Juodoji komunizmo knyga 10. Didysis teroras (1936-1938)

Jau daug rašyta apie „Didįjį terorą", kuris Rusijoje dar vadinamas ježovščina, t. y. Ježovo laikais. Iš tiesų per tuos dvejus metus, kai NKVD vadovavo Nikolajus Ježovas (nuo 1936 m. rugsėjo iki 1938 m. lapkričio), represijos įgavo dar neregėtą mastą. Jos neaplenkė nė vieno sovietinių gyventojų sluoksnio, pradedant Politbiuro nariais ir baigiant eiliniais piliečiais, kuriuos suiminėdavo tiesiog gatvėse, kad būtų įvykdytos „represuotinų kontrrevoliucinių elementų" kvotos. Ištisus dešimtmečius Didžiojo teroro tragedija buvo nutylima. Vakaruose iš viso to laikotarpio prisimenami tik trys sensacingi vieši teismo procesai, įvykę Maskvoje 1936 m. rugpjūtį, 1937 m. sausį ir 1938 m. kovą, kai autoritetingiausi Lenino bendražygiai (Zinovjevas, Kamenevas, Krestinskis, Rykovas, Piatakovas, Radekas, Bucharinas ir kiti) prisipažino įvykdę baisiausius nusikaltimus: organizavę „trockininkams-zinovjevinin-kams" ar „dešiniesiems trockininkams" pavaldžius „teroristinius centrus", kurie kėsinosi nuversti sovietinę vyriausybę, nužudyti jos vadovus, atkurti kapitalizmą, kurstyti sabotažą, pakirsti karinę SSRS galią, suskaldyti Sovietų Sąjungą ir atskirti nuo jos - užsienio valstybių naudai - Ukrainą, Baltarusiją, Gruziją, Armėniją, sovietinius Tolimuosius Rytus...

Maskvos procesai buvo kraupus spektaklis ir kartu savotiška širma, priedanga, nukreipusi pakviestų į spektaklį užsienio stebėto jų dėmesį nuo viso to, kas dėjosi už jos ar šalia jos: nuo masinių represijų prieš visas socialines kategorijas. Tų stebėtojų, kurie jau nutylėjo išbuožinimą, badmetį, lagerių sistemos plėtimą, akyse 1936-1938 metai buvo tiktai paskutinis etapas politinės kovos, daugiau kaip dešimt metų vykusios tarp Stalino ir pagrindinių jo varžovų, tiktai „termidorinės stalininės biurokratijos" ir „senosios lenininės gvardijos", išsaugojusios ištikimybę savo revoliuciniams idealams, susidūrimo pabaiga.

Skaityti daugiau: Juodoji komunizmo knyga 10. Didysis teroras (1936-1938)

9. „Socialiai svetimi elementai" ir represijų ciklai

Didžiausią duoklę voliuntaristiniam Stalino radikalaus visuomenės pertvarkymo projektui atidavė valstietija, o kitos grupės, apibūdintos kaip „socialiai svetimos naujajai socialistinei visuomenei", įvairiais pretekstais buvo paskelbtos už tos visuomenės ribų. Iš jų buvo atimtos pilietinės teisės, tų grupių nariai buvo atleidžiami iš darbo, iškraustomi iš butų, nustumiami viena ar keliomis socialinėmis pakopomis žemiau, ištremiami. Taip buvo elgiamasi su „buržuaziniais specialistais", „buvusiaisiais", dvasininkijos ir laisvų profesijų atstovais, smulkiais privačių įmonių savininkais, komersantais ir amatininkais: tai jie tapo pagrindinėmis ketvirtojo dešimtmečio pradžioje imtos vykdyti „antikapitalistinės revoliucijos" aukomis. Tačiau savo dalį atsiėmė ir miestų gyventojų „smulkmė", nepriklausiusi kanoniškajai „proletariato-darbininkijos-socializmo statytojų" kategorijai: ir prieš ją griebtasi represijų, kuriomis buvo siekiama priversti žengti koja kojon, paklūstant ideologijai, absoliučiai visas visuomenės grupes ir klases - žinoma, ir tas, kurios atrodė atkakliai nenorinčios pasukti progreso keliu.

Skaityti daugiau: 9. „Socialiai svetimi elementai" ir represijų ciklai

Juodoji komunizmo knyga - Turinys

Komunizmo nusikaltimai. Vertė Irina Mikalkevičienė ................ 7

PIRMA DALIS Valstybė prieš liaudį
1.  SPALIO PARADOKSAI IR NESUSIPRATIMAI.............................. 57
2.  „GINKLUOTA PROLETARIATO DIKTATŪROS RANKA"........................ 76
3.  RAUDONASIS TERORAS ............................................. 100
4.  „BJAURUS KARAS" ................................................ 114
5.  NUO TAMBOVO IKI DIDŽIOJO BADO................................... 152
6.  NUO PALIAUBŲ IKI „DIDŽIOJO PERSILAUŽIMO"........................ 184
7.  PRIVERSTINĖ KOLEKTYVIZACIJA IR IŠBUOŽINIMAS .................... 204
8.  DIDYSIS BADAS .................................................. 221
9.  „SOCIALIAI SVETIMI ELEMENTAI" IR REPRESIJŲ CIKLAI .............. 235
10. DIDYSIS TERORAS (1936-1938)..................................... 256
11. LAGERIŲ IMPERIJA ............................................... 282
12. IŠVIRKŠČIOJI PERGALĖS PUSĖ ..................................... 299
13. GULAGO APOGĖJUS IR KRIZĖ........................................ 320
14. PASKUTINIS SĄMOKSLAS ........................................... 334
15. ĖJIMAS IŠ STALINIZMO ........................................... 344
PABAIGAI. Vertė Danius Zalieckas ....................................359

ANTRA DALIS Pasaulinė revoliucija, pilietinis karas ir teroras
1.  KOMINTERNAS PRIE DARBO ......................................... 371
2.  NKVD ŠEŠĖLIS ISPANIJOJE ........................................ 457
3.  KOMUNIZMAS IR TERORIZMAS ....................................... 485

TREČIA DALIS Kita Europa - komunizmo auka
1.  LENKIJA, „NACIJA PRIEŠAS" ...................................... 497
Sovietų represijos prieš lenkus.
- Lenkija 1944-1989 m.:  
represijų sistema
2. CENTRINĖ IR PIETRYČIŲ EUROPA..................................... 537
„Importuotas" teroras?
- Politinės bylos sąjungininkams nekomunistams.
- Pilietinės visuomenės griovimas.
- „Mažasis žmogus" ir konclagerių sistema.
- Komunistų vadovų procesai.
- Nuo „postteroro" iki postkomunizmo.
- Daugialypis praeities tvarkymas

KETVIRTA DALIS 
Azijos komunizmas: tarp „perauklėjimo" ir masinių žudynių
1. KINIJA: ILGAS ĖJIMAS TAMSOJE .................................... 631
Smurto tradicija?
- Revoliucija neatskiriama nuo teroro (1927-1946).
- Agrarinė reforma ir miestų valymai (1946-1957).
- Didžiausias istorijoje badas (1959-1961).
- Paslėptas „gulagas" laogai.

- Kultūrinė revoliucija: anarchistinis totalitarizmas (1966-1976).
- Dengo era: teroro siautėjimas (nuo 1976-ųjų).
- Tibetas: genocidas Pamyro viršukalnėse? Vertė Vilhelmina Vitkauskienė

2. ŠIAURĖS KORĖJA, VIETNAMAS, LAOSAS: DRAKONO SĖKLA ............... 758
Nusikaltimai, teroras ir paslaptis Šiaurės Korėjoje.
- Vietnamas: karinio komunizmo aklavietės.
- Laosas: bėgantys iš šalies gyventojai

3. KAMBODŽA: KRAUPIŲ NUSIKALTIMŲ ŠALYJE ........................... 802
IŠVADOS ........................................................... 889

PENKTA DALIS Trečiojo pasaulio šalys
1. LOTYNŲ AMERIKA IŠBANDO KOMUNISTINIUS REŽIMUS ................... 901
Kuba: nesibaigiantis tropikų totalitarizmas.
- Nikaragva: totalitarinio plano žlugimas.
- Peru: kruvinas Šviečiančio kelio „Didysis žygis"

2. AFRIKIETIŠKASIS KOMUNIZMAS: ETIOPIJA, ANGOLA, MOZAMBIKAS ....... 949
3. KOMUNIZMAS AFGANISTANE ......................................... 982
Kodėl? ........................................................... 1013

Autoriai ...................................................... 1056

Pavardžių rodyklė ............................................. 1059

8. Didysis badas

Tarp „baltųjų dėmių", išmarginusių sovietinės istorijos puslapius, ilgai buvo didysis 1932-1933 m. badas, kurio aukomis, šiandieną jau neginčytinais duomenimis, tapo daugiau kaip 6 milijonai žmonių1. Ši katastrofa buvo ne tokia kaip reguliariai ištikdavę carinę Rusiją badmečiai, jos kaltininkė buvo ta nauja, anot bolševikų vadovo, antistalinisto Nikolajaus Bucharino, „karinio-feodalinio valstietijos išnaudojimo" sistema, įgyvendinta priverstinės kolektyvizacijos būdu; drauge ši katastrofa buvo tragiška iliustracija baisaus socialinio smukimo, prie kurio privedė puolimas prieš kaimą, sovietų valdžios surengtas trečiojo dešimtmečio pabaigoje, t. y. 1929 m.

Skirtingai nuo 1921-1922 m. bado, kurį sovietų valdžia pripažino ir prašė nukentėjusiems tarptautinės pagalbos, 1932-1933 m. badą režimas visą laiką neigė, savo propaganda nustelbdamas keletą balsų iš užsienio, atkreipusių dėmesį į šią tragediją. Čia režimui labai pasitarnavo išgauti „liudijimai", tokie kaip Prancūzijos deputato ir radikalų partijos lyderio Édouard'o Herriot, kuris, keliaudamas po Ukrainą 1933 m., skelbė, esą šiame krašte - tik „puikiai drėkinami ir prižiūrimi kolchozų sodai" ir „iš tiesų nuostabus derlius". Édouard'as Herriot baigė savo pasakojimą kategoriška išvada: „Aš pervažiavau visą Ukrainą.

Ką gi! aš jus užtikrinu, kad galiu ją palyginti su derlingu klestinčiu sodu"2.

Šį apakimą sąlygojo kelios priežastys. GPU meistriškai surežisuodavo spektaklį užsieniečiams: į svečių užsieniečių kelionės maršrutą įtraukdavo tik pavyzdinius kolchozus ir vaikų darželius. Be to, šį apakimą neabejotinai skatino ir politiniai sumetimai: tuometiniai Prancūzijos vadovai nenorėjo pakenkti prasidėjusiam suartėjimui su Sovietų Sąjunga, turėdami pašonėje Vokietiją, kurios grėsmė išaugo atėjus į valdžią Adolfui Hitleriui.

Skaityti daugiau: 8. Didysis badas