Lapkričio 14 d. žuvę partizanai

Glemžaitė Diana gimė 1923 m. Zarasų apskrities Degučių kaime, girininko šeimoje. Mokėsi Pandėlyje, Rokiškyje ir Kupiškyje.

1944 m. įstojo į VDU studijuoti literatūros. 1947-ųjų pavasarį metė studijas ir įsitraukė į pogrindžio veiklą. Palaikė ryšius su Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanais. 1948 m. susituokė su šios rinktinės Gedimino kuopos vadu Juozu Bulovu. Rašė eilėraščius, kurie sklido tarp žmonių, buvo skelbiami partizanų spaudoje. Žuvo provokatoriui išdavus 1949 m. lapkričio 14 d. Plunksnočių miške tarp Žiobiškio ir Juodupės. 1994 m. išleistas jos poezijos rinkinys „Mes mokėsim numirt". 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu D. Glemžaitė apdovanota Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (po mirties).              

MES MOKĖSIM NUMIRT 

Mes mokėsim numirt, jei Tėvynė aukos reikalauja.
Nesuriš mūs’ gretų nieks vergovės pikta grandine. 
Neišmokom sulinkt prieš ateivių įstatymą naują:
Savo brolį parduot — dar visi neišmokome, ne!

Kraštą ginsime šį, kaip senovėje protėviai gynė,
Balsą žemės gimtos išnešioję giliausiai širdy.
Nors laukai ir keliai pavergtųjų dejone nutvinę.
Kur klausysies — aplink svetimųjų žingsnius tegirdi.

O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką
Baltas vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!
Mūsų kraujas giedos pro gimtinės velėną ištryškęs,
Ir ant kapo nykaus šviesios taurės lelijų žydės.

Pardundės traukiniai, išsivežę jaunatvišką dalią,
Visi monai išdils tarsi pjautuvas dyla delčios.
Grįžę mūsų tėvai, mūsų sesės iš Komi, Uralo,
Atsiklaupę čionai, verkdami gimtą žemę bučiuos.

Mes mokėsim numirt ne už svetimą mintį ar žodį,
Ne už tuos, kurie skriaus, dengdami viską melo tamsa.
Tik už rytą, kuris laisvės saulę didingą parodys —
Mes mokėsim numirt giedriu veidu ir tvirta dvasia.

1949 VIII

Valenta Jonas - Rytys, Čempionas. 1914-1949.11.14. G. Trakiškių k. Marijampolės vlsč. 1944 m. rudenį stojo į partizanus. Vadovavo būriui. 1947 m. pavasarį paskirtas Geležinio Vilko rinktinės rikiuotės skyriaus viršininku, po metų -rinktinės ūkio skyriaus viršininkas. Nuo 1949 m. pavasario -Vytauto rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvus Geležinio Vilko rinktinės vadui Tigrui, grąžintas atgal ir paskirtas rinktinės vadu. Žuvo išduotas 1949.11.14 Prankiškės k. Šilavoto vlsč.

Petraitis Jurgis. Žuvo 1949.11.14. Geležinio Vilko rinktinė.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

Jonas Valenta gimė 1917 m. lapkričio 30 d. Marijampolės aps. Marijampolės vls. Trakiškių k. Jono Valentos ir Julijos Žilinskaitės-Valentienės šeimoje. Kartu augo trys broliai ir keturios seserys. J. Valenta baigė Marijampolės amatų mokyklą, kurioje įgijo staliaus specialybę. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Kartu lankė karininkų kursus. Baigus tarnybą jam suteiktas puskarininkio laipsnis. Prasidėjus pirmajai bolševikinei okupacijai kartu su broliu Juozu buvo suimtas ir išvežtas į Raudonosios armijos dalinį Rokiškyje. Iš jo abu su broliu sugebėjo pabėgti. 1944 m. vasario mėn. kartu su visais broliais tapo gen. P. Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės kariais. Prasidėjus antrajai bolševikinei okupacijai pradėjo slapstytis. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Vadovavo partizanų grupei. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio būrininkas. 1947 m. pavasarį paskirtas Geležinio Vilko rinktinės Rikiuotės skyriaus, 1948 m. pavasarį – rinktinės Ūkio skyriaus viršininku. 1949 m. pavasarį perkeltas į Vytauto rinktinę Žvalgybos skyriaus viršininku. 1949 m. rugsėjo 20 d. žuvus Geležinio Vilko rinktinės vadui Juozui Baltrušaičiui-Tigrui, grąžintas atgal ir paskirtas Geležinio Vilko rinktinės vadu. Partizanų rėmėjams Vilkams sutikus, Prienų aps. Šilavoto vls. Prankiškės vnk. įsirengė rinktinės štabo bunkerį. Jame tą nelemtą lapkričio 13 d. vakarą, išleidęs bendražygius Praną Kleizą-Rytį, Kazį Urbanavičių-Žaibą ir Stasį Marčiulyną-Lapiną, pasiliko tvarkyti dokumentus. Lapkričio 14-osios rytą Vilkų sodybą apsupo MGB karinė grupė. Kareiviai, suvirtę į trobą, iškart pradėjo lupti koridoriaus grindis. J. Valenta-Čempionas, supratęs, kad slėptuvė išduota, sunaikino dokumentus ir nusišovė. Palaikai niekinti Marijampolės aps. Veiverių mstl. Vėliau užkasti Veiveriuose likusiuose nuo karo apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“ (Prienų r.). Žuvimo vietoje 2006 m. pastatytas tipinis atminimo ženklas.

Parengė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė Aldona Sabaitytė-Vilutienė-Neužmirštuolė ir Rūta Trimonienė
http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/11/201411_valenta_biog.pdf

http://www.llks.lt/pdf2/Gaidelis%20-%20apie%20Valenta-Ryta.pdf

 

Videika Petras, g. Varėnos aps., slapyvardis Klevas, nukautas 1949 11 14.

 Amšiejus Vladas, Juozo s., g. Varėnos aps., slapyvardis Neris, nukautas 1949 11 14.

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

 

Petras Andriuškevičius-Šiaučius(?), Rokiškio vls., Uzdūnų k., Kęstučio b. Ž.1949 11 14.

Juozas Budreika-Debesys, Svėdasų vls., Vikonių k., Montės b. Ž.1945 11 14.

Juozas Bulovas-Iksas, Rokiškio vls., Kalpokiškio k., Gedimino b. Ž.1949 11 14.

Stasys Lackus, Svėdasų vls., Lapkalnio k., Montės b. Ž.1945 11 14.

Jonas Varnas-Plechavičius, Rokiškio vls., Gedimino b.vadas. Ž.1949 11 14.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

 

Vaičiulevičius Petras, g. 1914. DKR partizanas. Žuvo 1944 11 14 Būdiškių k., Žaslių vlsč. 

Voiclevičius Petras. DKR partizanas. Žuvo 1944 11 14 Budiškių k., Žiežmarių vlsč

http://partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm