Kazimieras Pyplys-Mažytis
Kazimieras Pyplys-Audronis, Mažytis gimė 1923 m. sausio 21 d. Prienų rajono Pakuonio valsčiaus Kebliškių kaime. Mokėsi Kauno „Aušros" berniukų ir Jėzuitų gimnazijose. 1943 m. baigė Kauno aukštesniąją politechnikos mokyklą ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. 1944 m. išėjo partizanauti.
Laisvės kovų sąjūdyje K. Pyplys-Mažytis pirmiausia išgarsėjo kaip kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų akcijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas. Ne kartą, patekęs į pavojingas situacijas, dėl savo drąsos, šaltakraujiškumo, greitos reakcijos laimėdavo. Buvo labai aukšto ūgio, garsėjo kaip geras sportininkas (boksininkas, Rytų kovos menų žinovas, šaulys), sugebėjo vairuoti visų rūšių automobilius, puikiai valdė ginklą.
„Kai 1945 m. vasarą Skardupių k. Tauro apygardos štabe pasirodė aukštas šviesiaplaukis mėlynakis vaikinas, štabo viršininkas, nustebintas jo ūgio, šūktelėjo: „Oho, koks mažytis".
Taip ir atsirado Kazimiero Pyplio slapyvardis. Susipažinus su jo gyvenimu ir kova, irgi norisi su nuostaba sušukti: „Oho, koks Mažytis!" Ir tenka pataisyti tuos, kurie sako, kad Kazimieras Pyplys-Mažytis, Gintautas, Audronis buvo vienas žymiausių Pietų Lietuvos partizanų – jis yra vienas žymiausių visos Lietuvos partizanų, partizanas-legenda" (Bonifacas Ulevičius ir Kęstutis Kasparas, LKA, t. 26, p. 175).
K. Pyplys nuėjo trumpą, bet ryškų laisvės kovotojo kelią. Pradėjęs eiliniu kovotoju, greitai buvo pakviestas į apygardos štabą specialiuoju pareigūnu, 1946 m. balandžio mėn. paskirtas Geležinio Vilko rinktinės štabo adjutantu, nuo rugsėjo 10 d. – ir Žvalgybos skyriaus viršininku. 1947 m. vasarį perkeltas į Vytauto rinktinės štabą, o balandžio mėn. paskirtas Maironio kuopos, tiesiogiai pavaldžios Tauro apygardos vadui Antanui Baltūsiui-Žvejui, vadu. Prieš pat išvykdamas į užsienį ėjo ir apygardos vado adjutanto pareigas.
1947 m. gruodžio 15 d. K. Pyplys-Audronis, kaip BDPS prezidiumo įgaliotinis, kartu su Juozu Lukša-Skrajūnu buvo pasiųstas į Vakarus atkurti ryšių. Abu partizanai vežė daug dokumentinės medžiagos: Lietuvos katalikų laišką Šv. Tėvui – pavergtos lietuvių tautos kreipimąsi į pasaulio tikinčiuosius, bolševikų ištremtų žmonių sąrašus, Lietuvos BDPS inteligentų kreipimąsi–memorandumą į keturių didžiausių Vakarų šalių ministrus pirmininkus dėl Lietuvos laisvės bylos ir kitus dokumentus.
Būdamas Švedijoje K. Pyplys rengėsi rezistencinei veiklai Lietuvoje (mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti racija), kreipėsi per radiją į Lietuvos laisvės kovotojus. 1949 m. gegužės 1 d. savo noru desantu (jūros keliu) grįžo į Lietuvą. Pagrįstai nepasitikėdamas grupę pasitikusiais partizanais, atsiskyrė nuo jos ir sėkmingai pasiekė Pietų Lietuvą. Informavo LLKS vadovybę apie atliktus uždavinius ir tarptautinę padėtį. Buvo paskirtas tarnybai į Vyriausiąją vadovybę (LLKS įgaliotiniu užsieniui). Žuvo 1949 m. rugsėjo 23 d. Kalesninkų miške esančiame Dainavos apygardos štabo bunkeryje žūtbūtinėje kovoje su reguliariosios kariuomenės daliniais. Po mirties K. Pyplys-Audronis, Mažytis apdovanotas Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas.
1997 m. lapkričio 20 d. K. Pypliui-Mažyčiui, Audroniui Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas. 1998 m. kovo 10 d. prie Prienų krašto muziejaus pastatytas ir pašventintas paminklas K. Pypliui ir visiems kovotojams dėl Lietuvos laisvės.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejus
1947 m. gruodis. Su palydovais žygio į Vakarus metu. Kazimieras Pyplys-Audronis stovi (trečias iš kairės) ir Juozas Lukša (sėdi). Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Juozas Lukša ir Kazimieras Pyplys prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. Šakių aps. Barzdų vls. Skirkiškės k. 1947 m. gruodžio 16 d. Pirmoje eilėje (priklaupę) iš kairės: Juozas Lukša-Skrajūnas, Kazimieras Pyplys-Audronis. Antroje eilėje iš kairės: Aleksandras Grybinas-Faustas, Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Algirdas Akambakas-Špicas, neatpažintas, Jonas Kuras-Jaunutis, Vincas Štrimas-Šturmas, neatpažintas, Vytautas Jundila-Jaunutis ir Leonardas Vizgirda-Keleivis.
Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Stogastulpis Tauro apygardos štabo nariui, LLKS įgaliotiniui užsienio reikalams Kazimierui Pypliui–Mažyčiui, Audroniui, žuvusiam 1949 m. rugsėjo 23 d. Alytaus aps. Kalesninkų miško bunkeryje, atminti. Bendras stogastulpio ir įrašo jame vaizdas. Prienų r. Prienų m. Martišiaus g. 9. Prienų krašto muziejus.
Aut. tautodailininkas Algimantas Sakalauskas. Atidengtas 1998 m. kovo 10 d.
Nuotr. J. Paršeliūno, 2010 m.
Šaltiniai: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201301_pyplys_biog.pdf
