Jonas Markūnas-Šiaurys, Viesulas
1920 05 12–1949 09 28
1945 m. birželio 15 d. Utenos aps. Utenos vls. Biliakiemio k. sušauktame partizanų vadų posėdyje buvo įkurta Šarūno rinktinė, kurios vadu paskirtas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentas Vladas Algirdas Mikulėnas-Lubinas, Liepa. Štabo viršininku jis paskyrė Utenos gimnazijos mokytoją Vytautą Pakštą-Vaidilą, štabo Žvalgybos ryšių ir kontržvalgybos skyriaus viršininku – Bronislovą Zinkevičių-Artoją. V. A. Mikulėnas suvienijo išblaškytus Utenos apskrities partizanus, redagavo rinktinės laikraštį „Pogrindžio žinios“.
1945 m. rugpjūčio mėn. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Sudalaukio k. susirinkę partizanų vadai įkūrė Vytauto apygardą, kurios vadu buvo išrinktas Jonas Kimštas-Dobilas. Tuo metu apygardą sudarė trys rinktinės: Tigro (Švenčionių aps.), Lokio (Zarasų ir Baltarusijos Svyrių aps.) ir Šarūno (Utenos aps. ir Švenčionių aps. Saldutiškio vls.).
Netrukus po apygardos įkūrimo J. Kimštas išvyko užmegzti ryšių su Vakarų Lietuvos partizanais. Apygardos vadu liko jo pavaduotojas V. A. Mikulėnas.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas Jonas Markūnas-Šiaurys (kairėje) su bendražygiu. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
1945 m. liepos–gruodžio mėn. Šarūno rinktinė patyrė daug nuostolių. Per šį laikotarpį nukauta 362 partizanai. Iš štabo pareigūnų liko gyvas tik V. Pakštas. 1946 m. birželio mėn. vietoj sunaikintos Šarūno rinktinės buvo įkurta Liūto rinktinė. Jos vadu paskirtas V. Pakštas.
1946 m. rugpjūčio 25 d. V. Pakštą paskyrus apygardos vado pavaduotoju, rinktinei ėmė vadovauti Vincas Kaulinis-Miškinis, prieš tai ėjęs Gedimino kuopos vado pareigas. Tų pačių metų rudenį dėl NKVD kariuomenės vykdytų karinių čekistų operacijų Liūto rinktinė patyrė didelių nuostolių. Tik dėl V. Kaulinio sumanumo pavyko išsaugoti vidinę rinktinės struktūrą.
1946 m. birželio 10 d. steigiamajame Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) suvažiavime sujungus Didžiosios Kovos, Vyčio, Vytauto, o 1947 m. gegužės 1 d. prijungus ir Algimanto apygardas, buvo įkurta Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų sritis, kurios vadu 1947 m. sausio 2 d. paskirtas Vytauto apygardos vadas J. Kimštas-Žalgiris. 1947 m. vasarą jis vadovavimą Vytauto apygardai perdavė V. Kauliniui. Liūto rinktinės vadu buvo paskirtas Jonas Markūnas-Viesulas, Šiaurys, Vėjas.
J. Markūnas gimė 1920 m. gegužės 12 d. Utenos aps. Vyžuonių vls. Kunigiškių k. Jono Markūno ir Onos Baltakytės-Markūnienės šeimoje. Į partizanų gretas įstojo 1945 m. pavasarį, po metų buvo paskirtas Šmėklos būrio vadu. 1946 m., žuvus Beržo kuopos vadui, perėmė jo pareigas.
1947-1948 m. žiema Vytauto apygardos Liūto rinktinei buvo sunki:
dėl MGB provokacijų retėjo kovotojų gretos, keitėsi būrių vadai, rinktinės štabo pareigūnai. 1948 m. pabaigoje rinktinėje buvo 8 partizanų būriai (apie 100 kovotojų).
1949 m. pavasarį žuvo Vytauto apygardos vadas V. Kaulinis. Eiti apygardos vado pareigų tradiciškai buvo pakviestas Liūto rinktinės vadas J. Markūnas. Jis šių pareigų atsisakė ir pasiūlė savo pavaduotoją Bronių Kalytį-Siaubą, kuris ir tapo naujuoju apygardos vadu.
1949 m. rugsėjo 28 d. Utenos aps. Alantos vls. Papiškių k. apylinkėse MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai, MGB Alantos ir Skudutiškio vls. poskyrių stribai apsupo Liūto rinktinės štabą. Žuvo rinktinės vadas J. Markūnas-Vėjas, rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas Balys Jakštonis-Trockis, Ąžuolo kuopos vadas Vladas Patumsis-Aukštaitis, Erškėčio kuopos Viesulo būrio vadas Silvestras Urbanas-Lapinas, Beržo kuopos Vyčio būrio vadas Jonas Karvelis-Klajūnas ir šio būrio partizanai Povilas Bražionis-Aidas, Antanas Polevičius-Zomeris ir Juozas Šutinys-Paleckis. Išsigelbėjo tik Mykolas Urbonas-Liepa.
J. Markūnas-Vėjas buvo paskutinė ryški asmenybė, ėjusi Liūto rinktinės vado pareigas. Utenos apskrities partizanų organizacija neteko talentingo, drąsaus vado, sumanaus organizatoriaus, rinktinei vadovavusio ilgiau nei trejus metus.
Po J. Markūno-Vėjo žūties rinktinės vadu tapo Jonas Lapienis-Demonas. Netrukus, nemažai daliai partizanų perėjus į Lokio rinktinę ir Didžiosios Kovos apygardą, Liūto rinktinėje teliko apie 20 kovotojų.
1951 m. rinktinė nustojo egzistavusi.
Parengė Rūta Trimonienė
Vytauto apygardos partizanai pietauja. 1947 m. Prigulę iš kairės: antra – Donata Petronytė-Čigonaitė, ketvirtas – Bronius Keblys-Ūsas, penktas – Vincas Kaulinis-Miškinis, šeštas – Antanas Grižas-Liepsna, septintas – Jonas Markūnas-Šiaurys, aštuntas – Antanas Petronis-Perkūnas, devintas – Jonas Kemeklis-Rokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Švč. Marijos Kankinių Karalienės koplyčia 1944–1954 m. žuvusiems Vytauto apygardos partizanams atminti. Utenos r. Utenos m. Užpalių g. Dauniškio ežero pakrantė. „Kančių kalnelis“. Koplyčios, kryžiaus ir prie jo pritvirtintos atminimo lentelės vaizdas.
Koplyčia pastatyta 1992 m. rugpjūčio mėn. Amerikos lietuvių Aleksandro ir Marijos Žemaičių rūpesčiu. Kryžiaus autorius ir pastatymo data nežinoma. R. Trimonienės nuotr., 1996 m.
