Žibuoklės jau pražydo,
Vėl puošiasi miškai.
Varnėnai jau parskrido,
Tik Tu nesugrįžai.

Jau daug pavasarėlių
Ir daugelis praeis.
O kas pramins takeli,
O kas tave pakels?

Žinau, kad tu negrįši
Oi, niekad niekada
Tau atnešiau žibuoklę
Padėsiu čia šalia.

Tos mėlynos žibuoklės —
Tai mėlynas Dangus,
Tu gelbėjai Tėvynę
Tu — Lietuvos sūnus.

Istorijos klastojimas apie socialistinę revoliuciją Lietuvoje, apie savo valios išreiškimą įstojant į TSRS, savomis rankomis atnešant laisvę prie Kremliaus sienos, pasibaigė, Tiesa sugrįžo. Išvadavimas tapo okupacija.

Šiandien net ir kolaborantai priversti pripažinti tai, kas aišku visam pasauliui, kad didieji Europos tautų makleriai J. Stalinas ir A. Hitleris žaidė tautų likimais, mainydami ir parduodami pypke braižė naujus žemėlapius, o tiesai nuslėpti, tautoms mulkinti, išlaikyti jas paklusnias, pavergimą paversti išvadavimu buvo sukurta didžiulė propagandos ir melo industrija.

Tokia musų tautos dalia, kad ji, įsikūrusi prie Baltijos krantų, nuolat kovėsi dėl savo egzistencijos. Dažniausiai mūsų kardai kryžiavosi su slavais, ypač nuo 16 amžiaus su sustiprėjusią Rusijos valstybe. Mus ištiko nesėkmė — netekome savo valstybės. Lietuvos vardas išnyko pasaulio žemėlapyje. Tačiau laisvės ir savos valstybės troškimas liko gyvas. Jis nuolat spontaniškai prasiverždavo ir būdavo žiauriai numalšinamas. Jei 19 a. pastangos išsilaisvinti Kėdainių krašte paliko naujas kapines Paberžėje, Šventybrastyje, Mantviliškyje, tai 20 a. ne tik pačiame Kėdainių mieste, bet ir kiekviename bažnytkaimyje. Šios grumtynės buvo pačios kruviniausios. Per daug atėjūnai tarp musų rado kolaborantų. Jei 19 a. okupantų interesai nebuvo užmaskuoti, tai 20 a. jie atvyko apsikaišę ideologinėmis plunksnomis, kurios įgalino mūsų tautą skaldyti ir valdyti. Pakirstos moralės tautiečiams atrodė patrauklus pavydą atpalaiduojantis lozungas iš turtingųjų atimti ir padalinti. Todėl okupantai lengvai rado padėjėjų, kurie padėjo represuoti savuosius arba suko svetimą propagandos šarmanką, džiūgavo. Jie nepajėgė suvokti, kad tautą, kuri džiaugiasi okupacija, savo vergove, istorija vertina kaip išsigimusią, debilią tautą, praradusią savo atmintį. Kas iš to, kad stribai kalbėjo lietuviškai, jie spjaudė į tautos relikviją. Nuo seno pripažinta, kad vergas ne tas, kuris sukaustytas grandinėmis, o tas, kuris bučiuoja grandines. Tačiau daugumos įgimtas protas suvokė tiesą, atpažino šėtoną išsivoliojusi angelo plunksnomis. Okupavus kraštą, vieni priešinosi pasyviai, rodydami nepaklusnumą okupantams, o pats geriausias tautos genofondas pasuko šlovingos kovos keliu. Pakeitę žagrę į šautuvą, nepakluso prievartai, neprašė pasigailėti, nesižemino. Išduoti Vakarų valstybinių, be niekieno pagalbos pasirinko dešimties metų grumtynes už tautos egzistenciją. Jie okupantams buvo pavojingiausi, nes ne tik juos demaskavo, nukreipė ginklą prieš juos, bet palaikė gyvąją tautos dvasią, ir viltį. Okupantai prieš juos sutelkė visą represinį aparatą, visą išmonę, zoologinį pyktį ir kerštą. Juos visaip juodino, šmeižė, vadino banditais, o žuvusius, priešingai civilizuotų tautų papročiams, nelaidojo kapinėse, o suslėpė šabakštynuose, žvyrduobėse, kad neliktų kovos pėdsakų apie tautos pasipriešinimą. Josvainiuose, Pagiriuose ant žuvusių kaulų pastatyti gyvenamieji namai. Iki šiol nepavyko rasti žuvusiųjų Krakėse. Kėdainiuose statant Nevėžio užtvanką žvyrduobėse žuvusiųjų kauiai buldozeriu suplakti. Tik po keletą atrasta Survilišky je, Sėtoje, Dotnuvoje, Gudžiūnuose ir perlaidota. Dar po kiek metų prasivers žemė ir iškels į paviršių šventvagiško melo, enkavedistų smurto, saugumiečių neapykantos žuvusiųjų kaulus. Prie Pernaravos, netoli sankryžos, po asfaltu guli Lietuvos kariuomenės puskarininkis Mykolas Masalskis (paieškos apvylė) kartu su dviem nežinomais, Paliepių miške po samanų patalais našlaitis, samdinys Stasys Gražulis, Būdų miške Leonas, slapyvardis ,,Žemaitis“ (pavardė nežinoma), iš Rokiškio krašto atkeliavęs, kovos draugų palaidotas. Pagiriuose, prie Rudekšnos upelio, po gyvenamojo namo pamatais, bėgantis nuo tremties nušautas Petras Radzevičius, Clnkiškio sankryžoje po asfaltu kulkosvaidininkas Benadas Džiaugys iš Beinaičių kaimo. O kur kiti? Nežinia net kokiam pakraštyje. Ieškojo jų savieji, bijodami, naktimis tiesdami rankas į tamsą. Ieško ir dabar, kur sustoti, nusilenkti, priklaupti. Bet deja! Tik atklydęs vėjas jų jaunystę, jaunystės juoką apraudos.

Į savo gimtus namus nebegrįžo, bet pamažu grįžta į kaimus ir miestelius mūsų laukų granite jų vardai, kurie byloja apie mūsų isteriją, apie tautos troškimą būti laisva. Kiekvienas kovotojas, kiekviena genocido auka turi savo vietą mūsų tautos istorijoje ir pažymėti atminimo ženklu.

Žiūrėdami nuo laiko pageltusias nuotraukas, kurios atveria mūsų istoriją, atskirų žmonių likimus, matome ne tik praeitį, bet kartu ir nūdieną, matome ir mūsų ateities stiprybės šaknis. Šios nuotraukos -iššūkis pasauliui, apie mūsų prigimtinę teisę gyventi, įrodymas, kad mes buvome, esame ir būsime. Žvelgiant jiems į akis mus skatina atlikti išpažintį ir atgailą už mūsų suluošintos tautinės sąmonės klystkelius, pasverti jų ir savo indėlį tautai.

Okupacijos pradžioje Kėdainių krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, pasipriešinimo būriai buvo gausūs -po kelis šimtus. Tačiau kautis prieš neribotus rezervus turinčią okupacinę armiją buvo neįmanoma ir pereita prie kitos partizaninės taktikos - mažų būrių, kurie buvo sujungti į rinktines, o pastarosios į apygardas. Apygardos kaip organizaciniai vienetai apimdavo net po kelias apskritis. Per Kėdainių krašto vidurį ėjo riba — vakarinė dalis priklausė Prisikėlimo apygardai, o rytinė — Vilties apygardai.

Sena žmonijos išmintis moko, kad žmonės, nežinantieji savo istorijos, visada lieka vaikais. Tą patvirtina ir mūsų himno žodžiai ,,Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia". Bet šiandien ar daug kas iš Kėdainių krašto žmonių žino apie pirmąsias laimėtas kautynes su rusų kariuomenės įgula 1944 m. gruodžio 16 d. Paliepių miške, prie Venslauskų sodybos, apie kautynes su stribais Plinkaigalio kaime, kur buvo paimta į nelaisvę septyni stribai, taip pat apie sumuštus Pagirių stribus prie Vaiškonių kaimo, kur tarybų valdžia jų atminimui pastatė paminklą. Kas žinoma apie aršias kautynes su keliasdešimt kartų gausesniu priešu ir kitas nesėkmes?

Ar žinome šalia mūsų esančius, po devynis metus ginklą išlaikiusius, sužeistus, paimtus į nelaisvę arba provokatorių išduotus Vladą Dargužį. Petrą Palinauską, Vladą Mataitį. Algį Stankūną ir kitus, atkentėjusius po 15 m. lageriuose. Seniai nutilo šūviai pamiškėse. Užaugo nauja karta. Kai žemę gaubia sutema, visi ilsisi, tik jie nesumerkia aklų: pasilikusios smulkios skeveldros ir peršąlę sąnariai prabunda ir atsiima savo. Prisiminti žuvusius ar per stebuklą išlikusius reikia ne dėl jų pačių, o dėl jaunosios kartos, kuri nežino laisvės kainos. Prieš juos turėtų nukelti kepurę kiekvienas mokinukas ir palydėti kupinu pagarbos virpesiu. Tik tuomet nemeluojant galima prognozuoti tautos ateiti, jos likimą. Kas aukosis už Tėvynę, jei aukos užmirštos. Jei jos netampa savimonės varomąja jėga. Jei ant tautos aukuro nebėra aukų, tauta atsiduria ties išnykimo anga. Kolaborantai ir kiti aplaukėję tautiečiai, menkindami partizanų pasiaukojimą, perša nuomonę, lygindami partizanų ir stribų elgesį, tvirtindami, kad „geri“ buvo vieni ir kiti. Jie nenori suprasti, kad partizanai ėjo į mišką nenorėdami vykdyti okupantų valios, nukreipė ginklą prieš tuos, kurie naikino jų sodybas, o stribai išėjo talkininkauti okupantams, ginti jų interesus prieš savo brolius, vadovaujami viršininkų rusų su žvaigždėtomis kepurėmis. Jei stribai gyvendavo palyginti gan normalų gyvenimą miesteliuose, tai partizanų mirties grėsmė nesitraukė nė akimirkai. Žiemą prišalusiais autais miega pasiklojęs šakų arba įlindęs į bunkeri, senai nesiprausęs, ėdamas gyvių ir encefalitinių erkių. Ar valgęs, ar nevalgęs, o apsupties metu net po kelias dienas lindėjęs be lašo vandens. Tegu pabando šiltai sėdėjęs pašnekovas pagyvenu tokiomis sąlygomis ir tuomet juos teisti ir kalbėti apie humanizmą. Nežiūrint žiaurių sąlygų atsakomybė už netinkamą elgesį su gyventojais buvo be nuolaidų. Vladas Mataitis mena, kaip būrio vadas Bronius Karbočius „Bitė'' skaitė Vincui Rabačiauskui už jo netinkamą elgesį karo lauko teismo mirties nuosprendį ir sudėjęs į buteli užkasė po ąžuolo šaknimis.

Nūdiena nėra džiuginanti. Valdžios aparate yra daug asmenų, kurie, okupacijai užsitęsus, surišo savo likimą su okupacine partija motinėle, aptaškyta lietuvių tautos krauju. Žodžiais jie remia nepriklausomybę, bet ne visi nuoširdūs, savikritiški ir ne visi atsisuka į tuos, kurie guli po juoda žeme. Jei likimas mums primestų dar vieną okupaciją, ar iš tokių tautiečių atsirastų, kurie išeitų į mišką, jeigu jie neateina nusilenkti žuvusiems miškiniams, nereiškia pagarbos.

Valstybė atstatyta, bet žinių rinkimas apie žūtį dėl jos atstatymo valstybinėms struktūroms, apmokamiems žmonėms nepavestas. Tą darbą atlieka patriotinės organizacijos ir savo iniciatyva atskiri asmenys; St. Nekrašas, J. Raila, St. Sereikis, T. Balsevičienė, J. Banys, C. Meškienė, D. Podėnienė, V.Smitrius ir kiti. Toks darbas be valstybės sudarytos sistemos negali neturėti spragų.

Kiekviena civilizuota tauta, nelaimei ar užpuolimui pasibaigus, skaičiuoja žuvusius, sužeistus, dingusius be žinios, ištremtus, mirusius priešo kalėjimuose. Daug mūsų tauta matė karų, sukilimų. Matė badą ir marą, bet tiek daug kapinių be kryžių dar nematė. Tautiečių šventa pareiga žuvusius už valstybės atstatymą išaiškinti, nežinia kur suslėptus atrasti, perlaidoti, pagerbti. Tai ne vien fizinis palaikų pernešimas, o tautos sugrįžimas iš dvasinės tremties, nešantis didžiulį patriotinį krūvį savimonei busti, savigarbai ugdyti.

Žuvusieji— išimtinai lietuviai ir daugiausiai ūkininkų vaikai. Tik vienas pavarde Kaček Jan, kurio kilimo vieta nenustatyta, spėjama galėjo būti gudas arba lenkas. Paliepių miške 1944 m. pabaigoje buvo keli vokiečiai, kurie kovėsi kartu su lietuviais gruodžio 16 d. Jų likimas nežinomas, ar jie žuvo ar pasitraukė į vakarus. Dėl suprantamų priežasčių rusų tautybės žuvusių kol kas nenustatyta nė vieno. Jie buvo daugiausiai partorgai, komsorgai, stribai, vertėjai, tarnautojai, dalis — neutralūs.

Per visą okupacijos laiką kiekvienam doram lietuviui skendo į neviltį juoda skausminga mintis, kad propagandos ir gyvenimo būdo nudvasinti, suluošinti žmonės neprisimins, o daugelis net ir nežinos, kokia kraujo upė tekėjo per mūsų žemę. Nežinos, kad Lietuvos partizanai nuolatinėje įtampoje, nė akimirkos neatsitraukdami nepasidavė ir žuvo nuo daug kartų gausesnio priešo. Nežinos, kaip elgėsi su žuvusiais, kad juos suslėpė, įmetė tartum akmenis į jūrą, kad niekada neiškiltų jų atminimas į dienos šviesą ir teisingumo šauksmas neprasiskverbtų.

Partinė nomenklatūra maudysis, lėbaus pirtyse, mėgausis gyvenimu, kiti bėgios po parduotuves, stumdysis eilėse, ginčysis dėl materialinių vertybių ir niekniekių, ir niekas neužsimins apie nelaiminguosius, gulinčius šabakštynuose i po asfaltu; po pastatais, namais, ar parkų takais tartum niekur nieko nebūtų atsitikę. O atsitiko labai daug ir tikro.

Tūkstančiai miškuose ant sniego ir bunkeriuose tartum vandens ištroškę briedžiai laukė laisvės ir pagalbos iš Vakarų ir nesulaukė. Kaip atlyginti už jų išniekinimą, padarytą skriaudą — atimtą vienintelį ir vieną kartą duotą gyvenimą, į jų nebylų šauksmą atsiliepiant nors mažumėlę; grąžinant skolą, mes galim tik išaiškinti žuvusiųjų vardus, atsekti jų paskutines sustojimo vietas, pripažinti, kad tautos istorijoje savo mirtimi tapo nemirtingais. Mūsų likusių pareiga surinkti visas motinų ir seserų ašaras, sudėti į tautos skrynias ir saugoti, nes to nerasime jokiuose archyvuose, o be to tautos istorija bus nepilna ir netikra. To kolaborantai ir norėtų. Kokiuose archyvuose rasime, kad išėjo ir negrįžo trys broliai Kriūnai iš Pliupų kaimo, Kavaliauskas Vladas su dviem sūnumis iš Vozbučių kaimo, trys broliai Brazauskai iš Šilainėlių kaimo, keturi broliai Gaižauskai iš Nedervos kaimo, keturi broliai Matkai iš Vaitiekūnų kaimo, keturi broliai Mingailai ir sesuo iŠ Lekėčių kaimo, keturi broliai Barkauskai iš Pajokališklų kaimo, penki broliai Motiekaičiai iš Vabalių kaimo. Nereikia lakias vaizduotės suprasti, kokiomis, spalvomis klostėsi pasaulis žuvusiųjų motinoms iki paskutinio jų atodūsio.

Pagrindinis informacijos šaltinis apie žuvusius — pagyvenusių žmonių lūpos. Tačiau šis šaltinis nuolat senka, nes pagyvenę žmonės nusineša į kapus po dalelę mūsų istorijos. Kiekviena prarasta diena skurdina mūsų istoriją. Esame jau pasimokę iš 1863 m. sukilimo — vadus, žymesnius žmones, kovotojus žinome, o kur eiliniai dalgininkai. Kiek paminklų jiems yra? Kokie vardai ir pavardės 60 eilinių paprastų kaimo sermėgių, kurių kaulai ilsisi Šventybrastyje, bendrame kape, Mantvyliškyje. Iš kokių kaimų tie didvyriai išėjo, iš savo šiltų dūminių gryčių su dalgiais kautis prieš kazokus? Niekas nežino.

Nelengva visų žuvusiųjų vardus išsiaiškinti. Kaip taisyklė — trėmė partizanų šeimas. Vaikai žuvo Lietuvoje, tėvai mirė tremtyje, geologinio medžio šaka visa nulaužta, kaimas išnykęs ir paklausti nebėra ko. Vien Kėdainių rajone (ne apskrities ribose) 75 kaimų likę tik pavadinimai. Daugelyje kaimų likę tik po vieną, dvi šeimas, likę jauni žmonės, paklausti nėra ko.

Dar sunkiau surinkti žinias, klek į mišką iš paties Kėdainių miesto išėjo žmonių. Miesto žmonių tarpusavio ryšiai silpsta ir vienas apie kitą nežino. Sunku nustatyti, kiek žuvo atvykusių iš kitų vietų, kurie, vengdami atpažinimo, gelbėdami savo šeimas, pasitraukė toliau nuo savo namų.

Jei Kėdainių rajono ribose pagal sąrašus tiksliai nustatytą 2890 tremtinių, tai žuvusių kol kas nustatyta kiek daugiau kaip šeši šimtai. Jų skaičius auga. Jei Lietuvoje žuvo 25000. tai apskrities vidurkis turėtų būti apie tūkstantį.

Jų sudėtos aukos nenuėjo veltui. Jie ilgą laiką kontroliavo kaimo teritoriją ir kolonistai bijojo apsigyventi tuščiose ištremtųjų sodybose. Ne veltui generalgubernatorius Lietuvai Suslovas siuto ir reikalavo kuo greičiau baigti kovą su banditais.

Jų aukos — tautos gyvybės šaltinis, tautinio auklėjimo duona, maitinanti gimtosios žemės šventumo jausmą. Jų kauburėliai ir skausmo kalneliai mena, kad jie pernešė pačią sunkiausią kovos už laisvę naštą — už nepriklausomybę rašėsi savo krauju. Čia susikaupti apie heroišką, klystančią ir žūstančią Rezistenciją neateina tik tas. kuris negerbia nei žūties, nei paties gyvenimo, už kurį jie žuvo,

Skaudžiausia, kad kvapą gniaužiančių skriaudų pridaryta, kalbančių ta pačia kalba. Judas, gimęs krikščionybės prieaušry, nemirė. Bet nubaustų nėra. Tokia nuostata klaidina, luošina tautą, kad leistina išdavinėti, skriausti savuosius be atsakomybės be pasmerkimo. Juk pasaulio tautos paminklų judams nestato. Jų vieta — istorijos šiukšlyne. Pagal tai. kaip okupantams padėjo savuosius skriausti ar klaidinti, anksčiau ar vėliau turi būti teisinis ar moralinis įvertinimas. atgalia, katarsis. Nėra tokio nusikaltimo, už kurį nebūtų atleidimo, bet jis turi būti išvilktas į dienos šviesą ir tautai viešai parodytas.

Tenebūna skaitytojas griežtu teisėjų: asmenys, pateikę žinias, yra solidaus amžiaus, prabėgo daug laiko ir gali sąžiningai klysti. Kadangi daugelio kaimų likę tik pavadinimai, informaciją vietoje neįmanoma patikslinti. Todėl paaiškėjus netikslumams, prašome pranešti Kėdainių politinių kalinių ir .tremtinių skyriui ar skambinti tel. Nr. 51285, kad ateity sistematizuojant, klasifikuojant visą medžiagą galima butų patikslinti.

Be informacinio tikslo publikacija nori padėti žuvusiųjų artimiesiems ar draugams ieškant paskutiniųjų pėdsakų, išsamesnių žinių. Kreiptis tuo pačiu nurodytu adresu, kur bus nurodyta išlikę liudytojai ar kiti šaltiniai.

Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie faktų ir dokumentų surinkimo ir paskelbimo.

ČIA TEKĖJO

MŪSŲ KRAUJAS

Onutė, Elytė, Marytė ALABURDAITĖS ir jų brolis Zenonas ALABURDA iš Kėdainių valsčiaus, gyvenę Galekaimio kaime, žuvo visi keturi 1946 m. gruodžio 25 d. per Šv. Kalėdas Labūnavos dvaro mūriniame bokšte. Su kitais partizanais gynėsi nuo aušros beveik visą dieną.

Ūkininkų šeima, broliui Zenonui išėjus į mišką, persekiojama buvo priversta pasitraukti iš namų. Seserys, Kauno technikumo moksleivės, išėjo partizanauti kartu su broliu. Mama su jauniausiu 12 metų sūnumi pasitraukė pas gimines,

Vienuolika žuvusių partizanų suguldė ant grindinio Kėdainių m. stribų būstinės kieme, Didžiojoje gatvėje, kur šiuo metu yra Kėdainių muzikos mokykla, prie kurios nukankintiems prikalta atminimo lenta. Seserys buvo nurengtos, Šv. Marijos medalikėllai, motinos dovanoti išeinant iš namų, buvo įsegti i krūtis.

O. Derbutienė

Broliai Vladas ir Stasys ATKOČIŪNAI iŠ Pagirių valsčiaus žuvo Girelės miške per Šv. Velykas, apie 1947 m,

C. Meškienė

Juozas ALEKSA Pavasaris, apie 28 m. amžiaus, gyvenęs Pasmilgio k., žuvo 1950 m. sausio 21 d. Lipliūnų miške. Žuvo septyni: Vytautas Jurevičius Kovas, Alfonsas Ūsas Žaibas, Antanas Kavaliauskas Dobilas, Rolandas Svetlauskas, Jonas Pranaitis. Žuvo visas būrys, apsupti, išduoti. Rusų aplink buvo kaip musių.

L. Jurevičienė

Alfonsas AMBRAŠKA, g. 1914 m,, gyvenęs Kazokų k., Surviliškio vls., 1944 m, rugpjūčio mėn, beginklis nušautas Kazokų kaime, vežant rugius. Alfonsą leido saviškiams palaidoti.

Vincas AMBRAŠKA, Kazokų kaimo gyventojas, gaisrininkas, sušaudytas beeinant namo prie Petkūnų kaimo. Buvo paguldytas Kėdainiuose ant grindinio. Kur paslėptas — nežinia.

Antanas ANDRINAVIČIUS, g. 1906 m., iš Užartėlės k., Truskavos apyl., Ramygalos vls., žuvo apie 1947 m. netoli Padvarninkų kaimo. Užkastas Ramygalos žvyrduobėse. Tose pačiose vietose žuvo Vladas Žukas ir Juozas Kritavičius.

Antaną ANTANAITĮ, g. 1921 m., netoli namų Ruseinių k. sužeidė į koją. Jam pakėlus rankas, į krūtinę suvarė aštuonioliką kulkų. Ginklo Antanas neturėjo, gyveno legaliai. Prie lavono rastas sudraskytas jo pasas.

Jonas ANTANAITIS iš Krekenavos (Panevėžio raj.), žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Julius AUGUSTINAITIS, g. 1927 m., Josvainių vls. ir Julius Grigaravičius, abu iš Svilių k„ kartu žuvo Svilių miške 1945 m.

Broliai Stasys ir Antanas AMB-ROŽAI iš Slabados kaimo, Truskavos apyl. Stasys Ponas, g. 1910 m., Antanas Fuksas, g. 1912 m. Abu žuvo Petkūnų kaimo laukuose. Trečias kartu žuvo Starulis. Nuvežti į Ramygalos žvyrduobes.

Jonas ARMONAS. g. 1920 m. Vledreikių k,, Grinkiškio vls., beginklis savo kieme nužudytas Grinkiškio stribo Rapolo 1944 m. gruodžio mėn. Palaidotas Pašušvio kapinėse.

Tadas ARŠTIKIS, g. 1924 m., gyvenęs Rugėnų k., Pernaravos vls., žuvo 1946 m. Rugėnų miške. Kartu žuvo Vladas Baranauskas. Abu buvo suguldyti Pernaravos bažnytkaimyje. Likusią šeimą ištrėmė. Motina mirė vagone ir ją iš vagono pašalino. Kur išmetė — nežinia.

Liudas AUGUS, gyvenęs Peiksvos k., žuvo 1951 m. liepos 7 d. Sosių miške kartu su Vaclovu Rabačiausku, Vincu Sereika ir Boleslovu Klimu. Visi keturi buvo užkasti Dotnuvoje, rasti ir perlaidoti 1990 m. rugsėjo 1 d.

AUGUSTINAVIČIUS iš Svilių k., Josvainių vls., žuvo 1945 m. liepos 22 d. kartu su Juliumi Bertašiūnu ir Juliumi Grigaravičiumi. Buvo suguldyti Josvainiuose. Kur palaidoti — nežinia.

Stepas ANŽYS, Jonas Dzikas ir Vladas Marozas, iš Josvainių vls., 1945 m. rugpjūčio 7 d. žuvo Šingailių kaime. Visi iš to pačio Šingailių kaimo. Buvo suguldyti Josvainiuose, spėjama, kad palaidoti

Antanas BAČIAUSKAS iš Augmėnų k., Baisogalos vls., žuvo 1953 m. vasario 13 d. Žuvo vienas. Brolis Martynas žuvo kiek anksčiau už Antaną netoli Baisogalos.

Stepą BACILIONĄ, g. 1913 m., iš Josvainių vls., 1949 m. liaudies gynėjai nušovė pjaunant rugius. Prieš tai varinėjo po kaimus, reikalavo žinių. Nušovė prie Angirių miško.

Kazė BAGDONAITĖ, ryšininkė, Kazio Bagdono duktė, žuvo 1947 m. Šv. Kūčių vakarą Priekapės k., Pernaravos vls. valgant kūčias pas tėvą, kartu su kitais partizanais.

Augustinas BAGDONAS iš Pilionių k. Baisogalos vls., žuvo Pociūnėliuose 1951 m. spalio 27 d.

Bronius BAGDONAS, g. 1917 m., oš Užartėlės k., nukautas prie savo namų beginklis. Nuvežtas į Ramygalos žvyrduobes.

Jonas BALTADUONIS, g. 1914 m.. Kaušankos k., Jonavos vls., žuvo 1945 m. netoli Šėtos. Buvo paguldytas ant grindinio Šėtoje su kitu nenustatytu.

Stasys BALANDIS, iš Padotnuvio k., 1945 m., per Šv. Velykas arkliu jį pasivijo Dotnuvos stribai ir bėgantį į mišką nukovė. Jau buvo nebetoli miško.

Martynas BALTRŪNAS, g. 1899 m., Kėdainių policijos ištremtas iš Kėdainių su šeima į Tomsko sritį 1941 metų birželio 17d., 1944 metų vasario 17 d. areštuotas, patalpintas į Kalpašavo kalėjimą, iš kur pranešta, kad mirė 1944 metų rugsėjo 9 d.

Antanas BALČIŪNAS iš Augmenų k., žuvo 1945 m. birželio 24 d. Vilaikių miške.

nės kapitonas, būrio vadas, žuvo 1945 m. Panevėžio raj. Žaliosios miške prie bunkerio einant su Aloyzu Dalboku, kuris liko gyvas.

Vincas BANDžIULIS iš Ibutonių k., Panevėžio raj., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Bronius BANECKAS, 26 metų, iš Kušleikiškių k. Ramygalos vls., žuvo Okainių lauke 1951 m. Spėjama, kad palaidotas Ramygalos žvyrduobėse.

Vladas BARANAUSKAS, apie 20 metų amžiaus, iš Rugėnų k. Pernaravos vls., žuvo 1946 m. Rugėnų miške su Tadu Arštikiu. Paguldyti Pernaravoje. Užkasti už kapinių. Šeimoje buvo du sūnūs ir dvi dukros.

BARKAUSKAI — keturi broliai buvo sušaudyti Ariogalos vls. Pajakališkių k.: Zenonas, g. 1915 m., Kazimieras, g. 1918 m., Vytautas, g. 1924 m., Mečislovas, g. 1927 m.

Jie žuvo 1945 m. sausio mėn. 6 d. Areštavo netikėtai suradę tvarte įrengtoje slėptuvėje ir vakare vežė į Paliepius per Pigainių k., pro pakelyje pastatytą kryžių Lietuvos respublikos dešimtmečiui. Po kryžiumi juos suguldė ir sušaudė. Varėsi jų iš viso aštuonetą. Kitus paliko gyvus.

Broliai BARANAUSKAI iš Juodžių k. Pernaravos vls., Vytas, g. 1926 m., Edvardas, g. 1923 m., žuvo: Edvardas 1945 m. Zambiškio miške, Pabarčiaus būry su 22 vyrais, Vytas —1952 m. Pilsupio k. kartu su T. Bujanausku ir Antanu Kvedaru. Alfonsas Urbonas sužeistas pasitraukė. Operaciją vykdė Krakių stribai ir rusų kareiviai.

Pranas BARČIAUSKAS, 25 metų, iš Pernaravos vls. Vincentavos k., žuvo pasaloje netoli Vincentavos kaimo 1946 m. rudenį, kartu

Boleslovas BARTKUS, g. 1916 m., Pernaravos vls., Pajieslio apyl. Užvarčių k., žuvo Rugėnų miškuose 1945 m. kovo 8 d., palaidotas po beržu. Baranauskas Vytautas, su kuriuo buvo dviese, prasiveržė iš apsupties.

Ignas BEBRAUSKAS, iš Gučkampio k., 1947 m. vasario mėn. buvo šautuvų buožėmis užmuštas. Jį, kaip vestuvių dalyvį, užmušė Čekiškės liaudies gynėjai. Nušovė ir Mykolą Čepkauską.

Julius BERTAŠIŪNAS žuvo 1945 m. liepos 22 d. kartu su Juliumi Grigaravičiumi ir Augustina-vičiumi iš Svilių k. Buvo suguldyti Josvainiuose, kur palaidoti — nežinia.

Petras BARTKUS, g. 1923 m., Raseinių apskr., Pakaluonių k. Tėvai valdė 18 ha ūkį. Turėjo kelis slapyvardžius — Dainius, Saulius, Dagis, Žadgaila.

Žuvo 1949 08 13 Užpelkių miške, Baisogalos vls., netoli Baisogalos, būdamas Prisikėlimo apygardos (į kurią įeina vakarinė Kėdainių apskr. dalis) vadu. 1991 m. jo palaikai rasti šuliny prie Autoniškių ir 1991 m. spalio 29 d. palaidoti Radviliškio kapinėse.

Leonas BATŪRA, g. 1921 m., Kėdainių mieste, mokėsi Kėdainių gimnazijoje, vėliau Kauno gimnazijoje, Kėdainių vaistininko vienintėlis sūnus areštuotas 1945 m. Bėgo iš Kėdainių kalėjimo, perplaukus Nevėžį buvo vėl sulaikytas ir paskutinį kartą jį matė vežant kruviną, stribų apsuptą vežime Šėtos gatvėje. Spėjama, kad dingo Kėdainių kalėjime ir jo kaulai ilsisi Skongalio žvyrduobėse.

Sena motina iš savo namo Lauko gatvėje buvo išvaryta ir baigė amžių savo ūkiniame pastate.

Kazys BILYS, beginklis nušautas 1945 m. Truskavos apyl. Lasangalio kaime. Palaidotas Ančiškių kapinėse.

Vacys BILYS. iš Ramygalos k. Truskavos apyl., žuvo nežinia nei kur, nei kada.

Tėvas Aleksandras, g. 1890 m., Lietuvos savanoris, valdęs 8 ar 10 ha gautos žemės sklypą. Į partizanus išėjo 1944 m. ir žuvo 1948 m. Rukonių k., Šeduvos vls. Buvo sužeistas kautynėse, paimtas gyvas, nuvežtas į Panevėžio ligoninę mirė. Sūnus Zenonas paimtas į rusų kariuomenę, karui pasibaigus grįžo namo, bet tardomas dėl tėvo išėjo į partizanus. 1947 m. Čelkių miške pasaloje buvo sužeistas, gyvas nepasidavė, žuvo 1948 m.

Feliksas BLUSYS, g. 1916 m., iš Pašėtės k., žuyo 1949 m. lauke netoli savo namų. Toje vietoje, lauke. buvo pastatytas kryžius.

Antanas BRAŽINSKAS, g. 1927 m., iš Aristavos ar Lukšakaimio k.. 1948 m. netoli Lančiūnavos, Medvedų k. sužeistas, paimtas į nelaisvę, mirė Lukiškių kalėjime.

Mečys BRAŽINSKAS kovėsi Sirutiškio kaime kartu su Jonu Kurševičiumi „Pomidoru", „Vingurtu“. Budrio name buvo paimtas į nelaisvę.

BRAZAUSKAI, trys broliai, mažažemiai (5 ha) iš Šilainėlių k. Adolfas, g. 1921 m., žuvo Šilainėlių miške 1946 m. kartu su Feliksu Macevičiumi iš to paties kaimo. Abu buvo suguldyti Ariogaloje. Aleksas, g. 1923 m., žuvo Lapkalnio miške 1946 m. ir buvo paguldytas Ariogaloje. Feliksas, g. 1930 m., žuvo Šilainių miške 1947 m. ir buvo paguldytas Krakėse.

Vytas BUKAUSKAS, g. 1929 m., slap. „Žaliukas“, žuvo 1948 m. sausio 15 d. rytą Senčiukų k., Pernaravos vls. dengiant būrį kulkosvaidžio ugnimi.

Jonas BLUSYS, g. 1918 m., iš Papurvlo k. Pagirių vls., žuvo 1949 m. balandžio 22 d. Kalnėnų k. kartu su Kaziu Mieliausku. Buvo paguldyti Pagiriuose prie varpinės.

Ūkininkų šeima — keturi broliai ir dvi seserys. Spėjama, kad užkastas prie Rudekšnos upelio, kur šiuo metu stovi daugiabučiai namai.

Broliai: Antanas BRAZAUSKAS, slap. „Švilpa“, g. 1918 m. Iš Paberžės k., Grinkiškio vls., žuvo 1945 m., ir Vaclovas, slap. „Vairas“, žuvo už trijų dienų po Antanę žuvimo prie Gimbogalos gelež. pervažos.

Tamošius BUIVĖ iš Lažų k., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Antanas BUNYS iš Augmonių k., Baisogalos vls., g. 1925 m. Nežinia kur žuvęs.

Steponas BUDREIKA, g. 1922 m.. Iš Gaisų km., žuvo Pagelupių km. pas Andrinaitį 1047 m. Palaidotas Truskavos kalinėse.

Vaclovas BURBULIS, g. 1915 m., Gudelių k., žuvo Trakų miške, Gudelių k., Panevėžio raj. Jo brolis Albinas suimtas gyvas 1953 m., nuteistas mirties bausme.

Bronius BURNYS, g. 1924 m., iš Baisogalos vls., Skėmių k., 1948 m. sausio 2 d. netoli Skėmių sužeistas. Bandė pasitraukti, bet jėgoms išsekus, suklupo. Pamatęs atbėgant stribus, nepasidavė ir pats nusišovė. Buvo baigęs meno mokyklą. Prieš kelias dienas, pasimatęs su seserimi, guodėsi, kad jam tik 24 m., nori gyventi ir sulaukti laisvos Lietuvos.

Buvo atvežtas į Gudžiūnus ant grindinio, užkastas Dotnuvėlės pakrantėje. 1991 m. perlaidotas Gudžiūnų kapinėse.

Česlovas BUTKEVIČIUS, g. 1919 m., iš Martynaičių k,, žuvo 1949 m. prie Saulėnų.

Vacys BUTKUS, g. 1923 m., iš Pepuolių k., Baisogalos vls., žuvo Grinkiškio apylinkėse 1946 m.

Leonardas BUTVILAS iš Pilionlų k., Dotnuvos vls., žuvo 1949 m. kovo 25 d. ant Dotnuvėlės kranto, netoli savo namų, bėgant nuo tremties.

Motiną ir brolį ištrėmė, palikus prie namų gulintį Leonardą. Palaidojo kaimynai Pilionių kapinėse.

Vincą ČEKAVIČIŲ, iš Sviliukų k., Josvainių vls., areštavo Pelutavoje, pririšo gyvą 1945 m. žiemą prie rogių ir vilko iki Pernaravos.

Birutė ČEPAITE žuvo apie 1949 m. Padvarninkų k., Išdavus bunkerį. Bunkeris buvo Zalagubo sodyboje, kurią sudegino. Kartu žuvo Pranas Pakštys.

Algirdas ČEPAS, g. 1928 m., iš Panevėžio m., veikęs Kėdainių ap-skr. ir nežinia kur ir kada žuvęs bei palaidotas.

Jaronimas ČEPAS, 22 m. amžiaus, iš Rūkų k., Krakių vls., žuvo 1946 m. Rūkų k.

Stasys ČEPKAUSKAS, g. 1924 m., Kubiliūnų durpyno vedėjas, sužeistas kurį laiką buvo gydomas, patekęs į nelaisvę — nušautas ir numestas prie šuns būdos, apgraužtas. Spėjama, kad tai stribo Rapolo darbas.

Mykolą ČEPKAUSKĄ 1947 m. vasario mėnesį nušovė einantį pro šalį, kur vyko Jono Barausko vestuvės, Čekiškės liaudies gynėjai. Jie ieškojo priekabių. Juos vaišino. Po to, neturėdami šovinių, šautuvų buožėmis užmušė to paties kaimo gyventoją, vestuvių dalyvį, Igną Bebrauską.

Broliai Medardas ir Vincas ČIŽAUSKAI iš Pagirio vls., Kuronių k., žuvo kartu apie 1951m.

Broliai Stasys ČYVAS, apie 25 m. amžiaus, ir Aleksas Čyvas, apie 28 m, amžiaus, iš Leliūnų k., Ariogalos vls., žuvo Nedervos miške. Aleksas per susišaudymą savųjų, apsirikus, buvo sužeistas ir mirė miške.

Adomas DAMBRAUSKAS iš Bebrikių k., būrio vadas, žuvo Bebriklų k., buvo paguldytas Pagiriuose.

Jonas DAMBRAUSKAS, kilęs iš Kuronių k., apie 35 m. amžiaus, atsargos karininkas, grupės vadas, žuvo 1948 m. žiemą. Pakliuvo į pasalą. Žuvo vienas, kiti pasitraukė.

Mečislovas DAMBRAUSKAS, g. 1921 m., Aukštuolių k., žuvo apie 1951 m. Dalyvavęs daugelyje kautynių. Daug kartų sužeistas. Nešiojo savyje priešų kulkas. Žuvo būdamas invalidu.

Antaną DAPKŲ, iš Maleikonių k„ Josvainių apyl., atėjusį iš miško pasikeisti drabužių ir apavo, vos nusiavus vieną bątą, užpuolė stribai. Jis metė granatą, tačiau toji nesprogo. Sužeistas nubėgo basas per sniegą į Skaistgirio kaimą pas Bronių Stanevičių, kur pasislėpė. Kraujo pėdsakais priešai atsekė. Gynėsi su pistoletu, nes automato nespėjo pasiimti. Uždegė trobą. Apdegusį palaidojo miške dėdė, kuris miręs, palaikai nerasti.

Antanas DARGUŽIS iš Aukštulių k. žuvo kartu su brolias Kirdoniais Žilionių kaime, Railos tvarte, kur buvo apsupti ir padegti.

Antanas DAUGILA, g. 1915 m., iš Kilovos k., Čekiškės vls. Tėvai turėjo 9 ha žemės. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Nuo 1944 m. aktyvus pasipriešinimo dalyvis. Būrio vadas. Žuvo 1947 07 27 Daugėliškių miške, netoli Ariogalos su kitais draugais.

Martinašlių k., Grinkiškio vls., slap. „Tautvydas“, žuvo kautynėse 1949 m. Svilių miške, su septyniais vyrais.

Du broliai DAUČIŪNAI iš Šukonių k., Ramygalos vls.. Truskavos apyl. Antanas, g. 1917 m., žuvo Truskavos apyl. miškuose 1947 m., Edvardas, g. 1918 m., žuvo apie 1949 m., vieta nenustatyta. Sesuo Ona, aktyvi ryšininkė, pasitraukė į Latviją.

Kazys DIJOKAS, apie 30 m. amžiaus, iš Žeimių vls., Žeimių miestelio, karinio tribunolo nuteistas mirties bausme.

Antanas DIRDA, iš Ruselnių k., Josvainių vil., 30 m. amžiaus, žuvo Ruseinių miške 1946 m.

Adomas DAUTARTAS, iš Akmėnių k., Šėtos vls., g. 1924 m., nukautas 1949 m. netoli Silkių su savo nėščia žmona Birute, kuri nešė jam valgyti. Gulėjo paguldyti Silkių mokyklos kieme.

Balys DERBUTAS, g. 1916 m., gyvenęs Kaune, žuvo 1946 m. gruodžio 25 d., per Šv. Kalėdas, Labūnavos dvaro mūriniame bokšte,

DOBROVOLSKIS (vardas nežinomas), iš Pielediškių k., Pernaravos vls., kur žuvo — nežinoma;

Aleksas DOCKA iš Pelutavos k., Pernaravos vls., žuvo turėdamas 25 metus. Kur palaidotas — nežinia. Žuvo Šilu k., pas Dubauską 1951 m. sausio 31 d.

Leonas DOCKA, iš Rugėnų k., Pernaravos vls., apie 22 m. amžiaus, Žuvo kartu su Leonu Triukų Šaravų miške, apsupti NKVD kariuomenės,

Antanas DZIKAS, g. 1924 m., kilęs iš Deveikiškių k., Žuvo 1944 m. gruodžio 16 d. Šilainių miške, Krakėse buvo numestas ant gatvės.

Vytautas DIGRYS, g. 1902 m., iš Bazavarės k., Ariogalos vls., nukankintas Ariogalos liaudies gynėjų tame pačiame kaime 1945 m. sausio 9 d. Tai buvęs Lietuvos kariuomenės aukštojo pilotažo lakūnas, kapitonas. Tardomas Girkalnyje smogė tardytojui ir pabėgo pro langą. Sargybinis kieme sužeidė. Sužeistą įmetė į tvartą, kur ir mirė. Kur užkasė — nežinia. Kėdainiuose yra likusi sesuo, brolis Antanas (Jau miręs).

Kazys DŪDA Lapas, g. 1925 m., Vabolių k., Baisogalos vls., sužeistas 1947 m. Lopų k. mirė. Slapta palaidotas Rimkaus sodyboje Vabolių k. Toje vietoje pastatyta elektros pastotė.

Benadas DŽIAUGYS, g. 1923 m., iš Besmerčių k., Čekiškės vls., žuvo 1946 m. prie Cinkiškio, buvo kulkosvaidininkas. Partizanavo Kėdainių apskr. kartu su broliu Antanu. Kartu žuvo Vladas Krapavickas ir dar vienas nežinomas. Laikinai jį palaidojo prie Cinkiškio sankryžos. Brolis pasitraukė į Latviją, buvo išaiškintas ir iškalėjo Mordovijoj 15 m., grįžęs rado brolio kapą po asfaltu, ūkininko šeimoje buvo du sūnūs. Stribai visus trobesius sudegino. Keleivi, pravažiuojant sankryžą nulenk galvą, čia guli kulkosvaidininkas Benadas Džiaugys.

Aleksas DZIKAS, iš Juodkaimio k., nušautas Josvainių stribų beariant lauką 1945 m. spalio 22 d. Jis nepakluso mobilizacijai ir jos įstatymams. Slapstėsi, kad šeimą išlaikytų slapčia dirbo. Taip bedirbantį ir užėjo Josvainių stribai.

Jonas DZIKAS, kilęs iš Ruseinėlių k., Josvainių vls., žuvo 1945 m., beeinant iš ganyklos. Jį nušovė to paties kaimo laukuose liaudies gynėjai.

Juozas DZIKAS, kilęs iš Kunio-nių k., Josvainių vls,, būrio vadas. 1957 m, spalio 15 d, provokatoriaus išdaviko buvo peršautas. Vejamas saugumiečių, sužeistas atbėgo į Šilainių kaimą pas Praną Gustą. Matydamas, kad yra apsuptas, nebeturėdamas vilties pabėgti, nusišovė. Už bandymą paslėpti lavoną Pranas Gustas nubaustas 6 metams laisvės atėmimo, Alfonsas Jablonskis — 10 metų;

Jonas DZIKAS, kilęs iŠ Singallų k., Josvainių vls,, žuvo 1945 m. rugpjūčio 7 d, Singallų k, kartu su Vl. Marozu ir Stepu Ažniu, Buvo paguldyti Josvainiuose,

Jonas EIDULIS, 22 m, amžiaus, iš Pernaravos vls,, Žostautų k,, žuvo 1945 m. rugpjūčio mėnesį, Panevėžio rajone, Žaliojoje girioje, kartu su Kaziu Bandžiumi. Netoli bunkerio, vykdami pas Panevėžio partizanus,

Antanas ERIMEVICIUS, g. 1912 m., iš Truskavos apyl., Ramygalos vls., Ančiškių k., buvo beginklis, pakartas stribų Juodžių miškelyje;

Julius ILIUS, 21 m. amžiaus, iš Daujotelių k., Ariogalos vls., Žuvo 1945 m. Zambiškio miške, Vlado Pabarčiaus būryje,

Vytautas ILIUS, g. 1925 m., iš Ariogalos vls., Žuvo 1945 m. turgaus dieną, bėgdamas nuo stribų.

Kazys IVOŠKA, g. 1926 m., Stanionių k., Ariogalos vls., 1944 m, mobilizuotas tarnavo Gaižiūnuose, Pabėgęs slėpėsi namuose, 1945 m. sodybą apsupo enkavedistai, Kazį sušaudė kartu su broliu Pranu, g. 1923 m., sodybą sudegino. Tėvų ūkis — 6 ha žemės.

Lionginas IVANAUSKAS, iš Gaižiūnų k,, Žeimių vls., žuvo 1948 m, Žiemą su Petru Rozenbergu ir Jonu Karalium. Gulėjo sumesti Šėtoje, užkasti prie žydų kapinių. Perlaidoti, pastatytas kryžius.

Brolis Henrikas, apie 23 m, amžiaus, buvo išduotas ir 1952 m, gegužės mėn. paimtas gyvas, Nuteistas sušaudyti. Buvo išsilavinęs jaunuolis,

Tėvas turėjo 30 ha žemės. Bubo trys broliai ir sesuo. Kur žuvo trečias brolis — nežinoma.

Kazimieras GAlLIŪNAS, iš Devynduonių k., Gudžiūnų vls., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Vaclovas GAILIŪNAS, iš Devynduonių k., Gudžiūnų vls., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Keturi broliai GAIŽAUSKAI iš Negervos k. Jaronimas, g. 1923 m., žuvo 1945 m. netoli savo namų su kaimynu Kaziu GUDŽIU. Užkasti Ariogaloje, ten kur dabar užstatyta gyvenamaisiais namais.

Antanas, g. 1915 m., kautynių metu Lenčių miške 1945 m. spalio 1 d. buvo suklaidintas stribų šaukusių: „nešaudyk, savi.“ Atbėgęs pamatė, kad stribų apsuptas, paėmus į nelaisvę, mirė Vorkutoje.

Stasys GALINAUSKAS, Adomo, g. 1924 m., Ariogalos vls., Pagine-vio k., žuvo 1946 m. Ruseinių k.

Pranciškus GALINAUSKAS, iš Krekenavos, Panevėžio raj., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Aleksas GARBALIAUSKAS, iš Ibutonių k., Panevėžio raj., 1945 m. vasario 17 d. žuvo kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Anatolijus GAROLIS „Ąžuolas“, g. 1926 m., iš Kauno m. žuvo 1944 m. gruodžio 14 d. Paliepių miške. Kur palaidotas — nežinia. Gražiai grodavo lūpine armonikėle. Ieško žinių sesuo.

Keturi broliai GARUCKAI, iš Masiokų k., Ramygalos vls., partizanavo Kėdainių krašte. Rapolas, g. 1911 m., Juozas, g. 1915 m., Vincas, g. 1930 m., Petras, g.

1913 m. Petras žuvo Kėdainių r. ribose, pavėlavus mesti granatą atsitraukimo metu. Kiti trys broliai žuvo kartu tose pačiose kautynėse Ramygalos vls. ribose.

Valdas GAUČAS, g. 1926 m., Ažytėnų k., šaulys, areštuotas 1947 m., mirė kalėjime. Tėvai turėjo 9 ha žemės. Buvo keturi broliai ir dvi seserys.

Petras GERDVILA, 25 m. amžiaus, iš Kėdainių vls. Gerdvilų k., žuvo Lančiūnavos miške 1952 m. žiemą, Vinco GĖGŽNOS būryje, žuvo kartu su Petru Pabrinktu Faustu. Gulėjo Kėdainiuose.

Mykolas GĖGŽNA, 25 m. amžiaus, iš Užberžės vienkiemio, žuvo 1947 m. Kur žuvo ir kur palaidotas — nežinia. Tėvus ištrėmė.

Petras GĖGŽNA, iš Būdų k., Ramygalos vls., Truskavos apyl., žuvo grumtynėse 1942 m. su randonraiščiais partizanais savo namuose.

Vincas GĖGŽNA, Petro brolis, slap. „Balandis“, g. 1922 m., būrio vadas, žuvo 1952 m. Stasinės k, trise. Buvo paguldyti ant grindinio Kėdainiuose. Kartu žuvo Petras Pabrinkis, Petras Gerdvila; Stasys Gėgžna Vilkas žuvo 1950 07 02 d.

Ignas GEMBECKIS, g. 1911 m., iš Gučkampio k., žuvo 1947 m. buvo sužeistas, atvežtas į Rugėnų k. ir nušautas, įmestas į griovį, o naktį sniego užpustytas. Atsitiktinai sužeistąjį vežti buvo išvarytas jo švogeris. Jis neišsidavė. Kitą naktį surado, išsikasė iš po sniego ir palaidojo. Liko keturi vaikai.

Bronius GENYS, g. 1917 m., Vainiūnų k. Baisogalos vls., žuvo 1946 m. Valekiemio miške Šeduvos vls. Paguldytas Šeduvoje. Ūkininkų šeima turėjo 5—6 ha žemės.

Jonas GINEIKA, apie 40 m. amžiaus, žuvo 1947 m., Šv. Kūčių vakarą, Preikapės k., Pernaravos vls., valgant Kūčias pas Kazį Bagdoną. Čia jis legaliai gyveno.

Vladas GINTAUTAS, iš Pavermės k., Ramygalos vls., žuvo 1947 m., per Šv. Kalėdas. Kartu žuvo Vladas LiŠka, Vladas Raila, Ignas Plankis — visi kilę iš Vivonių k., žuvo Svidersko sodyboje, po to nuvežti į Ramygalą, bet pagrobti ir palaidoti kartu Anciškių kapinėse.

Vladas GLINSKIS, iš Čelkių k. Baisogalos vls. buvo sušaudytas besitraukiančių rusų kareivių, kartu su to paties kaimo gyventoju Šauliu, įskundus seniūnui Sluckiui.

Stasys GRAŽULIS, iš Sulaičių k., Krakių vls., žuvo 1945 m. vasarą, susidūręs su ginkluotu dvaro kumečiu Jonu Montvila.

Pranas GRAUŽINIS, buvęs liaudies gynėjas Pagiriuose, pabėgo į mišką pas partizanus ir žuvo,

Viktoras GRIGAITIS, g. 1919 m. iš Pavinkšnių k., Josvainių vls., žuvo 1945 m. Deginų miške.

Alfonsas GRYBAUSKAS, g. 1929 m., iš Alksnėnų k., areštuotas bėgo Kėdainių gel. st. ir buvo nukautas prie nepriklausomybės paminklo. Užkastas Nevėžio pakrantėje, tėvų pavogtas ir palaidotas.

Vacys GRIGAS, g. 1921 m., iš Ramoškų k., Grinkiškio vls., žuvo 1944 m„ palaidotas Pašušvio kapinėse.

Julius GRIGARAVIČIUS, g. 1926 m., Josvainių vls., žuvo 1945 m. liepos 22 d. kartu su Juliumi Bertašiūnu ir Augustinavičium iš Svilių k. Buvo suguldyti Josvainluose. Kur palaidoti nežinia.

Aleksas GRIGALIŪNAS, 28 m. amžiaus, iš Pelutavos k., Josvainių vls., žuvo Šaravų miške 1945 m. Buvo paguldytas Pernaravoje.

Jonas GRIGALIŪNAS, iš Devynduonių k., Gudžiūnų vls., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Leonas GRIGONIS Kalnius. Teigiama, jog buvo Prisikėlimo apygardos vado pavaduotojas. Žuvo 1950 m. birželio mėn. prie Lenčių miško, eigulio Berseno eiguvoje. Kartu žuvo Aleksas Meškauskas ir Antanas Tomkus bei kiti. Viso žuvo penki.

Bronius GRINCEVIČIUS, g. 1916 m., iš Vidulaukio k., Ramygalos vls., Truskavos apyl., žuvo apie 1947 m. Prusčiūnų lauke kartu su Šniute. Buvo atvežtas ir paguldytas Kėdainiuose ant grindinio. Kur užkastas — nežinia.

Stasys GRINYS, iš Pagirio vls., apie 23 m. amžiaus, nežinia kur ir kada žuvo. Buvo partizanas.

Petras GUDAITIS, iš kokio kaimo — nežinia, žuvo 1944 m. gruodžio mėn. Gimęs apie 1926 m. Žuvo Kubiliūnų kaimo laukuose.

Stasys GUDAITIS, g. 1924 m„ žuvo 1944 m. Kubiliūnų k. laukuose. Buvo numestas Grinkiškyje.

Alfonsas GUDAITIS, g. 1921 m., iš Kubiliūnų k., žuvo apie 1945 m. ir buvo Įmestas į Kiršinos upelį.

Pranas GULBINAS, g. 1920 m., iš Paberžės k., Grinkiškio vls. Žinoma, kad žuvo kartu su broliais Mingailais.

Jonas GULBINAS, gyvenęs prie Josvainių vls., žuvo 1946 m. gruodžio 25 d,, per Šv. Kalėdas, Labūnavos dvaro mūriniame bokšte.

Alfonsą GULIOKĄ, g. 1918 m., iš Aukštuolių k., 1945 m. nušovė stribas Rapolas stribų būstinėje. Jo brolis Vaclovas, g. 1920 m., žuvo 1945 m., Vytautas, g. apie 1922 m., suimtas ir sušaudytas Grinkiškyje.

Juozas GUSTAS, iš Miškinių k., žuvo 1945 m. netoli savo namų. Palaidotas Truskavos kapinėse.

Albinas GUSTAS, iš Telviškių k., žuvo 1945 m. Vidulaukio mokykloje. Paguldytas Kėdainiuose. Kovėsi, sudegino mokyklą, kartu žuvo Albinas Rapšys ir Alfonsas Jurevičius.

Juozas GRYBAS,, g. 1921 m., iš Pagirio vls., Pagirių k., nuskendo plaukiant valtimi Lėno ežeru su vokišku kulkosvaidžiu. Nuskendo su kitu kovos draugu Juozu, kurio pavardė nenustatyta. Motiną ištrėmė 1948 m., tėvas su sūnumi Petru pabėgo. Miške savi palaidojo, bet laidotuvių dalyviai mirę. Kapas nerandamas.

Vytautas GUŽAUSKAS Lapas, gyvenęs Grinkiškio miestelyje, Grinkiškio vls., žuvo kartu su dviem draugais 1944 m. gruodžio mėn, Plokščių k,

Vacys JAČIONIS, 20 m., iš Okainių k., 1945 m. Šėtos liaudies gynėjai jį suėmė ir sušaudė kartu su Jonu ir Jurgiu JUREVIČIAIS bei Jurgiu Liužinu.

Kazys GVERGŽDYS, g. 1926 m., Ramygalos vls., Gaisų k., Truskavos apyl., žuvo 1951 m. kovo 13 d, Krekenavos miške. Kartu žuvo vienuolika partizanų. Buvo suguldyti Ramygaloje.

Juozas JAKAITIS, g. 1929 m., Josvainių vls., gyvenęs Šaravų k., žuvo Šaravų miške 1947 m. per susišaudymą su stribais ir NKVD kariuomene.

Edvardas JAKAS, iš Bebriškių k.. Pagirio vls., buvęs liaudies gynėjas, perėjęs į pasipriešinimo dalyvių pusę kartu su visu Pagirio liaudies gynėjų 18 žmonių būriu, žuvo Stepanavos k. kartu su Antanu Masių, iš Maulių k. Ėjo pas liaudies gynėjo brolį Stasį Pamarską ir pakliuvo į pasalą. E. Jakas buvo aktyvus kovotojas. Jis nubaudė stribą Vl. Jasiūną už jo žiaurumą — tas nušovė bėgantį nuo tremties P. Radzevičių.

JAKUBAUSKAS, g. 1920 m., iš Meižaičių k., žuvo 1945 m., Šv. Velykų rytą Paberžės k.

Jonas JAKUBINSKAS, g. 1920 m., iš Paberžės k., Grinkiškio vls., žuvo Varnionių miške.

Feliksas JAKUBONIS, partizanas iš Geratiškių k., kur ir kada žuvo - nežinia.

Stasys JANIONIS, 28 m. amžiaus. iš Sukonių k. Nuteistas ir lageryje maišto metu nukautas.

Jonas JANKAUSKAS, g. 1917 m., iš Šulaičių k., žuvo Šilainių miške 1944 m. gruodžio mėn. 16 d. Gulėjo nukautas Krakėse.

Jurgis JANKAUSKAS, iš Josvainių vls., Barsukynės k., 40 m. amžiaus, sudegintas Mato Mažeikos sodyboje 1946 m. lapkričio 4 d. Paguldytas ant grindinio Kėdainiuose.

Petras JANKAUSKAS, apie 27 m. amžiaus, iš Pagirio vls., Pagirio bažnytkaimio, žuvo Kuronių miške 1950 m.

Vytas JANKAUSKAS, 19 m, amžiaus, iš Krakių vls., Deveikiškių k., 1945 m, buvo peršautas beginklis netoli Pališkių k. Atvežtas į Kėdainių ligoninę mirė.

Emilijus JANKUS, 25 m. amžiaus, iš Pernaravos vls., Alfredos vienkiemio, žuvo 1946 m. Vincentavos miške,

Vaclovą JARMOLAVIČIŲ iš Čelkių k. Lietuvos savanorį, okupavus kaimą, 1944 07 išsivedė rusų kareiviai iš namų su Stasiu Kilinsku ir niekas jų daugiau nematė.

Alfonsas JANULIS, g. 1916 m., iš Ramygalos vls., Trakų k., nušautas Užvermenės kaime 1945 m.

Jurgis JANUŠKEVIČIUS, gyv. Ibutonių k., Panevėžio raj., 1946 m. pavasari, per Šeštines ar Devintines, žuvo NKVD kareivių apsuptas kartu su Kažukausku iš Miegėnų k. Buvo suguldyti Kėdainiuose ant grindinio.

Bronių JASAITĮ, iš Grinkiškio vls., Ramoškių k., dezertiravusį iš Tarybinės armijos, vos grįžusi pas tėvą, nukovė 1946 m. Palaidotas Pašušvio kapinėse, Grinkiškio vls.

Genovaitė JASAITYTĖ, iš Josvainių vls., Paliepių k., sudeginta Mato Mažeikos sodyboje 1946 m. lapkričio 4 d.

Jonas JASINSKAS, 25 m. amžiaus, iš Valnikonių k., žuvo 1946 m. vasarą netoli namų. Brolis Petras JASINSKAS, 25 m. amžiaus, žuvo Preikapių k.

Jonas JAŠKUS Iš Grašvos k,, 16 m. amžiaus, nukautas NKVD kariuomenės operacijos metu.

Antanas JUČAS, ilgametis Baisogalos vls. Viršaitis, areštuotas 1945 m., nuteistas ir mirė Šilutės kalėjime.

Antanas JUKŠTA, iš Ramygalos vls., Laukagalių k. Šeimoje — dvi dukterys ir sūnus Antanas. Turėjo 40 ha. Žuvo 1947 m., Sekminių rytą. Sužeidė vienkiemyje, paėmė gyvą ir Truskavoje, pririšę prie medžio, stribai sušaudė. Paskutiniai jo žodžiai: „Mane vieną sušaudysit, o šimtai mūsų yra, vis vien bus Lietuva“.

Juozas JUOZAPAVIČIUS. g. 1921 m., žuvo Rikikių k., buvo numestas Grinkiškyje.

JUREVIČIAI — Jonas, 25 m, amžiaus, ir Jurgis, 30 m. amžiaus, iš Okunėlių k., sušaudyti po pasikėsinimosi į aktyvisto šeimą, kartu su Jonu Liužinu, Vladu JAČIONIU. 20 m. amžiaus. Vincas Liužinas, trenkęs klumpe stribui į kaktą, pabėgo. Buvo sužeistas. Jo tėvą Jurgį namuose įkišo į krosnį ir sušaudė.

Vytautas JUREVIČIUS Kovas, iš Josvainių vls., Ruseinių k., g. 1921 m., žuvo Lipliūnų miške 1950 m. sausio 21 d. su visu būriu iš septynių asmenų: Rolandu Svetlansku. Jonu Pranaičiu Mindaugu. Antanu Kavaliausku Dobilu, Juozu Alekna Pavasariu ir dar dviem nežinomais.

Jurevičius žuvo aršiose grumtynėse, susikibus su rusų karininku, pribėgus šiam į pagalbą kareiviui.

1945 m. po pasikėsinimo į Šėtos vls. vykd. k-to pirmininką Šėtos liaudies gynėjai suėmė ir sušaudė beginklius žmones iš Okainių k.: Joną JUCEVICIŲ, 25 m. amžiaus. Jurgį JUCEVICIŲ (brolį), 20 m, amžiaus, Vladą JAČIONĮ ir Jurgį LIUŽINĄ. Pastarąjį privertė įlįsti į krosnį ir ten sušaudė.

Antanas JUOZAPAVIČIUS, 30 m. amžiaus, iš Gudžiūnų vls., Gudžiūnų k., žuvo 1946 m. netoli Jokubaičių k. Žuvo keletas, kiti nenustatyti.

Alfonsas JUREVIČIUS žuvo 1945 m. Vidulaukio mokykloje kautynių metu, uždegus mokyklą. Kartu žuvo Albinas Gustas iš Talviškių k. ir Jurgis Rapšys bei vienas nežinomas.

Vladas JUŠKEVIČIUS Kukutis, iš Girkalnio k., Raseinių raj., žuvo 1946 m. gruodžio 25 d., per Šv. Kalėdas, Labūnavos dvaro mūriniame bokšte. Buvo tylus, ramus, išsilavinęs jaunuolis.

Jan KACEK. Nežinia, iš kur kilęs, kur ir kada žuvęs. Partizanas pagal saugumo duomenis.

Jonas KAČINSKAS, Iš Pakarklių k., buvęs seniūnas, pabėgęs iš Kėdainių kalėjimo, žuvo 1946 m.

Vytautas KAKLAUSKAS, g. 1925 m., Iš Pašilių k,, Žuvo prie Ariogalos 1944 m. rudenį.

Antanas KAMBARAS, 40 m. amžiaus, iš Pernaravos vls.. Žostautų k., areštuotas, sumuštas ir išvežtas. Kur žuvo — nežinia.

Vladas KANIŠAUSKAS, iš Krakių vls., Medininkų k., areštuotas dingo Kauno kalėjime.

Du broliai KARALIAI, iš Pašėtės k., žuvo 1948 m. Jonas KARALIUS prie Gaižiūnų, buvo paguldytas ant grindinio Šėtoje kartu su Lionginu Ivanausku ir Petru Rozenbergu.

Iš kairės: Jonas Karalius, Petras Rozenbergas ir Lionginas Ivanauskas Šėtos miestelyje ant grindinio. Juos spardė rusų kareiviai ir Šėtos stribai, tyčiodamiesi: „Vot tible Litva“, o savieji nedrįso nušluostyti sniego nuo kruvinų skruostų.

Bronius KARBOČIUS, g. .1920 m., Iš Kutiškių k. Kėdainių vls., žuvo 1953 m. sausio d. Panevėžio raj., Šilagalių k. žuvo su Viktoru Mažeika iš Ėriškių k., Panevėžio raj., Česlovui Zalagubui pavyko prasiveržti. Jie slėpėsi bunkeryje, įrengtame Dambrausko klojime. Dambrauską su dviem dukterim areštavo. Janina tardymo metu išprotėjo, tėvą ir dukterį Eugeniją nuteisė,

Bronius KARBOCIUS Bitė buvo būrio vadas. Juos Išdavė. Jausdamas artėjančią žūtį, vestuvinį žiedą perdavė žmonai.

Vincas KARUŠIS, apie 25 m. amžiaus, iš Dotnuvos vls., Šlapaberžės k., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Petras KASPERIONAS, iš Dotnuvos vls.. Naujųjų Bakainių k., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške,

Aleksandra KAUPAITĖ Lapė, Kristina, 18 Pernaravos vls., Lencių k., nušauta nešant miškiniams lauknešėli ir ėjusi pranešti apie NKVD kariuomenės pasirodymą Lenčių miške.

Vladas KAVALIAUSKAS, 50 m. amžiaus, iš Krakių vls., Vozbudų k., išėjo į mišką su dviem sūnumis ir visi trys žuvo.

Tėvas žuvo pirmasis 1949 m. sausio mėn. kautynių metu su rusais. Kritišku momentu tėvas paėmė iš sūnaus kulkosvaidį ir liepė trauktis, pats niekur nesitraukė ir dengė. Būrys laimingai pasitraukė. Tik vienas Lietuvos partizanas pateko į nelaisvę. Tėvas žuvo prie kulkosvaidžio. Tokias žinias sūnus Alfonsas perdavė savo motinai. Tėvas buvo paguldytas Josvainiuose. Sūnus Alfonsas, g. 1925 m., žuvo 1949 m. rugpjūčio 20 d. Ruseinių miške. Jų žuvo penki — Alfonsas Ūsas Žaibas, Adolfas Lisys Aušra, Vladas Šulskis Lapas ir medžiotojas, pavardė nenustatyta. Alfonsas sužeistas kovėsi vasarojaus lauke paskutinis ir ilgai. Sūnus Antanas, g. 1930 m., žuvo Lipliūnų miške su 7 asmenų grupe 1950 01 21.

Bronius KAZIUKEVIČIUS, apie 30 m. amžiaus, nepakluso mobilizacijai, slapstėsi, buvo išduotas ir atvykę stribai Baisogalos priestotyje, pas akušerę Vandą Mickevičiūtę nušovė.

k., Panevėžio raj., 1946 m. pavasarį, per Šeštines ar Devintines, žuvo NKVD kareivių apsuptyje. Buvo paguldytas ant grindinio Kėdainiuose.

Broliai Vincas KEMŽŪRA ir Julius KEMŽŪRA, iš Krakių vls., Šilainėlių k., abu g. 1927 m., Žuvo Šilainėlių miške. Julius 1945 m. sausio mėnesi, Vincas — 1944 m. gruodžio mėnesi. Palaidojimo vieta nežinoma. Tėvas turėjo tris ha žemės.

Aleksandras KEMZŪRA, g. 1914 m., iš Grajauskų k. Ariogalos vls., tėvas turėjo 22 ha žemės. Puskarininkis. Žuvo Grajauskų mūšyje 1944 m. gruodžio mėn.

1946 m. birželio 5 d., Šėtos vls.. Šėtoje liaudies gynėjas Feliksas Vaitkevičius dieną nušovė dvi merginas: Aleksandrą KENTRAITĘ ir Juliją KOLAITYTĘ iš Šėtos miestelio, už tai, kad nesutiko su stribu susituokti.

Kazys KERZA, iš Josvainių vls., Ruseinių k., sudegintas Mato Mažeikos sodyboje 1946 m. lapkričio 4 d.

Antanas KIAUNĖ, g. 1916 m,, iŠ Ariogalos vls., Paginėvės k., žuvo kartu su broliu Jonu, g. 1912 m., 1945 01 15 Zambiškio miške, Pabardaus būryje.

Jonas KILIJONAS, 30 m amžiaus, iš Pagirio vls., Antanas KILIJONAS, iš Pagirio k., žuvo apie 1949 m. Buvo suguldyti Vaivadiškių dvare,

Broliai KIRDONIAI iš Vivonių k.: Kazys, 40 m. amžiaus, žuvo pas Railą, Žilionių k. Jų žuvo trys, kartu Antanas Dargužis iš Aukštulių k. Tvarte buvo apsupti ir uždegti. Pranas žuvo Suratgalių miške.

Edvardas KISIELIUS, iš Krekenavos vls., žuvo 1945 m. liepos 18 d. prie Milžemių miško. Buvo paguldytas Šėtoje ir palaidotas prie žydų kapinių.

Ipolitas KISIELIUS, iš Krekenavos vls., Panevėžio raj., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Bronius KIŠKIS, g. 1915 m., gyv. Šnipiškių k., žuvo Šukonių k. 1948 m. pavasarį. Jo brolis Antanas KIŠKIS, g. 1916 m., žuvo Leno girioje 1947 m. Jį rado po kautynių sužeistą ir sušalusį. Buvo sužeistas į abi kojas. Nusivilkęs baltinius, persirišo žaizdas, tačiau nebegalėdamas paeiti sušalo. Partizanai jį palaidojo Leno kapinėse.

Vincas KISIELIUS, iš Lažų k., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Stasys KIUBERIS, g. 1917 m„ iš Gerdvilų k., žuvo 1947 m. prie Milžemių miško. Keturiese važiavo ir visi pasaloje žuvo. Liko žmona, sūnus Romas. Turėjo 3 ha žemės. Buvo šaulys.

Donatas KLIČIUS, iš Šėtos vls., Nemaniūnų k. žuvo 1947 m. kovo 23 d Nemaniūnų k., Povilo Karazo sodyboje. Kartu žuvo ir Antanas Mingaila. Abu buvo suguldyti Šėtoje ant grindinio. Juos palaidojo netoli žydų kapinių, tuo metu buvo areštuotas KARAZAS.

Boleslovas KLIMAS Faustas žuvo 1951 m. liepos 7 d. Sosių miške kartu su Vaclovu Rabačiausku, Vincu Sereika ir Liudu Augu. Visi keturi buvo užkasti Dotnuvoje, rasti ir perlaidoti 1990 m. rugsėjo 1 d.

Aleksandras KLIMAVIČIUS, g. 1920 m., iš Krakių vls,, Pašušvio k., bežemis, paskutiniu laiku gyveno Ilgižių k. Žuvo 1944 m. gruodžio 16 d. Paliepių pušyne.

Jonas KLIMAVIČIUS, g. 1922 m., iš Pagirio vls., Joknių k., kartu su Vytautu Raila, g. 1922 m., iš to paties k., Vladu Raila, g. 1914 m., Broniu Nuobaru, g, 1924 m., iš Dargužių k., Juozu Petroniu žuvo 1946 m. gruodžio 14 d. bunkeryje Pauslajo miške. Jie buvo išduoti ir apsupti. Visi buvo suguldyti Vaivadiškiuose.

Aleksas KLABA Linas, g. 1911 m., iš Krakių vls., Sulaičių k., dirbo tėvų ūkyje, žuvo 1944 m. gruodžio 16 d. Paliepių pušyne.

Stasį KLlNSKĮ, iš Čelkių k., Baisogalos vls., vos okupavus kaimą, 1944 m. liepos mėn. išsivedė iš namų rusų kareiviai kartu su to paties kaimo gyventoju Vaclovu Jarmolavičium ir niekas jų daugiau nematė.

Jonas KNIŠKA, g. 1926 m , iš Grinkiškio vls., Skamaičių k. Grinkiškio gimnazijos mokinys, žuvo apie 1948 m. Iš karinio parengimo klasės paėmė šautuvą ir išėjo į mišką. Tėvai buvo areštuoti. Tėvas, įmestas į Belazaro dvaro rūsį, kuriame buvo daug vandens, peršalo ir mirė.

Juozas KRANAUSKAS, g. 1909 m., iš Surviliškio vls., Užupio k., žuvo 1946 m. rudenį Norušių k., O. Rutkūnienės namuose, kur buvo atėjęs aplankyti savo sūnaus. Susišaudymo metu jo sūnus ir Rutkūnienės du sūnūs bėgo iš namų į krūmus, Kranausko penkių metų sūnus buvo nušautas. Tėvas buvo paguldytas ant grindinio Surviliškyje, o jo sūnus palaidotas Šventybraščio kapinėse. Rutkūnienės sodyba sudeginta, ji pati areštuota.

1946 m. netoli Cinkiškio, Čekiškės vls., susišaudymo metu žuvo Vladas KRAPAVICKAS, 40 m. amžiaus, veikęs Gučkampio apylinkėse su Benadu Džiaugiu, 25 m. amžiaus, iš Čekiškės.

Petras KRAUJELIS, g. 1931 m. iš Ramygalos vls., Kraujelių k., Truskavos apyl., partizanavo kelis metus. Kada ir kur žuvo nežinoma.

Jonas KRAUPAS, apie 27 m. amžiaus, iš Užuraisčio k., Panevėžio raj., žuvo 1947 m prie Leno miško.

Jonas KRIOKLYS, iš Čelkių k. Baisogalos vls., g. 1921 m., partizanas. Grįžus rusų kariuomenei, areštuotas, mirė 1945 m. lageryje.

Broliai KRISTANAVIČIAI, iš Ramygalos vls., Dvariškių k., Truskavos apyl. Antanas, g. 1915 m., žuvo 1946 m. Pašilių miške. Toje vietoje ant medžio yra prikaltas kryžius.

Juozas, g. 1922 m., žuvo 1945 m. Ramygalos vls., netoli Padvarnykų k. Nepasidavė, ilgai kovėsi. Abu broliai užkasti Ramygalos žvyrduobėse.

Trys broliai KRIÜNAI iš Pliū-pų k., Kėdainių vls. Vincas, g, 1921 m., Antanas, g.1923 m., žuvo savo gimtojo kaimo pamiškėje 1945 m. liepos 13 d. kartu su „Virbalu" (pavardė nenustatyta). Visi trys buvo suguldyti Kėdainių vls. kieme, prie iš Kriūno konfiskuoto ir perkelto į Kėdainius gyvenamojo namo, kuriame įsikūrė valsčius.

Boleslovas žuvo 1948 m. prie Lančiūnavos, Budų miške. Jis prieš tai buvo sužeistas Medvedų kaime ir pasitraukęs į Budų mišką. Rusams apsupus Budų mišką, Jis trauktis ir prasiveržti nebepajėgė. Tėvas, kartu partizanavęs, nieko padėti nebegalėjo, tik sūnų peržengnojo, o sūnus, nutaręs gyvas nepasiduoti. tėvo akivaizdoje nusišovė.

Stasys KSENAVIČIUS, iš Šėtos vls., Silkių k., sužeistas prieš Šv. Kalėdas buvo slepiamas pas Masiliūną šiene, kur ir mirė.

Juozas KUDOKAS, g. apie 1923 m., Muniūnų k. Baisogalos vls. Čelkių miške bunkeryje sužeistas, paimtas į nelaisvę ir karinio tribunolo nuteistas sušaudyti.

Kostas KUDOKAS, g. 1927 m., pasitraukė iš Pernaravos vls., Kupsčių pradinės mokyklos mokytojo pareigų 1949 m. ir žuvo nežinia kur ir kada. Paskutinis laiškas parašytas seseriai 1950 m. balandžio mėn. Paskutinis šventinis sveikinimas savo draugei Br. Valkąuskaitei parašytas 1950 m. gruodžio 17 d.

Jonas KURŠEVIČIUS, Jokeris, iš Kėdainių vls., Pliūpų k., žuvo 1948 m. kovo 19 d. kartu su Stasiu Veriku Pomidoru, Jankūnu Vinguriu. Jie kovėsi Vilainių vienkiemyje, mūriniame Jono Budrio name. Stribai sudegino sodybą. Šeimininko sūnų Vacį nuteisė 25 metams. Partizaną Mečį Bražinską paėmė gyvą ir nuteisė. Šeimininką J. Budrį sužeidė, amputavo koją, nuteisė 25 m. Mirė lageryje 1952m.

KUZMICKĄ, 30 m. amžiaus, iš Pernaravos vls.. Žostautų k,, nušovė netoli namų besislapstanti 1944 m. rudeni. Palaidojo namiškiai.

Alfonsas KULIKAUSKAS, g, 1912 m., iš Deveikiškių k., Žuvo 1947 08 12. stribų pasaloje netoli namų. Brolis Adolfas, g. 1919 m., legalizavosi. Po to areštavo ir nuteisė 25 metams, dingo kalėjime, Spėjama, kad žuvo Vorkutoje per sukilimą,

Jurgis KULIKAUSKAS, Iš Krekenavos, Panevėžio raj., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD ir stribais Skllvionių miške, Vl. Žirgulis

Povilas KULITA, 26 m. amžiaus, iš Kamėnų k., žuvo nežinia kur ir kada. Šeimą ištremta į Sibirą.

Pranas KUNEVIČIUS, iš Ruseinių k., žuvo 1948 m. Baisogaloje, Jo lavonas gulėjo ant grindinio Baisogaloje, Kur palaidotas — nežinia,

Jurgis KUPRYS, iš Medininkų k., apie 25 m. amžiaus, slapstėsi miške ir dingo be žinios, Kalbama, kad žuvo Lančiūnavos miške,

Stasys KVEDARAS Jaunutis, g, 1933 m., iš Krakių vls., Šmotiškio k., žuvo 1951 m, prie Pernaravos,

Feliksas MACEVIČIUS, 25 m, amžiaus, iš Krakių vls,, Šilainių k, žuvo 1947 m. pavasarį Šilainėlių pamiškėje kartu su Adolfu Brazausku iš Šilainėlių. Abu buvo beginkliai. Paguldyti ant grindinio Ariogaloje,

Juozas MACIJAUSKAS, iš Gaižiūnų k,, žuvo Suratgailų miške apie 1951 m. kartu su broliais Marozais iš Pauslaujo k.

Antanas KVEDARAS Tautvydas, g. 1928 m., žuvo 1952 m, Pilsupio k. su Vytu Baranausku. Motina su sūnumi Romualdu ištremta, o sūnus Donatas — lageryje.

Antaną MACKEVICIŲ, g. 1913 m., iš Šėtos vls., Akmenių k., 1944 m, gruodžio 29 d. sušaudė Akmenių k. besislapstanti pirtyje nuo karinės prievolės, kartu su Petru Skorupsku, Juozu Skorupsku ir A. Vilkeliu. Mackevičiaus lavonas sudegė pirtyje, o kitus nuvežė į Žeimius prie liaudies gynėjų būstinės.

MACKEVICIUS žuvo 1946 m. prie Vaivadiškių dvaro kartu su Albinu Liberu iš Maulių k. Abu užkasė Vaivadiškiuose.

Pranas MAJAUSKAS, g. apie 1925 m., iš Ruseinių k., žuvo 1950 m. Buvo numestas Kėdainių saugumo kieme su kitais penkiais ar septyniais žuvusiais. Ūkininko sūnus.

Vacį MALAKAUSKĄ, iš Surviliškio vls., Kujėnų k., 1949 m. areštavo stribai ir rusai. Varydami jį mušė, o po to pabėgusi iš areštinės netoli Surviliškio nušovė.

Alfonsas MANKAUSKAS, g. 1931 m., iš Josvainių vls., Kunionių k., žuvo 1951 m. gruodžio 27 d. Gudelių k. kartu su Mykolu Valaičiu ir Vincu Stuikiu. Ilgai kovėsi V. Stuikys prie ąžuolo su kulkosvaidžiu, prie kurio ir žuvo. Pastatytas paminklas.

Vladas MAROZAS, 25 m. amžiaus, iš Josvainių vls., Šingalių k, žuvo 1945 m. rugpjūčio 7 d. Šingalių k. su Jonu Dziku ir Stepu Ažniu iš to paties kaimo, buvo suguldyti Josvainiuose.

Broliai MAROZAI iš Ančiškių k., Ramygalos raj. Petras, g. 1924 m., žuvo 1948 m. per Visų šventųjų Šventes. Jį nukovė per langą. Kartu nukovė šeimininkų dukterį. Kiti partizanai pasitraukė. Jonas žuvo Suratgalių miške. Iš visos grupės žuvo keturi partizanai. Žuvo tais pačiais metais.

Jonas MARŠALKA, g. 1915 m.. iš Surviliškio vls.. Dvariškių k., žuvo apie 1946 m. Pašilių miške. Nuvežtas į Ramygalos žvyrduobes.

Anelė MARTINAITYTĖ, Paskerdumio pradinės mokyklos mokytoja, nukauta 1944 m. liepos 16 d, prie Paliepių miško alėjos.

Boleslovas MASALSKIS, iš Molupio k., Ariogalos vls., žuvo savo namuose. Klojime buvo įrengta slėptuvė, stribai padegė klojimą. Apdegusius palaikus žmona palaidojo Leščlų kapinėse.

Stefa MARTIŠIŪTĖ, g. 1926 m., iš Tautušių k., Grinkiškio vls,, Žuvo 1950 m. sausio 30 d. prie Pašušvio, Zakarkos sodyboje. Kartu žuvo Bakanauskas Vytautas, Zakarka Zigmas.

Mykolas MASALSKIS, g. 1916 m., iš Pernaravos vls., Buriškių k., Lietuvos kariuomenės puskarininkis, nukautas savo tėvų žemėje ant Ginevės kranto. Gulėjo sankryžoje prie Pernaravos kartu su kitais dviem nežinomais. Ten pat ir užkasti.

Vaclovą MASĮ sužeidė ir paėmė gyvą netoli namų, Antušavos pamiškėje 1946 m. Jis buvo kilęs iš Antušavos kaimo.

MATAIČIAI, keturi broliai iš Surviliškio vls., Užbalių k.. Bromus, g. 1923 m. ir Povilas, g. 1928 mi., abu žuvo 1947 m. lapkričio mėn, Vladas paimtas į nelaisvę su ginklu, nuteistas, iškalėjo 17 m, be teisės grįžti į Lietuvą,apsigyveno Rygoje. Petras, grįžęs iš lagerio, mirė. Tėvas Jonas MATAITIS 1951 m. nukankintas stribų netoli savo namų už tai, kad neišdavė savo vaikų miške, palaidotas savo kaimo kapinėse. Vincas žuvo 1949 m. prie Peiksvos miško su Bolesu Šlekiu Kareiviu.

Broliai Mataičiai — Povilas ir Bronius iš Užbalių k., žuvę Šipailiškių miške, kautynėse su rusų įgula ir stribais, numesti Krekenavoje ir nežinia kur paslėpti. Brolis Vladas ir seserys ieško, kur uždegti Vėlinių žvakutę, priklaupti. Tik atklydęs rudens vėjas jų skausmingas svajones, jų jaunystę ir jaunystės juoką apraudos.

Vaclovas MATKUs, g. 1924 m., iš Žostautų k.. Pernaravos vls., Žuvo savame kaime, pas Joną Čiulkevičių 1949 metų rudenį. Palaidojo savi.

Česlovą MATKŲ, iš Žostautų k,, Pernaravos vls., 1949 m. rudenį beginklį nukovė namuose besislapstantį NKVD kareiviai. Palaidojo savi.

Mečys MATULIS, g. 1936 m., iš Baisogalos vls., žuvo 1945 m. birželio 22 d, Vilaikių k. Gulėjo Baisogaloje ant grindinio kartu su aštuoniais partizanais.

Vytautas MAZŪRA, g, 1930 m., Iš Kėdainių m. Janušavos gt„ dar nepilnametis teistas karinio tribunolo. Pabėgo iš arešto ir žuvo Zarasų rajone.

Broliai MATKAl — Sotoras, g. 1921 m., iš Grinkiškio vls., Vaitiekūnų k., Adolfas, g. apie 1920 m., ir Matas, g. 1919 m., žuvo Grinkiškio apylinkės miškuose. Jų sodybą sudegino, motina išprotėjo.

1945 m. gegužės 16 d. rytą nušovė ir nusivežė Kėdainių link 44 m, amžiaus Antaną MAŽEIKĄ, gyvenusį Ruseinių k. Tą rytą jis ėjo į ganyklą parsivesti arklių. Kur palaidotas — nežinia.

Bronius MAŽEIKA, g, 1912 m., iš Ariogalos vls., Šliūžių k,, žuvo 1946 m. sausio 15 d, Zambiškių miške, Pabarčiaus būryje kartu su broliu Vladu, g. 1919 m,

Viktoras MAŽEIKA, iš Ėriškių k,, Panevėžio raj,, žuvo 1953 m, sausio 16 d. Panevėžio raj. Šilagalių k. kartu su Broniumi Karbočiumi, Dambrausko klojime įrengtame bunkeryje.

Veronika MAŽEIKAITĖ sudeginta Mato Mažeikos, jos tėvo, sodyboje 1946 m. lapkričio 4 d. kartu su Mažeikų šeima:

Visi sudeginti Mato Mažeikos sodyboje 1946 m. lapkričio 4 d. (Josvainių apylinkėje), Tą padarė NKVD dalinys, atvestas T. Striukio.

Petras MERKELIS ir Bolesas MYKOLAITIS, abu iš Surviliškio vls,, Berželės k. 1947 m. vasario 7 d. žuvo Sosių miške.

Karolis MERKYS, 26 m. amžiaus, iš Pernaravos vls., Lenčių k., žuvo Lenčių miške 1946 m.

Vladas MERKYS, g. 1907 m., iš Lenčių k., Pernaravos vls., nušautas namuose 1944 m.

Vladas MEŠKAUSKAS, g. 1893 m., iš Josvainių vls., Pašilių k., areštuotas 1945 m. mirė kalėjime.

Aleksas MEŠKAUSKAS Lokys, iš Pernaravos vls., Keturkiemio k., žuvo 1950 m. birželio mėnesį prie Lenčių miško, eigulio Berseno eiguvoje. Kartu žuvo Antanas Tomkus iš Ariogalos ir Leonas Grigonis Kalnius. Teigiama, kad jis buvo Prisikėlimo apygardos vado pavaduotojas. Apsupo netoli bunkerio. Ilgai kovėsi. Į nelaisvę paėmė ariogališkį Juozą Zinių. Juos išdavė ryšininkė iš Kauno „Jurga“, kurios pavardė žinoma. Akciją vykdė Kauno NKVD. Nukautuosius išvežė į Kauną. Bunkerio vietoje likusi dauba. A. Meškauskas laimingai du kartus išvengė mirties. Jam pavyko prasiskverbti iš apsupimo žiedo Lenčių miške 1946 m. vasario 17 d., kai žuvo 24 partizanai, ir 1946 m. lapkričio 4 d. Ruseinių k., kur žuvo apie 20 žmonių, sudeginus M. Mažeikos sodybą su visa šeima. Jo vatinuke rasta įstrigusių kulkų.

Mykolą MEŠKĮ, iš Šėtos vls., Akmenių k., 1945 m. nušovė stribai. Jis buvo kaimo muzikantas, slapstėsi Slikiuose pas Vladą Jaugelavičių ir Bronių Jaugelavičių.

Vytautas MEŠKUOTIS, g. 1925 m., iš Krakių v., Gudžiūnų k., žuvo 1951 m. lapkričio mėn. Baisogalos miškuose, Paulausko vienkiemyje, Kartu žuvo P. Bagdonas, o P. Prūsaitis prasiveržė. Gulėjo Šeduvoje.

Albinas MINCĖ, iš Pagirio vls., Nedervös vienkiemio, žuvo prie Pagirio bažnytkaimio, apsuptas vienkiemyje, nukovęs aukšto rango pareigūną, NKVD karininką, atsišaudydamas bėgo, bet buvo nukautas.

Aleksas MICKUS, iš Ramygalos vls., Ibutonių k., Panevėžio raj., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Mykolas MIKALAUSKAS, g. 1915 m., gyvenęs Gudaičių k., Krakių vls., žuvo Zambiškių miške 1945 m. žiemą, Buvo paguldytas ant grindinio Krakėse. Žuvus sūnui, areštavo tėvą ir uždarė į Kėdainių kalėjimą. Kai po dviejų savaičių antrą kartą sūnus į kalėjimą pėsčiomis atnešė maisto, jo jau neberado. Tik gavo atsakymą: „Tėvas padėtas į vietą". Daugiau jo niekas nematė. Spėjama, kad jis tardymo rūsiuose buvo užspardytas ir atsidūrė Skongalio gatvės gale, žvyrduobėje, kapinėse be kryžiaus.

Apolonija MIKNEVIČIŪTĖ, g. 1928 m., Genių k, Baisogalos vls., mažažemių šeimoje. Tėvai anksti mirė, Likusi našlaite, tarnavo pas ūkininką J. Pocių. 1947 m. rugsėjo 7 d. išėjo aplankyti savo draugę, taip pat samdinę Patapaitę, Grįžtant ir lydint Patapaitei, pateko į kautynių lauką ir buvo nukauta kaip partizanė, Patapaitei peršautos kojos. Apolonija buvo numesta su šešiais nukautaisiais Baisogaloje ir su jais kartu užkasta.

Jonas MIKELIONIS, g, 1924 m„ nuteistas mirties bausme 1962 m. Nežinia, iš kur kilęs, bet veikęs Kėdainių apskr.

Broliai MILIAUSKAI — Jeronimas, g. 1920 m., ir Kazimieras, g. 1924 m,, iš Liolių k., Šėtos vls., partizanaudami abu dėvėjo Lietuvos kariuomenės uniformas. Kazimieras ėjo felčerio pareigas, sužeistiems padėdavo gauti vaistų, o sunkiai sužeistiems — patekti į ligoninę, nes turėjo antspaudą ir mokėjo padirbinėti dokumentus.

Kazimieras žuvo 1948 m, rudenį, patekęs į pasalą prie Būdų kaimo. Kaimas buvo apsuptas. Einant kartu su partizanu Petru Palinausku, iš Gegžnos sklypo staiga paleista automato serija pakirto Kazimierą. P, Paulauskui atsišaudant pavyko pasitraukti. Kazimieras buvo numestas Kėdainių turgaus aikštėje.

Jeronimas žuvo kartu su Jonu Blusiu, iš Pagirio vls., Margių kaimo, miške. Buvo išduoti, manoma — eigulio, ir apsupti Vaivadiškių kariuomenės įgulos. Žuvusieji gulėjo Pagirių miestelio centre, prie sudegusios bažnyčios ir užkasti prie Rudekšnos upelio.

Antanas MINGAILA, Žuvo 1947 m, kovo 23 d, Šėtos vls., Nemaniūnų k., Povilo Karazo sodyboje, kartu su Donatu Kličiumi, Abu buvo suguldyti Šėtoje ant grindinio. Juos palaidojo netoli žydų kapinių, Tuo metu areštuotas Karazas,

MINGAILAI iš Mažuolių k., Baisogalos v., trys broliai ir sesuo. Ūkininkų šeima.

Juozas, g. 1915 m., „Kęstutis", ir Aleksandras, g. 1917 m., „Vilkas", abu žuvo kartu bunkeryje 1948 m. kovo 25 d. Buvo suguldyti Šeduvos turgaus aikštėje. Atžymėti pastatytame paminkle Šeduvoje.

Laurynas „Gintaras“, dailininkas, žuvo 1953 m. kovo 14 d. Kelmės raj., Aukštiškių k., A. Bekerio sodyboje įrengtame bunkeryje.

Veronika „Gražina“, g. 1922 m., žuvo Sankių k. Baisogalos vls., Mickaus statomame name 1949 m. ar 1950 m.

Antanas MISEVIČIUS, g. 1921 m., Dotnuvos vls., Aušros k., „Mėnulietis“, žuvo 1946 m. gruodžio 11 d. Paliepių miškuose. Kur palaidotas - nežinoma, nes žuvo draugai. Jis buvo sužeistas. Kovos draugai po kautynių rado jo sužeidimo vietą, pėdsakus (lipta per išvirtusi medį), liko kraujo dėmės. Suplėšęs marškinius pats rišosi žaizdas.

Bronius MISEVIČIUS, g. 1923 m., žuvo 1948 m. gegužės 22 d., ties Lančiūnava. Buvo NKVD apsuptyje. Kartu žuvo Boleslovas Kriūnas iš Pliupų k., suguldyti prie Kėdainių valsčiaus pastato.

Romas MISEVIČIUS, g. 1921 m., iš Geručių k. Grinkiškio vls., kur žuvo — nežinia. Paskutinės žinios yra tik apie tai, kad ryšininkė pasiuvo jam baltą apsiaustą.

Broliai MYKOLAIČIAI, Antanas, 30 m. amžiaus, iš Surviliškio vls., Kalnaberžės k., ir Bronius, 25 m. amžiaus, žuvo 1947 m. vasario 17 d. Skilvionių miške. Prieš tai jų sodybą sudegino NKVD kareiviai, tėvus ištrėmė. Tėvas tremtyje mirė.

Boleslovas MYKOLAITIS, gimimo data nežinoma, iš Surviliškio vls., Paberžės k., Surviliškio apyl. žuvo 1947 m. vasario 17 d. Sosių miške kartu su Petru Merkeliu.

Feliksas MYKOLAITIS, g. 1922 m., iš Ariogalos vls., Paginevių k., žuvo 1944 m. gruodžio 18 d., po mūšio Paliepių miške.

Vacys MYKOLAITIS, g. 1920 m., iš Ariogalos vls., Paginevių k., žuvo Paliepių miške 1944 m. gruodžio 16 d. su broliu Mataušu. Tėvai turėjo 13 ha žemės.

Angelė MARTININAITĖ sušaudyta garnizono enkavedistų 1944 m. gruodžio 16 d. po kautynių Paliepiuose. Paskerdumio pradžios mokyklos mokytoja. Vienuolė.

Antanas MORKŪNAS „Plechavičius“, iš Surviliškio vls., Bakainių k., žuvo Lažų k.

Juozas MORKIS, iš Godų k., Grinkiškio vls., žuvo 1944 m. Ramoškonių miške. Palaidojo savi Pašušvio kapinėse.

Vytautas MOZŪRA, g. 1930 m., mokinys, dar nepilnametis nuteistas už politinę veiklą, pabėgo, slapstėsi, žuvo Zarasų rajone.

Stasys MŪGAS, 28 m. amžiaus, mokytojavęs Babtuose. Jį nuteisė karinis tribunolas 1946 m. sušaudyti.

Juozas MŪGAS, 33 m. amžiaus, nušautas 1949 m. Bučiūnų k., buvo partizanas.

Antanas NACEVICIUS. 25 m. amžiaus, iš Šėtos vls., Taujankos k., žuvo Žiliūnų kaime.

Antanas NARUŠEVIČIUS, iš Kėdainių vls., Aristavos apyl., Daukai-nių k., areštuotas dingo be žinios.

Adolfas NARUŠEVIČIUS, iš Šėtos vls., žuvo 1947 m. balandžio 8 dieną Slikluose, turėjęs maždaug 20 m. amžiaus, ir Antanas NARUŠEVIČIUS, dar nesulaukęs 30 m., žuvo apsuptyje, bunkeryje, 1988 m. palaidoti Slikių kapinėse.

Jonas NARUŠEVIČIUS, 40 m. amžiaus, iš Šėtos vls., Okainių k. buvęs seniūnas, nuteistas žuvo lageryje sukilimo metu.

Juozas NARUŠEVIČIUS, iš Šėtos vls., beginklis, Kudžionių kaimo gyventojas, 1947 m. buvo nukautas Silkių kaime.

Stasys žuvo Petkūnų k. lauke 1947 m. Nuvežtas į Ramygalos žvyrduobes. Abu iš Dvariškių k.

Stasys NEKROŠIUS, g. apie 1919 m., iš Grinkiškio vls., Martynaičių k., žuvo Trankinių miške 1949 m. kartu su Stasiūnaite.

Kazys NOREIKA, g. 1913 m., iš Pernaravos vls., žuvo 1949 m., sausio 14 d. Lenčių miške. Kartu žuvo Antanas Paliūnas, du pusbroliai Vaitiekūnai, Dalbokas, Urba.

Broliai NOREIKOS — Vladas g. 1924 m., ir Juozas, g. 1930 m., iš Krakių vls., Zacišės k., žuvo kartu 1960 m. Samoškišklo miško pakraštyje.

Juozas buvo ištremtas kartu su tėvais, pabėgo iš tremties ir nuėjo į mišką pas brolį. Abu broliai turėjo daug skaudžių kautynių.

Tėvai, grįžę iš tremties, neradę nei vaikų, nei namų, vėl savo noru sugrįžo į tremtį.

Bronius NUOBARAS, g. 1924 m., iš Dargužiu k., žuvo 1946 m. gruodžio 14 d. bunkeryje Pauslaujo miške. Kartu žuvo Jonas Klimavičius ir Vytautas Raila iš Joknių k., Vladas Raila, Juozas Petronis, iš Dargužiu k. Jie buvo išduoti ir apsupti. Suguldyti Vaivadiškiuose.

Kazys LAUŽIKAS, g. 1921 m., iš Paberžės k., Grinkiškio vls., žuvo 1945 m., Šv. Velykų rytą, prie Varnionių k. Slapyvardis ,,Briedis“. Užkastas prie Radviliškio.

Antanas LAZUTKA, g. 1918 m. (ar 1920 m.), iš Šilainių k., Baisogalos vls., žuvo -1945 m. Vilaikių miške kartu su dvylikos partizanų grupe.

Vladas LEBEDYS, g. 1919 m., iš Krakių vls., Rūkų k., žuvo Rūkų kaime, Mitriaus namuose per susišaudymą. Buvo paguldytas ant grindinio Krakėse. Kur palaidotas — nežinia.

Juozas LECKUS, apie 21 m. amžiaus, iš Vivonių k., partizanas, kur ir kada žuvo — nežinia.

Zenonas LENARTAVICIUS, g. 1933 m.. Drakalnio k.. Pernaravos vls., siuvėjas. Į ginkluotą pasipriešinimą stojo 1952 m. Paskutiniu laiku buvo su broliais Noreikomis. Žuvo 1960 m. rugpjūčio mėn. Grajauskų k., Gaižausko sodyboje išduotas.

Antanas LEONAVIČIUS, apie 26 m. amžiaus, iš Kėdainių vls., Medėkšių k., žuvo netoli savo namų, miežių lauke. Buvo užkastas Kėdainių m. Šėtos gatvės gale, griovyje, namiškių pavogtas ir palaidotas kapinėse.

Bronius LEŠČINSKAS, iš Pernaravos vls., Rugėnų k., žuvo 1945 m. pavasarį, netyčia iššovus ginklui. Palaidotas Šaravų kapinėse.

Antanas LIAUDANSKAS, g. 1920 m., Ariogalos vls., tarnavo pas ūkininkus Gairauskus. Žuvo Šliūžių k. ant Ginevės ledo 1944 m., prieš Šv. Kalėdas.

Broliai LINKONIAI — Jonas, 20 m. amžiaus, ir Pranas, 18 m. amžiaus, iš Steponavos k., žuvo 1950 m. Jonas žuvo Pauslaujo miške. Pranas — Paobely.

Ona LIESYTĖ, 24 m. amžiaus, iš Josvainių vls., Smotiškių k., nu-šauta prie Ruseinių k., netoli Juozo Mažeikos sodybos ant želmenų. Bežemiai, buvo 4 vaikai, broliai išėjo į mišką ir žuvo,

Adolfas LlSYS Aušra, g. 1925 m., iŠ Josvainių vls., Smotiškių k,, Žuvo 1949 m. liepos mėn. Ruseinių miške kartu su Alfonsu Kavaliausku, Kraujeliu, Alfonsu Ūsu ir dar vienu nenustatytu miškiniu.

Vladas LIŠKA. apie 21 m. amžiaus, iš Vivonių k., žuvo 1947 m., per Šv. Kalėdas, Svidersko sodyboje, kartu su Vl. Gintautu, Ig. Plankiu ir Vl. Raila. Pagrobti ir palaidoti Ančiškių kapinėse.

Algimantas LITVINAS, g. 1930 m., iš Giedraičių k. žuvo Grinkiškio apylinkėse 1950 m. sausio mėn.

Albinas LIBERAS, 33 m. amžiaus, iš Maulių k., Žuvo prie Vaivadiškių dvaro 1946m. kartu su Mackevičium iš gretimo kaimo. Liberas buvo sužeistas, gyvas nepasidavė. Abu užkasė Vaivadiškiuose kartu su šunimi, kuris buvo nušautas mūšio lauke, netoli stribų būstinės.

Libero sesuo Ona Šidlauskienė prieš mirtį dukrai mokinei Bronei paliko žodžius: „Ten, kur tu klasėje savo suole sėdi, pažiūrėk pro langą į dešinę ir matysi vietą, kur užkastas tavo dėdė“,

Praną LIUTKEVIČIŲ, g. 1924 m., iš Dotnuvos vls., 1945 m. sausio 27 d. Ąžuolaičių k. rado beginklį pasislėpusį namuose. Išsivedė ir netoli namų, miškelyje, subadė durtuvais. Rasta vienuolika žaizdų. Dalyvavo NKVD kareiviai ir vienas civilis.

Jonas LIUŽINAS, iš Šėtos vls., Okainių k„ žuvo Taujėnų k. 1947 m. lapkričio mėn. 2 d.

Jurgį LIUŽINĄ, iš Okainių k., Šėtos liaudies gynėjai 1945 m. lapkričio 2 d. suėmė, namuose liepė jam įlįsti į krosnį ir ten nušovė.

1945 m. Krakių vls., Medininkų k. rado namie pasislėpusį 24 m. amžiaus Romą LUKAUSKĄ. Nudūrė durtuvu. Aštuoniolikmetė žmona tai pamačiusi, pradėjo bėgti. Jai peršovė koją, po to atvedė, pastūmė ant nužudyto vyro ir iš arti šovė į kaktą. Žmona buvo nėščia. Trobesius sudegino. Operaciją vykdė NKVD, buvo civilių,

Jonas LUKMINAS, g. 1928 m., Dickaimio k., Betygalos vls., žuvo Dotnuvos apylinkėse.

Vladas LUKOŠAITlS, iš Pliuškių k., Grinkiškio vls., žuvo ir kovos draugų buvo palaidotas miške. Partizanavo Baisogalos apylinkėse.

Ipolitas LUKOŠEVIČIUS, iš Krekenavos vls., Panevėžio raj., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Antanas LUKŠYS, iš Kazokų k., Surviliškio vls., įkalintas 1945 m., mirė kalėjime. Buvęs šaulys, prasilavinęs.

Stasys LUKŠYS, turėdamas 28 metus, mirė kalėjime. Jo namuose Norūšių k. buvo rastas pistoletas.

Viktoras LUKŠYS, g. 1914 m., iš Survilišio vls., Kujenų k., žuvo 1945 m. liepos 18 d. prie Milžemių miško, užėjęs pas eigulį atsigerti ir susidūręs su kareiviais. Buvo paguldytas Šėtoje ir palaidotas prie žydų kapinių.

Edvardas OBOLEVICIUS, iš Dotnuvos vls., Šlapaberžės k., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

MOTIEKAIČIAI, penki broliai iš Vabalių k., Baisogalos vls., Alekšas „Lašas", g. 1912 m., Šaulių sąjungos narys, 1941 m. birželio mėn. partizanas. 1944 m. išėjo į mišką. Žuvo 1947 m. lapkričio 26 d. Vainiūnų k. Baisiogalos vls., Buvo paguldytas Baisogalos miestelio aikštėje. Kur palaidotas nežinia.

Kazimieras „Banga“, g. 1914 m., žuvo 1947 m. rugsėjo 8 d. Avižiš kių k., Jarašūno ūkyje.

Vytautas „Papartis“ g. 1923 m,, žuvo 1948 ar 1949 m. savame Vabalių k., išduotas to paties kaimo gyventojo Stasilionio. Apie mėnesį laiko gulėjo Baisogalos stribynės kieme. Užkastas prie Baisogalos durpyno.

Adolfas „Klevas", g. 1927 m., žuvo prie Baisogalos, Buzos sodyboje, artimose kovose su enkavedistais. Nušovė rusų leitenantą, bet prasiveržiant iš apsupimo žuvo. Palaidotas prie Vilaikių miško,

Leonas, g. 1932 m., paimtas iš namų ir Vilaikių miške susišaudymo su partizanais metu nukautas rusų 1945 m. birželio 24 d.

Tėvas MOTIEKAITIS Kazimieras, vidutinis ūkininkas, 1945 m. ištremtas. Šiuo metu likusi duktė Vanda Motiekaitytė — Steponaitienė gyvena Radviliškio m.

Vladas PABARČIUS, rinktinės vadas, iš Krakių vls., Pakarklių k., žuvo Lenčių miške, Zambiškių k., 1945 m. sausio 15 d. Buvo paguldytas Krakėse ir Josvainiuose, su užrašu: „Pabarčius — banditų vadas“. Kartu žuvo 22 vyrai.

Jonas PABRINKIS „Tėvas", 50 m. amžiaus, iš Šėtos vls., Songailų k., žuvo 1950 m. rugpjūčio 1 d., saulei leidžiantis, Einikių k., pas Miliauską. Buvęs seniūnas. Jis bu-

Petras PABRINKIS, g. 1917 m., iš Šėtos vls., turėjo 13 ha ūkį Pašėtės k., vedęs, šeimoje du valkai. 1944 m. buvo paimtas į sovietinę armiją. Pabėgo, kurį laiką slapstėsi, o vėliau išėjo į mišką, partizanavo „Tetulytės“ slapyvardžiu, V. Gėgžnos būryje, kuris veikė Šėtos, Truskavos bei Surviliškio apyl., 1953 m. kautynėse su NKVD kariuomene buvo sužeistas į koją ir, nebegalėdamas pasitraukti, iš apsupimo, gyvas nepasidavė, susisprogdino granata.

Jis buvo užkastas su kitais partizanais Šėtos miestelyje ant upelio kranto. 1990 m. birželio 14 d. kartu su kitais žuvusiais buvo atkastas ir perlaidotas. Pastatytas paminklas Šėtos kapinėse.

Alfonsas PABRINKIS, apie 28 m. amžiaus, Iš Pašėtės k., Šėtos vls., nežinoma prie kokių aplinkybių ir kur žuvo. Giminės neatsišaukia, arba jų neliko.

Antanas PAKELTIS, apie 30 m. amžiaus, iš Ramygalos vls., Užuraisčio k., Panevėžio raj., žuvo 1947/48 m., per Šv. Velykas, kartu su Sakavičium iš Tulpiakaimio k., Ukmergės raj.

Stanislovas PAKENAS, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, 1947 m žiemą žuvo Kujenų kaimo lauke.

Leonas PAKŠTYS, iš Ramygalos vls., Truskavos apyl., Gerdvilių k., žuvo apie 1949 m. Buvo nuvežtas į Šėtos miestelio aikštę Kur užkastas — nežinia.

Petras PAKŠTYS, apie 23 m. amžiaus, iš Ėriškių k., žuvo Antruose Padvarninkuose su Birute Čepaite. Kulkosvaidininkas. Buvo išduoti. Kur užkasti — nežinia.

Juozas PALIONAS, apie 40 m. amžiaus, kilęs iš Tilindžių k., Raseinių apskr., veikęs Kėdainių apskr. Paskutinis Prisikėlimo apygardos vadas žuvo 1952 m. spalio 2 d.

Krutkienės Stasės teigimu, pas kurią buvo slėptuvė, buvo atvežtas į Dotnuvą, Mykolo Burneikos parodymu, įmestas į bunkerį. 1990 m. birželio 22 d. atkastas. Rasta 4 vyrų ir vienos moters palaikai, kariškos uniformos likučiai, vienam rankos surištos viela. Vieni iš jų — J. Paliūno palaikai. Kitų versijų nėra. Perlaidotas Dotnuvos kapinėse 1990 m. rugsėjo 1 d.

T. Paliūnas

Povilas PALIŪNAS, 25 m. amžiaus, iš Gudžiūnų vls., Gudžiūnų k., žuvo 1947 m. Vypalų k., pas Buinevičių. Buvo paguldytas Gudžiūnuose. Brolis Antanas PALIŪNAS. 24 m. amžiaus, grupės vadas, žuvo 1949 m. sausio 14 d. Lenčių miške. Buvo paguldytas ant grindinio Krakėse. Jų žuvo septyni.

Povilas PALIŪNAS, g. 1908 01 03., iš Raseinių raj., Tilindžių k., 1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Okupavus Lietuvą, atsisakė tarnauti. Pabėgo ir slapstėsi. Vokiečių okupacijos metu irgi nesutiko tarnauti vokiečiams; Antrą kartą Lietuvą okupavus, išėjo į mišką,

1946 m. liepos 1 d. žuvo Krakių vls.. Alksėnų k., netoli Buinevičiaus sodybos.

Antanas PASTAŠAUSKAS, Klevas, Mato s., g. 1924 m., iš Ariogalos vls., Paginevės k., žuvo netoli namų. Tėvų ūkis — 7 ha žemės.

Bronius PAŠKEVIČIUS, kilęs iš Krakių vls., Rezgių k,, sužeistas 1944 12 07 kautynėse ties Plinkai-galio k., atvežtas į Kėdainius dingo. Tuo pačiu metu buvo sužeistas Kuročka Dūdelė.

Elena PETRAUSKIENE, iš Pakarklių k., žuvo 1945 m. Grinkiškio vls., Piepuolių k. kartu su nenustatytais dviem partizanais.

Boleslovas PETRAUSKAS, iš Grinkiškio vls., Pyplių k., g. 1912 m., žuvo 1945 rn. ir buvo numestas Grinkiškio dvare.

Anupras PETRAUSKAS, g. 1921 m., iš Grinkiškio vls., Pyplių k., žuvo1945 m. Kubiliūnuose.

Stanislovas PETRAUSKAS, g. 1921 m.. iš Kairėnų k., Grinkiškio vls., žuvo 1946 m. Ridikių k., buvo numestas Grinkiškyje.

Alfonsas PETRAUSKAS Tūbelis, g. 1922 m., iš Surviliškio vls.. Pakruostės k., žuvo 1946 m. sausio 25 d. Peiksvos k. kartu su Pranu Plančiūnu ir Sereikos sūnumi Broniumi. Abu vietoje buvo ir užkasti. Prieš 10 m. Sereikos giminės Bronių palaidojo kapinėse. Partija leido. A. Petrauskas liko. Sodyba numelioruota. Palaikai nerasti.

Vladas-PETRĖTIS, g. 1912 m.. Iš Kubiliūnų k., Grinkiškio vls., Žuvo prie Šarkučių pelkės 1944 m,

Juozas PETRONIS, iš Pagirių vls,, Dargužiu k., žuvo 1946 m. gruodžio 14 d. bunkeryje Pauslajo miške. Kartu žuvo Jonas Klimavičius ir Vytautas Raila iŠ Joknių k., Vladas Raila, Bronius Nuobaras iš Dargužiu k., jie buvo išduoti ir apsupti, suguldyti Vaivadiškiuose.

Partizanai, subėgę į mūrini tvartą, gynėsi iki paskutinio šovinio. Kai uždegė tvartą ir įgriuvo lubos, bandė trauktis. Čia buvo nukauti du kareiviai ir kapitonas.

Stasys PETKUS, iš Grinkiškio vls., Rūdžių k., žuvo namuose, kieme pastatytas kryžius. Stribai Įsakė tuoj pat kieme palaidoti.

Mykolas PILYPONIS, 50 m. amžiaus, iš Ramygalos vls., Truskavos, nušautas namuose, einant pasiimti lauke numesto pabėgusio sūnaus palto.

Bronius PILYPAS, g. 1922 m„ kur ir kada žuvo — nežinia. Žinoma, kad jis buvo paguldytas Josvainiuose.

Pranas PLANČIŪNAS, iš Bučionių k., žuvo 1945 m. sausio 25 d. Pelksvos k. uždegus trobesius, buvo apsupti. Kartu Žuvo Alfonsas Petrauskas ir Bronius Sereika. Nukovė du kareivius ir kapitoną.

Palaikus partizanai rado pavasari sudegusiame tvarte. Palaidojo Šventybrastyje.

Ignas PLANKYS ir Antanas PLANKYS — du broliai, iš Vi-vonių k., partizanai. Ignas žuvo 1947 m., per šv. Kalėdas, Sviders-ko sodyboje, kartu su Vladu Gintautu, Vl. Liška ir Vl. Raila. Visi pagrobti ir palaidoti Ančiškių kapinėse.

Jonas PODZECKAS su sūnumi, iš Pagirių miestelio, kovėsi Dargužių miške. Tėvas žuvo 1947 m. su Aleksandru Karalium bunkeryje, keletą rusų sušaudė,

Jaronimas PALINAUSKAS, 28 m. amžiaus, Iš Josvainių vls., An-girių k., nušautas per susidūrimą 1945 m. Medininkų miške.

Stasys PALINAUSKAS, iš Josvainių vls., Ruseinių k., Jaronimo brolis, g. 1926 m., žuvo 1946 m. gegužės 8 d. Ruseinių miške. Jis buvo partizanas. Negalėdami iš tankaus miško išnešti, stribai Jam nukirto galvą ir atnešė ją į Josvainių miestelį. Padėjo ant grindinio, Operaciją vykdė Josvainių liaudies gynėjai.

Bronius POŠKA (PAŠKEVIČIUS), g. apie 1924 m., iš Krakių vls., Rezgių k., žuvo 1944 m. gruodžio mėn, Jam buvo peršauta koja,

Mikalojus POVILAITIS, 21 m. amžiaus, iš Pernaravos vls., Rugėnų k., žuvo 1951 m. Pajieslio k., Rybelio sodybos kieme. Vytas Baranauskas, nukovęs tris enkavedistus, pasitraukė. Povilaitį su nukautais kariškiais nuvežė į Krakes. Tėvai ištremti. Mikalojus nuo 1945 m. ryšininkas, nuo 1951 m. pradžios partizanas,

Kazimieras POVILAUSKAS, iš Baisogalos vls., Dšlių k., žuvo 1945 m. birželio 24 d. Vileikių miške. Vyko kautynės, iš viso žuvo dvylika partizanų.

Jonas PRANAITIS, g, 1928 m,, iš Betygalos vls., Kudonių k., žuvo Lipliūnų miške, netoli Kėdainių m. 1951 m. sausio 21 d., kartu su septyniais partizanais: Rolandu

Svetlausku, Alfonsu Ūsu, Antanu Kavaliausku, Juozu Alekna, Vytautu Jurevičium ir dar vienu nežinomu.

Juozas PREIKŠA, 26 m. amžiaus, iš Pernaravos vls., Rugėnų k., sužeistas miške, paimtas į nelaisvę, dingo Kėdainių kalėjime.

Antanas PRELGAUSKAS Laivelis, g. 1913 m., iš Čekiškės vls., Montegailių k., žuvo 1947 m., Kūčių vakarą, Priekapės k:, Pernaravos vls., bevalgant Kūčias pas Kazį Bagdoną, kartu su Justinu Puidoku ir šeimininko dukterimi.

Pranas PRŪSAITIS, iš Krakių vls., apylinkės ūkininkų samdinys, paskutiniu metu ilgai tarnavęs pas Petrą Adomavičių Pilėnų kaime. Ilgai partizanavęs, nukovęs provokatorių Vytautą Remeiką 1951 m. rugsėjo pabaigoje, kuris išdavė Prisikėlimo apygardos štabą ir sunaikino jo vadą Juozą Paliūną.

P. Prūsaitis buvo suimtas 1963 m. ir nuteistas LTSR Aukščiausiojo teismo Kėdainių kultūros namuose, išvažiuojamajame posėdyje mirties bausme. Pirmininkavo teismo narys — L. Miežėnas.

Ignas PUIDOKAS, iš Ramygalos vls.,, Panevėžio raj., Ibutonių k., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Justinas PUIDOKAS, g. 1924 m., iš Pernaravos vls., Lenčių k., grupės vadas, žuvo 1947 m., Kūčių vakarą, Priekapės k., Pernaravos vls., valgant Kūčias pas Kazį Bagdoną.

Jonas PUPKEVICIUS, g. 1927 m., iš Šėtos vls. ir jo brolis Kostas PUPKEVICIUS, g. 1925 m., gyvenę Juškonių k., Kostas žuvo 1947 m., Jonas — 1951 01 1,8 Drobiškių miške. Buvo paguldytas Šėtoje. Jonas žuvo bunkeryje kartu su Snitkute (vardas nežinomas).

Ūkininkų šeima. Buvo keturi broliai ir keturios seserys. Visi broliai išėjo į mišką. Seserys slapstėsi, vėliau jas areštavo ir nuteisė.

RADIMONAS (vardas nežinomas), dirbo Kėdainių raj. finansų skyriuje, suimtas mirė kalėjime.

Petras RADZEVIČIUS, apie 20 m. amžiaus, iŠ Pagirio vls., Gumbių k. 1948 m. gegužės 22 d. trėmimo metu savo namuose buvo nukautas, jo kūnas su tremiamais šeimos nariais atvežtas į Pagirių miestelį. Šeimos nariai nuvežti ir suvaryti į vagonus, o Petras paliktas ant grindinio Pagiriuose. Spėjama, kad užkastas prie Rudekšnos upelio, kur pastatyti gyvenamieji namai.

Vaclovas Voleras, 20 m. amžiaus, žuvo 1951 m. liepos 7 d. Sostų miške kartu su Vincu Sereika, Jokeriu iš Bakainių k., Liudu Augu, iš Peiksvos k., Boleslovu Klimu Faustu. Visi keturi buvo užkasti Dotnuvoje, rasti ir perlaidoti 1990 m., rugsėjo 1 d.

Antanas RAČYS, g. 1922 m., iš Surviliškio vls., Lažų k., pašauktas į kariuomenę, su J. Staru išėjo į Kėdainių komisariatą. Tačiau pamatę kaip su jais elgiamasi, pabėgo ir abu nuėjo į mišką.

1946 m. balandžio 26 d. užėjo pas kaimynus persirengti, pakliuvo į pasalą. Račys buvo sužeistas ir, nenorėdamas pasiduoti,. nusišovė.

Juozas RAČYS, g. 1923 m., iš Surviliškio vls., Lažų k., žuvo 1947 m. birželio mėn. Miegėnų k.

Dominykas RAILA, Iš Ramygalos vls., Žiliūnų k., žuvo Išlaužu k., Panevėžio raj. Palaidotas Truskavos smėlio karjere.

Jonas RAILA, iŠ Pagirio vls., Dargužiu k., apie 20 m, amžiaus, žuvo Nedervos miške.,

Stasys RAILA, g, 1914 m„ iš Žilionių k., partizanas, kur ir kada žuvo — nenustatyta.

Stasys RAGAIŠIS, 25 m. amžiaus, iš Šėtos vls.. Kaplių k., žuvo 1948 m. kovo 4 d., netoli Žeimių. Buvo paguldytas Žeimiuose valsčiaus raštinės kieme. Tuo pačiu metu areštavo Genutę Zubrickaitę iš Silkių kaimo, kuri nešė jam maisto. O. Žilienė

Vytautas RAILA, g. 1922 m., iš Joknių k„ žuvo 1946 m. gruodžio mėn. bunkeryje Pauslaujo miške, Kartu žuvo Jonas Klimavičius iš Joknių k., Vladas Raila, Bronius Nuobaras, Juozas Petronis iš Dargužiu k. Jie buvo išduoti ir apsupti, suguldyti Vaivadiškiuose,

Vladas RAILA, g. 1914 m., žuvo l946 m. gruodžio 14 d. bunkeryje Pauslaujo miške. Kartu žuvo Jonas Klimavičius ir Vytautas Raila iš Joknių k., Bronius Nuobaras ir Juozas Petronis iš Dargužiu k. Jie buvo išduoti ir apsupti, suguldyti Vaivadiškiuose.

Feliksas RAMOŠKA, g. 1914 m., iš Dotnuvos vls., Dotnuvos dvaro, gyveno Segirių k., Betygalos vls., bežemis. Žuvo 1944 12 16 Paliepių pušyne.

Praną RAMANAUSKĄ, g. 1910 m., iš Pernaravos vls., Aukštadvario k., Čekiškės stribai nušovė tame pačiame kaime. Gulėjo Čekiškėje. Palaidojo sesuo.

Antanas RAMOŠKA, g, 1914 m., iš Pernaravos vls., Pelutavos k., į pasipriešinimo dalyvių būrius nuėjo 1955 II 18. Grinių k,, pas Jaslukaitį, buvo apsuptas ir žuvo 1957 06 28. Tą pačią dieną tėvus pristatė atpažinti sūnų Ariogalos milicijos garaže,- kur jis gulėjo ant grindų, su po galva padėtu akmeniu. Kai tėvas paklausė, kodėl taip pasielgta, atsakė: „Šuniui pagalvės nereikia“. Kur užkasė — nežinia. Ieško tėvai.

Antanas RAMOŠKA, iš Gudžiūnų vls,, Devynduonių k., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Jurgis RAPŠYS Ajeras, iš Petkūnų k,, žuvo 1945 05 25 Vidulaukio mokykloje kartu su Albinu Gustu iš Talviškių k, ir Alfonsu Jurevičium. Mokykla sudeginta, Ketvirtas žuvęs — nežinomas, Gulėjo Kėdainiuose ant grindinio.

Jonas RASTAUTAS, g. 1920 m,, iš Pagirio vls., gyvenęs Suratgalio k,, žuvo 1950 06 23 Tulpiakaimio k., pas Černiauską. Joninių proga jis atėjo pasveikinti savo draugę Janiną Černiauskaitę ir juos stribai užklupo. Manoma, kad apie jaunuolių draugystę sužinojo stribai iš vietinių išdavikų ir jie pasalavo. Rastautas nebespėjo išsitraukti pistoleto ir pasipriešinti. Buvo paguldytas Pagiriuose.

Leonas RIBIKAUSKAS, g. 1919 m., iš Čelkių k., Žuvo netoli Grinkiškio, Eitviliuose, Kur palaidotas — nežinia, Buvo šaulys.

Apolinaras RIBIKAUSKAS, gyvenęs Jakšių k., Žuvo 1946-47 m, netoli Grinkiškio, Kur palaidotas — nežinia.

Kazys RIMAS, 25 m. amžiaus, tarnavo Ruseinių k., pas Lukoševičių, buvo nukautas rytą einant namo. Jis kilęs iš Josvainių miestelio.

Antanas RIMAVIČIUS, g. 1912 m., iš Ramygalos vls., Truskavos apyl., Ančiškių k., liaudies gynėjų pakartas Juodžių miškelyje 1946 m. Palaidotas kapinėse. Rastas su kankinimo požymiais.

Petras ROZENBERGAS, apie 30 m. amžiaus, iš Šėtos vls., žuvo 1948 m. kartu su Jonu Karalium bei Lionginu Ivanausku. Buvo suguldyti ant grindinio Šėtoje. Palaikai atrasti.

Vladas RULYS Raugas, g. 1920 m., iš Vabolių k., Baisogalos vls., žuvo 1947 m. balandžio mėn. tėvų sodyboje. Namuose laukė pasala. Nukautą tėvui įsakė vežti į Baisogalą.

Ignas SABALIAUSKAS iš Moluplų kaimo vienkiemio, g. 1927 m., žuvo 1947 m., Kūčių vakarą, Priekapės k., Pernaravos vls., valgant Kūčias pas Kazį Bagdoną.

Jonas SABECKIS, iš Pernaravos vis., Rugėnų k., apie 40 m. amžiaus, žuvo Rugėnų miške, liko trys valkai ir žmona. Buvo paguldytas Pernaravoje. Palaidotas už kapinių tvoros.

Bolesas SABUCKIS, iš Avižūnų k., žuvo 1947 m. rugsėjo mėnesį Avižiškių k., Baisogalos vls., kautynėse su NKVD kariuomene, Jarašiūno ūkio ribose.

V. SADAUSKAS, iš Baisogalos, žuvo 1947 m. rugsėjo mėnesį Avižiškių k., Baisogalos vls., kautynėse su NKVD kariuomene, Jarašiūno ūkio ribose.

Kostas SADAUSKAS, g. 1927 m., ir Jonas SADAUSKAS iš Baisogalos. Kur ir kada žuvo — nenustatyta.

Pranas SAKAVIČIUS, Vlado s., g. 1922 m,, iš Ariogalos vls., Motiečlų k., nukankintas Girkalnyje 1945 m.

Juozas SAMARAKAS, g. 1922 m., iš Josvainių vls., Juodgirių k , slapstėsi nuo karinės prievolės namuose, žuvo bėgdamas iš namų į mišką. Liko du mažamečiai vaikai.

1947 m. netoli Šėtos miestelio, prie Petraičių kaimo, nušovė keliaujantį kaimo siuvėją Vladą SATKEVIČIŲ.

Pranas SAVICKAS, iš Grinkiškio vls.. Kalančių k„ peršautomis kojomis buvo stribų vežiojamas, kad parodytų, kur jo ginklas.

Albertą SEREIKĮ, g, 1927 m., iš Šėtos vls., Kaplių k., nušovė Kaplių kaime, einanti iš kaimyno po kūlimo darbų, Nušautas iš 4 metrų atstumo,

Bronius SEREIKA, g. 1913 m., žuvo namuose, susikovus su rusais ir stribais. Žuvo partizanas Alfonsas Petrauskas, Pranas Plančiūnas. Jis su Petrausku Alfonsu buvo vietoje užkastas stribų nurodymu. Brolis Vytautas, g. 1921 m. dingo kalėjime. Motiną ištrėmė. Paraližuotą tėvą paliko. Jis mirė pas svetimus žmones. Prieš 10 metų tolimiems giminėms leido Vytautą perlaidoti į kapines.

Antanas SEREIKA, brolis, g. 1919 m., mirė stribų užkrėstas venerine liga (sifiliu). Stribų būrio vadas išprievartavo jo žmoną Antaniną vyro akivaizdoje. Kaimo žmonės apie tokias ligas neturėjo supratimo. Užsikrėtė vyras. Kada liga paaiškėjo, gydėsi abu. Žmona išsigydė. Vyrui besigydant lūžo kojos kaulas, intensyvų gydymą nutraukė, liga komplikavosi ir jis mirė. Antanina tą patį besigydantį stribą sutiko Surviliškio ambulatorijoje.

Juozas SEREIKA, g. 1930 m., buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo ir atlikęs bausmę žuvo tremtyje.

Antanas SEREIKA, 30 m. amžiaus, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, Lažų kaime nušautas liaudies gynėjų. Jis slapstėsi ir 1948 m. nusprendė legalizuotis, bet beeinantį nukovė.

Alfonsas SEREIKA, iš Naujųjų Bakainių k., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Vincas SEREIKA, g. 1921 m., iš Dotnuvos vls., Narušių k., žuvo 1951 m. liepos 7 d. Sosių miške. Kartu žuvo Liudas Augas, g. 1927 m., eigulio sūnus, Klimas „Faustas“, vardu Boleslovas, ir Vaclovas Rabačiauskas. Kūnai buvo suguldyti Dotnuvoje. Perlaidoti 1990 m. rugsėjo 1 d. Dotnuvos kapinėse, K. Tamašausko iniciatyva.

Aleksas SIDZIKAUSKAS, iš Krekenavos vls., Panevėžio raj., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Antanas SIMKEVlČlUS, iš Lukšių k. Ramygalos vls., 25 m. amžiaus, nušautas namuose 1945 m, sausio mėn. NKVD kareivių.

Petras SINIAUSKAS, apie 19 m. amžiaus, iš Uliūnų k., Pagirių vls., žuvo Girelės miške per Šv. Velykas 1947 metais,

Mykolas SINKŪNAS, 25 m. amžiaus, iš Ramygalos vls., Sukonių k., žuvo Ančiškių miške 1944 m. Buvo paguldytas Ramygalos valsčiaus kieme ant grindinio.

Petras SIUDIKAS, g. 1921 m.. iš Grinkiškio vls., Geručių k,, žuvo 1946 m. Kur numestas ir kur užkastas - nežinia.

Jonas SKORUPSKAS, g, 1913 m., iš Šėtos vls., Akmenių k., nušautas namuose. Buvo beginklis.

Petrą SKORUPSKĄ, g. 1927 m., Juozą SKORUPSKĄ, g. 1911 m., Antaną Mackevičių, g. 1913 m., Petrą Vilkelį, g. 1919 m., Akmenių kaime sušaudė beginklius 1944 m. gruodžio 29 d., pirtyje besislapstančius nuo karinės prievolės. A. Mackevičiaus lavoną sudegino pirtyje, o kitus nuvežė į Žeimius prie liaudies gynėjų būstinės. Vėliau leido palaidoti.

Marijonas SMETONA, iš Užulėnių k. (A. Smetonos giminaitis), žuvo 1952 m. birželio 19 d., išduotas provokatoriaus A. Burbulio. A. Burbulis su Ivanausku pakliuvo 1952 m. gegužės mėnesi gyvi į saugumiečių rankas. Abu buvo nuteisti mirties bausme ir abu sušaudyti. Ivanauskas Henrikas mirė garbingai — nieko neišdavė. Tačiau A. Burbulis sutiko būti provokatoriumi likviduojant M. Smetonos ir Vl. Dargužio grupę. Per jiems žinomus ryšininkus abu Burbulio buvo iššaukti į pasimatymą. Vl. Dargužis, per ryšininkus įsitikinęs A. Burbulio tapatybe, ta pačia jo ginkluote ir drabužiais, sutiko ateiti su M. Smetona į pasimatymą. Pamačius A. Burbulį ne vieną, abu nusmelkė nuojauta. Vos pradėjus visiems kartu eiti, Vl. Darguži griebė už kojų, o į M. Smetoną paleido automato seriją.

Kaip vėliau Vl. Dargužiui tardytojas prasitarė, buvo numatyta jį paimti gyvą kaip devynis metus partizanavusį, o jauną partizaną nukauti.

Vl. Dargužį surištą, o M. Smetoną nukautą įmetė į sunkvežimį ir išvyko Vilniaus link. Prie Ukmergės m. saugumiečiai su kareiviais sustojo. Už atimtus iš Dargužio ir Smetonos pinigus pirko degtinę, valgė ir gėrė. Gėrė ir siūlė Vl. Dargužiui ir A. Burbulis. Čia pat kareiviai iškasė duobę ir M. Smetoną užkasė. Kad neliktų pėdsakų, keletą kartų pervažiavo automobiliu per kapo kauburėlį. Vl. Dargužiui grįžus iŠ lagerio, toje vietoje jau stovėjo gamykla.

M. Smetonai buvo tik 19 m. Jis pradžioje buvo ryšininkas, o vėliau, kada šaukė į Tarybinę armiją. jis išėjo į mišką.

SNITKAITE (vardas nežinomas) žuvo kartu su Jonu Pupkiu 1951 m. sausio 18 d. Drobiškių miške išduoti.

Petras SORGINAS, iš Čelkių k. Baisogalos vls., Lietuvos savanoris. 1945 m. areštuotas mirė Pečioros lageryje tais pačiais metais.

Pranas STALIORIUS, g. 1910 m., iš Digraičių k., Grinkiškio vls., nukautas Grinkiškio stribo Rapolo.

SPURGIENE (vardas nežinomasis Pakščių k. 1949 m. rusų kariuomenė „šukavo“ mišką, ir ji nuėjo pažiūrėti, kad neišgąsdintų mergaitės, ganančios galvijus. Abi rastos subadytos durtuvais.

Alfonsas STANKEVIČIUS, g. 1930 m., iš Ramygalos vls., ir brolis Bronius STANKEVIČIUS, g. 1926 m., iš Padvarninkų k., Truskavos apyl. Bronius žuvo 1947 m. Petkūnų lauke kartu su Stasiu Naviku. Alfonsas žuvo apie 1949 m. netoli savo namų.

Kazimierą STANKEVIČIŲ iš Ramygalos vls, ir du jo sūnus — Kostą, g. 1922 m., ir Antaną, g. 1922 m., Užvermenės kaime, 1945 m. Šėtos stribai areštavo ir, nusivarę prie Piliakalnio kaimo, sušaudė.

Vincą STANKEVIČIŲ, iš Surviliškio vls., gausios šeimos tėvą, Kėdainių pramonės kombinato darbininką, dirbusį plytinėje, prie Sirutiškio nušovė girti liaudies gynėjai. Tuo metu jis arė lauką, norėjo pasisodinti bulvių. Vincą palaidojo bendradarbiai.

Vladas STANKEVIČIUS, g. 1918 m., iš Ramygalos vls., Likėnų k., Truskavos apyl., apie 1951 m. suimtas gyvas ir Ramygaloje karo lauko teismo nuteistas sušaudyti. Yra nepatikrintų žinių apie jo netinkamą elgesį partizanavimo metu.

Joną STAŠAITĮ, g. 1912 m., iš Stašaičių k., Šėtos stribai suėmė su ginklu, nuteisė ir jis dingo kalėjime.

Juozas STASIŪNAS Pavasaris, g. 1924 m.. iš Sidabravos k. Baisogalos vls. žuvo Čelkių miške. Tame pat bunkeryje buvo paimtas į nelaisvę Kazys Norvaiša iš Muniūnų k. ir nuteistas 25 m.

Valius STASEVICIUS, g. 1925 m., nukautas Vidulaukio miške, prie bunkerio, nuvežtas į Surviliškį ir paguldytas ant grindinio. Po kelių dienų užkastas už kapinių tvoros.

Vincas STASINSKAS, g. 1919 m., žuvo Pabarčiaus būryje 1945 m. vasario 15 d., Lenčių miške.

Stasys STEPONAITIS, iš Pakir— kšnio k., žuvo 1947 m. rugsėjo mėnesi Baisogalos vls., Avižiškių k., kautynėse Jarašiūno ūkio ribose.

Vincą STEPONĄ, 22 m. amžiaus, iš Pernaravos vls., Juodžių k., Pernaravos stribai rado besislapstantį, sumušė ir nutempė arkliu į Pernaravą, kur jis ir mirė.

Jonas STOŠKUS Skrajūnas, Juliaus, g. 1928 m., iš Bozavalių k.. Ariogalos vls., žuvo 1953 m. sausio 4 d. Juzlko sodyboje. Kartu žuvo Vladas Gudžiūnas „Kęstutis", iš Juodaičių k.

Jonas STRUMSKIS, g. 1925 m„ iš Krakių vls.. Šilainių k., žuvo Šilainių miške 1944 m. gruodžio 16 d, ir buvo paguldytas Krakėse.

Kazys STUKONIS, g. 1918 m., iš Grinkiškio vls., Mikailiškių k., žuvo prie Dotnuvos kapelių.

Juozas STUOGIS ir STUOGIENĖ, iŠ Josvainių vls., Angirių k., sudeginti Mato Mažeikos sodyboje Ruseinių k. 1946 m. lapkričio 4 d.

Bronius SURBIS, 36 m. amžiaus, iš Ramygalos vls., Ančiškių k., žuvo 1950 m. Okainių k., prie Abromaitienės sodybos.

Rolandas SVETLAUSKAS, iš Grinkiškio vls., Grinkiškio k., žuvo 1945 m. sausio 21 d. netoli Kėdainių. (1950 01 21 Lipliūnų miške žuvo jų — septyni).

Kazys SVIRSKIS, g. 1924 m., iš Josvainių vls., Malaikonių k., tarnavo Raudonojoje armijoje, karui pasibaigus, dezertyravo ir išėjo į mišką. Kur ir kada žuvo — nežinia,

Stasys SATKUS, g. 1926 m., iš Ariogalos vls., Gintaučių k., Ariogalos apyl., slap. Narūnas, partizanas nuo 1944 m., žuvo 1953 m. Vilkaviškyje. (Viso žuvo trys vyrai).

Antanas SIBUTIS, g. 1912 m., iš Ariogalos vls., Zapkalnio k., Lietuvos kariuomenės karininkas, 1945 m. vadovavo partizanų būriui, žuvo nenustatytomis aplinkybėmis.

Kazys SILVESTRAVIČIUS, g., 1910 m., iš Ariogalos vls., Ralčiškių k., žuvo Grajauskų k. kautynėse 1944 m. gruodžio mėnesi. Tėvas turėjo 14 ha žemės.

Kazys ŠARAS, iš Barsukynės k., sušaudytas ir sudegintas Mato Mažeikos sodyboje 1946 m. lapkričio 4 d. su grupe asmenų.

Stasys ŠARAS, g. 1913 m.,, žuvo 1945 m. sausio 10 d. savo gimtajame Bakainių k. Priešai nuavė batus ir nuvilko švarką, po to leido palaidoti.

Vincas ŠATAS, g. 1919 m. iš Balinių k. Surviliškio vls., žuvo Pliupių k., netoli plento, 1945 m. spalio 11d.

Adomas ŠEMEŽYS, iš Avižiškių k., žuvo 1947 m. rugsėjo mėnesį Avižiškių kaime, Baisogalos vls., kautynėse Jarašiūno ūkio ribose.

Juozas ŠEMEŽYS, iš Ramygalos vls., Pašilės k., Truskavos apyl., g. 1922 m., žuvo netoli savo namų 1947 m. Palaidotas Truskavos kapinėse.

Mykolas ŠEMEžYS, 28 m. amžiaus, žuvo 1951 m. Amerikos vienkiemyje, Pagirio vls.. Vaiteliui žuvus, buvo Vyties apygardos vadas. Brolis Juozas ŠEMEŽYS, 25 m. amžiaus, žuvo Trakų miške 1951 m.

Juozas (ar Jonas) ŠIDLAUSKAS. 25 m. amžiaus, iš Josvainių vls., Šaravų k., žuvo 1946 m. rudenį pasaloje netoli Vincentavos. Buvo paguldytas Čekiškėje, pagrobtas ir palaidotas Šaravų kapinėse. Kartu žuvo Pranas Barščiauskas.

Jonas ŠIMKŪNAS, iš Kėdainių vals., Dasiūnų k., žuvo 1946 m. gruodžio 25 d., per Šv. Kalėdas, Labūnavos dvaro mūriniame bokšte.

Pranas ŠILYS, g. apie 1921 m., iš Ažytėnų k. žuvo 1946 . m. Jis slapstėsi nuo mobilizacijos namuose ir pamatęs ateinant stribus su rusų kareiviais bėgo Ažytės upelio link. Bėgantį nušovė. Tėvai turėjo 20 ha žemės. Buvo du broliai.

Stasys ŠIRKA, 22 m. amžiaus, iš Šėtos vls., Pagirių k., žuvo 1947 m. Sapovos kaime, Jonavos rajone. Partizanai užėjo į šokius, kur pasislėpęs kareivis šovė ir patalkė į krūtinę.

Vladlslavą ŠIRKIENĘ iš Šėtos vls., ir jos 13 metų dukrą Stasę 1946 m. vasarą Šėtos liaudies gynėjai Šėtos apyl. Pagirių k., Širkų namuose nušovė prie stalo. Likusius šeimos narius — dukterį Antaniną, sūnų Vaclovą ir tėvą Antaną Širką ištrėmė. Tėvas mirė Igarkoje.

Antanas ŠIVYS, apie 25 m. amžiaus, iš Ramygalos vls., Užuraisčio k., Panevėžio raj., žuvo Grušų miške, prie Liudvisinės girininkijos su Vyties apygardos vadu D. Vaiteliu.

Boleslovas ŠLEKYS, iš Surviliškio vls., Kujenų k., žuvo Peiksvos miške kartu su Vincu Mataičiu.

Kazys ŠNIŪTĖ, iš Krekenavos vls., Panevėžio raj., buvęs Lietuvos savanoris, žuvo Vidulaukio k. 1947 m. Jis stojo į kautynes su NKVD kareiviais, kurie buvo atvykę „konfiskuoti“ to paties kaimo gyventojo Garbaliausko turtą. Sunaikinta keletas kareivių ir stribų.

Augustas ŠTARAS, 20 m. amžiaus, iš Krakių vls., Šulaičių k., žuvo 1944 m. Šilainių miške. Namiškiai rado ir palaidojo.

Juozas ŠTARAS, g. 1922 m., iš Dotnuvos vls., Naujųjų Bakainių k. Pašaukus į rusų armiją, atvyko į Kėdainių karinį komisariatą kartu su to paties kaimo gyventoju Antanu Račių. Iš Kėdainių pabėgo ir nuėjo į partizanų grupes, 1946 m. balandžio 26 d. atėjo pas kaimyną persirengti ir pakliuvo į pasalą. Žuvo kartu su Račiu. Abu buvo paguldyti prie Gudžiūnų vid. mokyklos. Dotnuvėlės senvagėje ir užkasti. Perlaidoti Gudžiūnų kapinėse.

Antanas ŠTUIKYS, g. 1916 m., iš Krakių vls., Sulalčių k., žuvo kartu su broliu Stasiu ŠTUIK1U, 1944 12 16 Paliepių pušyne. Tėvai turėjo 12 ha žemės.

Jonas ŠTUIKYS, g. 1914 m„ kilęs iš Pajieslio, žuvo Liepynėje 1945 m. Jis buvo kulkosvaidininkas. Žuvo sprogus minai. Brolis Vincas ŠTUIKYS, g. 1929 m., žuvo vėliau.

Vincas ŠTUIKYS, g. 1929 m., kilęs iš Pajieslio k., žuvo prie kulkosvaidžio Gubtelių k., netoli Mikolaičio sodybos, prie ąžuolo, 1950 m. gruodžio 28 d. Kartu žuvo Mykolas Valaitis ir Alfonsas Mankauskas.

Vladas ŠULSKIS Kraujelis, iš Kupiškio krašto, žuvo 1949 m. liepos mėn. Ruseinių miške kartu su A. Kavaliausku, Adolfu Lisiu, Alfonsu Ūsu ir dar vienu nenustatytu.

Romualdas ŠUKYS, g, apie 1915 m., iš Pilionių k., žuvo kartu su nėščia žmona Birute Morkūnaite 1950 m. rugpjūčio 9 d, Gudžiūnų vls., Grąžiškių k., Šilkaičių sodyboje. Buvo susprogdinti su gyvenamuoju namu, po kuriuo buvo slėptuvė.

R. Šukys, buvęs samdinys, ilgą laiką tarnavęs pas ūkininką Rutkaustką, buvo išduotas. Be Šukio slėptuvėje slėpdavosi partizanai Vytautas Meškuotis Lazdynas, Pranas Prūsaitis, kurie tą dieną atsitiktinai buvo išvykę ir liko gyvi, Kur išvežė žuvusius — nežinoma, V, Matuzevičienė

Stasys TARAŠKEVIČIUS dingo be žinios kartu su Broniumi Oginskiu iš Vainiūnų k, Jis ėjo registruotis į Kėdainių karinį komisariatą.

Liudvikas TOMKEVICIUS, iš Baisogalos vls,, Vabolių k,, žuvo 1947 m. tėvų sodyboje. Žuvo traukiantis iš pirties į mišką. Buvo vedęs, turėjo sūnų. Nukovė Šeduvos įgulos kareiviai. Numestas Šeduvos aikštėje.

Antanas TOMKUS, iš Pernaravos vls., Ariogalos, žuvo 1950 m. birželio mėn. prie Lenčių miško, eigulio Berseno eiguvoje. Kartu Žuvo Aleksas Meškauskas ir Leonas Grigonis Kalnius. (Viso penki vyrai),

Leonas TRUIKAS ir Leonas Docka, abu iŠ Rugėnų k,, apie 22 m. amžiaus, žuvo Šaravų miške, apsupti NKVD kariuomenės,

Juozas TRUMPAUSKAS, iš Naujųjų Bakainių k,, Žuvo 1945 m, vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Leonas TURČINSKAS, iš Panevėžio raj., Ibutonių k., žuvo 1951 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Antanas TVARIJONAVIČlUS, iš Baisogalos vls., Juodžių k., žuvo 1947 m. Paguldytas Baisogaloje.

Stasys ULICKAS, iš Kėdainių vls., Paobelės k., mokyklos mokinys, Žuvo Kauno m, bandant išlaisvinti kalinius. Sužeistas atsišaudė, važiuodamas motociklu.

Vaclovas ULICKAS, g, 1919 m., iš Grinkiškio vls., Aukštuolių k., ir brolis Vytautas ULICKAS, g, 1921 m., buvo nukauti Grinkiškio stribų 1948 m. beginkliai. Kur žuvo trečias brolis Adolfas — nežinia.

Adolis URBELIS, iš Surviliškio vls., Kazokų k., žuvo 1945 m., netoli savo namų.

Antanas UŽKURAITIS, g. 1915 m., iš Ramygalos vls., Drupulių k., žuvo apie 1948 m. Kazokų k., Misevičiaus sodyboje. Palaidotas Truskavos kapinėse. Žuvo Naujųjų metų išvakarėse, susišaudžius tarp savų, neatsakius į slaptažodį.

Alfonsas ŪSAS Žaibas, iš Volučių k., Žuvo 1949 m. rugpjūčio 28 d. Ruseinių miške kartu su Alfonsu Kavaliausku, Adolfu Lysiu, Vladu Šulskiu ir Medžiotoju (pavardė nežinoma).

Jie buvo atvežti į Kėdainius. Gynėsi ilgai ir ryžtingai. Rusų buvo apie 300 kareivių.

Alfonsas URBONAS, g. 1928 m„ Ruseinių k., Josvainių vls., pasiturinčio ūkininko sūnus, 1950 m. atsisakė tarnauti okupacinėje kariuomenėje ir išėjo į mišką pas partizanus. 1951 m. gruodžio mėn. buvo kautynėse sužeistas, brolio Ziberto pastangomis gydomas. Zibertą areštuoja, nuteisia, bet Alfonso jis neišduoda. Pavasarį Alfonsas vėl išeina į mišką, žuvo 1953 m. lapkričio 23 d. Ruseinių k., Jankausko Mato sodyboje. Sužeistas ir apsuptas gyvas nepasidavė.

VAICEKAUSKAS (vardas nenustatytas), iš Ramygalos vls., Petkūnų k., Truskavos apyl., žuvo apie 1949 m. Buvo apguldytas Kėdainiuose.

Antanas VAIČIŪNAS, g. 1914 m., iš Pagirio vls., Maišimų k,, žuvo Trakų k., pas Ūselį. Buvo apsuptas. Nukovė šokant pro langą.

Henrikas VAIČIŪNAS, g. 1924 m., iš Baisogalos vls., Vabolių k., žuvo beginklis 1945 m. birželio 24 d., buvo paguldytas Baisogaloje.

Kazį VAIČIŪNĄ, g. 1920 m., iš Kujenų k., beginklį sulaikė namuose, išsivedė ir netoli Valentinavičiaus namų nušovė. Kartu nušovė ir Antaną VALENTINAVIČIŲ, iš Grąžčių k. Abu buvo paguldyti Surviliškyje, prie liaudies gynėjų būstinės. A. Valentinavičius, naktį atsigavęs, nušliaužė ir pasislėpė. Suradę nušovė ir vėl kartu suguldė.

Ignas VAINAUSKAS, g. 1905 m., iš Pernaravos vls., Lenčių k., nušautas netoli Lenčių miško, važiuojant parsivežti malkų.

Zigmas VAITIEKŪNAS žuvo 1949 m. sausio 24 d. Lenčių miške. Kartu su juo žuvo septyni vyrai.

Petras VAITKEVIČIUS, iš Lažų k., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Zigmas VAITKEVIČIUS, 22 m. amžiaus, iš Josvainių vls., Angirių k., studentas, žuvo 1945 m. atsitiktinai Paliepiuose, per gaudynes.

Antanas VALAITIS, 36 m. amžiaus, iš Lapkalnio k. ir Julius Ilius, 21 m. amžiaus, iš Daujotėlių k., žuvo 1945 m. Graižių miške, Vlado Pabarčiaus būryje.

Mykolas VALAITIS žuvo 1950 m. gruodžio 28 d. Guptelčių k., netoli Mykolaičio sodybos, prie ąžuolo. Kartu žuvo Vincas Stuikys ir Alfonsas Mankauskas.

Antaną VALENTINAVIČIŲ, iš Surviliškio vls., Graščių k., areštavo tardymui ir pranešė, kad rastas negyvas. Surašytas aktas, kad pasikorė. Namiškiai rado galvoje žaizdas.

Bronius VALENTINAVIČIUS, apie 20 m. amžiaus, iš Graščių k., Surviliškio vls., žuvo ir buvo paguldytas Surviliškio miestelyje,

Vytautas VALENTINAVIČIUS, iš Graščių k., Surviliškio vis,, žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Stasys VASILIAUSKAS, g. 1923 m., gyvenęs Juodkaimio k., nušautas stribų 1950 m.

Antano Valentinavičiaus, užkankinto Surviliškio tardymo kameroje, laidotuvės. Liko maži vaikai

Stasys VERIKAS Pomidoras, žuvo 1952 m. kovo 19 d. kartu su Jonu Kurševičium ir Jankūnu Vinguriu Vilainių vienkiemyje, Budrio mūriniame name. Ilgai gynėsi kulkosvaidžiais ir kitais ginklais. Žmonės matė daug nukautų rusų kareivių.

Alfonsas VĖBRA, apie 28 m. amžiaus, iš Grinkiškio vls., Grinkiškio k., buvo stribų nušautas Leliūnų k. lauke beginklis.

Petras VILKELIS, g. 1919 m., iš Šėtos vls., Akmenių k., sušaudytas beginklis, besislapstantis pirtyje nuo karinės prievolės 1944 m. gruodžio 29 d. kartu su kitais to paties kaimo gyventojais: Petru Skorupsku, Juozu Skorupsku ir Antanu Mackevičiumi.

Liudas VIRBICKAS, 23 m. amžiaus, iš Kėdainių vls., Šateinių vienkiemio, žuvo 1946 m. apsuptas bunkeryje. Buvo paguldytas prie Kėdainių valsčiaus pastato Šėtos gatvėje.

Vincas VIRBICKAS, iš Akmenių k., žuvo 1945 m. miške, iššovus ginklui. Bežemis, be tėvų, senelių išaugintas.

Romualdas VISOCKAS, iš Krekenavos vls., Panevėžio raj., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Julius VITAS, iš Ukmergės raj. Padvarnlnkų k., žuvo prie Vadoklių 1946 m. sausio 14 d.

Antanas VISOCKAS, Iš Krekenavos vls., Panevėžio raj., žuvo 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvionių miške.

Vytautas ZAKARAS, 22 m. amžiaus, iš Šėtos vls., Šėtos miestelio, žuvo išdaviko B. Jasiūno nukautas 1956 m. Reniūnų k. Kur palaidotas - nežinia.

Juozas ZALECKAS, g 1907 m. Linelių k. Vandžiogalos vls., žuvo 1945 m. vasario 22 d. Ruzaičių k., Urbonavičiaus sodyboje kartu su Zubricku Pranu.

Julius ZALUMSKAS, g. 1920 m., iš Ramygalos vls., Drulupio k., žuvo netoli Padvarninkų k. Nuvežtas į Ramygalos žvyrduobes.

Vytautas ZALOMSKIS Lušys, g. 1925 m., iš Ramygalos vls., Dru-lupio k., žuvo netoli Pašilių k., apie 1948 m. Užkastas Ramygalos žvyrduobėse.

Česlovas ZALAGUBAS, g. 1928 m., kilęs iš Padvarninkų k., 1948 m. išėjo į mišką pas partizanus ir žuvo nežinia nei kur, nei kada.

Kazį ZUBRICKĄ, 25 amžiaus, iš Šėtos vls., Beinaičių k., nukovė 1945 m. gegužės mėn. 27 d. netoli namų. Buvo numestas Žeimiuose. Palaidotas Šėtoje prie žydų kapinių. Sodyba nugriauta.

Pranas ZUBRICKAS, 22 m. amžiaus. iš Šėtos vls., Silkių k., žuvo Puzaičių kaime susišaudymo su Vandžiogalos įgula metu. Buvo paguldytas Vandžiogaloje. Kur palai-

Benonas ZAVADSKAS, g. 1926 m., Pašėtės k. Šėtos vls., žuvo 1945 m. Pašėtės miške, Tėvai turėjo 40 ha žemės. Šeimą ištrėmė.

Antanas ZINKUS, apie 45 m. amžiaus, iš Gudžiūnų k., buvo areštuotas ir dingo Kėdainių kalėjime. Vietiniai stribai gerai žinojo šeimos sudėtį ir reikalavo išduoti vaikus. Šeši sūnūs - Bronius, Juozas, Pranas, Jonas, Vladas ir Petras arešto neišvengė ir buvo nuteisti.

Kazys ŽAGORAITIS, g. 1924 m. iš Smotiškių k. Krakių vls. žuvo 1944 m. gruodžio mėn. savame Smotišklų k., Kielės sodyboje. Tėvai turėjo 5 ha žemės.

Viktoras ŽANDARAVIČIUS, g. 1915 m., žuvo 1946 m. gruodžio 26 d., per Šv. Kalėdas, Labūnavos dvaro mūriniame bokšte. Kilęs iš Kėdainių vls.

Jonas ŽELNYS, g 1926 m., iš Ramygalos vls., Ramygolkos k., žuvo apie 1947 m. Panevėžio raj St. Garuckienė

Jonas ŽILINSKAS, iŠ Kėdainių vls., Graužų k., žuvo 1946 m. gruodžio 25 d., per Šv. Kalėdas, Labūnavos dvaro mūriniame bokšte.

Zigmas ŽYDELIS, g. 1928 m„ iš Mantviliškio k., Krakių vls., sužeistas 1946 m. Krakių miške, arkliu atvilktas ir pas Cironką mirė. Buvo paguldytas Krakėse. Krakių vid. mokyklos mokinys, pasitraukęs į mišką nuo arešto. Ryte ėjo iš palapinės praustis ir susidūrė su pasaluojančiais stribais.

Edvardą ŽlUŽNĮ, g. 1915 m., iš Svilių k., 1951 m. nuteisė mirties bausme.

Antanas ŽUKAS, apie 22 m. amžiaus, iš Panevėžio raj., Pašilių k., žuvo 1946 m. netoli Lančiūnavos, Milžemių miške, kartu su Edvardu Kisielium.

Vytautas ŽUKAUSKAS, g. 1927 m., iš Kėdainių vls., Silkių k., žuvo 1954 m Jonavos raj., Vanagiškių k., išduotas naujakurio. Buvo paguldytas Jonavoje. Brolis ir tėvas ištremti, nuteisti.

Stasys ŽUKAUSKAS, apie 30 m. amžiaus, iš Šėtos vls., Pašėtės k., kulkosvaidininkas. Žuvo Biržuliu k.

Edvardą ŽIUŽNĮ, g. 1915 m., iš Josvainių vls., Svilių k., 1951 m. nuteisė mirties bausme.

Joną ŽIUŽNĮ, g. 1912 m., rado besislapstanti Lančiūnavos girininkijos patalpose, užmušė, atvežė į Kėdainius ir užkasė Nevėžio pakrantėje, prie Odų fabriko.

Krekenavos apylinkės „Trimito“ būrio žuvę partizanai, kurių veikla glaudžiai surišta su Kėdainių partizanais:

Ipolitas Lukaševičius — Baublys, gyvenęs Glitėnų k., žuvo 1948 m. Palaidotas draugų.

Kulikauskai, trys broliai iš Glitėnų k. Leonas žuvo 1945 m. Volkaus sodyboje Naujamiesčio apyl., palaidotas prie Naujamiesčio kapinių griovyje. 1990 m. perlaidotas Naujamiesčio kapinėse.

Stasys — Putinas, žuvo 1948 m. Puonių k. 1990 m. perlaidotas Naujamieščio kapinėse.

Jurgis žuvo 1945 m. vasario 17 d. Skilvionių miške, Gulėjo Krekenavos turgavietėje kartu su kitais 22 partizanais.

Aleksas Sirdikauskas iš Tabolskos vienk. žuvo 1945 m. vasario 17 d. Skilvonių miške. Broliai Kazys — Daktaras, žuvo 1946 m. pabaigoje prie Skilvionių miško. Gulėjo Krekenavoje, Juozas — Perkūnas sužeistas 1947 m., paimtas į nelaisvę, kalėjo lageryje 15 m., grižo suluošintas ir mirė Ukmergėje.

Ipolitas Nomukšis — Šarūnas, iš Žydelių kaimo, žuvo 1946 m. Stirnynės miške. Buvo paguldytas Krekenavos turgavietėje. Broliai: Jonas žuvo 1946 m. Stirnynės miške, gulėjo Krekenavos turgavietėje, ir Vincas sužeistas, besigydant areštuotas, nubaustas ir grįžęs iš lagerio mirė.

Feliksas Totoris — Gabrys, iš Žydelių k., žuvo 1947 m. Genių k., nužudytas gulėjo Krekenavoje.

Apolinaras Klioris — Sakalas, iš Žydelių k., žuvo 1951 m. Prievaškos k. bunkeryje.

Alfonsas Masiliūnas — Visockis, iš Šventupio k., žuvo 1946 m. Kitų žuvimo aplinkybių nėra.

Petraičiai, keturi broliai, iš Muciūnų k. Ipolitas — Klajūnas žuvo 1946 m. Tarnagalos miške. Jokūbas — Gaspadorius žuvo 1951 m. Samablionių kaime. Benediktas 1946 m. partizanaudamas mirė, savųjų palaidotas, Adomas paimtas į nelaisvę 1945 m. Mirė lageryje.

Jonas Deveikis — Stulginskis, iš Kareiviškių k., žuvo 1947 m. Viktoriškio miške, nuvežtas į Krekenavą.

Petras Deveikis — Skirmantas, iš Kareiviškių vienk., žuvo 1948 m. Viktoriškio miške.

Vincas Deveikis — Burokas, iš Kareiviškių vienk., žuvo 1948 m. miške prie Rūtakiemio, Pociūnėlių apyl.

Jonas Širmulys iš Mazgių k, 1944 m. pabaigoje miške paimtas gyvas ir sušaudytas.

Jokūbas Gritėnas — Poetas, iš Petriškių k., Žuvo 1948 m. sodyboje prie Skilvionių miško. Nuvežtas į Surviliškį.

Jonas Pavilionis — Jūra, iš Ratkiemio km,, žuvo 1948 m, prie savo tėviškės miško.

Adolfas Mūžas, iš Baikonių k,, žuvo 1945 m, vasario 17 d, Skilvonių miške ir paguldytas Krekenavoje su kitais žuvusiais.

Juozas Mūžas — Klevas, iš Baibokų k., žuvo 1947 m, Puorių k., Gulėjo Naujamiestyje,

Jonas Kudokas — Naras iš Baibokų k, žuvo 1945 m. Volkaus sodyboje, 1990 m, perlaidotas,

Kazys Gauranskis — Berankis, Iš Baibokų k., mirė nuo žaizdų. Palaidotas draugų.

Juozas Gauranskis — Kepuriukas, iš Baibokų k., žuvo 1948 m. Viktoriškio miške. Gulėjo Krekenavos stribų kieme.

Petras Zdanauskas, iš Baibokų k., žuvo 1945 m. sausio 7 d. Rusų įgulos kareiviai pagavę sušaudė prie jo namų. Palaidotas Baibokų kapinėse.

Juozas Kudokas, iš Baibokų k. žuvo 1945 m Garšvių kaimo laukuose. Palaidotas Vadoklių kapinėse.

Antanas Astrauskas — Viksva, iš Iciūnų k., žuvo 1948 m. pabaigoje Ibotonių kaime. Nuvežtas į Krekenavą.

Stasys Liukonskas - Uosis, iš Juozapavo vienk. 1948 m. apsigyveno Kaune pas savo dėdę Šulcą, muilo fabriko direktorių, užsiverbavo, lankėsi pas draugus, buvo demaskuotas ir sušaudytas.

Iš šio būrio gyvųjų tarpe liko tik du: Povilas Deveikis — Rickus, sužeistas Viktoriškių miške 1948 m., paimtas gyvas, nuteistas ir grįžęs iš lagerio gyvena Šilutėje, ir Vincas Grinkus — Kariūnas, iš Baibokų k., 1947 m. pabaigoje sužeistas, gydantis areštuotas. Grįžęs iš lagerio gyvena Vilniuje. Jis ir suteikė šias žinias.

Leonas (pavardė nežinoma) slapyvardė Žemaitis, spėjama, kad kilęs iš Ukmergės rajono, vokiečių okupacijos metu dirbęs Kauno geležinkelio policijoje. Jo paties priešmirtiniais žodžiais, jį peršovė Gugevičius Vincas savo sodyboje, Pagelupio km. Jis buvo užsimaskavęs saugumo agentas. Atėjus pas jį pasiimti pasiūtos kepurės, pavaišino, palydėjo iki daržinės, apsikabino, pabučiavo ir nusisukus šovė tris kartus į nugarą.

V. GugeviČius nubėgo pranešti apie Leono nukovimą Truskavos stribams. Tačiau kol stribai atvyko, Leonas, t. y. Žemaitis atgavo sąmonę ir nuėjo nepalikdamas nei kulkosvaidžio, nei kitos ginkluotės. Jis nuėjo apie 500 m. pas Gogevičiaus kaimyną Matuzą, kuris pakinkė arklį ir nuvežė pas toliau gyvenantį Žilį, Būdų kaime. Žilys, pasitelkęs kaimyną Paulauską, nešte nunešė į mišką, nes jis, t. y. Žemaitis, nebepajėgė pats eiti. Paslėpė miške. Stribai ieškojo aplink Truskavą, bet nerado. Darė pasalas. Prie tokių aplinkybių Paulauskas ir Žilys, pranešę partizanams, slaugė Žemaitį. Pavojui praėjus, ketino išvežti į ligoninę, bet po trijų dienų mirė. Palaidojo tie patys kaimynai. Paulauskas padarė karstą, papuošė lauko gėlėm, pasodino ant kapo tris eglutes, užmaskavo, kad nerastų. Paulauskas, grįžęs iš kalėjimo, kapo neberado, nes miškas buvo pasikeitęs. Partizanas tebeguli ten iki šio laiko.

1947 m. rugsėjo mėnesį Avižiškių kaime, Baisogalos vls., kautynėse Jarašiūno ūkio ribose žuvo partizanai:

Aleksas Kliba, Vinco, g. 1910 m., gyvenęs Šulaičių k. Rado miške žuvusį savieji ir palaidojo.

Aleksandras Klimanskis, g. 1920 m. iš Pašušvio k. Krakių valščiaus, Buvo vežiojamas ir guldomas ant grindinio keliuose miesteliuose.

Jonas Jankauskas, g. 1918 m., gyvenęs Šulaičių k., taip pat buvo vežiojamas po miestelius ir guldomas ant grindinio.

Feliksas Mykolaitis, g. apie 1922 m., iš Paginevio k., Ariogalos vls, nušautas beginklis traukiantis po kautynių su enkavedistais.

Alfredas Taršalskis, iš Zaciškio k„ Betygalos vls. Savi rado ir palaidojo savo darželyje.

Aleksandras Kemzūra, Jono, g. 1914 m., iš Krajauskų k. Ariogalos valščiaus.

Antanas Kiaukė, Igno, g. 1916 m., Paginevio k. iš Ariogalos valsčiaus ir brolis Kiaukė, Igno, gim. 1912 m.

k. Jo brolis pasitraukė iš kautynių su vienu šoviniu kulkosvaidyje. Vedė nėščią brolio žmoną ir gyveno Paliepių bažnytkaimyje.

Petras Volskis, Jono, g. 1910, m., iš Ariogalos vls., Šliužų k. Liko trys mažamečiai vaikai.

Lenčių miške žuvo keturi besislapstantys nuo mobilizacijos beginkliai, užklupti prie laužo. Tai Grinkiškio valsčiaus Sakalų k. kaimynai — Leonas Vaicekauskas, Jono, g. 1923 m., Antanas Daujotas, Stasio, gim. 1923 m., Jonas Daukas, Jono, g. 1912 m., Česlovas Sokas, g. 1924 m.

1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD kariuomene ir stribais Skilvonių miške žuvo: Vincas Karužis ir Edvardas Obelevičius, abu iš Šlapaberžės k., Petras Kasperiūnas, Alfonsas Sereika ir Juozas Trumpauskas — visi iš Naujųjų Bakainių k.

Kazimieras Gailiūnas, Vaclovas Gailiūnas, Jonas Grigaliūnas, Antanas Ramoška — visi iš Devynduonių kaimo

Leonas Turčinskas, Vincas Bandžiulis, Ignas Puidokas, Aleksas Garbaliauskas, Aleksas Mickus — visi iš Panevėžio r. Ibutonių k.

Aleksas Sidzikauskas, Jurgis Kulikauskas, Antanas Visockas, Romualdas Visockas, Pranciškus Ga-linauskas, Ipolitas Kisielius, Ipolitas Lukoševičius, Vytautas Valentinavičius, Jonas Antanaitis — visi iš Panevėžio raj. Krekenavos miestelio.

1947 m. Kūčių vakarą Preikapės k., Pernaravos valsčiuje, valgant kūčias pas Kazį Bagdoną, apsupti žuvo: Prelgauskas, Antanas, slapyvardis Laivelis, Ignas Sabaliauskas , iš Molupių vienk., g. 1927 m., Justinas Puidokas, g. 1924 m„ iš Lenčių k„ grupės vadas, ryšininkė Kazė Bagdonaitė, šeimininko duktė, ir ten pat gyvenantis legaliai Jonas Gineika (apie 40 m. amžiaus). Vienam partizanui pavyko prasiveržti. Sužeistus „Mantą“ ir „Barzduką“, kurių pavardės nežinomos, nusivežė stribai į Čekiškę. Po kruvinos operacijos stribai prie nukautos šeimininkų dukters vaišinosi. Buvo labai tyli šviesi mėnesiena.

1946 m. gruodžio 25 d., per Kalėdas Labūnavos dvaro mūriniame bokšte apsupti partizanai gynėsi visą dieną iki paskutinio šovinio. Čia žuvo Balys DERBUTAS, g. 1916 m., gyvenęs Kauno m., Jonas ŽILINSKAS, gyvenęs Graužių km., Jonas ŠIMKŪNAS iš Dasiūnų k., Zenonas LABURDA, gyvenęs Galiakaimio k., Jonas GULBINAS, gyvenęs kažkur apie Josvainiais, Viktoras ZANDARAVICIUS, g. 1915 m., Vladas JUŠKEVIČIUS slapyvarde Kukutis, iš Raseinių r., Girkalnio k. Kartu su broliu žuvo trys besislapstančios seserys ALA-BURDAITĖS — ONUTĖ, ELYTĖ ir MARYTĖ. Visi buvo suguldyti ant grindinio Kėdainių m., prie stribų būstinės. Motinos įteikti medalikėliai, kuriuos su savimi nešiojo dukterys, buvo įsegti į apnuogintas krūtis.

1946 metais lapkričio 4 d. Josvainių apylinkėje NKVD dalinys, vietinio vedlio T, Krutkio vedamas, apšaudė ir sudegino Mato Mažeikos sodybą, kurioje žuvo per 20 žmonių. Tai MATAS MAŽEIKA su žmona MARIJONA ir penketu vaikų: GENE 23 m.. BRONE 20 m., ALBINA 17 m., VIKTORU 12 m., IZIDORIUMI 15 m. Kiti tuo metu buvę troboje: KAZYS ŠA

RAS ir Jurgis JANKAUSKAS iš Barsukynės kaimo, 40 m., KAZYS KERZA iš Ruseinių kaimo, taip pat Veronika MAŽEIKAITĖ, Zofija KUNEVIČIŪTĖ, STUOGIS su žmona iš Angirių kaimo Genovaitė JASAITYTĖ iš Paliepių kaimo. Visi 20-25 metų amžiaus, JUŠKEVIČIUS TADAS iš Grinkalnio. Vyrai buvo suguldyti Kėdainiuose, moterys ir vaikai sudeginti.

Poilsio valandėlę (iš kairės); Vytautas Ulickas, Alfonsas Urbonas, Vytautas Žukauskas, Juozas Dzikas, Zenonas Lenortavičius, nežinomas ir Vladas Noreika.

Iš kairės pirmoje eilėje- 1) Vladas Šulskis-Kraujelis, 4) Alfonsas Kavaliauskas, 5) Kostas Kudokas, kiti nežinomi.

Dvidešimtojo amžiaus Rusijos generalgubernatorius M. Suslovas reikalavo kuo skubiau susidoroti su „jais“, kad atvykę kolonistai galėtų apsigyventi tuščiuose tremtinių namuose.

Juozas Aleksa „Pavasaris“ — Pasmilgio vlenk., Vladas Šulskis „Kraujelis“, iš Rokiškio krašto, Alfonsas Usas, Šlapaberžės vargonininkas, Juozas Paliūnas „Rytas“ iš Tilindžių k., Antanas Kavaliauskas iš Vozbučlų k., Adolfas Llsys iš Šmotiškių k., guli: Jonas Lisys ir Antanas Kvedaras.

Iš kairės: Juozas Aleksa „Pavasaris“ — Pasmilgio vlenk., Vladas Šulskis „Kraujelis“, iš Rokiškio krašto, Alfonsas Usas, Šlapaberžės vargonininkas, Juozas Paliūnas „Rytas“ iš Tilindžių k., Antanas Kavaliauskas iš Vozbučlų k., Adolfas Llsys iš Šmotiškių k., guli: Jonas Lisys ir Antanas Kvedaras.

Penki iš jų žuvo 1949.VII.22. Ruseinių miške. Garbė Tėvynei, jei yra kam žūti už ją.

Petras Gerdvila iš Gerdvilų k„ Petras Palinauskas iš Liolių k., Vincas Gėgžna Iš Budų k., Vytautas Zakaras Iš Šėtos miestelio, Vincas Navarauskas, Antanas Kupčinskas iš Juškontų k., Antanas Palinauskas iš Liolių k.

Paprasti kaimiečiai, o kūrė Lietuvos istoriją ir liko anapus laikinumo ribos.

Iš kairės: Petras Gerdvila iš Gerdvilų k„ Petras Palinauskas iš Liolių k., Vincas Gėgžna Iš Budų k., Vytautas Zakaras Iš Šėtos miestelio, Vincas Navarauskas, Antanas Kupčinskas iš Juškontų k., Antanas Palinauskas iš Liolių k.

Krekenavos, Ramygalos, Truskavos apylinkių partizanai. Akyse ryžtas, kad pasaulis išgirstų jų protestą.

„Vyties“ apygardos V. Grinkaus būrio partizanai.

Stovi iš kairės-Petras Deveikis— Skirmantas, Juozas Skirdikauskas — Perkūnas, Feliksas Totoris — Gabriūnas Stasys Gauranskis — Bernas, Jokūbas Petraitis — Gaspadorius, Jonas Deveikis—Stulmergis Apolinaras Klioris-Aras. Sėdi: Stasys Kulikauskas —Putinas, Juozas Mažas — Klevas, Vin-cas Grinkus — Kariūnas, Ipolitas Lukoševičius — Baublys, Kazys Sidikauskas — Daktaras. Guli: Jokūbas Gritėnas — Poetas ir Juozas Gauranskis — Kupriukas.

Paskutinis „Prisikėlimo“ apygardos vadas ir Stanislovas Gražulis(?). Trečias nenustatytas.

Iš kairės pirmoje eilėje: Antanas Amaruožas, antras—nežinomas, toliau Jonas Vepštas — „Paukštelis“, Edvardas Starulis - „Plienas“ Antroj, eilėje: L. Starulis-,,Aras“, Stasys Ambruožas, Jonas Kalvaitis, Vytautas Vepštas. — „Žvaigždutė“, Edvardas Daučiūnas — „Jokeris“ , Vytautąs Žalumskis „Lūšys“, Stasys Strikulis — „Fricas“.

Petras Deveikis—„Skirmantas“, Vincas Grinkus — „Kariūnas" ir Feliksas Totorius — „Gabriukas“.

Laukia laisves kaip briedžiai ištroškę vandens. „Paukštelio“ būrio partizanai: J. Vepštas, S. Ambruožas, V. Vepštas. Antroje eilėje: S. Strikulis, L. Starulis, A. Starulis. S. Zalumskis.

Stasys Gėgžna iš Būdų k., Bronius Baneckas iš Pauslajo k., Petras Gerdvila iš Gerdvilų k. Stovi: Vincas Neverauskas, Antanas Palinauskas iš Liolių k., Petras Pabrinkis iš Songailų k., Jonas Pabrinkis iš Songailų k.

Nuo jų mirties pavojus nesitraukė nė akimirkai, nors gyventi norėjo ne mažiau už mus. Iš kairės į dešinę: Stasys Gėgžna iš Būdų k., Bronius Baneckas iš Pauslajo k., Petras Gerdvila iš Gerdvilų k. Stovi: Vincas Neverauskas, Antanas Palinauskas iš Liolių k., Petras Pabrinkis iš Songailų k., Jonas Pabrinkis iš Songailų k.

Tarybinių valstybės saugumo organų 70-mečiui/span>

Vyrai, kuriuos matome nuotraukoje, — praėję pokario metų klasių kovos ugnį, buvę valstybės saugumo organų darbuotojai, liaudies gynėjai.

Petras Januševičius (pirmas iš kairės) — dimisijos majoras, 1952 metais partijos pašauktas į valstybės saugumo organus, išdirbo juose iki 1977-ųjų, iš jų penkiolika metų — Valstybės saugumo komiteto Kėdainių rajono poskyryje. Jis dalyvavo likviduojant paskutiniuosius banditus mūsų rajone, apdovanotas vienuolika medalių. Ir dabar veteranas tebėra gyvenimo sūkuryje — dirba A. Sniečkaus kolūkyje, yra jo partinio komiteto narys, ilgametis Partijos rajono komiteto partinės komisijos narys. Žinomas rajone kaip didelis fotomeno entuziastas.

Šešerius metus išbuvo liaudies gynėjų gretose Henrikas Stanevivčius. Jis buvo Kėdainių apskrities liaudies gynėjų būrio politinis vadovas, ne kartą dalyvavo ginkluotuose susirėmimuose su buržuaziniais- nacionalistais. Kai nebereikėjo šautuvo, įsijungė į kuriamąjį darbą. Per 20 metų išdirbo TSRS 60-mečio chemijos gamykloje, ne kartą buvo renkamas cechinės partinės organizacijos sekretoriumi.

Tik aštuoniolikti metai ėjo Juliui Stokui, kai jis 1945-aisiais tapo Garliavos valščiaus liaudies gynėjų būrio nariu, jo komjaunimo organizacijos sekretoriumi. Kai 1946 metais nuo buržuazinių nacionalistų kulkos žuvo jo brolis čekistas, Julius nusprendė pratęsti jo pradėtą žygį, atėjo į valstybės saugumo organus, kuriuose dirbo iki 1979-ųjų metų, išėjo į atsargą turėdamas papulkininkio laipsnį. Šiuo metu dirba Biochemijos gamykloje.

Ketvirtasis iš kairės nuotraukoje — buvęs ilgametis Valstybės saugumo komiteto Kėdainių rajono poskyrio viršininkas Vladas Lesickas.

Buvęs liaudies gynėjas Henrikas Gaurilčikas susirėmime su banditais buvo sužeistas, tačiau pasveikęs toliau kovojo. Dabar yra Elektros aparatūros gamyklos veteranas, išdirbęs joje 20 metų, tebedirba ir šiuo metu. Palaiko glaudžius ryšius su miesto mokyklų moksleiviais, prisideda prie jų karinio — patriotinio auklėjimo. Yra išrinktas rajono karo veteranų tarybos pirmininko pavaduotoju, pasižymėjęs kaip aktyvus donoras.

AA. KALVAITIS

Jie taip pat lietuviai, tik likimas lėmė, kad juos ištiko tautinės sąmonės mažakraujystė, ir jie nuėjo tarnauti atėjūnams, įtvirtinti ir saugoti jų imperiją savoje žemėje. Jie ne tik raštvedybą vedė atėjūnų kalba ir siuntė „vyresniajam broliui“ ką veikia ir galvoja lietuvių tauta, bet ir patys prisidėjo slopinant ginkluotą pasipriešinimą, prisidėjo prie šios knygelės kraupių žodžių atsiradimo, ne vieną įstūmė į neviltį ir nuopolį šnipinėjant savuosius./span>

Tauta jiems suteikė galimybę atsitiesti, išpirkti savo kaltes. „Atleisk mūsų kaltes kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“ kartojame maldos žodžius. Tokia krikščioniška moralė. Klysti yra žmoniška — tvirtina sena žmonijos išmintis. Ar galima žmogui pragyventi neklystant? Daugelis net didžiąją savo gyvenimo dalį pragyvena paklydimuose. Bet žmonijai žinomas ir pasitaisymo kelias — atgaila, (o tai ne taip lengva) priklaupti ant grindinio, kur gulėjo pats geriausias tautos geno-fondas. Už jų , jaunas gyvybes, motinų ir seserų ašaras, parodyti, kur suslėpti žuvusiųjų palaikai, kurių tebeieško savieji ir tauta atleis. Ateitis parodys ar suklydę prisipažins, įsijungs į savos valstybės atstatymą, ar nešiosis akmenį, spjaudys pragarišką neapykantos ugnimi, piktam panaudos galingo KGB tinklo likučių rankas, t. y. kas liko, išvedus svetimą kariuomenę.

Tauta, nežinanti savo istorijos, negerbianti savo didvyrių, nemokanti jais didžiuotis, be savigarbos, yra menka tauta -be ateities, pasmerkta išnykimui. Praeitis neturi išnykti, ji lieka mumyse ir lemia rytdieną.

SL 776. Tiražas 3000 egz. Užsakymo Nr. 04 Išleista remiantis Kėdainių kraštotyros muziejui duotu leidimu, autoriaus lėšomis./span>

Tauta, nežinanti savo istorijos, negerbianti savo didvyrių, nemokanti jais didžiuotis, be savigarbos, yra menka tauta— be ateities, pasmerkta išnykimui. Praeitis neturi išnykti, ji lieka mumyse ir lemia rytdieną.

KRAUPŪS ŽODŽIAI

ČIA TEKĖJO

MŪSŲ KRAUJAS

Kapitonas Kazys Bandžius iš Dovydiškių k.

Vytautas Baranauskas iš Juodžių k. ir Vytautas Meškuotis iš Gudžiūnų k.

Aleksas Karalius iš Pašėtės k.

T. Paliūnas

Viktoras Mažeika, Vytautas Zalumskis, Česlavas Zalagubas, Edvardas Starulis.

Sustabdytos akimirkos

1987 m. gruodžio 19 d.
TARYBINIS KELIAS

Tarybinių valstybės saugumo organų 70-mečiui/span>

AA. KALVAITIS

KRAUPŪS ŽODŽIAI

ČIA TEKĖJO

MŪSŲ KRAUJAS

Kapitonas Kazys Bandžius iš Dovydiškių k.

Vytautas Baranauskas iš Juodžių k. ir Vytautas Meškuotis iš Gudžiūnų k.

Aleksas Karalius iš Pašėtės k.

T. Paliūnas

Viktoras Mažeika, Vytautas Zalumskis, Česlavas Zalagubas, Edvardas Starulis.

Sustabdytos akimirkos

1987 m. gruodžio 19 d. TARYBINIS KELIAS

Tarybinių valstybės saugumo organų 70-mečiui/span>

AA. KALVAITIS

1987 m. gruodžio 19 d.
TARYBINIS KELIAS