMBLYS Juozas Š-47; Š-55, p. 23

BUTKEVIČIUS (Butkus) Adolfas Š-47; Š-55, p. 23

ČIURINSKAS Andrius Š-47; Š-55, p. 24

ČIUŽAS Antanas Š-47; Š-55, p. 15.

DAKNEVIČIUS Stasys Š-47; Š-55, p. 26

DIBISTERIS Antanas Š-47; Š-55, p. 27

GALDIKAS Kazys Š-47; Š-55, p. 28

GELEŽINIS Ignas Š-47; Š-55, p. 30

GLAZAUSKAS Henrikas Š-47; Š-55, p. 31

GUŽAUSKAS Pranas Š-47; Š-55, p. 32

JAGMINAS Adolfas Š-47; Š-55, p. 33

KARDELIS Povilas Š-47; Š-55, p. 36

KAULIUS Kazimieras    Š-47; Š-55, p. 37

KAVOLIS Boleslovas    Š-47; Š-55, p. 39

KAZLAUSKAS Povilas    Š-47; Š-55, p. 41

KORZA Boleslovas    Š-47; Š-55, p. 42

KRIŽANAUSKAS Bronius    Š-47; Š-55, p. 43

KUSAS Leonas    Š-47; Š-55, p. 44

KVEDARAS Juozas    Š-47; Š-55, p. 45

LENGVINAS (Lengvenis) Mikas    Š-47; Š-55, p. 46

LILEIKIS Vitoldas    Š-47; Š-55, p. 47

LUKAUSKAS Pranas    Š-47; Š-55, p. 48

MALAKAUSKAS Liudas    Š-47; Š-55, p. 49

MASKOLENKA Petras    Š-47; Š-55, p. 49

MILIUS Jonas    Š-47; Š-55, p. 50

NORVAIŠAS Motiejus    Š-47; Š-55, p. 53

PABARČIUS Vaclovas    Š-47;    Š-55, p. 53

PAKALNIŠKIS Liudvikas    Š-47;    Š-55, p. 54

PARFIONAVIČIUS Zigmas    Š-47;    Š-55, p. 54

PETRONAITIS Vladas    Š-47;    Š-55, p. 55

PUŠKORIUS Kazys    Š-47;    Š-55, p.56

RAKAS Adomas    Š-47;    Š-55, p. 57

RUDOKAS Andrius    Š-47;    Š-55, p. 57

SUNGAILA Vladas    Š-47;    Š-55, p.60

ŠAKENIS Zenonas    Š-47;    Š-55, p.    61

ŠALČIUS Edmundas    Š-47;    Š-55, p.61

ŠALKAUSKAS Česlovas    Š-47;    Š-55, p.62

TARVAINIS Zenonas    Š-47;    Š-55, p.63

VIČIUS Jurgis    Š-47;    Š-55, p 65

VILČINSKAS Povilas    Š-47;    Š-55, p    66

ŽVIRGZDINAS Hermenchildas    Š-47;    Š-55, p 66

PASTABA: LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių teisių komisija 2002.10.09, 2002.10.30 ir 2003.02.05 posėdžiuose pripažino LAISVĖS KOVŲ DALYVIŲ statusą (po mirties) aukščiau išvardytiems nužudytiesiems Rainiuose.

1941 m. BIRŽELIO SUKILĖLIŲ (PARTIZANŲ),
SOVIETINĖS OKUPACIJOS METAIS
NUTEISTŲ IR SUŠAUDYTŲ,
KURIŲ PALAIKAI PATALPINTI TUSKULĖNŲ
RIMTIES PARKO KOLUMBARIUME,

SĄRAŠAS

Sąrašą sudarė LGGRTC genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius hab. m. dr. Arvydas ANUŠAUSKAS

ANTANAITIS Vincas
BELOZARAS Petras
BLADŽIŪNAS Jonas
BUROKAS Feliksas
ČERŠKUS Napalys
DRŪLIA Boleslovas
JAKUBONIS Petras
JARMALAVIČIUS Vaclovas
JUNDULAS Benas
KAUŠPĖDAS Zigmundas
KILINSKAS Stasys
LIMANTAS Medardas
LIUTKEVIČIUS Kazys
LIUTKUS Antanas
MARKEVIČIUS Leonas
METELIONTS Anatolijus
NARKUS Juozas
NUMGAUDIS Juozas
PARSKAVDAS Pranas
PETRULIS Kazys
PILIPONIS Vaclovas
PIVARIŪNAS Alfonsas
PUPELIS Jonas
RAZMĖNAS Jonas
RILYS Aleksandras
SABALIAUSKAS Albinas
SIDORAS Dominas
SIDARAVIČIUS Pranas
STANČIKAS Antanas
STOKĖ Jonas
STUNŽĖNAS Steponas
ŠČIUKA Mečislav
TAMULAITIS Bernardas-Jonas
TOMĖNAS Jonas
TRINKŪNAS Aleksandras
VENGRAITIS Bronislovas
VITKEVIČIUS Povilas
VTORNICKAS (Bainauskas) Jonas ŽALDOKAS Julijonas
ŽIČIUS Pranas
Š-BB Nr. 27826/3
Š-BB Nr. 23954/3
Š-BB Nr. 38476/3
Š-BB Nr. 31584/3
Š-BB Nr. 38529/3
Š-BB Nr. 22038/3
Š-BB Nr. 41318/3
Š-BB Nr. 28127/3
Š-BB Nr. 1906/3
Š-BB Nr. 30051/3
Š-BB Nr. 28127/3
Š-BB Nr. 44387/3
Š-BB Nr. 44457/3
Š-BB Nr. 5052/3
Š-BB Nr. 44183/3
Š-BB Nr. 12114/3
Š-BB Nr. 38438/3
Š-BB Nr. 18695/3
Š-BB Nr. 39221/3
Š-BB Nr. 38632/3
Š-BB Nr. 38475/3
Š-BB Nr. 38631/3
Š-BB Nr. 38736/3
Š-BB Nr. 43416/3
Š-BB Nr. 38478/3
Š-BB Nr. 34248/3
Š-BB Nr. 22038/3
Š-BB Nr. 32066/3
Š-BB Nr. 12114/3
Š-BB Nr. 38476/3
Š-BB Nr. 31466/3
Š-BB Nr. 33839/3
Š-BB Nr. 44391/3
Š-BB Nr. P-16845
Š-BB Nr. 45798/3
Š-BB Nr. 44459/3
Š-BB Nr. 13713/3
Š-BB Nr. 6359/3
Š-BB Nr. 2777/3
Š-BB Nr. 38507

1941 m. BIRŽELIO SUKILĖLIŲ (PARTIZANŲ),
NUTEISTŲ SOVIETINĖS OKUPACIJOS
METAIS IR MIRUSIŲ ĮKALINIMO VIETOSE,

SĄRAŠAS

Sąrašą sudarė LGCRTC Archyvinių vardynų skyriaus vedėja Teresė Birutė BURAUSKAITĖ

ABARIUS Antanas, Antano
        (g. 1906 m. gyv. Zarasų r., Kukariškio k., mirė 1949 m.)
        Š-BB 28142/3

ADOMAVIČIUS Kazys, Kasparo
        (g. 1906 m. gyv. Šakių r. Klangių k., mirė 1945 m.)
        Š-BB 34255/3

BAGDŽIŪNAS Stasys, Justino
        (g. 1909 m. gyv. Radviliškyje, mirė 1946 m.)
        Š-BB P 15937

BALTOKAS Vincas, Kazimiero
        (g. 1907 m. gyr. Joniškio r. Žagarėje, mirė 1945 m.)

DARKINTIS Petras, Kazio
        (g. 1902 m. gyv. Kelmės r. Sarakiškių k., mirė 1946 m.)
        Š-BB 22670/3

DEGUTIS Antanas, Martyno
        (g. 1899 m. gyv. Zarasuose, mirė 1947 m.)
        Š-BB 29702/3

DRUČIŪNAS Jonas, Jurgio
        (g. 1912 m. gyv. Kaune, mirė 1945 m.)
        Š-BB 9559/3

DUMČIUS Pranciškus, Juozo
        (g. 1911 m. gyv. Šakių r. Valiulių k., mirė 1949 m.)
        Š-BB 30148/3

GRINEVIČIUS Jurgis, Adomo
        (g. 1894 m. gyv. Kauno r Petrašiūnuose, mirė 1945 m.)
        Š-BB 9559/3

GUDELIS Juozas. Adomo
        (g. 1905 m.
gyv. Jurbarko r., Kalvių k., mirė 1945 m.)        Š-BB 34255/3

JAKŠTAS Česlovas, Vladislovo
        (g. 1913 m. gyv. Širvintų r., Gavėnių k., mirė 1947 m.)
        Š-BB 1654/3

JANKAUSKAS Jonas, Jono
        (g. 1905 m. gyv. Utenos r. Užpaliuose, mirė 1946 m.)
        Š-BB 11009/3

KAMARAUSKAS Jonas, Jono
        (g. 1893 m. gyv. Anykščių r. Jurzdiko k. mirė 1947 m.)
        Š-BB 2813/3

KASPARAVIČIUS Jonas, Kazio
        (g. 1900 m. gyv. Marijampolės r., Mockų k., mirė)
        Š-BB P17795

KATELYNAS Antanas, Martyno
        (g. 1919 m. gyv. Alytaus r., Alovės k., mirė 1945 m.)
        Š-BB 3170/3

KELIUOTIS Povilas, Petro
        (g. 1906 m. gyv. Rokiškio r. Onuškyje, mirė 1951 m.)
        Š-BB P17933

KETURAKIS Jonas, Jono
        (g. 1905 m. gyv. Kauno r., Rokuose
, mirė 1946 m.)        Š-BB P19216

KLIETKUS Bronius, Prano
        (g. 1909 m. gyv. Tauragės r. Šidagių k., mirė 1950 m.)
        Š-BB 31406/3

KMELIAUSKAS Zigmas, Jurgio
        (g. 1905 m. gyv. Kaune
, mirė 1945 m.)        Š-BB 9559/3

KONDROTAS (KANDROTAS) Juozas, Kazio
        (g. 1911 m. gyv. Kaune, mirė 1945 m.)
        Š-BB 9559/3

KONTAUTAS Aleksas, Alekso
        (g. 1899 m. gyv. Akmenės r., Skabeikių k., mirė 1948 m.)
        Š-BB 31364/3

KONTRIMAS Jonas, Antano
        (g. 1896 m. gyv. Plungės r. Spraudės k., mirė 1947 m.)
        Š-BB 29731/3

KRASAUSKAS Petras, Igno
        (g. 1913 m. gyv. Rokiškio r. Gulbiškio k., mirė 1951 m.)
        Š-BB 28740/3

KRISTINAITIS Vincas, Antano
        (g. 1914 m. gyv. Akmenės r. Kivylių k., mirė 1959 m.)
        Š-BB 31443/3

KRIŠTOPAITIS (Krištapaitis) Juozas, Jurgio
        (g. 1899 m. gyv. Panevėžio r., Naujamiestyje, mirė 1952 m.)
        Š-BB P 16523

KRUKAUSKAS Henrikas, Kazio
        (g. 1923 m. gyv. Telšių r., Niurkių k., mirė 1947m.)
        Š-BB 31370/3

KUBLICKAS Ignas, Martyno
        (g. 1896 m. gyv. Rokiškio r. Vakarių k., mirė 1946 m.)
        Š-BB 21278/3

LABUNSKAS Jonas, Petro
        (g. 1921 m. gyv. Kaune, mirė 1945 m.)
Š-BB 9559/3

LAUCIUS Petras, Kazio
        (g. 1893 m. gyv. Pakruojo r., Birjagalos k., mirė 1954 m.)
        Š-BB P 15747

LAZAUSKAS Ignas, Martyno
        (g. 1910 m. gyv. Panevėžio r., Pakritižio k., mirė 1947 m.)
        Š-BB P 17209

LEKETAS Jonas, Liudo
        (g. 1895 m. gyv. Klaipėdos r., Gargžduose, mirė 1948 m.)
Š-BB 30052/3

LENARTAVIČIUS Pranas, Petro
        (g. 1909 m. gyv. Kaune, mirė 1945 m.)
        Š-BB 9559/3

LIPEIKA Alfonsas, Kosto
        (g. 1915 m. gyv. Vilniuje, mirė 1950m.)
        Š-BB 31542/3

LINARTAS Jurgis, Juozo
        (g. 1881 m. gyv. Kaune, mirė 1946 m.)

LUKOŠIUS Pranas, Antano
        (g. 1907m. gyv. Telšių r., Viešvėnų k., mirė 1950 m.)
        Š-BB 29817/3 Š-BB 31216/3

MACIJAUSKAS Pranas, Leono
       
(g. 1901 m., mirė 1948 m.)        Š-BB 47423/3

MALINAUSKAS Jurgis, Vinco
        (g. 1907gyv. Marijampolės r., Užgirių k., mirė 1945 m.)
        Š-BB P 18089

MALIŠAUSKAS Jonas, Mato
        (g. 1908 m. gyv. Kupiškio r., Daršiškių k., mirė)
        Š-BB 2730/3

MARMA Benediktas, Vinco
        (g. 1902 m. gyv. Šakių r., Nosiedų k., mirė 1950 m.)
        Š-BB 4587/3

MASALSKAS Pranas, Andriaus
        (g. 1903 m.
gyr. Kaišiadorių r., Šukiškių k., mirė 1951 m.)        Š-BB P 17104

MAŽEIKA Vaclovas, Karolio
        (g. 1906 m. gyv. Alytaus r., Kastriškių k., mirė 1945 m.)
        Š-BB 33987/3

MEDINIS Mykolas, Kosto
        (g. 1894 m. gyv. Zarasų r., Krakynės k., mirė 1947 m.)
        Š-BB 3369/3

MEDENECKAS Stasys, Juliaus
        (g. 1900 m. gyv. Rokiškio r., Meškinės k., mirė 1948 m.)
        Š-BB 5226/3

MEŠKAUSKAS Vladislovas, Anupro
        (g. 1893 m. gyv. Kėdainių r., Pališkių k., mirė 1945 m.)
        Š-BB 9398/3

MITUZAS Jonas, Juozo
        (g. 1912 m. gyv. Joniškyje, mirė 1953 m.)
        Š-BB 31476/3

MIŠKINIS Karolis, Jono
        (g. 1901 m. gyv. Anykščių r., Gudelių k., mirė 1954 m.)
        Š-BB 2407/3

NAREIKIS (Noreikis) Jonas, Krisiaus
                (g. 1903 m. gyv. Ignalinos r., Rupinskų k., mirė 1954 m.)
        Š-BB P 17095

NATKEVIČIUS Albinas, Juozo
        (g. 1911 m. gyv. Marijampolės r., Balsupių k., mirė 1947m.)
        Š-BB P 17290

NAVICKAS Jonas, Jono
        (g. 1913 m.
gyv. Telšiuose, mirė 1947 m.)        Š-BB 29108/3

NIPARAVIČIUS Jonas, Anupro
        (g. 1903 m. gyv. Radviliškio r., Mankiškių k., mirė 1946 m.)
        Š-BB P 15290

ORENTAS Vytautas Matas, Jono
        (g. 1912 m. gyv. Klaipėdoje, mirė 1947 m.)
        Š-BB P 20036

PAČEKAJUS Stasys, Kazio
        (g. 1907 m gyv. Biržų r., Meilūnų k., mirė 1946 m.)       
Š-BB 44776/3

PAPLAUSKAS Jonas, Jurgio
        (g. 1898 m. gyv. Kaune, mirė 1946 m.)
        Š-BB 27014/3

PEČIULIS Antanas, Antano
        (g. 1904 m. gyv. Anykščiuose, mirė 1947m.)
        Š-BB 2813/3

PETRAUSKAS Antanas, Juozo
        (g. 1895 m. gyv. Skuodo r., Satraminių k., mirė)
        Š-BB P 9849

PETRAUSKAS Kazys, Julijono
        (g. 1912m.gyv Plungės r., Žlibinų k., mirė 1946 m.)
        Š-BB 2362/3

PETRUSEVIČIUS Feliksas, Vinco
        (g. 1902 m. gyv. Ukmergės r., Reniūnų k., mirė 1954 m.)
        Š-BB 30637/3

PILKAUSKAS Antanas, Baltraus (g. 1911 m. gyv. Kaune, mirė 1954 m.)        Š-BB P 9610

PLAČENIS Grigalius, Juozo
        (g. 1894 m. gyv. Anykščių r., Bylėnų k., mirė 1949 m.)
        Š-BB P 17143

PLENTA Juozas, Jurgio
        (g. 1890 m. gyv. Širvintose, mirė 1946 m.)
        Š-BB 2823/3

POCIUS Pranas, Prano
        (g. 1885 m. gyv. Plungės r., Spraudžio k., mirė 1948 m.)
        Š-BB 29731/3

PUPŠYS Kostas, Jono
        (g. 1899 m. gyv. Plungės r. Plunkėnų k., mirė 1949 m.)
        Š-BB 29731/3

PURVINIS Juozas, Mykolo
        (g. 1906 m. gyv. Ignalinos r., Ligūnų k., mirė 1947 m.)
        Š-BB PI 1671

PUTINAS Vladas, Antano
        (g. 1912 m. gyv. Radviliškio r., Kemėrų k., mirė 1954 m.)
        Š-BB P 17092

PUZINAS Bronius, Antano
        (g. 1915 m. gyv. Panevėžio r., Ūtos k., mirė 1947 m.)
        Š-BB 22622/3

RAČIUS Juozas, Aleksandro
        (g. 1915 m. gyv. Skuodo r., Ylakiuose, mirė 1946 m.)
        Š-BB 34234/3

RADZEVIČIUS Vladas, Kazio
        (g. 1898 m. gyv. Lazdijų r., Petroškų k., mirė 1946 m.)
        Š-BB P 16337

RAIBYS (Reibys) Antanas, Silvestro
        (g. 1898 m. gyv. Šilutės r., Švėkšnoje, mirė 1945 m.)
        Š-BB 43966/3

RIBOKAS Antanas, Motiejaus
        (g. 1915 m. gyv. Akmenės r., Dirvonų k., mirė 1945 m.)
        Š-BB 33850/3

RIMKUS Petras, Prano
        (g. 1901 m. gyv. Telšiuose, mirė 1956 m.)
        Š-BB P 18261

RUIKA Stanislovas, Juozapo
        (g. 1884 m. gyv. Mažeikių r., Pocaičių k., mirė 1945 m.)
        Š-BB P 10510

RUTKAUSKAS Algirdas, Antano
        (g. 1922 m. gyv. Kauno r., Jiesios k., mirė 1952 m.)
        Š-BB 8902/3

RUTKAUSKAS (Rudkauskas) Kazys, Jurgio
        (g. 1919 m. gyv. Kauno r., Varnių k., mirė 1945 m.)
        Š-BB 9559/3

RULYS Vladas, Kosto
        (g. 1894 m. gyv. Panevėžio r., Birželių k., mirė 1948 m.)
        Š-BB 30019/3

SARGŪNAS Antanas, Prano
        (g.
1889 m. gyv. Panevėžyje, mirė 1948 m.)        Š-BB P 15033

SIMAŠKA Jonas, Jono
        (g. 1913 m. gyv. Anykščių r., Kavarske, mirė 1948 m.)
        Š-BB P 17396

SKINAIKIS Vincas, Vinco
        (g. 1904 m. gyv. Zarasų r., Šaltamalkių k., mirė 1952 m.)
        Š-BB 3052/3

SONGAILA Bronius, Dominyko
        (g. 1920 m. gyv. Plungės r. Eidininkų k., mirė 1954 m.)
        Š-BB 28329/3

STALAUSKAS Viktoras, Prano
        (g. 1907 m. gyv. Rokiškio r., Onuškyje, mirė 1954 m.)
        Š-BB P 19960

STANCELIS Vincas, Vinco
        (g. 1908 m. gyv. Šilalės r., Kaltinėnuose, mirė 1953 m.)
        Š-BB P 18788

STANEVIČIUS Stasys, Stasio
        (g. 1905 m. gyv. Joniškio r., Vaidminių k., mirė 1947 m.)
        Š-BB P 11702

STASĖNAS Stasys, Antano
        (g. 1911 m.
gyv. Kupiškio r., Jokšių k., mirė 1947 m.)        Š-BB 6020/3

STEPONAVIČIUS Vincas, Jono
        (g. 1909 m.
gyv. Marijampolėje, mirė 1954 m.)        Š-BB P 4927

STUNŽA Juozas, Antano
        (g. 1910 m. gyv. Zarasą r., Zelionkos k., mirė 1946 m.)
        Š-BB 28051/3

ŠARKA Vladas, Petro
        (g. 1912 m.
gyv. Ignalinos r., Dūkšte, mirė 1948 m.)        Š-BB P 11671

ŠERĖNAS Silvestras, Liudviko
        (g. 1902 m. gyv. Utenos r., Sėlos k., mirė 1950 m.)
        Š-BB 41607/3

ŠIAULYS Stanislovas, Stanislovo
        (g. 1896 m. gyv. Telšių r., Šašaičių k., mirė 1946 m.)
        Š-BB P 18261

ŠILGALIS Liudas, Kazio
        (g. 1913 m.
gyv. Skuodo r., Trūbakių k., mirė 1948 m.)        Š-BB 45864/3

ŠIPELIS Juozas, Petro
        (g.
1906 m. gyv. Pasvalio r., Mitkų k., mirė 1947 m.)        Š-BB 29946/3

ŠLAPELIS Stanislovas, Benedikto
        (g. 1889 m.
gyv. Rokiškyje, mirė 1949 m.)        Š-BB P 14828

ŠLEKTAVIČIUS Kazimieras, Jono
        (g. 1911 m. gyv. Kaune, mirė 1947 m.)
        Š-BB P 11068

ŠOBLIS Petras, Mykolo
        (g. 1912 m.
gyv. Joniškio r., Treigių k., mirė 1953 m.)        Š-BB 40905/3

ŠPOKAS Antanas, Prano
        (g. 1900 m.
gyv. Jonavoje, mirė 1957 m.)        Š-BB 22346/3

ŠVAGŽDYS Povilas, Anupro
        (g. 1903 m. gyv. Radviliškio r. Mankiškių k., mirė 1949 m.)
        Š-BB 22888/3

ŠVALKUS Jonas, Kazimiero
        (g. 1914 m.
gyv. Švenčionių r., Dotenėnų k., mirė 1946 m).         Š-BB 3165/3

ŠVEDAS Petras, Augusto
        (g. 1906 m. gyv. Šilutės r., Eisraviškių k., mirė 1949 m.)       
Š-BB P 17548

ŠVITRA Kazimieras, Prano
        (g. 1912 m. gyv. Širvintose, mirė 1945 m.)
        Š-BB 34305/3

TARVYDAS Juozas, Benedikto
        (g. 1906 m.
gyv. Utenos r., Užpaliuose, mirė 1947 m.)        Š-BB P 19386

TEREBEIZA Jeronimas, Kazimiero
        (g.
1902 m. gyv. Radviliškio r., Augmenų k., mirė 1946 m.)        Š-BB 37798/3

TILMAŠAUSKAS Vladislovas, Adomo
        (g. 1901 m.
gyv. Plungės r., Žemaičių Kalvarijoje, mirė 1947 m.)        Š-BB 31011/3

TRUMPIS Juozas, Juozo
        (g. 1909 m. gyv. Radviliškyje, mirė 1946 m.)
        Š-BB 22295/3

TULICKAS Juozas, Antano
        (g. 1897m. gyv. Marijampolės r., Bankavos k., mirė 1951 m.)
        Š-BB 3244/3

TUZINAS Stasys, Juozo
        (g. 1901 m. gyv. Šiaulių r., Juškaičių k., mirė 1947m.)
        Š-BB 29056/3

ULECKAS Baltramiejus (Baltrus), Mato
        (g. 1902 m.
gyv. Pasvalio r., Dagių k., mirė 1956 m.)        Š-BB 11986/3

UMBRASAS Petras, Antano
        (g. 1901 m. gyv. Zarasų r., Pašvintės k., mirė, 1950 m.)
        Š-BB 36072/3

UNTAS Tonis, Tonio
        (g. 1888 m.
gyv. Šiauliuose, mirė 1950 m. )        Š-BB 22407/3

URBONAS Jonas, Antano
        (g. 1892m.
gyv. Plungėsr., Molupių k., mirė 1946 m.)        Š-BB 29965/3

URNIEŽIUS Vincas, Vinco
        (g. 1881 m. gyv. Kelmės r., Orkių k., mirė 1945 m.)
        Š-BB 44778/3

VAICEKAUSKAS Pranas, Prano
        (g. 1910 m. gyv. Radviliškyje, mirė 1954 m.)
        Š-BB 22295/3

VAIČIŪNAS Felicijonas, Antano
        (g. 1900 m. gyv. Tauragės r., Skaudvilėje, mirė 1945 m.)
        Š-BB 31406/3

VAIKUTIS Albinas, Kazio
        (g. 1907 m., mirė 1951 m.)    Š-BB 8604/3

VAIŠIS Juozas, Kazimiero
        (g. 1906 m. gyv. Telšiuose, mirė 1947m.)
        Š-BB 9836/3

VAITKEVIČIUS Jonas, Juozo
        (g. 1909 m.
gyv. Pakruojo r., Raudonpamūšio k., mirė 1951 m.) Š-BB P 20109

VALIUKAS Antanas, Antano
        (g.
1910 m. gyv. Joniškio r., Buivydžių k., mirė 1952m.)        Š-BB 16054/3

VALIUKEVIČIUS Andrius, Juozo
        (g. 1896 m. gyv. Vilkaviškio r., Balčiūnų k., mirė 1948 m.)
        Š-BB P 17753

VAŠKEVIČIUS Vaclovas, Petro
        (g. 1896 m. gyv. Kauno r., Andruškonių k., mirė 1947 m.)
        Š-BB P 16980

VEITAS Danielius, Alekso
        (g. 1915 m.
gyv. Skuodo r., Kubiliškės k., mirė 1945 m.)        Š-BB 34082/3

VELIČKA Gasparas, Gasparo
        (g.
1909 m. gyv. Jurbarko r., Veliuonoje, mirė 1949 m.)        Š-BB 34255/3

VELYKIS Stanislovas, Adomo
        (g. 1902 m.
gyv. Panevėžio r., Vilkelių k., mirė 1952 m.)        Š-BB P 17082

VENCKUS Pranas, Prano
        (g. 1911 m. gyv. Telšių r., Varniuose, mirė 1953 m.)
        Š-BB 12118/3

VEPŠTAS Juozas, Tadeušo
        (g. 1897 m. gyv. Panevėžio r., Berčiūnų k., mirė 1948 m.)
        Š-BB 2789/3

VILKAUSKAS Juozas, Antano
        (g. 1914 m. gyv. Kaune, mirė 1945 m.)
        Š-BB 9559/3

VILKEVIČIUS Antanas, Jurgio
        (g. 1895 m. gyv. Kaune, mirė 1953 m.)
        Š-BB 9559/3

VILUTIS Aleksandras, Rapolo
        (g. 1906 m. gyv. Anykščių r., Butėnų k., mirė 1947m.)
        Š-BB P 19915

VOLKAS Adamas, Kazimiero
        (g. 1906 m. gyv. Ignalinos r., Dūkšte, mirė 1955 m.)
        Š-BB 22407/3

ZAKARAUSKAS Jonas, Adomo
        (g. 1899 m. gyv. Anykščių r., Jakūnų k., mirė 1953 m.)
        Š-BB 21218/3

ZAKRYS Albinas, Kazio
        (g. 1907m. gyv. Biržų r., Drąseikių k., mirė 1953 m.)
        Š-BB 42822/3

ZAREMBA Jonas, Jono
        (g. 1903 m. gyv. Biržų r. Ąžuolytėsk., mirė 1947 m.)
        Š-BB P 20109

ZAREMBA Jonas, Juozo
        (g. 1908 m.
gyv. Pasvalio r., Krinčine, mirė 1952 m.)        Š-BB 10898/3

ZINKEVICIUS Adomas, Kazio
        (g. 1901 m. gyv. Pakruojyje, mirė 1945 m.)
        Š-BB 2456/3

ŽALYS Juozas, Jono
        (g. 1905 m. gyv. Kauno r., Garliavoje, mirė 1951 m.)
        Š-BB 9541/3

ŽARYS Pranas, Juozo
        (g. 1904 m.
gyv. Kelmės r., Želvių k., mirė 1948 m.)        Š-BB 8111/3

ŽOROMSKAS Antanas, Igno
        (g. 1892 m.
gyv. Kėdainių r., Krakėse, mirė)        Š-BB 6426/3

ŽUKAUSKAS Antanas, Domo
        (g. 1918 m.
gyv. Akmenės r., Sprogiškės k., mirė 1954 m.)        Š-BB 45001/3

ŽUKAUSKAS Domas, Domo
        (g. 1911 m. gyv. Akmenės r., Viekšniuose, mirė 1945 m.)
        Š-BB

ŽUKAUSKAS Stasys, Petro
        (g. 1905 m. gyv. Plungės r., Rietave, mirė 1946 m.)
        Š-BB 31463/3

ŽVINGLYS Kazys, Prano
        (g. 1910 m. gyv. Skuodo r., Notėnų k., mirė 1948 m.)
        Š-BB 6988/3

ŽVIRBLIS Domininkas, Ignasiaus
        (g. 1907m.
gyv. Anykščių r., Šventupio k., mirė 1947 m.)         Š-BB 2786/3

NEŽINOMŲ SUKILĖLIŲ (PARTIZANŲ),
ŽUVUSIŲ 1941 m. BIRŽELIO SUKILIME,
PALAIDOJIMO VIETOVIŲ

SĄRAŠAS

Sąrašą sudarė Valdas STRIUŽAS

Nežinomi 2 sukilėliai, palaidoti Kauno kapinėse              Š-l, L. 3; Š-3, L. 5

Nežinomi 3 sukilėliai, palaidoti Obelių kapinėse    Š-1, L. 4, punktas 5.2

Nežinomi 4 sukilėliai, palaidoti Pabradės kapinėse    Š-l, L. 4, punktas 7.2; Š-50

Nežinomi 7 sukilėliai, palaidoti Joniškio (Molėtų r.) kapinėse    Š-18; Š-20; Š-22; Š-23; Š-50

Nežinomas sukilėlis, palaidotas Uosininkų (Vilniaus r.) kapinėse    Š-30, L. 2

Nežinomas sukilėlis, palaidotas Nemėžio (Vilniaus r.) kapinėse    Š-30, L. 2

Nežinomi 2 sukilėliai, palaidoti Rasų (Vilniaus r.) kapinėse    Š-24; Š-30

Nežinomi 2 sukilėliai, žuvę Vilniuje. Kapai nežinomi          Š-30, L. 2

Nežinomi 7 sukilėliai, palaidoti Rasų (Vilniaus r.) kapinėse    Š-24

Nežinomų 14 sukilėlių, palaidotų Alytaus kapinėse     Š-34; Š-50

Nežinomas sukilėlis palaidotas Miežionių (Švenčionių r.) kapinėse    Š-50

Nežinomi 2 sukilėliai, palaidoti Švenčionių kapinėse    Š-50

Nežinomi 3 sukilėliai, palaidoti Kursevičių (Pastovių r., Gudija) kapinėse    Š-50

Nežinomų 19 sukilėlių, palaidotų Noricos (Pastovių r., Gudija) kapinėse    Š-50

Nežinomas sukilėlis, palaidotas Konstantinovo (Gilučio r., Gudija) kapinėse    Š-50

Nežinomas sukilėlis, nužudytas Smurgainyse (Gudija)   Š-50

Nežinomas sukilėlis, žuvęs Narbutovičiznos k. (prie Salų, Gudija)    Š-50

Nežinomas sukilėlis, žuvęs Daukšiškių k. (prie Salų, Gudija)    Š-50

Nežinomų 14 sukilėlių, žuvusių netoli Vitebsko (Gudija)    Š-50

Nežinomų 12 sukilėlių, palaidotų Alytaus kapinėse    Š-50

Nežinomas sukilėlis, palaidotas Ąžuolijos (Trakų r.) kapinėse    Š-50

Nežinomas sukilėlis, palaidotas Antakalnio (Trakų r.) kapinėse    Š-50

Nežinomi 4 sukilėliai, palaidoti Ulkiškių (Trakų r.) kapinėse    Š-50

Nežinomi 4 sukilėliai, žuvę ir palaidoti Valkininkų miške    Š-50

Nežinomas sukilėlis, žuvęs Čebotariuose (Varėnos r.)       Š-50

Nežinomi 35 sukilėliai, vokiečių sušaudyti 1941.06.23, palaidoti Alytaus ir Rubonių kapinėse              Š-15, p. 92

Nežinomų 15 sukilėlių, vokiečių sušaudytų Verstaminų k.(Lazdijų r.)    Š-15, p. 92

Iš viso: 159 nežinomų sukilėlių palaidojimo vietos.

SUTRUMPINIMAI IR SANTRUMPOS

Ap.

apyrašas

B.

byla

BB.

baudžiamoji byla

E

fondas

j.Itn.

jaunesnysis leitenantas

j. psk.

jaunesnysis puskarininkis

kpt.

kapitonas

L

lapas

ltn.

leitenantas

LCVA

Lietuvos centrinis valstybinis archyvas

LGGRTC

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

LYA

Lietuvos ypatingasis archyvas

LK

Lietuvos kariuomenė

LVOA

Lietuvos visuomeninių organizacijų archyvas

mjr.

majoras

MACB

Mokslų akademijos centrinė biblioteka

psk.

puskarininkis

p.

puslapis

POLR

1941-1942 metų policijos raportų rinkinys

Š

šaltinis

Š-43, 42-02-05

Šaltinio numeris, jo (periodinio leidinio) išleidimo metai, mėnuo ir diena

ŠALTINIAI

Š-l    LGGRTC 1999 12 27 raštas Nr. 32-13-657

Š-2   LGGRTC papildomas sąrašas „1941 m. sukilėliai"

Š-3   P. Naručio liudijantis pareiškimas

Š-4   LCVA F. R-635. Ap. 1, B. 1

Š-5   LCVA F. R-1106. Ap. 1, B. 63

Š-6   LCVA F. R-l 106. Ap. 2, B. 18

Š-7   LCVA F. 378. Ap. 5, B. 4310

Š-8   LVO F. 1771. Ap. 5, B. 130

Š-9   LVO F. 3377. Ap. 55, B. 262

Š-10  MACB RS F. 222-1751

Š-11  MACB RS F. 222-1755

Š-12  MACB RS F. 222-1765

Š-13  MACB RS F. 222-1757

Š-14  „Sukilimas 1941 m. birželio mėn. 22-28 d.“ I d., 1995 m.

Š-15    A. Gražiūnas „Lietuva dviejų okupacijų replėse 1940-1944 m.“

Š-16  A. Bubnys „Vokiečių okupuota Lietuva 1941-1944 m.“

ŠŠ-17     „Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė". V., 1993

Š-18    S. Raštikis „Lietuvos kariuomenės tragedija". Lietuvių archyvai.
                        Kaunas. T. 2, p. 224-226,1942 m.

Š-19  „Daugyvenės kraštas", 1998 m.

Š-20  Joniškio (Molėtų r.) Bažnyčios Archyvas „Mirties metrikų knyga 1941 m."

Š-21  LYA. Byla Nr. 34229

Š-22  „Naujoji Lietuva". 1941 1108, Nr. 113

Š-23  „Karys". 1942 06 20, Nr. 26

Š-24  „Lietuvos aidas". 1991 06 22, Nr. 122

Š-25  „Voruta". 2000 09 08, Nr. 17

Š-26  „Lietuvos aidas". 2001 12 18, Nr. 291

Š-27  LCMA. raštas 1996 01 05, Nr. G-4627

Š-28  „Vienybė" (Akmenės r.) 1988 12 01, Nr. 193

Š-29  „Šiaulių kraštas". 1991 06 21

Š-30  Žinomi žuvę Vilniuje 1941 m., LGGRTC

Š-31  Vl. Dambrausko 2002 04 16 pranešimas

Š-32     Juozas Prunskis „Lietuva bolševikų okupacijoje“ II d., Čikaga, 1979

Š-33 „Tremtinys". 2002, Nr. 32(510)

Š-34 V. Striužo sudarytas žuvusių sukilėlių sąrašas su nuorodomis (2001-2002)

ŠŠ-35 „Trimitas". 2002/9, p. 34 Š-36 „Trimitas". 2002/9, p. 35

Š-37 V. Brandišauskas „1941 m. birželio sukilimas" (Dokumentų rinkinys), Vilnius, 2000

Š-38 Utenos Kraštotyros muziejaus medžiaga apie 1941 m. birželio mėn. žuvusius sukilėlius Utenos apskrityje.
        Utenos kraštotyros muziejaus archyvas

Š-39 Kupiškiečiai sušaudyti Panevėžyje prie cukraus fabriko.
        Panevėžio kraštotyros muziejaus archyvas

Š-40 Alytaus apskrityje žuvę 1941 m. birželio sukilėliai LCVA. F. R-1436, Ap.-l, B.-27, L.-58-59

Š-41 „Utenos krašto enciklopedija". Vilnius, 2001

Š-42 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių palaidojimai Šiaulių apskrityje.
        Šiaulių kraštotyros muziejaus archyvas

Š-43 „Savitarpio pagalbos žinios". 1942 ir 1944 m. atskiri egzemplioriai

Š-44 „Išlaisvintas Panevėžietis". 1941 m. atskiri egzemplioriai

Š-45 „Lietuvos Raudonasis Kryžius". 194110 16, Nr. 9

Š-46 „Panevėžio apygardos balsas". 1942 09 26, Nr. 35

Š-47 Antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, 1941 m. birželio mėn. 25 d. nužudytų Rainiuose, kuriems pagal LGGRTC 2002 10 09, 2002 10 30 ir 2003 02 05 protokolus pripažintas Laisvės kovų dalyvių statusas, sąrašai

Š-48 LYA 2002 05 03 pažymėjimas apie žuvimą, Nr. 1955-V

Š-49 „Tremtinys". 2001 m., Nr. 24(454)

Š-50 Valdas Striužas „1941 m. birželio sukilimas Pietryčių Lietuvoje" (surinkta archyvinė medžiaga)

Š-51 Algimantas Liekis „LKP agonijos kronika" II d., Vilnius, 1996.

Š-52 „Voruta" 2000 10 14, Nr. 37-38, p. 5

Š-53 LYA 2004 09 21 pažymėjimas, Nr. S3-3793

Š-54 Alytaus m. Kultūros paveldo išsaugojimo programa „Juos prisimena laisva Lietuva"

Š-55 LGGRTC „Rainių tragedija". Vilnius, 2000.

ŠŠ-56 Lietuvos 1941 metų birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos surinkta archyvinė medžiaga.

MES KOVOJOME IR ŽUVOME,
KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVA

Lietuvos 1941 m. birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjunga.
Sudarytojai Algimantas Biliūnas ir Alfonsas Žaldokas
Redaktorius Jonas Algirdas Antanaitis
Viršelio dailininkė Vilija Zaborskieuė
Dizainerė Vaiva Šimouieuė
2005 08 23 Užsakymas GL-583. Tiražas 500 egz.
Spausdino Krašto apsaugos ministerijos    
Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba,
Totorių g. 25/3, LT-01121 Vilnius ’