Antanas Jogėla-Ąžuolas

Partizanai Antanas Jogėla-Ąžuolas ir Aleksas Velanis-Tigras.

Antanas JOGĖLA - Ąžuolas. G. 1913 m. Vaidevučių k., Kavarsko vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. 1942-1943 m. buvo kaimo seniūnas; Lietuvos kariuomenės puskarininkis, šaulys. Butageidžio kuopos Ąžuolo būrio vadas. Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Palaikai buvo užkasti Kavarske, prie šv. Jono šaltinio, 1993 m. perlaidoti Traupio kapinėse.

1946 m. susikūrė Kavarsko valsčiaus partizanų organizacija. Ją sudarė Butageidžio kuopa iš trijų būrių: Tigro, Liūto ir Lokio. Kuopa priklausė Šarūno rinktinei, kuri nuo 1947 m. įėjo į Algimanto apygardą. Kuopos vadais paeiliui buvo: Antanas Jogėla-Ąžuolas (1946-1948 m.), Aleksas Velanis-Tigras (1948-1949 m.), Jonas Kadžionis-Bėda (1949-1953 m.). Paskutinis kuopos partizanas Pranas Jurkėnas-Eimutis iš Dabužių apylinkės Kirkų kaimo žuvo 1954-aisiais Gabrėnų miške. Jo planšetėje priešai rado Butageidžio kuopos partizanų antspaudą. Partizanams prijautė ne tik kaime, bet ir miestelyje. Kavarsko vidurinėje mokykloje ilgą laiką tarp mokytojų nebuvo nė vieno komunisto ar komjaunuolio. Iš mokinių komjaunuolis buvo tik vienas Albertas Šaučiūnas, kavarskietis, kurį visi prisimena kaip labai kvailą, žiaurų ir blogą mokinį.

Visi, kurie priešinosi okupantams, buvo žiauriai persekiojami, ypač partizanų šeimos. Dauguma jų buvo ištremtos į Sibirą. Trėmimo byloje įrašydavo, kad tai - banditų šeima. Prie partizanų sodybų stribai ir kareiviai nuolat rengdavo pasalas. Namuose darydavo kratas, atimdavo maistą, gyvulius ir kitą turtą. Partizanų šeimos dar prieš jas ištremiant į Sibirą buvo daug kartų apiplėštos. Kartais stribai nužudydavo niekuo nekaltus partizanų artimuosius: štai Taujėnų stribas Subatis Žibučių kaime savo namuose nušovė partizano Jono Žižio-Armukšnos motiną ir seserį. Nuolat terorizuojama partizano B. Šišlausko žmona, pamačiusi, kaip jų sodybą eilinį kartą supa stribai ir kareiviai, krito vietoje - neišlaikė širdis...

Partizanai slapstėsi Repšėnų, Dabužių, Troškūnų miškuose. Kai vienur kildavo pavojus, persikeldavo kitur. Gyvendavo bunkeriuose. Paskutinį bunkerį išdavė Darela iš Papragių kaimo. Jo šeima buvo ištremta. Darela paprašė Antaną, kad priimtų į būrį. Neilgai tepabuvo. Už Ąžuolo galvą buvo pažadėta 10 000 rublių premija, ir Darela susigundė. Pats nuėjo, įskundė, atvedė stribus. Ne visi partizanai buvo grįžę į bunkerį. Tris: Antaną Jogėlą-Ąžuolą, Joną Dagelį iš Kirmėlių kaimo ir Danutę Dovydaitytę nuo Surdegio nušovė 1948 m. lapkričio 13 d. Jie pasipriešinti nespėjo, nes stribai užklupo netikėtai.

Nukautuosius partizanus jie nuvežė į Kavarską, sustatė prie mūro, fotografavo, tyčiojosi, spardė. Vėliau užkasė poversmiuose, netoli Šventosios, prie krūmų esančioje bulvių duobėje. Duobė nedidelė, o Jonas Dagelis buvo aukštas vyras. Kad tilptų, stribai nukirto kojas.

Jono KADŽIONIO sukurta daina

apie partizanų vadą Antaną Jogėlą-Ąžuolą

Repšėnų miškelio pačiam viduryje,
Kur lakštutė suokė rytais vakarais,
Taurus tautos sūnus, vadas Ąžuoliukas,
Gyveno laimingai su savo draugais.

Rytą vakarėlį keldamas ir guldams
Jisai buvo linksmas, linksmas visada,
O iš jo krūtinės ir žavingą lūpų
Plaukė pas Aukščiausią tylioji malda.

Vadas Ąžuoliukas visais savo vyrais
Lygiai taip tikėjo, kaip pats savimi. 
Niekad negalvojo, kad draugai savieji 
Kuris nors galėtų alsuot mirtimi.

Dieduška žmogėdra, tautos išdavikas,
Prisidengęs rūbais tėviškės vaikų,
Jau seniai galvojo tėviškę parduoti
Ir pareikalauti nekaltų aukų.

Tėviškės žemelę dengiant pirmam sniegui,
Vos aušrelei brėkštant tolimuos rytuos, 
Jau per mišką ėjo priešai prakeiktieji, 
Vedami Darelos, niekšo Lietuvos.

Staiga sudejavo priešų automatai,
Ten užviešpatavo amžinai mirtis.
Ąžuolas užmerkė žydrąsias akutes,
Nebeišsipildė jo graži mintis.

Lyg žvaigždė aušrinė apalpo Danutė,
Žiaurių priešo kulkų sunkiai sužeista,
Ką tiktai plazdėjusį jaunystės žiedelį
Ne laiku pakando amžina šalna.

Tuo pat laiku žuvo Gintaras narsuolis,
Tikras ir kuklusis žiedas mūs tautos. 
Gedulas papuošė likusius jo vyrus 
Dėl Tėvynės laisvės budinčius miškuos.

Mūs brolių lavonus vežant į miestelį,
Girdis priešų keiksmas ir šiurpi daina,
Iš paskos Darela - Judas išdavikas
Seka lyg pasiutęs rusiškas šuva.

Suguldę lavonus prie mūro griuvėsių,
Džiūgavo, šypsojos priešai alkani,
O Darela kojom spardė Ąžuoliuką,
Keikdamas vis klausė - ko tu čia guli?

Už tėvų žemelę ir gražias idėjas
Žuvo partizanai Lietuvos laukų.
Angelai papuoš jus kankinių vainikais -
Aukščiausias norėjo šių gražių aukų.

Nenuliūsk, močiute, kada sužinosi,
Kad Tavo sūnelis užmerkė akis.
Dievas jus mylėjo, už tai taip ir leido,
Kad jūsų šeimoje gimtų kankinys.

Kaip kad Judas Kristų, taip Darela brolius
Kiek galėdams stūmė mirčiai į nasrus. 
Pinigus paėmęs už nekaltą kraują,
Degtinėj malšino sąžinės jausmus.

Išgama, tau vardo mes jau neberandam,
Krauju apšlakstei tu net skliautus dangaus. 
Nesidžiauk pabėgęs tu iš partizanų,
Tautos išdaviką pats likimas baus.

Algimanto apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės: Albinas Milčiukas-Tigras, Juozas Šilaika-Šviedrys, Liuda Kaminskaitė-Kuosa ir Juozas Valonis-Merkys; antroje eilėje (iš kairės): Jonas Darela-Dieduška (vėliau tapęs išdaviku), Jonas Butkus-Karklas, Antanas Karvelis-Vachmistras, Simonas Dailidėnas-Vėtyklė ir Petras LŠakėnas-Šauksmas; trečioje eilėje (iš kairės): Aleksas Velanis-Tigras, Jonas Dagelis-Gintaras, Antanas Jogėla-Ąžuolas, Jonelis-Vilkas, Antanas Blauzdys-Konkurentas ir Anicetas Simanonis-Sigitas.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/kaip-nepamirsti

Tėvai: Jonas Jagėla (1863–1959) ir Marijona Jagėlienė (1870–1949) – valstiečiai žemdirbiai, pusininkai, vėliau ūkininkai, kai šeima įsigijo 30 ha žemės. Tėvai 1948 m. gegužės 22 d. ištremti į Sibirą ir mirė tremtyje, jų palaikus artimieji atgabeno ir 1989 m. perlaidojo Traupio kapinėse.

Augo devynių vaikų šeimoje. Vyresnieji brolis ir seserys Kazimieras Jagėla, Anastazija ir Teofilė Jagėlaitės apie 1925 m. išvyko gyventi į Argentiną. Dvyniai brolis Stasys Jagėla (1915–?) – laisvės gynėjas, 1948–1958 m. tremtinys, darbininkas, ir sesuo Valerija Jagėlaitė-Ivanauskienė (1915 – po 2000) – 1948–1958 m. tremtinė, žemės ūkio darbininkė, seserys Emilija Jagėlaitė-Kasiulienė ir Marijona Jagėlaitė-Mačionienė, brolis Bronius Jagėla.

Baigė 4 skyrių Repšėnų (Anykščių r.) pradžios mokyklą. Užaugo Vaidevučiuose (Anykščių r.), kur tėvai įsigijo žemės ir ėmė ūkininkauti, dirbo tėvų ūkyje.

A. Jagėla tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo puskarininkis, šaulys. Jis buvo pavasarininkas, Lietuvių katalikų jaunimo federacijos "Pavasaris" Traupio vyrų kuopos Repšėnų kuopelės vadas.

1942–1943 m. jis buvo Repšėnų seniūnijos seniūnas.

1944 m. A. Jagėla išėjo partizanauti, 1945–1946 m. buvo Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Ąžuolo būrio vadas, vadovavo apie 30 laisvės gynėjų būriui. 1946–1948 m. jis buvo Butageidžio kuopos vadas, gyveno Repšėnų, Dabužių ir Troškūnų miškuose.

Kovos bendražygiai A. Jagėlą apibūdino kaip rūpestingą tėvą, kuris net taisydavo kitiems kovotojams batus.

Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Repšėnų (Anykščių r.) miške netoli Papartynės kaimo – buvo išduotas už sovietinės valdžios pažadėtą premiją ir apsuptoje stovyklavietėje nušautas. Kartu žuvo partizanai Jonas Dagelis-Gintaras (1903–1948) iš Kirmėlių ir Danutė Dovydėnaitė (1927–1948) iš Surdegio. Palaikai buvo išniekinti, paskui užkasti Kavarsko (Anykščių r.) miestelyje pakrūmėje prie Šv. Jono šaltinio. 1989 m. jie buvo surasti ir perlaidoti Traupio (Anykščių r.) kapinėse bendrame Jagėlų šeimos kape. Kapą ženklina juodo akmens paminklinė kompozicija su Vytimi ir įrašu: "Žuvo už Lietuvos laisvę".

A. Jagėla apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties, 2003 m.).

A. Jagėlos-Ąžuolo gyvenimas ir veikla išsamiai pristatoma Povilo Gaidelio biografiniame albume "100 širdžių – ant tėvynės laisvės kovų aukuro" (2019 m.).

Šaltinis: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=600