Partizanai: Istorija ir dabartis

Lapkričio 3 d. žuvę partizanai

Stovi: nežinomas, Antanas Dzimidavičius-Riteris, Pranas Dzimidavičius-Puntukas, Pranas Stanislauskas-Patrimpas, Pranas Jaromskas-Perkūnas, Jokūbas Sidaras-Tarzanas ir Stasys Grenda-Smarkuolis

Dzeventlauskas Pranas, Jono - Liepa, iš Šilonių k. Žaslių valsč., bataliono vadas, Putinas g. 1917m., ž. 1947 11 03 Lomenių miške.

Dzimidavičius Antanas, Boleslovo (Boliaus), sl. Riteris, Prano-Puntuko brolis, g. 1923 08 29 Jačiūnų k., Žaslių vlsč. Baigė Kauno meno (keramikos-dailės) mokyklą. 1944 gyveno Klūsų k. Nuo 1944 — DKR Jurgino būrio partizanas, 1945 - štabo ryšininkas (Žaliojo Velnio su batalionų vadais) ir orgbūrio, A rinktinės bataliono vadas. Žuvo 1947m naktį iš rugpjūčio 10 į 11d Lomenių miške prie Neprėkštos k., sunkiai sužeistas pasaloje ir tardant nukankintas. Palaikai išniekinti Žasliuose. 

https://partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm

Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės partizanas Juozas Šomka-Čerčilis (kairėje) su neatpažintu bendražygiu. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

1953 m. lapkričio 3 d. Panevėžio r. Bernatonių k. žuvo Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vadas Juozas Šomka-Čerčilis ir rinktinės agitacijos bei propagandos vadovas Jonas Vincevičius-Užas, Narsutis.

Žuvusiųjų palaikai išvežti į Panevėžį. Jų užkasimo vieta neišaiškinta

Šaltinis: https://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201310_cercelis.pdf

VINCAS ALGIRDAS STAČIOKAS-ŽIOGAS, ARŪNAS

1927 07 20-1948 11 03

Vincas Algirdas Stačiokas gimė 1927 m. liepos 20 d. Gyveno Marijampolės aps. Veiverių vis. Kampinių k. Mokėsi Marijampolės aps. Kvietiškio žemės ūkio mokykloje. Nuo 1945 m. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Alfonso Arlausko-Geležinio Vilko būrio partizanas. Kartu partizanavo ir abu Vinco Algirdo broliai - Jonas Vytautas-Kovas (g. 1925 m. birželio 8 d.) ir Klemensas Mykolas-Klemensas (g. 1930 m. vasario 20 d.).

1948 m. balandžio mėn. V. A. Stačiokas buvo paskirtas Tauro apygardos Birutės rinktinės ryšių skyriaus viršininku, vėliau - rinktinės štabo viršininku.

1950 m. liepos 3 d. Marijampolės aps. Kazlų Rūdos vis. Agurkiškės k. žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Dariaus ir Girėno tėvūnijos 1-ojo būrio 1-osios grandies vadas brolis Jonas Vytautas, 1953 m. liepos 4 d. Prienų r. Bačkininkų miške MGB agentas Vacys nužudė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Vyčio tėvūnijos vadą brolį Klemensą Mykolą ir jo pavaduotoją Antaną Gudyną-Speigą.

1997 m. lapkričio 26 d. Vincui Algirdui Stačiokui pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 13 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis.

Šaltinis: https://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201310_simanskis.pdf

Algirdas Bronislovas Šimanskis

Šimanskis Algirdas Bronislovas (slap. Algirdas, Kirstukas) 1925 09 02Petkeliškiai (Veiverių vlsč.) 1948 11 03Kajackai (Kazlų Rūdos vlsč.), vienas antisovietinių partizanų Suvalkijoje vadų. Partizanų jaunesnysis puskarininkis (1948). Majoras (2012, po mirties). Mokydamasis Veiverių gimnazijoje 1945 02 01 išėjo pas Tauro apygardos

 Dariaus ir Girėno kuopos partizanus. 1947 01–10 Birutės rinktinės štabo adjutantas, nuo spalio 15 buvo Spaudos informacijos skyriaus viršininkas. 1948 05 Kazlų Rūdos miške baigė Puskarininkių mokomosios kuopos II laidos kursus. Rugpjūčio 10 žuvus Birutės rinktinės vadui J. Aleščikui (slapyvardis Rymantas), jos vadu tapo A. Šimanskis. Saugumo Kazlų Rūdos pajėgoms apsupus bunkerį, sužeistas A. Šimanskis jame nusišovė; Birutės rinktinės štabo viršininkas A. Stačiokas (slapyvardis Žiogas) buvo nukautas (prieš tai abu atsišaudydami sudegino dokumentus). Kūnai buvo išniekinti Kazlų Rūdoje, neatpažinti, užkasti partizanų kapavietėje Veiveriuose. Karys savanoris (2012, po mirties). Partizanų juostelės Už uolumą ir Už narsumą (1946).