Kumpis Juozas-Cvirka, Arnas
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Ąžuolo būrio partizanai. Iš kairės:
pirmas - neatpažintas, Rokas Ramanauskas-Žvejys, Juozas Kumpis-Arnas. 1950 m.
(Šiaulių .Aušros" muziejus)
Kumpis Juozas-Cvirka, Arnas gimė 1917 m. Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus Raubaičių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Genio (Voverės) rinktinės partizanas, vėliau Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Zvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Ąžuolo būrio vadas. Suimtas, panaudojus specialų preparatą, 1951 m. spalio 28 d. Gir-kančių miške, sušaudytas 1952 m. rugpjūčio 13 d. Maskvos Butyrkų kalėjime
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai švenčia Antanines. Iš kairės: Mečislovas Rudnickas-Birutis,
Juozas Kumpis-Arnas, Juozas Padervinskas-Šermukšnis, Edmundas Trinka-Briedis, Antanas Satkus-Starkus,
Algirdas Trinka-Algis, neatpažintas, Vaclovas Rudnickas-Birštonas, Antanas Verbickas-Biįūnas, Steponas Erstikis-Patašonas,
Ernestas Putnevičius-Adomas, neatpažintas Antanas, Rokas Ramanauskas-Žvejys ir Pranciškus Rudnickas-Skydas.
1951 m. birželis. Tyrelio miškas.
(Šiaulių .Aušros" muziejus)
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Juozapavičiaus tėvūnijos "Ąžuolo" būrio partizanai.
Pirmoje eilėje iš kairės guli: Liudvikas Jaraminas-Pikis, Perkūnas, Mečislovas Alsys-Domeika, Juozas Kumpis-Arnas.
Antroje eilėje iš kairės sėdi: Stasys Ramanauskas-Linksmutis, Klemas Grikainis-Gintaras, Pranas Rudnickas-Skydas, Kostas Liuberskis-Žvainys, Mečislovas Rudnickas-Birutis, Ernestas Putnevičius-Adomas.
Trečioje eilėje iš kairės stovi: Antanas Verbickas-Bijūnas, Vacys Rudnickas-Birštonas, Kazys Vaišnoras-Pocius, Algirdas Trinka-Algis, Edmundas Trinka-Briedis, Rokas Ramanauskas-Kauklys, Steponas Erstikis-Patašonas, Antanas Satkus-Starkus. 1950-1951 m
Tardomas „Ąžuolo " būrio vadas Juozas Kumpis-Arnas. 1951 m.
Žagarės saugumiečiai, užmezgę ryšį su anksčiau kitame rajone veikusia agente Birute, pavedė jai atnaujinti pažintį su pažįstama partizanų ryšininke Vitalija Balkute. Birutei tai nesunkiai pavyko. Tais sunkiais laikais turbūt buvo malonu sutikti seną, patikimą pažįstamą. Jųdviejų susitikimo smulkmenos nežinomos, tačiau spalio pabaigoje Birutė jau laukė ateinant ryšininkės ir partizanų. Kartu su ja laukė ir trijų kareivių pasala, aprūpinta ryšio priemonėmis. Po savaitės, spalio 27-ąją, atėjo V. Balkutė, o vakare - ir šeši partizanai. Birutė buvo labai svetinga. Lietuvoje įprastu būdu priversti išgerti („Tai tu manęs negerbi?") visiems, net sargyboje paliktam ir visaip atsisakinėjusiam (šiaip jau negėrusiam) Mečiui Alsiui-Domei-kai, sugebėjo įsiūlyti (tiesa, turėjo įsikišti net vadas, nenorėjęs įžeisti maloniosios rėmėjos) specialiai paruoštos degtinės. Beragindama net persistengė: kad partizanams nekiltų jokio įtarimo, išgėrė kiek ir pati. Padariniai buvo nelabai malonūs: vos įstengė nueiti iki daržinėje pasalaujančios grupės ir pranešti, kad užduotis įvykdyta43. Pasala tuo tarpu susisiekė su MGB rajono skyriumi ir laukė pastiprinimo. Specialiu preparatu apsvaiginti partizanai keliomis grupelėmis išėjo iš Birutės namų ir pasuko Girkančių miško link. Juos palydėjusi ir sugrįžusi pas Birutę ryšininkė pasalaujančios grupės buvo suimta. Kitą dieną atvykę kareiviai surado miške miegančius brolius Alsius, suėmė dar neatsigavusį J. Kumpį. Per susišaudymą su kareiviais buvo nukauti Rokas ir Stasys Ramanauskai (Kauklys ir Linksmutis) bei Antanas Satkus-Dženis-Starkus. Nors saugumiečiai ir stengėsi neiššifruoti vertingos agentės, - net partizanų suėmimo operacija buvo atidėta dienai, kai jie jau turėjo būti paėję toliau nuo agentės namų, - to padaryti jiems nepavyko. Iš suimtos ryšininkės tėvų gyventojai sužinojo apie partizanų žūties išvakarėse vykusias vaišes (per saugumiečių neapdairumą akistaton su dukra buvo atvežtas tėvas), o ir J. Kumpis, atvežtas iš kalėjimo dalyvauti Alsių teismo procese, stengėsi viešai pasakyti išdaviko vardą.
J. Kumpiui buvo užvesta atskira baudžiamoji byla, jį stengtasi, pasak saugumiečių, „operatyviai panaudoti". Tačiau MGB vadovybė Vilniuje šiauliečių atliekamu tardymu buvo labai nepatenkinta. Valstybės saugumo ministras P. Kapralovas 1952 m. sausio 25 d. rašte MGB Šiaulių srities viršininkui plk. V. Jarockiui pareiškė, kad „Cvirkos panaudojimo priemonės visiškai nepatenkinamos <...>. Per tris suėmimo mėnesius nelikviduotas nė vienas banditas, nesuimtas nė vienas ryšininkas ar rėmėjas <...>. Tyrimas Cvirkos byloje vykstąs netikslingai, parodymų prieš banditus ir jų ryšininkus negaunama". P. Kapralovas pasiūlė būrių vadų bylas pavesti nagrinėti labiau patyrusiems darbuotojams, kelti jiems uždavinį „išaiškinti vadovaujančias bandformuočių grandis ir jas likviduoti" 44.
J. Kumpis davė saugumiečiams parodymus (jais ne kartą remtasi ir šiame straipsnyje), tačiau operatyvinės reikšmės (pasak saugumiečių) jie neturėjo: jo paminėti žmonės jau seniai buvo žuvę arba suimti. Konkrečios bičiulių ar pažįstamų slapstymosi vietos jis nenurodė. Tiesa, atvedė saugumiečius prie Tyrelio miške užkasto „Ąžuolo" būrio archyvo. Bet tai atsisuko pirmiausia prieš jį patį: bandant paneigti ėjus kokias nors pareigas rinktinėje, saugumiečiai traukė iš atkasto archyvo visai ką kita liudijančius dokumentus.
J. Kumpis buvo sušaudytas 1952 m. rugpjūčio 13 d. Butyrkų kalėjime. Broliai Alsiai nuteisti 25 metams lagerio. Dar trys žuvusieji per suėmimo operaciją — tokia Birutės išdavystės kaina.
Pas Birutę kurį laiką dar tūnojo pasalos, laukdamos užeisiančių partizanų, tačiau partizanai čia nebeužsuko. Po pusmečio Birutė buvo perkelta į kitą rajoną, bet iš MGB agentų įskaitos neišbraukta.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/prisikelimo_apygardoje.htm
