Lapkričio 12 d. žuvę partizanai

Vyčio ir Algimanto apygardų vadų susitikimas. 1947–1948 m. Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: pirmas – Vyčio apygardos būrio vadas Bronius Juospaitis-Direktorius, antras – šios apygardos Jono Viapšto (Vepšto)-Paukštelio būrio partizanas Edvardas Daučiūnas-Jokeris, trečias – neatpažintas partizanas. Už jų klūpo Algimanto apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininkas Jurgis Urbonas-Lakštutis. Stovi iš kairės: pirmas – Vyčio apygardos vado adjutantas Alfonsas Smetona-Žygaudas, antras – neatpažintas, trečias – Vyčio apygardos būrio vadas Mykolas Šemežys-Putinas, ketvirtas – Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis, penktas – Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas, šeštas – šios apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Kisielius-Sakalas, septintas – apygardos partizanas Antanas Burokas-Mokytojas, aštuntas – Vyčio apygardos partizanas Vytautas Zakaras-Povas, devintas – šios apygardos būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

Antanas Burokas-Mokytojas, Nociūnų k. Vytenio būrys. Ž.1952 11 12.

Stasys Juknevičius, Panemunėlio vls., Ąžuolių k., Gedimino b. Ž.1948 11 12.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Laucius Juozas - Barzda, g.1922 m. Grybelių k., Utenos vls. 1944 m. pavasarį buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Sugrįžus sovietams, partizanavo Antalgės, Pakalnių apylinkėse. Priklausė Aitvaro būriui. Tėvus ir brolį Albiną ištrėmė, Antanas žuvo partizanaudamas. J.Laucius žuvo 1949 (?) 11 12, užkluptas čekistų Juozo Cibo sodyboje, Vosgėlių k.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

BAKUTIS Izidorius, Mato, g. 1909 Pakalnupyje, Raseinių r. Ūkininkas. Partizanas nuo 1951. Žuvo 1951 11 12.

SIMONAVIČIUS Vincas, kilęs iš Užkalnupio k., Raseinių r. Žuvo savo sodyboje 1951 11 12.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

JULIUS VASILIAUSKAS- VASYLIUS-BALANDIS

Gimė 1926 m. Vaivadiškių k., Žeimių vlsč. Šešių vaikų šeimoje buvo ketvirtas. Jautrus, lėto būdo, muzikalus. Iki karo Žeimiuose baigė šešis skyrius. 1943 m. buvo pieno supirkėju. Norėdamas išvengti priverstinių darbų Vokietijoje, Žeimiuose įstojo į pagalbinę policiją saugojo grūdų sandėlį. 1944 m. pradžioje įstojo į P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę, tarnavo Vilniuje. Atėjus rusams, įsidarbino geležinkelio dirbtuvėse, kurių viršininku buvojo dėdė. Buvo saugumo sekamas, tad išsiųstas į geležinkeliečių pagalbinį ūkį prie Nemenčinės. Slapstėsi pas gimines, o kai jie išvažiavo į Lenkiją grįžo namo. Įstojo i Žilvyčio būrio Kardo skyrių. Žiemomis slėpėsi bunkeriuose pas ūkininkus, o vasaromis apsistodavo Lipašiškių, Marvilės, Didėnų miškuose. Dalyvavo mūšiuose su kareiviais ir stribais.

1948 11 12 užėjo į pasalą Sidnikavičiaus sodyboje, esančioje Bazilionių k., Jonavos vlsč. Mūšyje buvo sužeistas į juosmenį, negalėjo judėti. Nerasdamas išeities, nusišovė. Su juo kartu buvę partizanai spėjo pasitraukti.

Juliaus Vasiliausko kūnas buvo numestas ant šiukšlių krūvos prie Jonavos stribyno. Atpažinti sūnaus buvo atvežtas iš Jonavos jo tėvas su dukterimi moksleive Veronika. Šie sūnaus ir brolio neatpažino.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm