Lapkričio 26 d. žuvę partizanai

1949 m. lapkričio 26 d. Alytaus aps. Alovės vls. (dabar – Alytaus r. sav.) Varčios miške, netoli Bogušiškių k. gyventojo Pivašiūno sodybos, MGB Alytaus aps. skyriaus operatyvinė karinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo aptiktas bunkeris. Per kautynes žuvo Dainavos apygardos štabo vado pavaduotojas ir apygardos Žvalgybos skyriaus vadas Julius Karpis-Vieversys, Kazimieraičio rinktinės vadas Bernardas Navickas-Girinis, rinktinės štabo viršininkas Bronius Kukauskas-Kalvaitis, Geležinio Vilko tėvūnijos vado pavaduotojas ir būrio vadas Petras Savickas-Kregždė, Kregždės būrio skyriaus vadas Juozapas Baranauskas-Šamas, partizanai Bronislava Diksaitė-Gražina (Petro Savicko-Kregždės žmona), Viktoras Kavaliauskas-Klajūnas ir Antanas Stankevičius-Vakaras.

Žuvusiųjų palaikai niekinti MGB Alytaus aps. skyriaus kieme. Užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, V., LGGRTC, 2008, p. 69, 183.

1948 m. Dainavos apygardos ir Kazimieraičio rinktinės partizanų vadovybė. 1948 m. Pirmoje eilėje iš kairės: apygardos vado adjutantas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, rinktinės štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Paukštis, rinktinės Vanago grupės partizanas Pranas Ivanauskas-Bevardis; antroje eilėje antras iš kairės apygardos štabo narys Julius Karpis-Vieversys; trečioje eilėje pirmas iš kairės apygardos štabo Žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininkas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai Julius Karpis Vieversys (kairėje) su bendražygiu. 1948 m. žiema (nuotr. kairėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vanago grupės vadas Feliksas Daugirdas-Šarūnas (kairėje) ir grupės štabo viršininkas Bernardas Navickas-Girinis (dešinėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vanago grupės partizanai Bernardas Navickas-Girinis (kairėje) ir Pranas Ivanauskas-Bevardis (dešinėje) pasirašo dokumentus. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vanago grupės partizanai. Iš kairės: Pranas Ivanauskas-Bevardis, Vytautas Gudelionis-Beržas, Bernardas

Navickas-Girinis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

JULIUS KARPIS-VIEVERSYS 1927–1949 11 26

Julius Karpis, Vaclovo, gimė 1927 m. Alytaus aps. Varėnos vls. Mergežerio k.

Gyveno Marijampolės aps. Kalvarijoje.

Partizanas nuo 1944 m. Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanas. 1949 m. gegužės 19–20 d. dalyvavo Dainavos apygardos vadų posėdyje.

Dainavos apygardos štabo vado pavaduotojas ir apygardos Žvalgybos skyriaus vadas, apygardos laikraščio „Laisvės varpas“ redaktorius.

1999 m. rugpjūčio 24 d. J. Karpiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Res pub li kos krašto apsaugos ministerijos 1999 m. rugsėjo 6 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

BERNARDAS NAVICKAS-GIRINIS 1929 04 15–1949 11 26

Bernardas Navickas gimė 1929 m. balandžio 15 d. Alytaus aps. Merkinės vls. Gelovinės k. Juozo Navicko ir Onos Ciunytės-Navickienės šeimoje.

Mokėsi Merkinės gimnazijoje. Pogrindinės organizacijos narys.

Suimtas 1946 m. balandžio 18 (21) d. Kalintas NKVD Varėnos vls. poskyryje. 1946 m. balandžio 24 d. pabėgo. Tapo Dainavos apygardos partizanu. 1948 m.

balandžio 16 d. Merkinės klube susprogdino granatą. 1949 m. spalio 15 d. paskirtas Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vadu.

BRONIUS KUKAUSKAS-KIŠKIS, KALVAITIS 1914–1949 11 26

Bronius Kukauskas, Nikodemo, gimė 1914 m. Viečiūnų k. (dabar Druskininkų sav.). Mokytojas.

Partizanas nuo 1944 m. Suimtas 1946 m. kovo 4 d. Kalintas MVD Alytaus aps. skyriaus kalėjime. 1946 m. balandžio 16 d. pabėgo kartu su 38 kaliniais.

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės štabo viršininkas.

PETRAS SAVICKAS-KREGŽDĖ 1924 01 27–1949 11 26

Petras Savickas gimė 1924 m. sausio 27 d. Alytaus aps. Daugų vls. Žvirgždėnų k. Mykolo Savicko ir Uršulės Pumprickaitės-Savickienės šeimoje.

Partizanas nuo 1944 m. Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Ge-

ležinio Vilko tėvūnijos vado pavaduotojas ir būrio vadas. 1949 m. gegužės 19–20 d. dalyvavo Dainavos apygardos vadų posėdyje.

1998 m. rugsėjo 11 d. P. Savickui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Res pub li kos krašto apsaugos ministerijos 1998 m. rugsėjo 28 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis (po mirties).

BRONISLAVA DIKSAITĖ-MIŠKŲ GĖLĖ, ŽIBUTĖ, GRAŽINA 1924 05 05–1949 11 26

Bronislava Diksaitė gimė 1924 m. gegužės 5 d. Alytaus aps. Alovės vls. Pavartėnų k. Felikso Diksos ir Marijonos Seiliūtės-Diksienės šeimoje. Gyveno Alytaus aps. Alovės vls. Bogušiškių k.

1945 m. gruodžio 25 d. suimta. 1947 m. rugsėjo 23 d. pabėgo iš Alytaus ligoninės. 1947 m. rugpjūčio 31 d. byla nutraukta.

Partizanė nuo 1949 m. vasario mėn. Petro Savicko-Kregždės žmona.

1998 m. rugsėjo 11 d. B. Diksaitei pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

JUOZAPAS BARANAUSKAS-ŠAMAS 1922 09 13–1949 11 26

Juozapas Baranauskas gimė 1922 m. rugsėjo 13 d. Alytaus aps. Alovės vls. Pušėnų k. Vincento Baranausko ir Marijonos Sipavičiūtės-Baranauskienės šeimoje. Gyveno Alytaus aps. Alovės vls. Mieliūnų k.

Partizanas nuo 1946 m. Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos Petro Savicko-Kregždės būrio skyriaus vadas.

VIKTORAS KAVALIAUSKAS-KLAJŪNAS 1928 04 15–1949 11 26

Viktoras Kavaliauskas gimė 1928 m. balandžio 15 d. Alytaus aps. Nedzingės vls. Sukarepkos k. Mykolo Kavaliausko ir Emilės Celevičiūtės-Kavaliauskienės šeimoje.

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos partizanas.

ANTANAS STANKEVIČIUS-VAKARAS 1926–1949 11 26

Antanas Stankevičius, Adomo, gimė 1926 m. Alytaus aps. Nedzingės vls. Sapiegiškės k.

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos partizanas.

Kryžius 1949 m. lapkričio 26 d. netoli Bogušiškių k. gyventojo Pivašiūno sodybos buvusiame bunkeryje žuvusiems Dainavos apygardos štabo vado pavaduotojui ir apygardos Žvalgybos skyriaus vadui J. Karpiui- Vieversiui, Kazimieraičio rinktinės vadui B. Navickui-Giriniui, Kazimieraičio rinktinės štabo viršininkui B. Kukauskui-Kalvaičiui, Geležinio Vilko tėvūnijos vado pavaduotojui ir būrio vadui P. Savickui-Kregždei, Geležinio Vilko tėvūnijos Kregždės būrio skyriaus vadui J. Baranauskui-Šamui ir šios tėvūnijos partizanams B. Diksaitei-Gražinai (P. Savicko-Kregždės žmonai), V. Kavaliauskui-Klajūnui, A. Stankevičiui-Vakarui atminti. Alytaus r. sav. Alytaus miškų urėdijos Dušnionių girininkijos Varčios miško 707 kvartalo 16 sklypas.

Aut. S. Lisauskas. Atidengtas 1991 m. Nuotr. J. Vaitkus, 2005 m.

 

Paruošė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/11/201411_zutis26.pdf

 

Miškinis kalbėti atsisakė. Jis ir Kolumbas po žiaurių kankinimų buvo nuteisti mirti. Nuosprendis įvykdytas 1952 m. lapkričio 26 dieną.

Rutkauskas Algis - Miškinis iš Rūdninkų k. 1927 -    1952 11 26. Sušaudytas Vilniuje.

Sasnauskas Juozas - Kolumbas iš Jakimavičių k. 1926    - 1952 11 26. Sušaudytas Vilniuje.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

Rutkauskas Ignas Algimantas - Sakalas, Miškinis iš Rūdninkų k. Sangrūdos vlsč. 1922-1952.11.26 Apuoko brolis. 1945 m. buvo Lenkijoje. Grįžęs priklausė Pelėdos-Pakruopio būriui (1946). Kazlų Rūdos miške baigė kariūnų kursus, tapo 4-osios (vėliau pavadintos 43-iąja) kuopos vadu, o nuo 1949 m. -Gedimino tėvonijos vadu. Ją 1951 m. sunaikinus, vadovavo Ąžuolo tėvonijai. 1952.05.21 suimtas ir lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime, Maskvoje. Išdavė Kabelis.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

Morkūnas Antanas-Jaunutis gimė 1930 m. Utenos apskrities Vyžuonų valsčiaus Barkuškių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1948 m. Priklausė Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būriui. Nuo 1950 m. - Granito rajono vadas. Žuvo 1951 m. lapkričio 26 d. per susidūrimą su Utenos stribais Šileikių kaime

Šarūno rinktinės partizanai.
Pirmas iš kairės - Juozas Gegužis-Diemedis, trečias (priekyje) - Bernardas Navickas-Girinis, penktas - Julius Makorevičius-Varpas. 1949 m. vasara.

Navickas Bernardas-Girinis gimė 1930 m. Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Gelovinės kaime. 1948 m. Merkinės klube susprogdino prieštankinę miną ir buvo suimtas MGB. Pabėgęs iš areštinės prisijungė prie Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vytauto grupės. Paskirtas Vytauto grupės štabo viršininku, vėliau vadovavo Vanago grupės štabui. Nuo 1949 m. rugsėjo — Kazimieraičio rinktinės vadas. Žuvo 1949 m. lapkričio 26 d. Alytaus apskrities Alovės valsčiaus Varčios miške

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

MORŪNAS ANTANAS - Jaunutis, g.1930 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls. Ūkininko sūnus. Nuo 1948 m. Aro būrio partizanas, Liūto rinktinės Granito rajono vadas. 1951 11 26 skrebų grupė su Utenos milicija, ieškodama Aro būrio partizanų, 23 val. Juozo Tuskenio namuose Šileikių k. užtiko 5 partizanus. A.Morkūnas žuvo, du ( Viesulas ir Diemedis) buvo sužeisti, bet, pasinaudoję tamsa, pabėgo.

STANKELIS RAPOLAS, g. 1925 m. Balčių k., Tauragnų vls. Slapstėsi netoli namų. 1944 11 24 bunkerį užtiko čekistai ir įmetė granatą. R.Stankelis ją išmetė lauk ir sužeidė skrebą. Iššokęs iš bunkerio bėgo ir buvo sunkiai sužeistas. Po dviejų dienų mirė. Palaidotas Balčių k. kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1950 m. Sėdi iš kairės: Bronius Morkūnas-Diemedis, Granito rajono vadas Antanas Morkūnas-Jaunutis. Stovi iš kairės: rinktinės vadas Antanas Lapienis-Pempė, Rambyno rajono vadas Teofilis Limba-Sakalas, Vytautas Guobužas-Viesulas (GAM)

MORKŪNAS Antanas, Alijošiaus (Jono?)-Jaunutis, gim. 1930 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 14 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanas, nuo 1950 m. Liūto rinktinės Granito rajono vadas. Žuvo 1951 m. lapkričio 26 d. Šileikių k., Vyžuonų vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. 

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Jonas Bartkus-Jonynas ir Andrius Kmita, žuvę 1954 11 26

http://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

 

Dabašinskas Benas, g.1924 m. Juodaičiuose, Girkalnio vls., ūkininkas. Žuvo 1945 11 26 prie Šimkaičių.

Dobilaitis Stasys-Dobilas, Antano, g.1924 m., ūkininkas iš Pavisčiovo k. Eržvilko vls. Žuvo Kalniškiuose prie Šimkaičių 1945 11 26. Kapas ir paminklas prie Šimkaičių (kartu su 70 partizanų, iš kurių žinomų tik 20).

http://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

 

DABAŽINSKAS Benas, g. 1924 Juodaičiuose, Girkalnio v. Žuvo 1945 11 26 Kalniškiuose, Šimkaičių v., kartu su S. Dobilaičiu.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

DOBILAITIS Stasys, Antano - Dobilas, g. 1924 Paviščiovyje, Eržvilko v. Saturno, vėliau Plienaičio vadovaujamo būrio partizanas. Žuvo 1945 11 26 Kalniškiuose prie Šaltuonos kartu su B. Dabažinsku. Palaikai ilsisi masiniame partizanų kape Šimkaičiuose.

KISIELIUS Bronius - Simas, g. 1922 Kalupiuose, Šimkaičių v. Žuvo 1945 11 26 Stulgiuose, prie Šimkaus sodybos.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

Neicelis Jonas, Jono, sl. Šarūnas, Naktinis, g. 1912 Rumšiškių vlsč., gyv. Kaune. LK viršila. 1944 rudenį numatytas su šeima ištremti (Lietuvos „vokiečių" trėmimas). Pabėgęs nuo trėmimo slapstėsi pas gimines. Nuo 1944 - DKR Svirplionių kuopos Bebro būrio partizanas, vado padėjėjas, 1945 05 13 -2-o bataliono kuopos, 09-5 LLA apylinkės 3-o bataliono, 1945 12 01 -DKA A rinktinės vadas. Suimtas 1945 12 30 Kaune. Nuteistas mirti. 1946 11 26 nužudytas MGB vidaus kalėjime Vilniuje. Palaikai užkasti masinėje kapavietėje Tuskulėnuose

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm